Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SE Capitalia patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ormontis“, S. J. ir M. T. dėl negrąžintos paskolos, palūkanų, administravimo mokesčio, įsipareigojimų nevykdymo laiško siuntimo išlaidų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė SE Capitalia dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašo priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ormontis“, S. J. ir M. T. 14 966,61 Eur negrąžintos paskolos, 156,32 Eur sutartinių palūkanų, 190,48 Eur administravimo mokesčio, 41,32 Eur įsipareigojimų nevykdymo laiško siuntimo išlaidų, 29,61 Eur delspinigių, taip pat priteisti iš atsakovės UAB „Ormontis“ 12 proc. metines procesines palūkanas, o iš atsakovų S. J. ir M. T. – 5 proc. metines procesines palūkanas ir priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus grindžia tokiais argumentais:

1.1. Ieškovė su atsakove UAB „Ormontis“ 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 16002-2-LT, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 25 000 Eur paskolą (skirtą atsakovės apyvartinėms lėšoms, kurui, atlyginimams, remontui) 12 mėnesių terminui (toliau – ir sutartis, paskolos sutartis). Atsakovė pagal aptariamą paskolos sutartį įsipareigojo grąžinti ieškovei paskolą, taip pat mokėti ieškovei palūkanas, administravimo mokestį ir kitus mokėjimus, nurodytus paskolos sutartyje, pagal sutartyje nurodytą grafiką.

1.2. Paskolos sutarčiai užtikrinti ieškovė su atsakovu S. J. 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 16002-2-LT-G1, taip pat su atsakovu M. T. 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 16002-2-LT-G2 (toliau – ir laidavimo sutartys). Pagal laidavimo sutartis atsakovai S. J. ir M. T. įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti ieškovei ta pačia suma kaip ir atsakovė UAB „Ormontis“ visu paskolos sutarties galiojimo terminu, jeigu atsakovė neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal paskolos sutartį.

1.3. Ieškovė pervedė atsakovei UAB „Ormontis“ visą paskolos sumą, tačiau atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Atsakovė vykdydama paskolos sutartį, atliko tik šiuos mokėjimus: 2022 m. lapkričio 1 d. sumokėjo ieškovei 2 343,71 Eur; 2022 m. gruodžio 2 d. – 2 252,21 Eur; 2023 m. sausio 3 d. – 2 252,21 Eur; 2023 m. vasario 1 d. – 2 252,21 Eur; 2023 m. kovo 21 d. – 2 336,66 Eur; 2023 m. balandžio 24 d. – 400 Eur; 2023 m. gegužės 2 d. – 161,31 Eur; 2023 m. gegužės 3 d. – 50 Eur; 2023 m. birželio 23 d. – 200 Eur; 2023 m. liepos 19 d. – 200 Eur. Atsakovai pagal sutartis daugiau neatliko jokių mokėjimų. Ieškovė raštu ragino atsakovus atsiskaityti, tačiau jie nereagavo į ieškovės raginimus ir liko skolingi ieškovei 14 966,61 Eur negrąžintos paskolos, 156,32 Eur sutartinių palūkanų, 190,48 Eur administravimo mokesčio ir 41,32 Eur įsipareigojimų nevykdymo laiško siuntimo išlaidų.

1.4. Atsakovai taip pat įsipareigojo sumokėti ieškovei 0,25 proc. delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną vėluojamą atsiskaityti dieną. Ieškovė, vadovaudamasi sutartimi, paskaičiavo 296,14 Eur delspinigių, tačiau šią sumą sumažino ir prašo priteisti iš atsakovų tik 29,61 Eur delspinigių.

1.5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Ormontis“ yra juridiniais asmenys ir ieškovė prašo priteisti skolą pagal komercinę sutartį, reikalavimui priteisti procesines palūkanas taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Todėl ieškovei iš atsakovės UAB „Ormontis“ turi būti priteistos 12 proc. metinės procesinės palūkanos, o iš atsakovų fizinių asmenų S. J. ir M. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, – 5 proc. metinės procesinės palūkanos. Taip pat ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškinį, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 14 966,61 Eur negrąžintos paskolos, 156,32 Eur palūkanų, 190,48 Eur administravimo mokesčio, 41,32 Eur įsipareigojimų nevykdymo laiško siuntimo išlaidų, 29,61 Eur delspinigių ir lygiomis dalimis 693 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Ormontis“ 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o iš atsakovų S. J. ir M. T. – 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

3. Atsakovai S. J. ir M. T. pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto patikslinto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose prašo panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir atmesti ieškinį (žr. dokumentus Nr. DOK-167444 ir Nr. DOK-167456). Atsakovai grindžia savo poziciją tokiais atsikirtimais:

3.1. Būtent atsakovė UAB „Ormontis“, kuri yra verslo subjektas, buvo pagrindinė paskolos naudos gavėja, tačiau atsakovai S. J. ir M. T., kaip laiduotojai, buvo tik paprasti UAB „Ormontis“ darbuotojai. Atsakovai S. J. ir M. T. neturi finansinio, ekonominio ar teisinio išsilavinimo, jie nesuprato laidavimo sutarčių esmės ir gresiančių pasekmių.

3.2. Atsakovai S. J. ir M. T. yra tik paprasti vartotojai, todėl laidavimo sutartys turi būti pripažintos vartojimo sutartimis ir vertinamos per vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisinę prizmę.

3.3. Ieškovė elgėsi lengvabūdiškai, neapdairiai, nesuteikė atsakovams reikiamos informacijos apie gręsiančias rizikas pagrindinės skolininkės nemokumo atveju, bet tik siekė kuo greičiau suteikti paskolą. Laidavimo sutartys sudarytos nuotoliniu būdu. Vien tai, kad atsakovams buvo pateikti laidavimo sutarčių tekstai, kurie surašyti teisine kalba, dar nereiškia, jog atsakovai deramai ir visapusiškai įvertino visas gręsiančias rizikas. Todėl neteisinga versti paprastus darbuotojus atsakyti už verslo subjekto įsipareigojimus.

3.4. Laidavimo sutartys yra niekinės ir negalioja pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį ir CK 1.81 straipsnio 1 dalį, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktui ir Lietuvos banko valdybos nutarimams, kuriuose įtvirtinta finansų įstaigos pareiga, prieš priimant sprendimą skolinti, įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, jog klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus, taip pat prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Be to, ieškovė skubiai išduodama paskolą ir nevertindama atsakovų mokumo bei galimybių ateityje atsiskaityti su ieškove, pažeidė bendruosius teisės principus, sukėlė atsakovams žalos.

3.5. Ieškovės reikalaujamos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir neprotingos.

4. Ieškovė atsiliepime į atsakovų prieštaravimus prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą (žr. dokumentą Nr. DOK-173404). Ieškovė atsiliepime papildomai nurodo:

4.1. Atsakovai laidavimo sutarčių 2.12 papunkčiu patvirtino, kad sutarčių sudarymas neprieštarauja ir nepažeidžia laiduotojų teisių bei interesų. Laidavimo sutarčių tekstą sudaro vos pora lapų, tekstas yra aiškus ir suprantamas netgi asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė agresyviai įtikinėjo juos sudaryti laidavimo sutartis ar nesuteikė laiko susipažinti su jų turiniu, bet tik apsiriboja deklaratyviais teiginiais. Teisinio, ekonominio ar finansinio išsilavinimo neturėjimas neatleidžia sutarties šalių nuo jų vykdymo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

4.2. Ieškovė vertindama bendrovės kreditingumą, visuomet bendrauja tiek su bendrove, tiek su laiduotojais, siekdama gauti daugiau informacijos apie bendrovės veiklą, aptarti paskolos sutartis bei jos užtikrinimo sąlygas. Todėl ir šiuo atveju ieškovė prieš ginčo paskolos ir laidavimo sutarčių sudarymą prašė abiejų laiduotojų pateikti kreditingumo istorijas iš Lietuvos banko paskolų rizikos duomenų bazės apie esamus ir buvusius įsipareigojimus, įsipareigojimų vykdymo istoriją. Laiduotojai suteikė ieškovei šią informaciją ir joje nebuvo duomenų, kurie galėtų patvirtinti apie būsimą paskolos sutarties neįvykdymo riziką. Ieškovės pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad bylos šalys daugiau negu dvi savaites susirašinėjo dėl paskolos ir laidavimo sutarčių sudarymo. Ieškovė atidžiai ir rūpestingai vertino atsakovų kreditingumą: reikalavo pateikti buhalterinius dokumentus, informaciją apie skolinius įsipareigojimus, laiduotojų kreditingumo istoriją ir kitus dokumentus.

4.3. Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 22 d. išsiuntė atsakovams paskolos ir laidavimo sutartis, o atsakovai tą pačią dieną atsiuntė pasirašytas sutartis ir kitus susijusius dokumentus. Atsakovai nei iki paskolos sutarties ir laidavimo sutarčių pasirašymo, nei po jų pasirašymo nekėlė jokių klausimų dėl sutarčių sąlygų ir turinio. Atsakovai iki ieškinio šioje byloje pateikimo teisme momento nesikreipė į ieškovę su pretenzijomis dėl nesuprantamų laidavimo sutarčių sąlygų, nesikreipė į teismą dėl jų teisių pažeidimo, interesų gynimo ir pan. Atsakovai neginčijo laidavimo sutarčių, todėl laikytina, kad pripažino jas ir turi pareigą jas vykdyti tokia tvarka ir sąlygomis, kokiomis susitarta.

4.4. Atsakovai klaidingai aiškina šalis siejančių teisinių santykių pobūdį, nepagrįstai teigia, kad atsakovai yra vartotojai ir laidavimo sutartys turi būti vertinamos kaip vartojimo. Paskola suteikta UAB „Ormontis“ apyvartinėms lėšoms, kurui, atlyginimams, remontui. Atsakovas S. J. ginčo sutarčių sudarymo metu buvo UAB „Ormontis“ direktorius, taip pat abu atsakovai S. J. ir M. T. yra bedrovės akcininkai, nes nuo 2021 m. balandžio 9 d. valdo po 50 proc. UAB „Ormontis“ paprastųjų vardinių akcijų. Atsakovus su paskolos gavėja UAB „Ormontis“ sieja funkcinio pobūdžio ryšiai, o prisiimti įsipareigojimai yra susiję su atsakovų profesine veikla – dalyvavimu bendrovės veikloje ir pelno siekimu. Atsakovai į bylą nepateikė jokių duomenų, kad laidavimo sutartis jie būtų sudarę nesiekdami jiems priklausančiai bendrovei ekonominės naudos, bet dėl kitų išimtinai asmeninių priežasčių – šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimo ir pan. Todėl tarp bylos šalių susiklostę teisiniai santykiai negali būti laikomi vartojimo.

4.5. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintą prievolę atlikti visapusišką ir išsamų skolininkų veiklos, patikimumo, finansinės būklės ir jos prognozių vertinimą, todėl skubotai išduodama paskolą, ne tik pažeidė aptariamo įstatymo reikalavimus, tačiau netgi sukėlė žalą atsakovams. Viena vertus, ieškovė dėjo įmanomas pastangas patikrinti visų atsakovų kreditingumą, kita vertus, ieškovė negali būti laikoma pažeidusi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo reikalavimus tikrinti skolininko finansines galimybes vykdyti prisiimtas prievoles, kadangi šio įstatymo reikalavimai netaikytini teisiniams santykiams, susiklosčiusiems tarp ieškovės ir laiduotojų. Laiduotojai nėra finansinių paslaugų gavėjai (nėra finansų įstaigos klientai), todėl jiems netaikytinas Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnyje nustatytas reikalavimas finansų įstaigai prieš sudarant sutartį įvertinti kliento galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus. Laiduotojų turtinė padėtis (reali galimybė atsakyti pagrindinio skolininko kreditoriui už pagrindinio skolininko prievoles) vertinama pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnį vertinant pagrindinio skolininko kreditingumą. Todėl ieškovė neprivalėjo tikrinti atsakovų laiduotojų S. J. ir M. T. kreditingumo ir negali būti laikoma pažeidusi atsakovų nurodytas Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo normas.

4.6. Atsakovai prieštaravimuose tik deklaratyviai nurodo, kad laidavimo sutartys yra niekinės ir negalioja pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį ir CK 1.81 straipsnio 1 dalį, nenurodo jokių racionalių motyvų ir teisinių argumentų šiems teiginiams pagrįsti, nereiškia savarankiško reikalavimo pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis. Todėl tokie atsakovų argumentai atmestini.

5. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, byloje esančius duomenis ir dalyvaujančių asmenų paaiškinimų turinį, siekdamas išsamiai, visapusiškai ir teisingai išnagrinėti bylą, 2023 m. gruodžio 1 d. posėdyje įpareigojo ieškovę pateikti teismui: 1) susitarimą dėl grafiko pakeitimo ir patį pakeistą grafiką, be kita ko taip pat ir susitarimą, kuriuo susitarta dėl grafiko keitimo mokesčio, raštu aiškiai nurodant teismui, kokie pakeitimai buvo atlikti, ar buvo pakeisti terminai, sumos, kaip buvo išdėstyta įmokų mokėjimo tvarka pakeitus grafiką; 2) pateikti detalius rašytinius paaiškinimus ir detalius paskaičiavimus, patvirtinančius, kiek pagal į bylą pateiktus atsakovės mokėjimus (pagal kiekvieną mokėjimą atskirai) atsakovė per visą sutarties galiojimo laikotarpį padengė paskolos, palūkanų ir administravimo mokesčio, aiškiai nurodant, kaip visos jos sumokėtos sumos (nuo pat pirmojo iki paskutiniojo mokėjimo) buvo paskirstytos; 3) jeigu atsakovės sumokėtos sumos buvo užskaitytos delspinigiams dengti, pateikti konkretų paskaičiavimą, t. y. nuo kokios sumos paskaičiuoti konkretūs delspinigiai, už kurį laikotarpį paskaičiuoti, kokia konkrečiai suma iš atsakovės atliktų mokėjimų buvo užskaityta delspinigiams dengti; 4) duomenis iš ieškovės tinklalapio apie ieškovės prašomų priteisti 41,32 Eur įsipareigojimų nevykdymo laiško siuntimo išlaidų tarifą, patvirtinantį, kad išlaidos yra būtent 41,32 Eur dydžio.

6. Ieškovė pateikė teismui pirmiau nurodytus duomenis, taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodo (žr. dokumentą Nr. DOK-197864):

6.1. Bylos šalys pakeitė paskolos mokėjimo terminą – po pakeitimo paskutinė paskolos įmoka nusikėlė iš 2023 m. spalio 1 d. į 2024 m. balandžio 1 d., mėnesinė įmoka sumažinta nuo 2 252,21 Eur iki 1 766,05 Eur, taip pat sutarta, kad tris mėnesius, t. y. 2023 metų gegužės–liepos mėnesius, atsakovai mokės ieškovei tik mokestį už palūkanas be paskolos dalies mokesčio.

6.2. Atsakovė per visą paskolos sutarties galiojimo laikotarpį padengė 10 033,29 Eur paskolos dalies, taip pat 2 094,93 Eur palūkanų ir administravimo mokesčio, iš kurių 866,83 Eur palūkanos ir 1 228,10 Eur administravimo mokestis, bei 270,09 Eur delspinigių.

7. Ieškovės atstovas teismo posėdžiuose palaikė patikslintame ieškinyje, atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytus ieškovės argumentus, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje papildomai pažymėjo, kad prašomos priteisti palūkanos ir administravimo mokestis paskaičiuoti ieškinio pateikimo teismui dienai, bet ne į priekį.

8. Atsakovai S. J. ir M. T. 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje palaikė prieštaravimuose išdėstytus atsikirtimus, prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir atmesti ieškinį. Atsakovai papildomai nurodė, kad kartu įkūrė UAB „Ormontis“ ir yra šios bendrovės akcininkai, o atsakovas S. J. taip pat yra bendrovės direktorius. Atsakovai pasirašydami laidavimo sutartis, sutiko su sutarčių turiniu, niekas nevertė jų pasirašyti sutarčių, o sutartis pasirašė norėdami gelbėti bendrovę. Visi paskolinti pinigai išleisti tik bendrovės reikmėms.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat bylos šalių atstovų ir atsakovų paaiškinimų teismo posėdžiuose nustatyta ir byloje nėra ginčo, kad ieškovė SE Capitalia su atsakove UAB „Ormontis“ nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. susirašinėjo tikslu sudaryti paskolos sutartį ir laidavimo sutartis, derino paskolos sutarties sąlygas (žr. byloje esantį susirašinėjimą; 1 t., e. b. l. 86–89). Ieškovė SE Capitalia su atsakove UAB „Ormontis“ 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 16002-2-LT, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 25 000 Eur paskolą bendrovės reikmėms 12 mėnesių terminui (galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2023 m. spalio 1 d.). Sutarties I dalyje šalys susitarė dėl 0,55 proc. dydžio palūkanų normos ir 0,67 proc. administravimo mokesčio. Atsakovė UAB „Ormontis“ pagal aptariamą paskolos sutartį įsipareigojo grąžinti ieškovei paskolą, taip pat mokėti ieškovei palūkanas, administravimo mokestį ir kitus mokėjimus, nurodytus paskolos sutartyje, kiekvieną mėnesį mokėdama sutarties grafike nurodyto dydžio įmokas iki 2023 m. spalio 1 d. (žr. paskolos sutartį ir grafiką; 1 t., e. b. l. 7–15).

10. Paskolos sutarčiai užtikrinti ieškovė SE Capitalia su atsakovu S. J. 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 16002-2-LT-G1, taip pat su atsakovu M. T. 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 16002-2-LT-G2 (žr. laidavimo sutartis; 1 t., e. b. l. 20–25). Aptariamų laidavimo sutarčių 1.1 papunktyje nurodyta, kad laiduotojai laiduoja už paskolos gavėją UAB „Ormontis“ ir įsipareigoja solidariai visu savo turtu atsakyti ieškovei ta pačia suma kaip ir atsakovė UAB „Ormontis“ visu paskolos sutarties galiojimo terminu, užtikrinti tinkamą paskolos ir kitų paskolos sutartyje nurodytų mokėjimų, be kita ko netesybų, sumokėjimą, jeigu atsakovė neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal paskolos sutartį. Pagal laidavimo sutarčių 2.1 papunktį UAB „Ormontis“ laiku negrąžinus paskolos ar bet kurios jos dalies, nesumokėjus administravimo mokesčio, palūkanų, netesybų ir kitų įmokų, nustatytų paskolos sutartyje, laiduotojai privalo patenkinti ieškovės reikalavimus pirmumo tvarka (žr. laidavimo sutartis; 1 t., e. b. l. 20–25).

11. Atsakovai 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje patvirtino, kad pasirašė laidavimo sutartis, sutiko su sutarčių turiniu ir niekas jų nevertė pasirašyti laidavimo sutarčių.

12. Ieškovė ir visi atsakovai 2023 m. balandžio 27 d. pasirašė susitarimą (priedą Nr. 1 prie paskolos sutarties), pagal kurį pakeitė galutinį paskolos grąžinimo terminą iki 2024 m. balandžio 1 d. ir paskolos sutarties grafiką, taip pat susitarė, kad paskolos sutarties keitimo mokestis yra 50 Eur (žr. susitarimą, taip pat jo 1–6 punktus bei ieškovės rašytinius paaiškinimus su priedais; dokumento Nr. DOK-197864; 2 t., e. b. l. 94–105). Laiduotojai, t. y. atsakovai S. J. ir M. T., sutiko su aptariamu susitarimu, taip pat dar kartą savo parašu jame patvirtino, kad laidavo ginčo paskolos sutarčiai užtikrinti (žr. susitarimo 2 punktą, taip pat susitarimo grafas „laiduotojas 1“ ir „laiduotojas 2“ (2 t., e. b. l. 103–105).

13. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovė UAB „Ormontis“ vykdydama paskolos sutartį, atliko tik šiuos mokėjimus: 2022 m. lapkričio 1 d. sumokėjo ieškovei 2 343,71 Eur; 2022 m. gruodžio 2 d. – 2 252,21 Eur; 2023 m. sausio 3 d. – 2 252,21 Eur; 2023 m. vasario 1 d. – 2 252,21 Eur; 2023 m. kovo 21 d. – 2 336,66 Eur; 2023 m. balandžio 24 d. – 400 Eur; 2023 m. gegužės 2 d. – 161,31 Eur; 2023 m. gegužės 3 d. sumokėjo 50 Eur dydžio sutarties sąlygų keitimo mokestį pagal šio sprendimo 12 pastraipoje aptartą susitarimą; taip pat 2023 m. birželio 23 d. sumokėjo 200 Eur; 2023 m. liepos 19 d. – 200 Eur ir daugiau atsakovai nebeatliko ieškovei jokių mokėjimų (žr. išrašą iš sąskaitos; 1 t., e. b. l. 26). Kitaip tariant, atsakovė pilnai sumokėjo ieškovei tik pirmas penkias įmokas, taip pat sumokėjo 50 Eur dydžio sutarties sąlygų keitimo mokestį pagal šio sprendimo 12 pastraipoje aptartą susitarimą, taip pat nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki liepos 19 d. papildomai sumokėjo 961,31 Eur, taigi iš viso sumokėjo ieškovei 12 448,31 Eur.

14. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštais ragino visus atsakovus atsiskaityti su ieškove, tačiau atsakovai nereagavo į ieškovės raginimus ir daugiau nebeatliko ieškovei jokių mokėjimų (1 t., e. b. l. 27–29).

15. Iš ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovės atliktus mokėjimus ir jų paskirstymą nustatyta, kad atsakovė per visą paskolos sutarties galiojimo laikotarpį padengė: 10 033,29 Eur paskolos dalies, taip pat 2 094,93 Eur palūkanų ir administravimo mokesčio, iš kurių, kaip nurodo pati ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose, 866,83 Eur suma yra palūkanos ir 1 228,10 Eur yra administravimo mokestis, bei 270,09 Eur delspinigių (t. y. 12 448,31 Eur atsakovės sumokėta suma – 50 Eur dydžio sutarties sąlygų keitimo mokestis – 10 033,29 Eur paskolos dalis – 866,83 Eur palūkanos – 1 228,10 Eur administravimo mokestis – 270,09 Eur delspinigiai = 0) (žr. ieškovės į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų 7–9 punktus; dokumentas Nr. DOK-197864). Atsakovai, gavę aptariamus dokumentus ir paskaičiavimus, nekvestionavo juose pateiktos informacijos teisingumo, taip pat neginčija paskirstymo ar prašomų priteisti sumų dydžio, išskyrus prašomų priteisti palūkanų dydį.

16. Akcentuotina, kad ieškovės atstovas 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje pažymėjo, jog ieškovės prašomos priteisti palūkanos, taip pat ir administravimo mokestis paskaičiuoti ieškinio pateikimo teismui dienai ir ieškovė neprašo jų priteisti į priekį. Ieškinys teismui pateiktas 2023 m. rugsėjo 25 d.

17. Byloje nustatyta, kad atsakovė pagal paskolos sutartį ir susitarimą prie sutarties Nr. 1, taip pat pagal abu grafikus įsipareigojo: 1) sumokėti ieškovei 25 000 Eur paskolos, bet sumokėjo tik 10 033,29 Eur paskolos dalies, todėl liko nesumokėjusi 14 966,71 Eur negrąžintos paskolos (25 000 Eur – 10 033,29 Eur = 14 966,71 Eur), tačiau ieškovė prašo priteisti mažesnę negrąžintos paskolos sumą, t. y. 14 966,61 Eur negrąžintos paskolos; 2) taip pat įsipareigojo ieškinio pateikimo teismui dienai – 2023 m. rugsėjo 25 d. sumokėti ieškovei 1 148,09 Eur palūkanų (702,97 Eur + 393,29 Eur + 51,83 Eur ((64,79 Eur / 30 d.) X 24 d. = 51,83 Eur)) = 1 148,09 Eur), bet sumokėjo tik 866,83 Eur palūkanų, todėl ieškinio pateikimo teismui dienai liko nesumokėjusi 281,26 Eur palūkanų, tačiau ieškovė prašo priteisti mažesnę palūkanų sumą, t. y. tik 156,32 Eur palūkanų; 3) taip pat įsipareigojo ieškinio pateikimo teismui dienai – 2023 m. rugsėjo 25 d. sumokėti ieškovei 1 398,55 Eur administravimo mokesčio (856,34 Eur + 479,07 Eur + 63,14 Eur ((78,93 Eur / 30 d.) X 24 d. = 63,14 Eur) = 1 398,55 Eur), bet sumokėjo tik 1 228,10 Eur administravimo mokesčio, todėl ieškinio pateikimo dienai liko nesumokėjusi 170,45 Eur administravimo mokesčio (1 398,55 Eur – 1 228,10 Eur = 170,45 Eur), tačiau ieškovė prašo priteisti didesnę administravimo mokesčio sumą, t. y. 190,48 Eur, bet ne 170,45 Eur, administravimo mokesčio.

Dėl ginčo laidavimo sutarčių (ne)kvalifikavimo kaip vartojimo

18. Atsakovų S. J. ir M. T. teigimu, ginčo laidavimo sutarčių sudarymo metu jie buvo tik paprasti UAB „Ormontis“ darbuotojai ir vartotojai, todėl ginčo laidavimo sutartys turi būti pripažintos ir vertinamos kaip vartojimo sutartys. Teismas su tokiais atsakovų argumentais nesutinka dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

19. Teismas turi pareigą ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnyje, įgyvendinančiame 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB), išdėstytus kriterijus. Vartojimo sutarties samprata apibrėžta CK 6.228¹ straipsnyje. Aptariamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (CK 6.228¹ straipsnio 2 dalis). Taigi vartojimo sutartis apibūdinama kaip sutartis, sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet taip pat ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje teismas yra aktyvus, savo iniciatyva patikrina, ar nepažeisti vartotojo interesai.

20. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje išaiškinta, kad vartotoju pripažintas fizinis asmuo, užtikrinantis įsipareigojimų, kuriuos pagal kredito sutartį prisiėmė verslininkas (t. y. komercinė bendrovė) bankui, įvykdymą. Remiantis Teisingumo Teismo išaiškinimais, sutartys, kurioms taikoma Direktyva 93/13/EEB, apibrėžiamos remiantis jas sudarančių asmenų statusu pagal tai, ar jie veikia verslo, prekybos arba profesijos tikslais. Šis kriterijus atitinka idėją, kuria pagrįsta šioje direktyvoje nustatyta apsaugos sistema, kad vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei pardavėjo ar tiekėjo tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl turimos informacijos, taigi jis priverstas sutikti su pardavėjo ar tiekėjo iš anksto parengtomis sąlygomis ir negali daryti įtakos jų turiniui. Atsakydamas į klausimą, ar fizinis asmuo, užtikrinantis įsipareigojimų, kuriuos pagal kredito sutartį bankui prisiėmė komercinė bendrovė, įvykdymą, gali būti laikomas „vartotoju“, Teisingumo Teismas išaiškino, kad hipotekos ar laidavimo sutartis, jei dėl jos dalyko ją galima laikyti pagrindinę sutartį, pagal kurią atsirado skola, papildančia sutartimi, susitariančių šalių požiūriu, yra atskira sutartis, nes ją sudarė ne pagrindinės sutarties šalys, bet kiti asmenys. Taigi atsižvelgiant į hipotekos ar laidavimo sutarties šalis, reikia įvertinti, koks jų statusas. Teisingumo Teismas išaiškino, kad Direktyva 93/13/EEB gali būti taikoma hipotekos ar laidavimo sutarčiai, sudarytai fizinio asmens su kredito įstaiga siekiant užtikrinti įsipareigojimų, kuriuos pagal kredito sutartį prisiėmė komercinė bendrovė šiai įstaigai, įvykdymą, jeigu šis fizinis asmuo veikė siekdamas tikslų, kurie nesusiję su profesine veikla, ir jo su minėta bendrove nesieja jokie funkcinio pobūdžio ryšiai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018 39–40 pastraipas ir jose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-335-1120/2022 ir kt.).

21. Kasacinis teismas, aiškindamas funkcinių ryšių kriterijų pažymėjo, kad funkcinių ryšių nėra tais atvejais, kai pirminė paskolos sutartis finansų įstaigos sudaroma su kitu subjektu nei laiduotojas, laidavimo sutartimi nesiekiama verslo tikslų, bet išspręsti šeimos (suprantant ją plačiąja prasme) skolinių įsipareigojimų situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018 43 punktas).

22. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad atsakovai S. J. ir M. T., kaip laiduotojai, įsipareigojo atsakyti už UAB „Ormontis“ prievolių pagal ginčo paskolos sutartį įvykdymą. Atsakovai (laiduotojai) S. J. ir M. T. yra fiziniai asmenys, o ieškovė – verslininkas. Tačiau svarbu pažymėti, kad, priešingai negu teigia atsakovai, jie nėra tik paprasti atsakovės darbuotojai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai S. J. ir M. T. tiek iki laidavimo sutarčių sudarymo, tiek laidavimo sutarčių sudarymo metu buvo, tiek taip pat ir bylos nagrinėjimo metu yra UAB „Ormontis“ akcininkai, valdantys po 50 proc. bendrovės akcijų, be to, atsakovas S. J. taip pat nuo 2021 m. vasario 3 d. iki šiol yra UAB „Ormontis“ direktorius (žr., pavyzdžiui, byloje esančius valstybės įmonės Registrų centro juridinių asmenų registro (toliau – JAR) išrašus; 1 t., e. b. l. 71–73, 90–91). Atsakovai S. J. ir M. T. 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje patvirtino pirmiau nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad kartu įkūrė UAB „Ormontis“ siekdami vykdyti pervežimų verslą, investavo lėšas į šią bendrovę ir buvo suinteresuoti bendrovės tęstinumu ir sėkme, o sutartis pasirašė siekdami „gelbėti“ bendrovę. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, pačių atsakovų teismo posėdyje nurodytas laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovai S. J. ir M. T. ginčo laidavimo sutarčių sudarymo metu buvo funkciniais verslo ryšiais susiję su paskolos gavėja – atsakove UAB „Ormontis“, sudarė laidavimo sutartis verslo tikslais, todėl laidavimo sutartys nekvalifikuotinos vartojimo sutartimis ir jų sąlygos nevertintinos nesąžiningumo aspektu.

Dėl laidavimo sutarčių (ne)pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį ir CK 1.81 straipsnio 1 dalį, ieškovės veiksmų vertinimo, atsakovų argumentų dėl jų suvokimo ir informavimo sudaryti sutartis

23. Atsakovų S. J. ir M. T. teigimu, jie neturi finansinio ar teisinio išsilavinimo, nesuprato laidavimo sutarčių esmės ir gresiančių pasekmių, laidavimo sutartys sudarytos nuotoliniu būdu, o ieškovė nesuteikė reikiamos informacijos apie gręsiančias rizikas pagrindinės skolininkės nemokumo atveju. Be to, anot atsakovų, laidavimo sutartys yra niekinės ir negalioja pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį ir CK 1.81 straipsnio 1 dalį, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktui, Lietuvos banko valdybos nutarimams, kuriuose įtvirtinta finansų įstaigos pareiga, prieš priimant sprendimą skolinti, įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, jog klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus, taip pat viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismas nesutinka su pirmiau nurodytais atsakovės argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

24. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taigi tiek imperatyvioms įstatymo normoms, tiek viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantys sandoriai įstatymo priskiriami niekinių sandorių rūšiai.

25. Teismas pirmiausia pažymi, kad ginčo laidavimo sutartys galioja, nėra nuginčytos. Bylos nagrinėjimo ribas nustato bylos šalys savo procesiniuose dokumentuose (ieškiniuose, priešieškiniuose). Nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų šioje byloje ieškinio ar priešieškinio forma nereiškė savarankiško reikalavimo dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Atsakovai teigdami, kad ieškovė sukėlė jiems žalos, nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

26. Kita vertus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo vykdyti prievoles, išplaukiančias iš sandorio, net ir nesant atitinkamų šalies reikalavimų, kyla pareiga ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrinti, ar nėra pagrindo pripažinti sandorį niekiniu (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ginčo laidavimo sutartys yra akivaizdžiai niekinės, todėl teismas turi pareigą ex officio pripažinti jas negaliojančiomis.

27. Pažymėtina, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio ar priešieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai. Taigi teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tik tokiu atveju, kai nėra absoliučiai jokių abejonių dėl to, jog jis niekinis, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių, rinkti, tirti papildomų įrodymų.

28. Akcentuotina, kad sprendžiant klausimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta tokių šalių ketinimų. Atsakovai teismo posėdyje net negalėjo įvardinti, kodėl laidavimo sutartys prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, kodėl laidavimo sutartys neatitinka viešosios tvarkos ar geros moralės principų. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad pagrindinis ir vienintelis laidavimo sutarčių šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti.

29. Iš byloje esančių įrodymų viseto, be kita ko pačių atsakovų paaiškinimų teismo posėdyje akivaizdu, kad atsakovai turėjo patirties sudarant finansinių paslaugų sutartis. Atsakovas S. J. teismo posėdyje patvirtinto, jog ginčo laidavimo sutartis yra ne pirma jo sudaryta laidavimo sutartis. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad atsakovas S. J. tiek ginčo sutarčių sudarymo metu, tiek taip pat ir bylos nagrinėjimo metu, buvo bendrovės, už kurios įsipareigojimus laidavo, direktorius, be to, abu atsakovai S. J. ir M. T. buvo paskolos gavėjos atsakovės UAB „Ormontis“ akcininkai, valdantys po 50 proc. bendrovės akcijų, įkūrę bendrovę nuo 2021 metų. Taigi atsakovai jau turėjo verslo patirties, galėjo suprasti laidavimo sutarčių esmę ir prisiimamų įsipareigojimų riziką. Taip pat pažymėtina, kad atsakovai turėjo verslo interesą prisiimti papildomas prievoles, nes, būdami akcininkais, buvo suinteresuoti UAB „Ormontis“ verslo sėkme. Atsakovai teismo posėdyje ne kartą pažymėjo, kad buvo suinteresuoti sudaryti ginčo sutartis, nes reikėjo „gelbėti“ bendrovę. Nepaisant to, kad atsakovai neturi finansinio, ekonominio ar teisinio išsilavinimo, tai nėra pagrindas teigti, jog jie nesuvokė sudaromų sandorių esmės ir nesuprato gresiančių padarinių. Ginčo laidavimo sutartys iš esmės yra tik dviejų lapų, jų sąlygos aiškios, aiškiai nurodytas sutarties dalykas, laiduotojų įsipareigojimai, gresiančios pasekmės paskolos negrąžinimo atveju ir kt. Be to, byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad atsakovai, elektroniniu būdu gavę laidavimo sutartis, būtų nesupratę jų sąlygų, kreipęsi į ieškovę dėl sąlygų išaiškinimo, pakeitimo ar kt. Priešingai, iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo turinio matyti, kad bylos šalys dvi savaites susirašinėjo tikslu sudaryti paskolos ir laidavimo sutartis. Atsakovai, gavę sutartis, jas pasirašė ir jiems nekilo absoliučiai jokių klausimų nei dėl laidavimo sutarčių sąlygų, nei dėl jų, kaip laiduotojų, įsipareigojimų ir gresiančių padarinių. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, be kita ko pirmiau nurodyto elektroninio susirašinėjimo trukmę ir turinį, šalių elgesį, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė skubiai išdavė ginčo paskolą ir pažeidė bendruosius teisės principus.

30. Taip pat visiškai nepagrįsti atsakovų argumentai dėl ieškovės pareigos įvertinti jų, kaip laiduotojų, galimybes įvykdyti finansinius reikalavimus. Atsakovų minimas Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas (toliau – FĮĮ) yra vienas iš finansų teisės šaltinių. FĮĮ 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad: 1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; 3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms. FĮĮ 31 straipsnyje nustatyta finansų įstaigos pareiga turėti rašytines vidaus taisykles, kurios užtikrintų, kad įstaiga, sudarydama sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo ir investuodama lėšas, veiktų saugiai bei patikimai, galėtų laiku pastebėti iš sudaromų sandorių kylančią galimą riziką, tinkamai ją įvertinti bei sumažinti, nuolat ją stebėti bei valdyti; inter alia (taip pat) prieš priimant sprendimą skolinti įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė leidžia tikėtis, jog klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Taigi aptariamų teisės normų paskirtis pirmiausia yra pačios finansų įstaigos, bet ne kredito gavėjų interesų apsauga, nes jos suvaržo galimybes neatsakingai skolinti lėšas, tačiau niekaip nesuteikia pagrindo reikalauti paskolos ar laidavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl šių normų pažeidimo, ar, juo labiau, negrąžinti pasiskolintų lėšų.

31. Teismas pažymi, kad FĮĮ nereglamentuoja šiame įstatyme nurodytų pareigų nevykdymo padarinių sutarčių pagrindu atsiradusių prievolių vykdymui. Už viešosios teisės normose nustatytos finansų įstaigos pareigos valdyti kredito riziką netinkamą vykdymą jai gali būti taikomos atitinkamos administracinio poveikio priemonės. Kitaip tariant, FĮĮ 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta paskolos davėjos funkcija atlikti veiksmus viešosios teisės normų aspektu, bet nereguliuoja sandorio sudarymo sąlygas ir (ar) sandorio (ne)galiojimo pagrindus. Net jeigu ir būtų nustatyta, jog ieškovė padarė FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies pažeidimą, toks pažeidimas negalėtų būti kliento materialiojo subjektinio reikalavimo, kildinamo iš sutartinių teisinių santykių, susiformavusių tarp jo ir finansų įstaigos, pagrindas. Taigi viešosios teisės normos pažeidimas nėra pagrindas kilti sutarties šalių ir įstatyme nenustatytiems teisiniams padariniams prievoliniuose teisiniuose santykiuose su laiduotojais, pavyzdžiui, atleisti laiduotojus nuo sutartimis prisiimtų prievolių vykdymo.

32. Be to, teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad laiduotojai, laiduodami už paskolos gavėjo prievoles, nelaikytini finansinių paslaugų gavėjais (nėra finansų įstaigos klientai arba tarpusavyje susijusi klientų grupė), todėl jiems iš viso netaikytinas FĮĮ 31 straipsnyje numatytas reikalavimas finansų įstaigai prieš sudarant sutartį įvertinti kliento galimybes vykdyti finansinius reikalavimus. Kitaip tariant, laiduotojai, gindamiesi nuo jiems pareikštų reikalavimų pagal sudarytus laidavimo sandorius, neturi teisinio pagrindo remtis aplinkybe, jog finansų įstaiga neįvykdė FĮĮ 31 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-335-1120/2022; 2022 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-147-467/2022; 2023 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-539-407/2023 ir kt.).

33. Iš atsakovų prieštaravimų turinio, jų teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų ir pateiktų duomenų viseto taip pat akivaizdu, kad atsakovai teigia, jog ieškovė pažeidė būtent Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų“ patvirtintas Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatas (toliau – Nuostatos), kurios nurodytos atsakovo M. T. teismui pateiktame elektroniniame susirašinėjime (žr. elektroninį susirašinėjimą, esantį 2 t., e. b. l. 114–115), nes neįsitikino, kad laiduotojų finansinė bei ekonominė būklė leidžia tikėtis, jog jie sugebės įvykdyti įsipareigojimus, todėl sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis. Tokie atsakovų argumentai taip pat nepagrįsti.

34. Aptariamų Nuostatų 1 punkte nurodyta, kad Nuostatos nustato pagrindinius principus, kuriais turi vadovautis bankas, siekdamas užtikrinti, jog banko vidaus kontrolės sistema ir rizikos vertinimas (valdymas) būtų tinkamai organizuotas, veiksmingas ir užtikrintų saugią ir stabilią banko veiklą. Taigi atsakovų nurodytos Nuostatos yra būtent banko taisyklės, skirtos stabiliai banko vidinei veiklai ir kontrolei užtikrinti. Todėl bet kokie pažeidimai šioje srityje yra susiję su paties banko rizika, ar jis atgaus ar neatgaus suteiktą paskolą, tačiau net ir atsakovų nurodytų Nuostatų normų pažeidimai nesukuria jokių pasekmių tiesiogiai banko skolininkams pagal konkrečias sutartis. Tokiu atveju netinkamas rizikos įvertinimas gali lemti tai, kad bankas gali realiai neatgauti suteiktos paskolos, tačiau tik tai negali būti pagrindu pripažinti tokias paskolos ar laidavimo sutartis negaliojančiomis. Rizikos vertinimo pažeidimai nėra pagrindas atleisti skolininkus nuo įsipareigojimų vykdymo, ar pripažinti paskolos ar laidavimo sutartis negaliojančiomis, kadangi ši procedūra skirta vidinei bankų veiklai, kurios pažeidimai gali lemti viešosios teisės sankcijų taikymą, tačiau tai nėra pagrindas pasibaigti prievoliniams santykiams (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-261-516/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35. Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovai neginčija, kad ieškovė tinkamai įvertino paskolos gavėjos UAB „Ormontis“ galimybę grąžinti paskolą. Aplinkybė, kad ieškovė pareikalavo užtikrinti paskolos grąžinimą laidavimo sutartimis, tik pagrindžia, jog ji elgėsi atsakingai, suteikdama paskolą UAB „Ormontis“, siekė užkirsti kelią paskolos negrąžinimo rizikai. Nuostatų 21 punkte nurodyta, kad vertindamas fizinio asmens – laiduotojo (garanto) riziką, bankas turi imtis priemonių, kad įsitikintų, jog laiduotojo (garanto) finansinė būklė atitinka prisiimamus pagal laidavimo (garantijos) sutartį įsipareigojimus, ir surinkti tai patvirtinančius pagrįstus ir pakankamus įrodymus. Pagal Nuostatų 22 punktą preziumuojama, kad laiduotojo (garanto) finansinė būklė atitinka prisiimamus pagal laidavimo (garantijos) sutartį įsipareigojimus, jeigu: už paskolą laiduojančio (garantuojančio) fizinio asmens laiduojama (garantuojama) suma neviršija laiduotojo (garanto) nuosavybės teise valdomo nesuvaržyto turto vertės; arba laiduotojo (garanto) visų įsipareigojimų pagal paskolos ir kitas sutartis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis neviršija 40 proc. asmens (namų ūkio) tvarių pajamų. Ši prezumpcija taikoma, jeigu paskolos gavėjas yra fizinis asmuo ir jeigu laidavimo (garantijos) sutartyje, sudaromoje tarp banko ir fizinio asmens, susitariama, kad, paskolos gavėjui neįvykdžius įsipareigojimų pagal paskolos sutartį arba juos netinkamai įvykdžius, laiduotojas (garantas) toliau tęs įmokų pagal paskolos sutartį mokėjimą paskolos sutartyje nustatytais terminais, neviršydamas laiduotos (garantuotos) sumos. Šios nuostatos nurodytos taip pat ir jau pirmiau nurodytame atsakovo M. T. teismui pateiktame elektroniniame susirašinėjime (žr. elektroninį susirašinėjimą, esantį 2 t., e. b. l. 114–115). Taigi iš aptartų nuostatų akivaizdu, jog bankas vertindamas laiduotojo riziką, turi imtis priemonių, kad įsitikintų, jog laiduotojo finansinė būklė atitinka prisiimamus pagal laidavimo sutartį įsipareigojimus, ir surinkti tai patvirtinančius pagrįstus ir pakankamus įrodymus, o Nuostatų 22 punkte tik nurodyti atvejai, kuomet iš karto preziumuojama, kad laiduotojo finansinė būklė atitinka prisiimamus pagal laidavimo sutartį įsipareigojimus.

36. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų viseto, be kita ko ieškovės atstovo paaiškinimų, teismui pateikto bylos šalių elektroninio susirašinėjimo ir jo priedų akivaizdu, jog bylos šalys dvi savaites susirašinėjo, ieškovė prašė papildomų dokumentų ir duomenų, ėmėsi priemonių, kad įsitikintų, jog atsakovų, kaip laiduotojų, finansinė būklė atitinka prisiimamus pagal laidavimo sutartis įsipareigojimus, rinko tai patvirtinančius įrodymus, įvertino atsakovų galimybes laiduoti, be kita ko atsižvelgė į tai, kad atsakovai buvo UAB „Ormontis“ akcininkai, Lietuvos banko paskolų rizikos duomenų bazėje apie esamus ir buvusius jų įsipareigojimus nebuvo duomenų, kurie galėtų patvirtinti apie būsimą sutarties neįvykdymo riziką, atsakovai neturėjo pradelstų įsipareigojimų (žr., be kita ko: 1 t., e. b. l. 80–91; 134–141). Be to, pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad atsakovai sudarė laidavimo sutartis verslo tikslais, aiškiai išreiškė valią laiduoti. Jie turėjo suprasti sandoriais prisiimamų įsipareigojimų esmę bei jų sudarymo sąlygas. Taigi atsakovai, būdami sąžiningi verslininkai, taip pat turėjo pareigą informuoti ieškovę apie galbūt nepakankamas jų galimybes laiduoti, jeigu tuo metu taip manė, bet tokių duomenų byloje nėra.

37. Apibendrinant tai, kas pirmiau šiame sprendime nurodyta, akivaizdu, kad ginčo laidavimo sutartys nėra akivaizdžiai niekinės. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad teismas sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nesant šalies reikalavimo gali tik tuomet, kai tam nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų. Atsakovų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodytos aplinkybės dėl sutarčių šiuo konkrečiu atveju per se (savaime) nepatvirtina, kad sutartys akivaizdžiais niekinės ir yra pagrindas teismui ex officio konstatuoti sutarčių niekinį pobūdį. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų, vadovaujantis pirmiau nurodyta teismų praktika, darytina išvada, kad nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo ex officio pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis.

Dėl prašomų priteisti mokėjimo palūkanų dydžio

38. Atsakovų teigimu, ieškovės reikalaujamos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir neprotingos. Tokie atsakovų argumentai atmestini dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

39. Atsakovė UAB „Ormontis“ įsipareigojo pagal paskolos sutartį mokėti ieškovei 0,55 proc. per mėnesį palūkanas, kiekvieną mėnesį mokėdama sutarties grafike nurodyto dydžio įmokas (žr. paskolos sutartį, papildomą susitarimą ir grafikus; 1 t., e. b. l. 7–15, 2 t., e. b. l. 103–105). Taigi atsakovė įsipareigojo ieškinio pateikimo teismui dienai – 2023 m. rugsėjo 25 d. sumokėti ieškovei 1 148,09 Eur palūkanų (702,97 Eur + 393,29 Eur + 51,83 Eur ((64,79 Eur / 30 d.) X 24 d. = 51,83 Eur)) = 1 148,09 Eur). Tačiau atsakovė sumokėjo ieškovei tik 866,83 Eur palūkanų. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 156,32 Eur palūkanų.

40. Aptariamos prašomos priteisti palūkanos vadinamos pelno palūkanomis. Tokios palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos (žr., pavyzdžiui, 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 46 punktą ir kt.). Šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

41. Nagrinėjamu atveju atsakovai net nepaaiškino, kodėl ieškovės reikalaujamos priteisti pelno palūkanos yra aiškiai per didelės ir neprotingos, niekaip nemotyvavo tokios savo pozicijos, o prieštaravimuose pasisakydami dėl palūkanų nurodė vienintelį sakinį: „Be to, ieškovės reikalaujamos palūkanos yra aiškiai per didelės ir neprotingos“, bet niekaip nemotyvuodami kodėl, koks palūkanų dydis, jų manymų, būtų protingas ir pan., nenurodė, ar prašomos palūkanos turėtų būti sumažintos, jeigu taip, tai kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu palūkanos turėtų būti sumažintos. Pažymėtina, kad bylos šalys patys renkasi jų teisių gynimo būdus, o teismas sprendžia, ar tokio būdo pagrįstai reikalaujama ir ar jis taikytinas; teismas už šalis neformuluoja ieškinio ar priešieškinio reikalavimų (dalyko) ir jų faktinio pagrindo.

42. Kita vertus, pažymėtina, kad tiek ginčo paskolos sutartis, tiek taip pat ir laidavimo sutartys sudarytos laisva šalių valia. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir patys atsakovai. Paskolos gavėja atsakovė UAB „Ormontis“ yra juridinis asmuo, todėl jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsakovė UAB „Ormontis“ sudarydama ginčo paskolos sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti sutarties nuostatas, savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį. Laiduotojai atsakovai S. J. ir M. T., kurie kaip jau minėta buvo paskolos gavėjos atsakovės UAB „Ormontis“ akcininkai, o atsakovas S. J. dar ir bendrovės, už kurios įsipareigojimus laidavo, direktorius, taip pat turėjo (galėjo) įvertinti tiek paskolos sutarties, tiek laidavimo sutarčių nuostatas, be kita ko ir palūkanų dydį. Atsakovai nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad: sudarydami sutartis, neturėjo galimybės derėtis dėl sutarčių sąlygų, palūkanų dydžio; sutarčių sudarymo metu palūkanos būtų buvusios neprotingos, neatitinkančios rinkoje taikytų palūkanų normų. Be to, pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad atsakovė įsipareigojo ieškinio pateikimo teismui dienai – 2023 m. rugsėjo 25 d. sumokėti ieškovei 1 148,09 Eur palūkanų (702,97 Eur + 393,29 Eur + 51,83 Eur ((64,79 Eur / 30 d.) X 24 d. = 51,83 Eur)) = 1 148,09 Eur), bet sumokėjo tik 866,83 Eur palūkanų, todėl ieškinio pateikimo teismui dienai liko nesumokėjusi 281,26 Eur palūkanų, tačiau ieškovė prašo priteisti beveik dvigubai mažesnę palūkanų sumą, t. y. tik 156,32 Eur palūkanų.

43. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgus į šalių sutartinių santykių pobūdį, nėra jokio pagrindo teigti, kad prašomos priteisti palūkanos aiškiai per didelės, neprotingos, neproporcingos, prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ar suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai.

Dėl negrąžintos paskolos, pelno palūkanų, administravimo mokesčio, įsipareigojimų nevykdymo laiško siuntimo išlaidų ir delspinigių priteisimo

44. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 14 966,61 Eur negrąžintos paskolos, 156,32 Eur pelno palūkanų, 190,48 Eur administravimo mokesčio, 41,32 Eur įsipareigojimų nevykdymo laiško siuntimo išlaidų ir 29,61 Eur delspinigių. Atsakovai, kaip jau pirmiau minėta, neginčija šių prašomų priteisti sumų dydžių, išskyrus pirmiau šiame sprendime jau aptartą prašomų priteisti pelno palūkanų dydį.

45. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnyje nustatytas draudimas kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

46. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

47. Pagal CK 6.76 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), o bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1–3 dalys).

48. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1.3 papunktyje numatyta, kad paskolos davėjas (ieškovė) turi teisę vienašališkai reikalauti nedelsiant grąžinti paskolos sumą, sumokėti palūkanas, administravimo mokestį, delspinigius ir kitus sutartyje nurodytus mokesčius, jeigu paskolos gavėjas (atsakovė) vėluoja mokėti kurią nors prievolę pagal sutartį ilgiau negu 10 darbo dienų. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad atsakovė vėluoja atsiskaityti su ieškove ilgiau negu 10 darbo dienų.

49. Byloje taip pat nustatyta ir nėra ginčo, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, laiku ir tinkamai nemokėjo paskolos sutartyje nustatytų periodinių įmokų. Dėl nurodytos priežasties ieškovė 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštais ragino visus tris atsakovus atsiskaityti su ieškove. Nepaisant to, atsakovai daugiau nebeatliko ieškovei jokių mokėjimų (1 t., e. b. l. 27–29) (žr. šio sprendimo 13–14 pastraipas). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškove (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

50. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų priežasčių darytina išvada, kad atsakovai pažeidė savo prievoles laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti suteiktą paskolą, palūkanas ir administravimo mokestį. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad atsakovė pagal paskolos sutartį ir susitarimą prie sutarties Nr. 1, taip pat pagal abu grafikus įsipareigojo: 1) sumokėti ieškovei 25 000 Eur paskolos, bet sumokėjo tik 10 033,29 Eur paskolos dalies, todėl liko nesumokėjusi 14 966,71 Eur negrąžintos paskolos (25 000 Eur – 10 033,29 Eur = 14 966,71 Eur), tačiau ieškovė prašo priteisti mažesnę negrąžintos paskolos sumą, t. y. 14 966,61 Eur negrąžintos paskolos; 2) taip pat įsipareigojo ieškinio pateikimo teismui dienai – 2023 m. rugsėjo 25 d. sumokėti ieškovei 1 148,09 Eur palūkanų (702,97 Eur + 393,29 Eur + 51,83 Eur ((64,79 Eur / 30 d.) X 24 d. = 51,83 Eur)) = 1 148,09 Eur), bet sumokėjo tik 866,83 Eur palūkanų, todėl ieškinio pateikimo teismui dienai liko nesumokėjusi 281,26 Eur palūkanų, tačiau ieškovė prašo priteisti mažesnę palūkanų sumą, t. y. tik 156,32 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 14 966,61 Eur negrąžintos paskolos ir 156,32 Eur pelno palūkanų. Be to, atsakovė pagal paskolos sutartį ir susitarimą prie sutarties Nr. 1, taip pat pagal abu grafikus įsipareigojo ieškinio pateikimo teismui dienai – 2023 m. rugsėjo 25 d. sumokėti ieškovei 1 398,55 Eur administravimo mokesčio (856,34 Eur + 479,07 Eur + 63,14 Eur ((78,93 Eur / 30 d.) X 24 d. = 63,14 Eur) = 1 398,55 Eur), bet sumokėjo tik 1 228,10 Eur administravimo mokesčio, todėl ieškinio pateikimo dienai liko nesumokėjusi 170,45 Eur administravimo mokesčio (1 398,55 Eur – 1 228,10 Eur = 170,45 Eur), tačiau ieškovė prašo priteisti didesnę administravimo mokesčio sumą, t. y. 190,48 Eur, bet ne 170,45 Eur, administravimo mokesčio. Dėl nurodytos priežasties ieškovės reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo tenkinamas iš dalies ir ieškovei solidariai iš atsakovų priteisiama 170,45 Eur administravimo mokesčio, o reikalavimas dėl 20,03 Eur administravimo mokesčio priteisimo atmetamas (190,48 Eur – 170,45 Eur = 20,03 Eur) (paskolos sutarties specialiosios sąlygos ir bendrųjų sąlygų 4.1.3 papunktis; laidavimo sutarčių 1–2 punktai; CK 6.81 straipsnio 1–3 dalys, 6.870 straipsnio 1–2 dalys, 6.872 straipsnis, 6.873 straipsnis).

51. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.3 papunktyje nurodyta, kad: „Paskolos gavėjui laiku nevykdant įsipareigojimų ar pažeidus sutarties 3.1 ar 3.4 papunkčius, paskolos davėjas siunčia šios sutarties įsipareigojimų nevykdymo laiškus. Paskolos davėjas turi teisę apmokestinti paskolos gavėją už patirtas išlaidas ruošiant ir siunčiant tokį laišką. Tokio mokesčio dydis yra nurodytas paskolos davėjo tinklapyje“. Iš ieškovės pateikto kainoraščio, esančio jos tinklalapyje (žr.: ieškovės į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų 2, 11 punktus; dokumentą Nr. DOK-197864; 2 t., e. b. l. 94–97; https://www.capitalia.com/lt/suzinokite-daugiau/kainorastis/) nustatyta, kad vieno laiško siuntimo kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) yra 25 Eur, o be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) yra 20,66 Eur. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 28 d. išsiuntė atsakovams tris laiškus (žr. 1 t., e. b. l. 27–29). Todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovų 61,98 Eur įsipareigojimų nevykdymo laiško siuntimo išlaidų, bet prašo priteisti mažiau, t. y. 41,32 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 41,32 Eur įsipareigojimų nevykdymo laiško siuntimo išlaidų (paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.3 papunktis).

52. Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodytą netesybų sampratą netesybos – sutartyje numatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nustatytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

53. Ginčo paskolos sutarties 2.5 papunkčiu ir laidavimo sutarčių 3.2 papunkčiu šalys susitarė dėl 0,25 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų už kiekvieną vėluojamą dieną. Ieškovė paskaičiavo 296,14 Eur delspinigių, tačiau šią sumą sumažino ir prašo priteisti 29,61 Eur delspinigių sumą. Atsakovai, kaip jau minėta, neginčija prašomo priteisti delspinigių dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai tinkamai prievolės laiku neįvykdė, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 29,61 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkinamas (paskolos sutarties 2.5 papunktis, laidavimo sutarčių 3.2 papunktis, CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

54. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MAPKSVPĮ), prašo priteisti iš atsakovės UAB „Ormontis“ 12 proc. metines procesines palūkanas, o iš atsakovų laiduotojų fizinių asmenų S. J. ir M. T., vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, – 5 proc. metinės procesines palūkanas.

55. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo, skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc. palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1–2 dalys). Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis.

56. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės. Jos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jų mokėjimas kildintinas iš paties laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai papildomai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti procesinių palūkanų, o laiduotojas įgyja naują pareigą – pareigą sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo. Tokių palūkanų mokėjimas nėra pagrindinio skolininko prievolė, o civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma laiduotojui taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012).

57. Taigi CK 6.210 straipsnyje įtvirtinti procesinių palūkanų dydžiai, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatytas kitoks palūkanų dydis. Nagrinėjamu atveju bylos šalys sutartyse nesusitarė dėl palūkanų dydžio bei įstatymų, kuriuos taikys apskaičiuodamos palūkanas.

58. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų S. J. ir M. T. priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą 15 364,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

59. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Ormontis“ palūkanas, remdamasi dydžiu, nustatytu MAPKSVPĮ. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Kitaip tariant, pagal aptariamą normą MAPKSVPĮ nustatyto dydžio palūkanas moka ūkio subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 6 dalis), jeigu jų sudarytas sandoris yra komercinis (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalis).

60. Akcentuotina, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti MAPKSVPĮ nustatytą palūkanų normą, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti būtent MAPKSVPĮ nustatytas procesines palūkanas.

61. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Ormontis“ yra ūkio subjektai. Jų sudaryta paskolos sutartis yra komercinė, nes susijusi su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „Ormontis“ vėluoja atsiskaityti su ieškove pagal pirmiau aptartą paskolos sutartį, byloje taikytinas MAPKSVPĮ (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis). Todėl iš atsakovės UAB „Ormontis“ priteistinų procesinių palūkanų dydis nustatomas pagal specialųjį MAPKSVPĮ (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

62. MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį – tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis).

63. Ieškinio pateikimo dienai aktuali 2023 metų antrąjį pusmetį, t. y. 2023 m. liepos 1 d., galiojusi palūkanų norma. Europos centrinio banko viešais duomenimis 2023 metų antrąjį pusmetį (2023 m. liepos 1 d.) galiojusi vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo 4 proc. Todėl ieškovė pagal MAPKSVPĮ gali prašyti priteisti iš juridinio asmens UAB „Ormontis“ 12 proc. (8 + 4) dydžio procesines palūkanas. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės UAB „Ormontis“ priteisiamos 12 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą 15 364,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

64. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

65. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 15 384,34 Eur sumą. Ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovės priteista iš viso 15 364,31 Eur suma. Vadinasi, pagal priteisiamą sumą patenkinama iš viso 94 proc. ieškinio reikalavimų, atmetama – 6 proc. Dėl to ieškovė, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, įgijo teisę į 99,87 proc., o atsakovė – į 0,13 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

66. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 903 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo už ieškinį 173 Eur žyminio mokesčio (1 t. e. b. l. 31) ir turėjo 1 730 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. y. 2023 m. rugsėjo mėn. patyrė 520 Eur už ieškinio parengimą + 2023 m. lapkričio mėn. patyrė 484 Eur už atsiliepimo parengimą + 363 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje (3 val.) + 2023 m. gruodžio mėn. patyrė 363 Eur už prašymo parengimą ir už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje (1,5 val.) = 1 730 Eur) (1 t. e. b. l. 32–33, 92–94, 2 t., e. b. l. 67–69, 128–130). Atsakovai neginčija ieškovės prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio.

67. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

68. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dienomis, t. y. 2023 m. rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėn. galioję užpraėjusių ketvirčių (2023 metų pirmąjį ketvirtį ir 2023 metų antrąjį ketvirtį) vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 959,90 Eur ir 2 000,10 Eur, todėl maksimalus rekomenduotinas priteisti išlaidų dydis: už ieškinį – 4 899,75 Eur (1 959,90 Eur X 2,5 = 4 899,75 Eur); už ieškovės atsiliepimą į atsakovų prieštaravimus – 1 700,09 Eur (2 000,10 Eur X 0,85 = 1 700,09 Eur); už prašymą – 800,04 Eur (2 000,10 Eur X 0,4 = 800,04 Eur); už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 200,01 Eur (2 000,10 Eur X 0,1 = 200,01 Eur).

69. Taigi ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti ne tik neviršija galiojusio maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio nei už ieškinį, nei už atsiliepimą, nei už pateiktą prašymą ir pasiruošimą bei atstovavimą teismo posėdyje, bet yra taip pat ženkliai mažesnės negu rekomenduotinas maksimalus dydis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant ieškinį, atsiliepimą, prašymą ir ruošiantis bei atstovaujant teismo posėdyje, byloje sprendžiamus klausimus, konstatuotina, kad ieškovės prašomos priteisti 1 730 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįsto ir protingo dydžio. Dėl to, patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 1 727,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 730 Eur X 99,87 proc. = 1 727,75 Eur) ir 172,78 Eur žyminio mokesčio (173 Eur X 99,87 proc. = 172,78 Eur), iš viso – 1 900,53 Eur, t. y. po 633,51 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

70. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų patyrę bylinėjimosi išlaidų, todėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

71. Valstybė byloje patyrė 19,92 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos paskirstytinos šalims taikant pirmiau nurodytą patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją. Taip apskaičiavus, ieškovei tenka pareiga atlyginti valstybei 0,03 Eur, o atsakovams – 19,89 Eur šių išlaidų, t. y. po 6,63 Eur išlaidų iš kiekvieno atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovei, tiek taip pat ir atsakovams tenkanti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo suma yra mažesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur), šių išlaidų atlyginimas valstybei iš bylos šalių nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalimi, 7 dalimi, 8 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-19283-1193/2023, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai.

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei SE Capitalia, veikiančiai per SE Capitalia filialą Lietuvoje (juridinio asmens kodas 304914672), solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Ormontis“ (juridinio asmens kodas 305448081), S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 966,61 Eur (keturiolika tūkstančių devynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 61 ct) negrąžintos paskolos, 156,32 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 32 ct) palūkanų, 170,45 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 45 ct) administravimo mokesčio, 41,32 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 32 ct) įsipareigojimų nevykdymo laiško siuntimo išlaidų, 29,61 Eur (dvidešimt devynis eurus 61 ct) delspinigių ir lygiomis dalimis 1 900,53 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 633,51 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti ieškovei SE Capitalia, veikiančiai per SE Capitalia filialą Lietuvoje (juridinio asmens kodas 304914672), iš atsakovo S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 15 364,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei SE Capitalia, veikiančiai per SE Capitalia filialą Lietuvoje (juridinio asmens kodas 304914672), iš atsakovo M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 15 364,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei SE Capitalia, veikiančiai per SE Capitalia filialą Lietuvoje (juridinio asmens kodas 304914672), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ormontis“ (juridinio asmens kodas 305448081) 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 15 364,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.