Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ ieškinį atsakovui K. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – R. M., P. Č., R. R., E. R., I. R., E. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11.4 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. Ieškovė 2022 m. birželio 17 d. gavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato raštą, iš kurio matyti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai negalėjo patekti į patalpas, nes niekas neįsileido, o Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas nurodė, jog už kenkėjų nustatytą ir pašalinimą yra atsakingi butų savininkai, daugiabučių namų bendrijos ar administratoriai. Dėl kenkėjų (vabalų) nustatymo vabalų pavyzdžiai paimti iš (duomenys neskelbtini) butų, jie supakuoti į atskirus vokus ir paženklinti. Šiuo raštu ieškovė įpareigota imtis priemonių dėl vabalų plitimo sustabdymo ir jų pašalinimo (e. b. 1 t. 15 l.).

18. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 29 d. raštu pakartotinai kreipėsi į atsakovą, jog nesuteikiant ieškovei leidimo patekti į priklausančias patalpas, nėra galimybės patikrinti atsiliepime nurodomų aplinkybių, ir prašė iki 2022 m. rugsėjo 2 d. sudaryti galimybę ieškovės įgaliotiems asmenims patekti į atsakovo butą ir leisti atlikti patalpų dezinfekcijos darbus. Atsakovas į šį prašymą nereagavo, jokio atsakymo nepateikė (e. b. 1 t. 11 l.).

19. Ieškovė 2022 m. spalio 5 d. atliko neeilinę apžiūrą dėl galimai iš atsakovo buto Nr. (duomenys neskelbtini) einamų parazitų, surašė apžiūros aktą. Akte nurodyta, jog neeilinė apžiūra atlikta pagal gautą informaciją iš policijos ir gyventojų dėl į gretimus butus einamų parazitų. Ieškovės priežiūros technikui 2022 m. spalio 5 d. 8:06 val. paskambinus (duomenys neskelbtini) buto savininkui, nurodyta, jog jis atsisako įleisti į savo butą. Tą pačią dieną ieškovės darbuotokjas nuvykęs 14:26 val. skambino (duomenys neskelbtini) buto durų skambučiu ir kontaktiniu savininko telefonu, tačiau niekas neįsileido ir neatsiliepė (e. b. 1 t. 16 l.).

20. Ieškovė 2023 m. sausio 20 d. kreipėsi į Lietuvos zoologijos sodą su prašymu įvertinti, ar kitų asmenų apsilankymas patikrinimo tikslais gali sukelti auginamiems paukščiams ilgalaikes neigiamas pasekmes ir ar tai pavojinga jų sveikatai. Ieškovė 2023 m. sausio 31 d. gavo Lietuvos zoologijos sodo atsakymą, kuriame nustatyta, jei patekus į patalpas paukščiai nebus gaudomi, o tik apžiūrimi iš saugaus atstumo ilgalaikio neigiamo poveikio jų sveikatai neturi būti, taip pat pastebėjo, jog jei jie laikomi tinkamomis sąlygomis, o narvai ar voljerai yra erdvūs ir tinkamai išdėstyti, viena ar dvi sienos dengtos, paukštis visuomet turės galimybę atsitraukti nuo galimo pavojaus į sau saugią vietą nuo nepažįstamo žmogaus ir neaiškios situacijos. Bute yra laikomi ir kiti gyvūnai, tame tarpe ir šunys, kurie taip pat gali kelti paukščiams stresą, jei su pastaraisiais yra netinkamai elgiamasi. Papildomai dėl kenkėjų Lietuvos zoologijos sodas primena, jog dažniausiai sutinkamų kenkėjų mažojo milčiaus, aruodinio straubliuko atsiradimo priežastys gali būti įvairios, viena iš jų – galimai pašarai buvo netinkamai sandėliuojami. Jeigu patalpoje šilta ir drėgna, yra itin palanki terpė daugintis kenkėjams, aukšta temperatūra įtakoja straubliukų fizinį aktyvumą bei dauginimąsi, jie užsiveisia sienų ir grindų plyšiuose, senuose pašarų likučiuose bei grūdų ar kruopų krūvos viduryje, kur yra aukščiausia temperatūra. Norint išvengti šių kenkėjų namuose rekomenduojama išmesti absoliučiai visus pašarus, kruopščiai išvalyti visas spinteles, lentynas, pramoniniu siurbliu išsiurbti visas grindis, kilimus ir esamus plyšius, būtinai kviesti specialistus, kad šie atliktų namuose dezinfekciją.

21. Atsakovo bute 2023 m. kovo 1 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus atliko patikrinimą. Patikrinimo aktu Nr. PA-618 nustatyta, kad atsakovas savo bute laikė 110 vnt. įvairių rūšių paukščių (e. b. 1 t. 164-165 l.). Atsakovui 2023 m. balandžio 13 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ir teisėtą saugomų rūšių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, neteisėtai laikė 34 vienetus saugumų rūšių paukščių – papūgų (e. b. 1 t. 162-163 l.).

Dėl pareigos laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

23. Remiantis CK 1.137 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalimi, 4.37 straipsnio nuostatomis, nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Buto ir kitų patalpų savininkas turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais interesais įstatymų leidėjo valia pripažįstami gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra, išlaikymas ir pan.

24. Ieškovės kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės pagrindinis uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinant jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831).

25. Administratorius atsakingas už Namo techninės priežiūros organizavimą, esminių statinio reikalavimų užtikrinimą. Vienas iš esminių statinio reikalavimų yra išdėstytas statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“. Reglamento 97 ir 971 punktuose nustatyta pareiga namo administratoriui organizuoti namo bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus.

26. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė gavo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų 2020 m. sausio 24 d. prašymą organizuoti šio namo kenkėjų pašalinimo ir būtinus dezinfekcijos darbus (duomenys neskelbtini) buto savininko lėšomis, nes atsakovas bute kaupia pašarus, augina didelį kiekį paukščių ir kitokių gyvūnų, dėl to į aplinkinius butus plinta kenkėjai, tokie kaip mažasis milčius, aruodinis straubliukas ir kiti grūdų sandėliuose aptinkami kenkėjai (e. b. 1 t. 6 l.). Ieškovė keletą kartų kreipėsi į atsakovą tiesiogiai ir per kitas institucijas dėl jo buto dezinfekavimo, tačiau atsakovas neįsileido. Kauno apskrities VPK Kauno miesto santakos PK 2022 m. birželio 17 d. rašte nurodyta, jog nors buto patalpų apžiūrai atsakovas neįsileido policijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų, tačiau pagal surinktus duomenis, nustatyta, kad daugiausiai vabalų yra butuose, kurie ribojasi su atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto patalpomis (e. b. 1 t. 15 l.).

27. Apelianto teigimu, teismas neobjektyviai išnagrinėjo visas aplinkybes, nevertino gautos medžiagos, surinktos tyrimo metu; Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdyba kenkėjų nerado; ieškovės darbuotojams neįeina į pareigas daryti patikrinimą, kaip laikomi gyvūnai; norima pažeisti apelianto teisę į privatumą nesant būtinybės tai daryti, nenustačius iš kur paplito kenkėjai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo.

28. Ieškovė ne vieną kartą (2020 m. sausio 22 d., 2022 m. rugpjūčio 2 d., 2022 m. rugpjūčio 29 d. raštais) kreipėsi į atsakovą dėl jam priklausančių patalpų sutvarkymo ir jų dezinfekcijos darbų atlikimo. Ieškovės 2022 m. spalio 5 d. apžiūros akte Nr. DA503577 nurodyta, kad buvo numatyta neeilinė apžiūra dėl galimai iš (duomenys neskelbtini) buto einamų parazitų pagal gautą informaciją iš policijos ir pagal gyventojų prašymą. Akte užfiksuota, kad ieškovės darbuotojui paskambinus 2022 m. spalio 5 d. 8:06 val. (duomenys neskelbtini) buto savininkui, jis atsisakė į butą įleisti, o ieškovės darbuotojui tą pačią dieną nuvykus 14:26 val., skambinus (duomenys neskelbtini) buto durų skambučiu ir savininko telefonu, niekas neįsileido ir neatsiliepė. Apžiūros akte pateiktos trys nuotraukos, dviejose iš jų užfiksuoti vabaliukai maišeliuose (e. b. 2 t. 16 l.).

29. Apeliantas teigdamas, kad jam priklausančiose patalpose, o taip pat ir bendro naudojimo patalpose nėra atliekų ir kenkėjų, nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas į savo butą ieškovės atstovų neįsileidžia, bylos nagrinėjimo metu net ir teismui nesudarė galimybių apžiūrėti buto išvažiuojamajame posėdyje. Be to, apeliantas 2022 m. rugpjūčio 18 d. atsiliepime į ieškovės raštą pats nurodė, kad 2018 m. jo bute atsirado mažasis milčius. Nors apeliantas šiame rašte ir nurodė, kad mažasis milčius buvo pašalintas, o mažąjį milčių piktybiškai barsto (duomenys neskelbtini) buto savininkas, tačiau iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK 2022 m. birželio 17 d. rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų gyventojai nurodė, kad jų namuose esantys parazitai yra iš (duomenys neskelbtini) buto, nes patenka pro landas, kurios ribojasi su (duomenys neskelbtini) butu.

30. Trečiasis asmuo E. M. (gyvenanti (duomenys neskelbtini) aukšte, po atsakovo butu, vienu aukštu žemiau) 2023 m. kovo 15 d. parengiamajame teismo posėdyje nurodė (teismo posėdžio garso įrašas, nuo 15 min. 45 s), kad patiria moralinę žalą: atsigulus į lovą, pasiguldžius mažą vaiką, ropoja vabalai; mato sienomis ropojančius vabalus; tie vabalai gyvena miltuose, bet jie eina per lubas iš atsakovo buto, vakarais galima stebėti vabalų kelionę, prie pat lubų matosi, per kur jie ateina; būna, kad ir žiurkėnai ateina per tualetą; neperka miltų didesnėm pakuotėm, nes jie iš karto užsikrečia. Internete domėjosi, kad paukščiai šeriami vabalų lervom, gal atsakovas juos augina. Su 19 buto savininku kontaktuoti neįmanoma.

31. Trečiasis asmuo R. M. 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje nurodė, kad problema sena, pradžioje atsakovas balkone, virtuvėje laikė balandžius, tą nurodė policijos pareigūnai; seniau laiptinėje atsakovas prekiaudavo gyvūnais; vabalų invazija prasidėjo apytiksliai nuo 2018 metų; buvo kreiptasi į policiją, į maisto ir veterinarijos tarnybą, savivaldybę; buvo rašomas raštas ieškovei; antrą kartą kreipėsi į policiją apie 2020 metus; kai pradeda domėtis policija vabalų apmažėja; nuo kovo pabaigos vabalų sumažėjo; mano, kad pagrindinė priežastis yra gyvūnų laikymas; tvarkymaisi vyksta naktimis; bute papūgų triukšmas; šunį laiko bute, jo nevedžioja, tai pasako apie tvarką atsakovo bute; susitvarkius butą vienai dienai galima padaryti įvaizdį; vabalai patenka per rozetes; atsakovo bute vien narvai.

32. Atsakovas apeliaciniame skundo nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos teismui pateiktoje vaizdinėje medžiagoje matosi aplinka, tačiau nesimato sukauptų atliekų ar pašarų, nėra jokių vabalų, ir kad (duomenys neskelbtini) žinių laidoje operatoriaus medžiagoje nėra užfiksuota kenkėjų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes jie vienareikšmiškai nepatvirtina fakto, kad apelianto bute nėra vabalų. Atsakovo minimoje vaizdo medžiagoje užfiksuoti pareigūnų veiksmai 2023 m. kovo 1 d. patikrinimo metu, vykdant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2023 m. sausio 1 d. pavedimą atlikti patikrinimą dėl galimai neteisėtai laikomų saugomų rūšių paukščių gyvenamosiose patalpose, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) žinių laidoje pateikiama vaizdinė medžiaga taip pat nėra tiesiogiai susijusi su kenkėjų fiksavimu atsakovo bute. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Aplinkos apsaugos departamento atstovų atliktų patikrinimų tikslas buvo susijęs su atsakovo laikomų paukščių patikrinimu, kurio metu nustatyta, kad atsakovo bute yra laikomas didelis paukščių kiekis. Paukščių priežiūrai naudojami pašarai ir kraikas, tačiau Inspekcijos atstovai nevertino ir nefiksavo, ar atsakovo bute veisiasi vabalai.

33. Aapeliantas teigia, kad teismas sprendime nepasisakė dėl Institucijos pateiktos vaizdo medžiagos. Šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti – juos paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, jog iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad atsakovas savo bute narvuose, įrengtuose dviejuose kambariuose, laiko didelį kiekį paukščių. Šis vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas 2023 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje. Minėtą vaizdo įrašą (laikmena CD) kartu su kita medžiaga teismui 2023 m. gegužės 11 d. pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyrius (DOK-59304). Apeliacinės instancijos teisme peržiūrėjus minėtoje laikmenoje esančius du vaizdo įrašus, matyti, kad pirmajame vaizdo įraše užfiksuoti atsakovo bute dviejuose kambariuose narvuose laikomi paukščiai, antrajame - dalies paukščių paėmimas, tačiau nei viename vaizdo įrašų nebuvo fiksuojama, kokiomis sąlygomis laikomi pašarai, kraikas. Aplinkos apsaugos departamentas nebuvo įpareigotas nustatinėti vabalų kilmės, jų tikslas buvo išsisaiškinti ar atsakovas nepažeidžia teisės aktų nuostatų, kai augina retus paukščius, ar turi visus atitinkamus dokumentus. Taigi, minėtas vaizdo įrašas nepaneigia ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių.

34. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus 2023 m. kovo 1 d. Patikrinimo akto Nr. PA-618 nustatyta, kad apeliantas savo bute laikė 110 vnt. įvairių rūšių paukščių (e. b. 1 t. 164-165 l.). Apeliantui 2023 m. balandžio 13 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 303 straipsnio 2 dalį už tai, kad aukščiau jis, neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ir teisėtą saugomų rūšių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, neteisėtai laikė 34 vienetus saugumų rūšių paukščių – papūgų (e. b. 1 t. 162-163 l.).

35. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nenuginčijo ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, trečiųjų asmenų paaiškinimų, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiame bute neūkiškai prižiūri jam priklausančias patalpas, kaupia jose pašarus, augina didelį kiekį paukščių ir kitokių gyvūnų, dėl to į aplinkinius butus plinta kenkėjai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovui 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje išaiškina įrodymų teikimo, jų vertinimo tvarka; išaiškinta, kad atsakovas siekdamas įrodyti, kad jo bute nėra parazitų, gali pasinaudoti antstolio paslaugomis, kuris užfiksuotų atsakovo bute esančią situaciją faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Tačiau apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad jo bute kenkėjai nesiveisia.

36. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad trečiaisiais asmenimis įtraukti namo (duomenys neskelbtini) butų gyventojai nepateikė atsiliepimų į ieškinį ar teismo posėdyje dalyvavęs R. M. pritarimo ieškiniui neišreiškė, nepaneigia byloje esančių ir aukščiau aptartų rašytinių įrodymų. Pažymėtina, kad tretiesiems asmenims nėra numatyta pareiga atsiliepimą į ieškinį (CPK 42 straipsnis), bet numatyta tokia teisė. Apelianto teiginiai, kad teismo posėdyje dalyvavęs R. M. pritarimo ieškiniui neišreiškė, atmetami kaip nepagrįsti, nes trečiojo asmens R. M. paaiškinimai 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje akivaizdžiai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, ir patvirtina, kad ieškinys pareikštas, siekiant apginti būtent trečiojo asmens ir kitų daugiabučio namo gyventojų teises.

Dėl įrodymų vertinimo

37. Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Jo įsitikinimu, teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.

38. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 178 straipsnyje numatyta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, tiek CPK 178 straipsnyje. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020 ir kt.).

40. Minėta, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

41. CK 1.137 straipsnio 2 dalis įpareigoja, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Lietuvos zoologijos sodo specialistai pateikė rekomendacijas, kaip reikėtų apsaugoti gyventojus ateityje nuo esamos situacijos, kaip reikėtų išnaikinti vabalus – reikėtų išmesti visus pašarus, kruopščiai išvalyti visas spintas, spinteles, lentynas, pramoniniu siurbliu išsiurbti visas grindis, kilimus, esamus plyšius, būtinai kviesti specialistus, kad šie namuose atliktų dzinfekciją. Ieškovė nurodė, kad net ir dezinfekavus šiai dienai bendrąsias patalpas ir gyventojų butus, kurie skundžiasi vabalais, priežasties nepanaikinimas neapsaugos nuo tolesnio kenkėjų plitimo, nepanaikinus židinio.

42. Taigi, nagirnėjamoje byloje būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad ieškovės teisę reikalauti atlikti dezinfekciją atsakovo bute paneigia faktinės aplinkybės, kad atsakovo bute dezinfekcija yra nereikalinga, nes jo bute vabalų veisimosi židinio nėra. Atsakovas nevykdė įrodinėjimo pareigos: atsisakydamas sudaryti galimybę ieškovės atstovams apžiūrėti, kokiomis sąlygomis jo bute laikomi paukščiams ir kitiems gyvūnams skirti pašarai, kraikas, ar bute nesiveisia vabalai, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų galima paneigti ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, kuriais grindžiami ieškovo reikalavimai. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jo bute yra židinys, iš kurio plinta vabalai į daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas ir į kitų butų savininkų patalpas (CKP 12, 178 straipsniai).

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar nevertino apelianto nurodytų aplinkybių. Apelianto argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

46. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.