- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-1613-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00175-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- A. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą duodanti institucija – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 103, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 180 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais M. M. ir D. M. tvarką: tėvas turi teisę dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime, turi teisę ir pareigą su jais bendrauti, vaikams turi būti užtikrinama galimybė bendrauti su tėvu; tėvas turi teisę iš motinos ir įstaigų, turinčių ryšį su jo vaikais, gauti visą informaciją apie savo nepilnamečių vaikų sveikatą, elgesį, pasiekimus moksle ir pan.; tėvas turi teisę netrukdomai paimti vaikus M. M. ir D. M. iki jų pilnametystės kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val., šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrosiomis dienomis nuo 10 val. iki 19 val. su teise išvykti į kitus miestus, vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima ir atveža tėvas; apie numatomą vaikų paėmimą atsakovas turi informuoti ieškovę jos nurodytu telefonu prieš tris dienas; taip pat tėvas turi teisę kasmetinių atostogų metu keturiolikai dienų paimti vaikus, apie tai prieš dvi savaites informavęs vaiko motiną; tėvas turi teisę aplankyti ir pasveikinti savo vaikus jų gimtadienių dienomis jų gyvenamojoje vietoje, konkretų laiką suderinęs su vaikų motina; padalinti santuokos metu įgytą turtą lygiomis dalimis – atsakovui priteisti jo vardu įregistruotas transporto priemones, ieškovei iš atsakovo priteisti 3 600 Eur piniginę kompensaciją už transporto priemones (šį reikalavimą ieškovė vėliau patikslino, nurodydama, kad ji sutinka, jog transporto priemonės būtų priteistos atsakovui ir nereikalauja už jas kompensacijos, tačiau atsakovui tenka pareiga dengti paskolą); po santuokos nutraukimo atsakovui palikti M., o ieškovei K. pavardę; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iš pradžių šalių santykiai klostėsi gerai. 2014 m. lapkričio mėnesį atsakovas išvyko dirbti į Vokietiją. Atsakovui grįžus, šalys pradėjo nesutarti. Daugiau kaip vienerius metus šalys negyvena santuokinio gyvenimo, savo pajamas ir išlaidas tvarko atskirai. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas daugiau kaip metus nevykdo savo, kaip sutuoktinio, pareigų, piktnaudžiauja alkoholiu, naudoja psichologinį smurtą, grasina susidoroti.
Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriame prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 103, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; nustatyti sūnaus M. M. gyvenamąją vietą su atsakovu, o dukters D. M. – su ieškove; priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. M. po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės; pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį padalyti lygiomis dalimis; pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe šį kilnojamąjį turtą: kompiuterį, indaplovę, šaldytuvą, televizorių, prieškambario baldus, sofą, skalbimo mašiną, plytelę; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); prievolę grąžinti Bigbank AS filialui vartojimo kreditą pagal 2015 m. liepos 10 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1534485/96ta pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; po santuokos nutraukimo atsakovui palikti M. pavardę, sutuoktinei K. pavardę; priteisti atsakovui iš ieškovės 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovės netinkamas elgesys šeimoje, sutuoktinės ir motinos pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, galima jos neištikimybė, sutuoktiniui darytas psichologinis spaudimas, dėl kurio jis buvo priverstas išeiti iš namų, moralės ir etikos normų nepaisymas, yra pagrindinės santuokos iširimo priežastys. Šalių sūnus M. M. nuo 2016 m. sausio mėnesio gyvena su atsakovu, todėl sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu. Gyvenant santuokoje, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute buvo atliktas remontas, kuris kainavo 7 630,21 Eur. Dėl atlikto remonto butas buvo iš esmės pagerintas. Buto kapitalinio remonto išlaidos buvo apmokėtos atsakovo motinos M. M. lėšomis. Buto pagerinimas pripažintinas esminiu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnio nuostatomis, šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos priteistinas buvusiems sutuoktiniams lygiomis dalimis.
Ieškovė, iš dalies sutikdama su priešieškiniu, atsiliepimu į priešieškinį prašė atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies: nutraukti šalių santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; nustatyti sūnaus M. M. gyvenamąją vietą su atsakovu, o dukters D. M. – su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai D. M. periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini), t. y., kai M. M. sukakus 18 metų, iki dukters pilnametystės; palikti ieškovei K. pavardę; pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe šį kilnojamąjį turtą: kompiuterį, indaplovę, šaldytuvą, televizorių, prieškambario baldus, sofą, skalbimo mašiną, plytelę; atmesti kitą priešieškinio dalį.
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad santuokinės ištikimybės nėra sulaužiusi, intymiai su jokiais vyrais nebendrauja. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sutinka su atsakovu, nes pateikus teismui ieškinį pasikeitė sūnaus M. M. gyvenamoji vieta. Ieškovei asmeninės nuosavybės bute buvo atliktas eilinis remontas, buto pagerinimas, kurį būtų galima pripažinti esminiu, nebuvo atliktas. Remontą atliko šalys, padedant draugams ir artimiesiems. Atsakovo nurodomos į būsto pagerinimą investuotos sumos yra nepagrįstos ir neatitinka tikrovės.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 103, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko pavardes: ieškovei – K., atsakovui – M.; nustatė nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamąją vietą su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje; priteisė iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. M. po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio vaiko teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoju iki vaikui sueis 18 metų paskyrė atsakovą; nustatė nepilnametės dukters D. M. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai D. M. po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio vaiko teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoja iki vaikui sueis 18 metų paskyrė ieškovę; nustatė atsakovo bendravimo su dukra D. M. ir ieškovės bendravimo su sūnumi M. M. tvarką: tėvas ir motina turi teisę dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime, turi teisę ir pareigą su jais bendrauti, sūnui turi būti užtikrinama galimybė bendrauti su motina, o dukrai turi būti užtikrinama galimybė bendrauti su tėvu; tėvas turi teisę iš ieškovės, o motina turi teisę iš atsakovo ir įstaigų, turinčių ryšį su jų vaikais, gauti visą informaciją apie savo nepilnamečių vaikų sveikatą, elgesį, pasiekimus moksle ir pan.; tėvas turi teisę netrukdomai paimti dukrą iki jos pilnametystės kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val., šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrosiomis dienomis nuo 10 val. iki 19 val. su teise išvykti į kitus miestus; dukrą iš jos gyvenamosios vietos pasiima ir atveža tėvas; apie numatomą dukters paėmimą atsakovas turi informuoti ieškovę jos nurodytu telefonu prieš tris dienas; taip pat tėvas turi teisę kasmetinių atostogų metu keturiolikai dienų paimti dukrą, apie tai prieš dvi savaites informavęs vaiko motiną; tėvas turi teisę aplankyti ir pasveikinti savo dukrą jos gimimo dieną jos gyvenamojoje vietoje, konkretų laiką suderinęs su vaiko motina; motina turi teisę netrukdomai paimti sūnų iki jo pilnametystės kiekvieno mėnesio ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val., šv. Kalėdų ir šv. Velykų pirmosiomis dienomis nuo 10 val. iki 19 val. su teise išvykti į kitus miestus; sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima ir atveža motina; apie numatomą sūnaus paėmimą ieškovė turi informuoti atsakovą jo nurodytu telefonu prieš tris dienas; taip pat motina turi teisę kasmetinių atostogų metu keturiolikai ai dienų paimti sūnų, apie tai prieš dvi savaites informavusi vaiko tėvą; motina turi teisę aplankyti ir pasveikinti savo sūnų jo gimimo dieną jo gyvenamojoje vietoje, konkretų laiką suderinusi su vaiko tėvu; pripažino atsakovo asmenine nuosavybe šį kilnojamąjį turtą: kompiuterį, indaplovę, šaldytuvą, televizorių, prieškambario baldus, sofą, skalbimo mašiną, plytelę, automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo prievolę grąžinti Bigbank AS filialui vartojimo kreditą pagal 2015 m. liepos 10 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1534485/96ta pripažino asmenine atsakovo prievole; priteisė iš ieškovės atsakovui 6 621 Eur piniginę kompensaciją už būsto remontą; priteistos kompensacijos sumokėjimą ieškovei išdėstė 36 mėnesiams, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį sumokant po 183 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 216 Eur; atmetė kitas ieškinio ir priešieškinio dalis; priteisė iš ieškovės atsakovui 309,4 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės ir atsakovo po 5,7 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendė, kad, ištyrus byloje surinktus įrodymus, pasitvirtino aplinkybės, jog atsakovas žiauriai elgėsi su sutuoktine, t. y. smurtavo jos atžvilgiu, vartojo necenzūrinius žodžius, toks faktas nebuvo vienkartinis ir tokias aplinkybes patvirtino ne tik ieškovės sesuo J. K., bet ir nešališka liudytoja I. B. Dėl to teismas laikė, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog dėl šalių santuokos iširimo buvo kaltas atsakovas. Teismas nurodė, kad ieškovė nuolat bendravo su kitu asmeniu mobiliuoju telefonu skambučiais ir SMS žinutėmis, susirašinėjimas vyko labai šiltus, artimus, intymius jausmus atspindinčiomis žinutėmis. Nustatęs, kad teismo posėdyje ieškovė neneigė neištikimybės, tačiau šį poelgį bandė pateisinti tuo, jog jį nulėmė atsakovo elgesys, draugą ji susirado tik po to, kai su atsakovu kartu jau negyveno, teismas sprendė, jog tokie ieškovės paaiškinimai nepateisina jos elgesio, toks ieškovės elgesys vertintinas kaip nepagarba atsakovui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltė. Teismas, konstatavęs, jog abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, kitas įstatyme nustatytas pareigas, nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismas laikė, kad išlaikymas vaikams priteistinas po 150 Eur, nes vertinant vaikų amžių ir jų poreikius toks išlaikymas yra pakankamas ir užtikrins būtinuosius vaikų poreikius. Šalims patvirtinus, jog tarp jų nekyla konfliktų dėl bendravimo su vaikais, teismas nustatė bendro pobūdžio bendravimą, labai jo nedetalizuodamas.
Ieškovei pripažinus ir atsakovui sutikus, kad automobilis „Opel Vectra Station Wagon“ būtų paliktas atsakovui, atsisakius kompensacijos už šį turtą, teismas automobilį priteisė atsakovui, nepriteisdamas ieškovei už šį turtą kompensacijos, paliko atsakovui pareigą išmokėti Bigbank AS filialui vartojimo kreditą pagal 2015 m. liepos 10 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1534485/96ta. Tarp šalių nesant ginčo dėl to, jog kilnojamieji daiktai: kompiuteris, indaplovė, šaldytuvas, televizorius, prieškambario baldai, sofa, skalbimo mašina, plytelė yra atsakovo asmeninė nuosavybė, nes daiktai buvo įsigyti už atsakovo motinos dovanotas finansines lėšas, ieškovei sutinkant, jog nurodyti daiktai yra atsakovo asmeninė nuosavybė, teismas juos pripažino atsakovo asmenine nuosavybe. Atsižvelgęs į vertinimo ataskaitoje esančius netikslumus ir prieštaravimus, netinkamai, teismo manymu, parinktus lyginamuosius objektus, teismas laikė, kad vertinimo ataskaitoje nurodyta ginčo buto verte teismas negali vadovautis kaip absoliučiai teisinga ir ji vertinama kitų įrodymų kontekste. Teismas padarė išvadą, kad nors bute buvo atlikti remonto darbai, tačiau jie laikytini paprastuoju remontu, kurio metu buvo sutvarkytos buto lubos, sienos, grindys, t. y. butas buvo sutvarkytas šeimos gyvenimui, tačiau atsakovas neįrodė, jog butas būtų buvęs esmingai pagerintas. Nenustatęs, jog butas buvo pagerintas iš esmės, teismas sprendė nesant pagrindo pripažinti jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas konstatavo, kad atsakovas turi teisę reikalauti kompensacijos už įdėtas lėšas remontuojant būstą, kuriame gyveno su šeima. Teismas nustatė, kad buvo pateikta suvestinė, kurioje buvo suskaičiuota, jog įvairių statybinių medžiagų įsigijimas, balkono stiklinimas, santechnikos prekės, roletai, įmontuota spinta, įmontuoti virtuvės baldai kainavo 6 024,56 Eur, yra pateikti šią sumą pagrindžiantys dokumentai, taip pat atsakovas nurodė, jog buvo mokamas atlyginimas darbininkams už dažymą ir glaistymą, plytelių sudėjimą, kitus darbus, šarvuotas duris, santechnikos ir elektros darbus (iš viso už 1 605,65 Eur sumą), kurių apmokėjimą patvirtinančių dokumentų atsakovas neišsaugojo. Teismas laikė, kad kitų darbų kaina, kurios negali pagrįsti atsakovas dokumentais, mažintina, paliekant tik sumas už šarvuotas duris (335,96 Eur) ir santechnikos darbus (260,66 Eur). Teismas padarė išvadą, kad galutinė remonto darbų kaina būtų 6 621,18 Eur. Teismas, vertindamas atsakovo pateiktą 2016 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad statybos darbų, atliktų 2013–2014 m. ginčo bute vidutinėmis rinkos kainomis, kaina yra 11 361,5 Eur (su PVM), pažymėjo, kad ne visomis išvadoje nurodytomis vertėmis galima vadovautis, nes yra įtraukta darbų, kurie faktiškai buvo atlikti savo jėgomis ir iš esmės nekainavo, specifikacijoje nurodytos tam tikros pozicijos, kurios gali būti skaičiuojamos tuo atveju, jeigu remonto darbams atlikti yra samdoma firma. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas atėmė paskaičiuotą 2 331 Eur sumą ir sprendė, kad 8 015 Eur suma yra artima atsakovo pateiktiems dokumentams ir skaičiavimams, jog remonto darbams iš viso buvo išleista 7 630,21 Eur suma. Nors ieškovė nesutiko su atsakovo reikalaujama kompensacija už buto pagerinimą, tačiau įrodymų šiuo klausimu nepateikė, tvirtindama, kad nurodyta remonto kaina yra per didelė. Teismas laikė, kad atsakovo motina M. M. įvykdė prievolę už savo sūnų, apmokėdama daugelį su remontu susijusių išlaidų. Teismas, pripažinęs, kad piniginės lėšos, kurias į buto remontą investavo M. M., buvo padovanotos atsakovui, sprendė, jog šis turi teisę reikalauti kompensacijos už atliktus remonto darbus. Teismas pažymėjo, kad, ieškovei nesukonkretinus savo indėlio į remonto darbus, teismas neturi galimybės šio indėlio įvertinti finansine išraiška. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, padarė išvadą, kad atsakovo pagrįstas buto remonto išlaidas sudaro 6 621 Eur.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo iš dalies pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atmetant atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už būsto remontą priteisimą arba šią kompensaciją sumažinant, atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįstai pripažinta, jog ieškovė buvo neištikima atsakovui ir toks jos elgesys vertintinas kaip ieškovės nepagarba atsakovui. Dėl to padaryta klaidinga išvada, kad dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltė. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, jog ieškovė buvo neištikima savo sutuoktiniui. Ieškovė teismui paaiškino, kad su dabartiniu savo draugu ji pradėjo bendrauti tik po to, kai negyveno kartu su atsakovu. Dėl to aplinkybė, kad ieškovė pradėjo bendrauti su savo dabartiniu draugu, buvo ieškovės ir atsakovo šeimos iširimo pasekmė, o ne priežastis.
Nepagrįstai pripažinta, kad atsakovas turi teisę gauti 6 621 Eur kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto remontą. Teismas tinkamai nepagrindė, kodėl būtent tokia suma yra priteistina iš ieškovės atsakovui, tik nurodė, jog atmeta mažiau tikėtinas sumas, nenurodydamas, kodėl pripažįsta kitas, ne mažiau abejonių keliančias sumas. Nesuprantamas teismo argumentas kaip įrodymu remtis 2016 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvada. Nustatant kompensacijos dydį, neatsižvelgta į natūralų nusidėvėjimą trejus metus po atlikto remonto bute šeimai gyvenant su mažais vaikais. Teismo teiginys, kad galutinė remonto darbų kaina būtų 6 621,18 Eur, neatitinka tikrovės. Teismas konstatavo, kad atsakovas pateikė teismui kvitus, patvirtinančius statybinių medžiagų pirkimą, suvestinę, kurioje buvo suskaičiuota, jog įvairių statybinių medžiagų įsigijimas, balkono stiklinimas, santechnikos prekės, roletai, įmontuota spinta ir įmontuoti virtuvės baldai kainavo 6 024,56 Eur, tačiau iš teismui pateiktų kvitų matosi, kad dalį statybinių medžiagų iš UAB „Staginis“ yra paėmęs UAB „Varsanta“ atstovas A. P. Byloje yra duomenys, jog UAB „Varsanta“ neatliko darbų ieškovės bute, todėl nenaudojo ir iš parduotuvės paimtų prekių ieškovei priklausančio buto įrengimui. Dėl to už šias prekes sumokėtos lėšos negali būti laikomos investuotomis į ieškovės buto pagerinimą.
Atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos už remonto darbus priteisimo negali būti tenkinamas, nes dalį pinigų už remonto darbus mokėjo atsakovo motina M. M. Dovanojimo sutartis tarp šalių, kaip sutuoktinių, ar atsakovo iš vienos pusės ir atsakovo motinos iš kitos pusės, nebuvo sudaryta. Atsakovas neturėjo prievolės ieškovės, kaip trečiojo asmens, atžvilgiu, todėl nepagrįstas teiginys, jog M. M. galėjo vykdyti savo sūnaus prievolę ieškovės atžvilgiu. Teismo sprendime nenurodyta, kokią prievolę trečiojo asmens atžvilgiu už atsakovą vykdė jo motina M. M. Net pripažinus, kad atsakovo motina, tenkindama šalių šeimos, o ne vien savo sūnaus poreikius buvo dovanojusi pinigų buto remontui, laikytina, kad atsakovas būtų turėjęs reikalavimo teisę tik į pusę remontui panaudotų pinigų, o ne į visos sumos kompensaciją (CK 3.87 straipsnis, 3.90 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Neteisingai nurodyta, kad ieškovė nepagrindė savo indėlio remontuojant jai nuosavybės teise priklausantį butą. Ieškovė ieškinyje ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad santuokos pradžioje ieškovės santykiai su atsakovu klostėsi gerai, todėl ji atskirai nekaupė dokumentų, patvirtinančių apmokėjimą už ieškovės pirktas medžiagas remontui, neskaičiavo, kas ir už ką mokėjo, nerinko kasos kvitų už pirktus maisto produktus ir pan. Atsižvelgtina į tai, jog ieškovė visada turėjo pastovias pajamas, kurias skyrė šeimos poreikiams tenkinti. Be to, ieškovės ir atsakovo šeimai nuolat padėjo ieškovės tėvai, pas kuriuos jie gyveno buto remonto metu.
Nepagrįstai prie bylinėjimosi išlaidų priskirtos atsakovo lėšos, sumokėtos už turto vertinimo ataskaitą (200 Eur) ir specialisto išvadą (514 Eur), kadangi dėl turto vertinimo ataskaitoje esančių netikslumų ir prieštaravimų, ji teismo nebuvo vertinama kaip teisinga, o specialisto išvada, kurioje nurodomos hipotetinės kainos darbų ir medžiagų, jeigu remontą būtų atlikusi kokia nors įmonė, vertintina tik kaip įmonės sąmata, o ne kaip atliktų remonto darbų kainų analizė. Dėl to minėtos išlaidos vertintinos kaip nesusijusios su byla, nepripažintinos bylinėjimosi išlaidomis ir atsakovui neatlygintinos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Ieškovės neištikimybė yra įrodyta į bylą pateiktų rašytinių ir kitų įrodymų visuma: atsakovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, SMS pranešimų fotonuotraukomis, telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų išklotinėmis. Visi nurodyti įrodymai atitinka įrodymams keliamus sąsajumo ir leistinumo reikalavimus, jie yra nuoseklūs, patvirtina ir papildo vieni kitus, juose nėra prieštaravimų, taip pat byloje nėra ieškovės neištikimybę liudijančius duomenis paneigiančių patikimų įrodymų. Minėti įrodymai patvirtina, kad ieškovės neištikimybė buvo pagrindinė santuokos iširimo priežastis, nes ji iš esmės pakeitė sutuoktinių tarpusavio santykius ir nulėmė santuokos iširimą.
12.2. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: statybinių medžiagų pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp M. M. ir UAB „Staginis“, PVM sąskaitos faktūros, atsiskaitymo už įsigytas statybines medžiagas dokumentai, buto pagerinimo išlaidų suvestinė, prekių pardavimo važtaraščiai, taip pat kiti įrodymai: šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, specialisto išvada apie bute atliktų statybos remonto darbų kainą (11 361,5 Eur), fotonuotraukos buto iki ir po remonto, buto apžiūros duomenys patvirtina, kad visos statybinės medžiagos, kurios buvo panaudotos ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio būsto remontui, buvo nupirktos už atsakovo motinos M. M. lėšas, atsakovo motinos lėšomis buvo atsiskaitoma už samdomų darbininkų darbą. Teismas, pirmenybę teikdamas byloje esantiems buto remontui panaudotų lėšų sumą pagrindžiantiems dokumentams, priteisė mažesnę, t. y. 6 621,18 Eur kompensaciją vietoje 8 015 Eur kompensacijos.
12.3. Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu davė parodymus, jog UAB „Varsanta“ atliko bute santechnikos darbus, šiuos teiginius patvirtina rašytiniai įrodymai: prekių pardavimo važtaraščiai, iš kurių matyti, kad pagal M. M. ir UAB „Staginis“ 2013 m. liepos 16 d. sutartį Nr. 13/109 įsigytas ir M. M. apmokėtas santechnikos prekes iš pardavėjo atsiėmė ir UAB „Varsanta“ direktorius A. P. Šie duomenys, juos vertinant kartu su faktais, kad bute yra atlikti visi reikalingi santechnikos darbai, ieškovė, teigdama, kad UAB „Varsanta“ bute neatliko jokių darbų, nenurodė, kas ir kam priklausančiomis lėšomis bute atliko santechnikos darbus, nepateikė kitų santechnikos prekių įsigijimo dokumentų, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nesumažino priteistos kompensacijos UAB „Varsanta“ iš parduotuvės paimtų prekių verte, nes šios prekės buvo panaudotos buto remontui. UAB „Varsanta“ teismui pateikė informaciją, kad su M. M. nebuvo sudariusi sutarties, tačiau nepaneigė, jog šios bendrovės specialistai M. M. prašymu bute atliko santechnikos darbus.
12.4. Nuo buto remonto pabaigos 2014 metais iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2016 metais treji metai dar nebuvo praėję. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė įrodymų, patvirtinančių buto natūralų nusidėvėjimą ir/ar jo laipsnį, taigi ji neįrodinėjo šios aplinkybės. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (fotonuotraukos, vaizdo įrašai, buto apžiūros protokolo duomenys, specialisto išvada, individualaus turto vertinimo ataskaitos duomenys ir kt.) patvirtina, kad butas po remonto beveik nenusidėvėjęs.
12.5. Atsakovo motina M. M. finansavo buto remontą, tokiu būdu įvykdama už sūnų jo pareigą šeimai. M. M. savo valią į butą investuotus pinigus dovanoti sūnui, o atsakovas savo valią priimti šią dovaną išreiškė konkliudentiniais veiksmais, tokią savo valią jie paliudijo ir teismo posėdžio metu. M. M. lėšos, kurias ji investavo į sūnaus sutuoktinės buto remontą yra motinos dovana sūnui, todėl jos vertintinos kaip asmeninės atsakovo lėšos ir pripažintina, kad remontas atliktas asmeninėmis atsakovo lėšomis. Dėl to nėra prielaidų daryti išvadą, kad M. M. į buto remontą investuotas lėšas dovanojo abiem sutuoktiniams. Rašytinės formos dovanojimo sutarties nesudarymas, nepaneigia dovanojimo sutarties tarp M. M. ir atsakovo sudarymo fakto.
12.6. Ieškovė neturi rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos ir jos tėvų indėlį į buto remontą, todėl ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta neįrodyta.
12.7. Kadangi specialisto išvadoje apie bute atliktų statybos ir remonto darbų kainą, individualaus turto vertinimo ataskaitoje yra specialių žinių reikalaujančių duomenų, šie dokumentai teismo vertinti kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (sąskaitos ir mokėjimo dokumentai), pagrindžiantys atsakovo patirtas išlaidas šių dokumentų parengimui, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsakovo išlaidas, patirtas sumokant už specialisto išvadą ir individualų turto vertinimą, pripažinti būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde be teisėto pagrindo nurodo aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėjamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) gimė sūnus M. M., po santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) gimė dukra D. M.
15. Ieškovė ieškiniu, atsakovas priešieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo. Atsakovas priešieškiniu kreipėsi ir dėl kilnojamojo turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe bei dėl prievolės pripažinimo solidaria šalių prievole. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Su sprendimu nesutinka ieškovė. Ji ginčija sprendimo dalis dėl sutuoktinių kaltės nustatymo ir kompensacijos už būsto remontą priteisimo, prašydama pripažinti, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nepriteisti kompensacijos atsakovui už buto remontą arba šią kompensaciją sumažinti, atitinkamai perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl sutuoktinių kaltės nustatymo
16. Apeliantės (ieškovės) teigimu, be pagrindo pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jos įsitikinimu, nėra jos neištikimybę patvirtinančių įrodymų. Su dabartiniu draugu ji pradėjo bendrauti tik po to, kai su atsakovu kartu nebegyveno. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo nustatyta pagrįstai.
17. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
18. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovas neskundė sprendimo dalies, kuria dėl santuokos iširimo nustatyta ir jo kaltė, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas dėl santuokos iširimo nepagrįstai nustatė abipusę sutuoktinių kaltę.
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neneigė neištikimybės fakto, aiškindama, kad jos tokį poelgį nulėmė atsakovo elgesys ir draugą ji susirado po to, kai jau negyveno kartu su atsakovu. Analogiškas aplinkybes ji nurodžiusi ir apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės elgesį įvertino kaip nepagarbą atsakovui ir padarė išvadą, kad santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės.
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliantės teiginių nenuoseklumą. Atsiliepime į priešieškinį nesutikdama su atsakovo teiginiais dėl apeliantės neištikimybės, ji nurodė esanti komunikabili moteris, turinti draugų ir pažįstamų tiek vyrų, tiek moterų, su kuriais kartais kartu leidžia laiką. Teismo proceso metu ji teigė, kad su draugu pradėjo bendrauti tik 2016 m. pavasarį, po to,– kad bendrauti pradėjo nuo 2015 m. rudens, apeliaciniame skunde nurodo, kad su draugu pradėjo bendrauti tik po to, kai su atsakovu jau negyveno.
22. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2014 m. lapkričio mėnesį išvyko uždarbiauti į Vokietiją, iš kur galutinai grįžo 2015 m. gruodžio mėnesį. Nuo 2015 m. gruodžio mėnesio pabaigos šalys kartu nebegyvena. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kurią nurodė ieškovė ieškinyje, o būtent, jog, atsakovui išvykus dirbti į Vokietiją, jam grįžus, pajuto, kad jausmai atšalę. Iš į bylą pateiktų mobilaus ryšio operatoriaus Omnitel ieškovės mobilaus telefono išklotinių matyti, kad ieškovė su abonentu, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (byloje nustatyta, kad šis numeris yra jos draugo) bendravo jau ir 2015 m. gruodžio 23 d. (minėtą dieną buvo net 63 kontaktai – skambučiai ir SMS). Pažymėtina, kad iš pateiktų išklotinių (nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. vasario 27 d. ir nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. spalio 2 d.) matyti, kad vyko nuolatinis bendravimas skambučiais SMS žinutėmis dešimtimis kartų į dieną. Kai kurios žinutės buvo nufotografuotos, atsakovo tvirtinimu, iš ieškovės telefono. Sugretinus pateiktų SMS pranešimų duomenis (pranešimų datą, laiką, abonento, kuriam adresuotas SMS pranešimas, numerį) su byloje esančių mobiliojo ryšio operatoriaus Omnitel ieškovės mobiliojo telefono išklotinių atitinkamais duomenimis, matyti, kad jie sutampa, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog fotonuotraukose užfiksuoti SMS pranešimai yra iš apeliantės mobiliojo telefono. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs SMS pranešimų turinį, pripažino, kad tarp abonentų (apeliantės ir jos draugo) vyksta susirašinėjimas labai šiltus, artimus, intymius jausmus atspindinčiomis žinutėmis. Su tuo nesutikti negalima.
23. Teisėjų kolegija, pažymi, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
24. Taigi nagrinėjamu atveju net ir sutinkant, kad apeliantė su draugu pradėjo bendrauti, pasak jos, kai nebegyveno kartu su atsakovu (byloje pateikti įrodymai to nepatvirtina), spręstina, kad ji ne tik, kad nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti, bet priešingai, susirado draugą, kas galutinai prisidėjo prie to, kad šalių santuoka iširo.
25. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai), leidžia pagrįstai manyti, kad abi šalys nevykdė CK 3.27 straipsnyje nustatytų pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti bei moraliai remti, pažeisdami šias pareigas, nesugebėjo suderinti savo asmeninių poreikių, nepaisė vienas kito nuomonės, nesirūpino vienas kitu, nesistengė išsaugoti šeimos. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, abiejų šalių elgesį, pagrįstai nustatė abipusę šalių kaltę dėl šeimos iširimo ir tokia teismo išvada atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas.
Dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo
26. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad šalys gyveno apeliantei asmeninės nuosavybės teise dovanojimo pagrindu įgytame bute (duomenys neskelbtini) ir, kad butas buvo reikalingas remonto ir buvo šalių remontuojamas. Buto remonto metu butas buvo perplanuotas (išgriauta pertvara tarp kambario, virtuvės ir koridoriaus), sutvarkytos lubos, sienos, pakeisti langai, lauko durys, sudėtos laminuotos grindys ir grindų plytelės, pakeisti radiatoriai, santechnika. Pirmosios instancijos netenkino atsakovo prašymo pripažinti, kad, atlikus buto remontą, butas iš esmės buvo pagerintas. Kadangi atsakovas šios sprendimo dalies neskundžia, todėl teisėjų kolegija dėl šios aplinkybės nepasisako.
27. Apylinkės teismas pripažino įrodytomis aplinkybes, kad santuokos metu ūkio būdu, pasitelkiant savo ir savo šeimos narių, draugų darbo jėgą, už mamos atsakovui dovanotas lėšas (atsakovo mamai apmokant medžiagų įsigijimą ir atliekamus darbus), buvo atlikti buto remonto darbai ir iš ieškovės atsakovui priteisė 6 621,18 Eur kompensaciją.
28. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui iš apeliantės 6 621 Eur kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto remontą, tinkamai nepagrindė kompensacijos dydžio.
29. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių įrodymų (šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų) visumos padarė pagrįstas išvadas. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja, atkreipia dėmesį pagrindinius apeliantės argumentus.
30. Visų pirma, pažymėtina, kad sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, buto remonto darbai (išgriauta pertvara tarp kambario, virtuvės ir koridoriaus, sutvarkytos lubos, sienos, pakeisti langai, lauko durys, sudėtos laminuotos grindys ir grindų plytelės, pakeisti radiatoriai, santechnika) laikytini pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai pakeičiančiais daiktą. Kadangi atsakovas investavo į ginčo turto remontą ir pagerinimą savo uždirbtas, mamos dovanotas lėšas, prie buto pagerinimo prisidėjo savo, savo šeimos narių, draugų darbu, todėl pagrįstai spręsta, kad jis turi teisę į piniginę kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 1 dalis).
32. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė kompensacijos dydžio. Iš priimto sprendimo matyti, kad apylinkės teismas savo išvadą dėl kompensacijos dydžio grindė objektyviais, abejonių nekeliančiais, rašytiniais įrodymais, t. y. byloje esančiais mokėjimo už įsigytas statybines medžiagas dokumentais ir į bylą atsakovo pateikta šių dokumentų suvestine (6 024,56 Eur), taip pat dokumentais, patvirtinančiais už šarvuotas duris ir už santechnikos darbus patirtas išlaidas (596,62 Eur ).
33. Atmestini apeliantės argumentai dėl 2016 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvados įrodomosios reikšmės. Pirmosios instancijos teismas minėtą specialisto išvadą, kurioje nustatyta statybos darbų, atliktų 2013¬2014 metais ginčo bute, kaina (11 361,50 Eur su PVM), vertino kartu su nutarties 32 punkte minėtais bei kitais byloje esančiais įrodymais, be kita ko, ir šalių paaiškinimais apie darbų atlikimą ūkio būdu, taigi tam faktiškai nepatyrus išlaidų. Atmetęs tokias išlaidas, pirmosios instancijos teismas paskaičiavo 8 015 Eur sumą, kuri, beje, artima atsakovo pateiktiems dokumentams ir jo skaičiavimams (7 630,21 Eur). Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, pirmenybę teikdamas byloje esantiems buto remontui panaudotų lėšų sumą pagrindžiantiems dokumentams prieš specialisto apskaičiuotą vidutinėmis kainomis buto remonto kainą, priteisė mažesnę, t. y. 6 621,18 Eur kompensaciją.
34. Apeliantės teigimu, bute UAB „Varsanta“ jokių darbų neatliko, todėl jos vadovo paimtos prekės nebuvo panaudotos ginčo buto remontui ir negali būti traktuojamos, kaip investuotos į apeliantės buto pagerinimą.
35. Iš tikrųjų iš pateiktų prekių pardavimo važtaraščių matyti, kad juose kaip pirkėja nurodyta UAB „Varsanta“, kaip prekes priėmęs asmuo pasirašęs A. P., tačiau įmonės kodo vietoje įrašyta M. pavardė. Kaip liudytoja teismo posėdžio metu apklausta M. M. parodė, kad UAB „Varsanta“ atliko ginčo bute santechnikos darbus. Nors ieškovės prašymu teismo išreikalautame UAB „Varsanta“ rašte nurodyta, kad nei su M. M., nei su A. M. bendrovė nebuvo sudariusi sutarties, tačiau nepaneigta, jog šios bendrovės specialistai M. M. prašymu ginčo bute atliko santechnikos darbus. Įvertinus tai, kad bute atlikti visi reikalingi santechnikos darbai, apeliantė, teigdama, kad UAB „Varsanta“ bute neatliko jokių darbų, nenurodė, kas ir kam priklausančiomis lėšomis bute atliko santechnikos darbus, nepateikė kitų santechnikos prekių įsigijimo dokumentų, leidžia manyti, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nesumažino priteistinos kompensacijos UAB „Varsanta” iš parduotuvės paimtų prekių verte.
36. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į natūralų nusidėvėjimą bute gyvenant šeimai su mažais vaikais trejus metus po atlikto remonto.
37. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė neįrodinėjo aplinkybės dėl buto nusidėvėjimo. Be to, pastebėtina ir tai, kad nuo buto pabaigos iki kreipimosi į teismą treji metai dar nebuvo praėję, taip pat tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (fotonuotraukos, vaizdo įrašai, buto apžiūros protokolo duomenys, specialisto išvada, individualaus turto vertinimo ataskaitos duomenys) patvirtina, jog butas yra geros būklės, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, teisėtai ir pagrįstai nevertino aplinkybės dėl buto nusidėvėjimo.
38. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovui kompensaciją už buto remontą, nes pinigus už remontą mokėjo atsakovo motina, pinigų dovanojimo sutartis tarp jos ir sūnaus sudaryta nebuvo, todėl atsakovas neturi reikalavimo teisės į kompensaciją už į butą investuotas lėšas.
39. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad apeliantei padovanotas butas buvo reikalingas jos šeimos, kurioje du nepilnamečiai vaikai, gyvenimui, ir kad butui buvo reikalingas remontas. Sutiktina su atsakovu, kad jis, kaip sutuoktinis, turėjo iš įstatymo (CK 3.27 straipsnis) kylančią pareigą prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tame tarpe ir šeimos būsto remonto. Iš bylos medžiagos spręstina, kad atsakovas neturėjo tam pakankamai galimybių. Atsakovo ir jo motinos M. M. teigimu, atsakovo motinos valia buvo į buto remontą investuotus pinigus dovanoti sūnui, o atsakovas šią dovaną priėmė (6.465 straipsnio 1 dalis, 6.471 straipsnio 4 dalis). Pastebėtina, kad lėšos, panaudotos remontui dalimis, neviršijančiomis 5 000 Lt sumos, todėl spręstina, kad rašytinė dovanojimo sutarties forma nagrinėjamu atveju nebuvo privaloma (CK 6.469 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi ginčo buto remonto metu)).
40. Pažymėtina, kad sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo turtas yra pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju jokių įrodymų, kad M. M. į buto remontą investuotas lėšas dovanojo abiem sutuoktiniams, nėra.
41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į nenuoseklią apeliantės poziciją. Pažymėtina, kad ieškovė sutiko su atsakovo reikalavimu jo motinos už jos pinigus (dovanotas lėšas) pirktus daiktus (buitinę techniką, baldus) pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, tačiau lėšų, panaudotų buto remontui, kaip motinos dovanotų sūnui, jau nepripažįsta.
42. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad piniginės lėšos, kurias į buto remontą investavo M. M., buvo padovanotos sūnui (atsakovui) ir, kad jis turi teisę reikalauti kompensacijos už atliktus remonto darbus, o ne teisę į pusę remontui panaudotų lėšų, kaip teigia apeliantė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie bylinėjimosi išlaidų priskyrė atsakovo už turto vertinimo ataskaitą (200 Eur) ir už specialisto išvadą (514 Eur) sumokėtas lėšas, kadangi jos vertintinos nesusijusiomis su byla, nepripažintinos bylinėjimosi išlaidomis ir neatlygintinos atsakovui.
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjamu, nurodytos CPK 88 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte (nuo 2017 m. liepos 1 d. 10 punktas) nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.
45. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009). Ar išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, nustato teismas konkrečioje byloje spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą CPK 93 straipsnio nustatyta tvarka.
46. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl rašytinių įrodymų – specialisto išvados apie bute atliktų statybos–remonto darbų kainą ir individualaus turto vertinimo ataskaitos, būtinumo. Atsakovo patirtų išlaidų dydis pagrįstas įrodymais ir jų dydis neginčijamas. Sutiktina su atsakovu, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodančiu, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė neįrodinėjo, jog atsakovo pareikštas procesinis reikalavimas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas specialisto išvados ir turto vertinimo ataskaitos parengimui yra nepagrįstas. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo vertinti ieškovės argumentų, taip pat atsakovo atsikirtimų, kadangi nebuvo į ką ir atsikirsti, ir dėl jų plačiau nepasisakė.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo pateikti nutarties 46 punkte minėti dokumentai, juose esantys duomenys vertinti sprendžiant ginčą dėl buto pagerinimo ir į buto remontą investuotų lėšų dydžio. Šie įrodymai vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo išlaidas, patirtas sumokant už specialisto išvadą ir individualų turto vertinimą, pripažino būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu.
48. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.
49. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
50. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikus išlaidas patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 300 Eur. Išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 11 punkte nustatytos sumos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.