Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui A. M., išvadą teikiančiai institucijai Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo, tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei J. M., išvadą teikiančiai institucijai Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. nutraukti 2011-08-31 su atsakovu sudarytą santuoką, pripažinus, kad ji iširo dėl kito sutuoktinio (atsakovo) kaltės;

2. nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M. ir dukters D. M. gyvenamąją vietą su ieškove, J. M., jos gyvenamojoje vietoje;

3. iš atsakovo priteisti kiekvienam vaikui išlaikymą, mokant po 180 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės;

4. nustatyti tėvo A. M. bendravimo su vaikais M. M. ir D. M. tvarką:

Tėvas turi teisę dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime, turi teisę ir pareigą su jais bendrauti, vaikams turi būti užtikrinama galimybė bendrauti su tėvu. Tėvas turi teisę iš motinos ir įstaigų, turinčių ryšį su jo vaikais, gauti visą informaciją apie savo nepilnamečių vaikų sveikatą, elgesį, pasiekimus moksle ir pan.

Tėvas turi teisę netrukdomai paimti vaikus M. M. ir D. M. iki jų pilnametystės kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val., Šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrosiomis dienomis nuo 10 val. iki 19 val. su teise išvykti į kitus miestusm vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima ir atveža tėvas A. M.. Apie numatomą vaikų paėmimą atsakovas turi informuoti ieškovę jos nurodytu telefonu prieš tris dienas.

Taip pat tėvas turi teisę kasmetinių atostogų metu 14-ai dienų paimti vaikus apie tai prieš dvi savaites informavęs vaiko motiną.

Be to, tėvas turi teisę aplankyti ir pasveikinti savo vaikus M. ir D jų gimtadienių dienomis jų gyvenamojoje vietoje, konkretų laiką suderinęs su ieškove – vaikų motina.

5. Santuokos metu įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis – atsakovui priteisti jo vardu įregistruotas transporto priemones, ieškovei iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją už transporto priemones – 3600 Eur. Šį reikalavimą ieškovė vėliau patikslino, nurodydama, kad ji sutinka, jog transporto priemonės būtų priteistos atsakovui ir nereikalauja už jas kompensacijos, tačiau atsakovui tenka pareiga dengti paskolą.

6. Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti M., o ieškovei – K. pavardę.

7. Priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies.

Dėl sutuoktinių kaltės santuokos iširime ir neturtinės žalos atlyginimo

Byloje yra surinkta įrodymų, jog ieškovė nuolat bendravo su kitu asmeniu mobiliuoju telefonu skambučiais ir SMS žinutėmis. Kai kurios žinutės buvo nufotografuotos atsakovo tvirtinimu iš ieškovės telefono. Pateiktose nuotraukose matyti, kad abonentas Nr (duomenys neskelbtini) ieškovės telefone yra įvardintas kaip ,,KATULIS“. Tarp šių abonentų susirašinėjimas vyksta labai šiltus, artimus, intymius jausmus atspindinčiomis žinutėmis. Be šių žinučių teismui buvo pateikti įrašai kompiuterinėse laikmenose, t. y. mobilaus ryšio operatoriaus Omnitel išklotinės ieškovės mobilaus telefono už laikotarpį nuo 2015-12-23 iki 2016-02-27 ir nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2016-10-02. Teismas, pasirinkdamas tik keletą dienų, nustatė, kad tarp abonentų (duomenys neskelbtini) (ieškovės) ir (duomenys neskelbtini) (jos draugo) 2015-12-23 buvo 63 kontaktai (skambučiai ir SMS), 2016-01-28 – 31, 2016-04-08 – 39, 2016-07-01 – 35, 2016-07-10 – 48.

Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdyje neištikimybės neneigė ir ieškovė, tačiau šį poelgį bandė pateisinti tuo, jog tokį jos poelgį nulėmė atsakovo elgesys ir draugą ji susirado tik po to, kai su atsakovu kartu jau negyveno. Teismo manymu, tokie ieškovės paaiškinimai nepateisina jos elgesio, nes toks elgesys taip pat vertintinas ir kaip jos nepagarba atsakovui, o tai leidžia daryti išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltė.

Pagal nustatytą sutuoktinių lojalumo pareigą ir jos turinį, jeigu yra sutuoktinio negerbimo faktų, yra pagrindas nustatyti, kad yra sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo. Jeigu šiuos veiksmus atliko abu sutuoktiniai, tai yra pagrindas teismui nustatyti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Teismas, vertindamas santuokos nutraukimo priežastis, daro išvadą, jog abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 stripsniai). Nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, nėra tikslinga nustatinėti aplinkybių, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito, kadangi tai nepaneigtų išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog dėl santuokos nutraukimo kalti yra abu sutuoktiniai, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Padarius išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis), todėl šis atsakovo reikalavimas atmestinas.

Ieškovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti ikisantuokinę pavardę, jai po santuokos nutraukimo paliktina „K.“ pavardė (CK 3.61 straipsnio 3 dalis, 3.69 straipsnis).

Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo

Byloje neginčijamai yra nustatyta, jog šalys turi du nepilnamečius vaikus: sūnų M. M., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą D. M., gimusią (duomenys neskelbtini).

Iš esmės byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais ir jų išlaikymo.

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad palaiko šalių poziciją, jog D. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina J. M., o M. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu A. M.. Kadangi tėvai nedaro kliūčių bendrauti su skyrium gyvenančiais vaikais ir vaikams tarpusavyje todėl detalesnė tvarka nėra būtina, nes ji neribojama. Taip pat nurodė, kad prašomas išlaikymas atitinka vaikų interesus.

Teismas laiko, kad išlaikymas vaikams priteistinas po 150 Eur, nes vertinant vaikų amžių ir jų poreikius toks išlaikymas yra pakankamas ir užtikrins būtinuosius vaikų poreikius. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinama ir šalių turtinė padėtis, kuri nei ieškovės, nei atsakovo nėra labai gera, nes jie turi tik būtiną turtą, kuris tenkina jų kasdienius poreikius, darbo užmokestis nėra didelis, o atsakovas šiuo metu nedirba. Teismas laiko, kad išlaikymas priteistinas kiekvienam vaikui, nes įstatymas numato pareigą abiems tėvams prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Ieškovė ieškinyje buvo išdėsčiusi reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsakovui su vaikais. Atsakovas priešieškinyje tokio reikalavimo nekėlė, kadangi bendravimas tarp jo ir skyrium gyvenančios dukters vyksta ir kliūčių nėra.

Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galioja įsakmus reikalavimas, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo ir kt. reikalavimus (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Tad atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą, teismas šiuo sprendimu nustato skyrium gyvenančio tėčio bendravimo tvarką su dukra D. ir skyrium gyvenančios mamos bendravimo tvarką su sūnumi M.. Nustatant tvarką, derinami ir skyrium gyvenančių vaikų interesai, kad tuo metu, kai vaikui nustatomas bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, tuo metu to tėvo namuose būtų ir su juo gyvenantis vaikas (sūnus ar dukra), nes brolis ir sesuo turi bendrauti kuo daugiau, kad nenutrūktų jų ryšiai. Kadangi tėvai patvirtino, jog jokių konfliktų tarp jų dėl bendravimo su vaikais nekyla, tad nustatytinas bendro pobūdžio bendravimas, labai jo nedetalizuojant.

Dėl santuokos metu įgyto turto ir jo padalinimo, turto ptipažinimo bedrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Ieškovė ieškiniu prašo padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis – atsakovui priteisti jo vardu įregistruotas transporto priemones. Ji patvirtino teisme, kad atsisako savo reikalavimo dėl kompensacijos už transporto priemones priteisimo, tuo pačiu reikalaudama, kad paskolą, už kurią buvo įsigytas automobilis OPEL dengtų tik atsakovas. Ieškovė taip pat pripažino, kad atsakovo nurodytas kilnojamasis turtas: buitinė technika ir baldai bei automobilis OPEL pripažintini atsakovo asmenine nuosavybe.

Ieškovei pripažinus ir atsakovui sutikus, kad automobilis OPEL VECTRA STATION WAGON paliktinas atsakovui ir atsisakius kompensacijos už šį turtą, automobilis priteistinas atsakovui, nepriteisiant ieškovei už šį turtą kompensacijos. Taip pat paliekant tik atsakovui pareigą išmokėti Bigbank AS filialui vartojimo kreditą pagal 2015-07-10 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog kilnojamieji daiktai: kompiuteris, indaplovė, šaldytuvas, televizorius, prieškambario baldai, sofa, skalbimo mašina ir plytelė yra atsakovo A. M. asmeninė nuosavybė, nes daiktai buvo įsigyti už A. M. mamos dovanotas finansines lėšas. Ieškovė sutiko, jog nurodyti daiktai yra atsakovo asmeninė nuosavybė, tad nurodyti kilnojamieji daiktai pripažintini A. M. asmenine nuosavybe.

Daugiau kilnojamųjų daiktų santuokoje nebuvo įgyta.

Byloje kilo esminis ginčas dėl buto ir jo pagerinimo darbų bei šiems darbams atlikti panaudotų lėšų, jų padalinimo.

Byloje buvo nustatyta, kad butas, kurį dovanų gavo ieškovė, buvo pakankamai prastos būklės, todėl norint šalims su šeima įsikelti ir jame apsigyventi, reikėjo jame atlikti remonto darbus. Šalys, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad butas buvo remontuojamas. Bute buvo tvarkomos lubos ir grindys, sienos. Daugiausia darbų stengėsi atlikti patys, padedami šeimos narių, artimųjų ar draugų pagalba, kadangi patys neturėjo pakankamai lėšų apmokėti samdomiems žmonėms. Kaip nurodė ieškovė ir patvirtino liudytojai M. K. ir J. K., griovimo darbus atliko jų šeima ir išnešė iš buto visas šiukšles po griovimo. Vėliau kai kuriuos darbus atliko ir pats atsakovas, ir ieškovė, jiems padėjo kiti draugai. Kaip nurodė liudytoja J. K., jos sūnus E. visą vasarą dirbo tame bute, padėdamas jį remontuoti. Jis dirbo įvairius darbus: lygino sienas, padėjo sukti gipso plokštes, klijavo tapetus, padėjo vedžioti elektrą, visus darbus dirbo kartu su atsakovu.

Teismas pripažįsta įrodytomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad santuokos metu ūkio būdu, pasitelkiant savo ir savo šeimos narių, draugų darbo jėgą, už mamos atsakovui dovanotas lėšas (atsakovo mamai apmokant medžiagų įsigijimą ir atliekamus darbus), buvo atlikti buto remonto darbai, tačiau teismas nesutinka, jog padaryti remonto darbai būtų esmingai pagerinę butą.

Byloje buvo pateikta 2017-01-10 turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodoma, kad ginčo turto (dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė 2016-12-03 yra 22 600 Eur. Turto vertintojas turtą vertino lyginamuoju metodu.

Be šios vertės byloje yra dar pateikta VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko pažymos, kur ginčo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė tiek 2012-06-18, tiek 2016-04-07 yra nurodyta tokia pati – 13 062 Eur. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog atlikus bute tam tikrus remonto darbus, jie būtų kreipęsi į VĮ Registrų centrą dėl buto perkainavimo. Todėl tiek buto vertė iki remonto darbų atlikimo, tiek ir po remonto darbų yra likusi tokia pati.

Vertinimo ataskaitoje yra pažymėta, jog Registrų centro suteikti duomenys apie įregistruotus sandorius yra nepilni ir tai gali turėti įtakos vertinamo turto vertei. Vėliau vertintojas pažymėjo, kad pakeitus patalpų išdėstymą, Registrų centro duomenų bazėje duomenys nebuvo tikslinti, todėl darė prielaidą, kad įvykę pokyčiai neturi įtakos turto vertei. Teismas daro išvadą, kad šios dvi išvados yra kardinaliai priešingos vertinant tą patį turtą, todėl kelia abejones ir dėl padarytų galutinių išvadų.

Turto vertintojas turtą vertino lyginamuoju metodu. Teismas laiko, kad parinkti palyginimui objektai nebuvo visiškai korektiški, nes lyginamieji butai yra 2-3 aukštuose, kur, kaip žinia, butų kainos visada yra didžiausios, tuo tarpu vertinamas butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, kur kaina, kaip ir pirmame aukšte, dažnai yra mažesnė. Specialistas iš pasirinktų lyginamųjų objektų apskaičiavo vidutinę kv.m. kainą 471 euro ir pagal tai apskaičiavo buto rinkos kainą 22 600 Eur.

Ieškovė taip pat teikė teismui įrodymus nekilnojamojo turto agentūros skelbimus viešojoje erdvėje apie parduodamų butų Varėnoje kainas: 3 kambarių butas 5 aukšte – 20 000 Eur; 2 kambarių butas 2 aukšte 15 900 Eur, 3 aukšte, 2 kambarių butas - 22 000 Eur ir 4 aukšte 2 kambarių butas – 15 500 Eur.

Paskaičiavus kvadratinio metro kainą pagal ieškovės pateiktus rinkoje parduodamus butus, vidurkis - 316 Eur. Tad paskaičiavus ginčo buto rinkos kainą naudojant šį skaičių (316 x 47,93 kv.m.= 15 145,88) yra 15 145 Eur. Taigi , iš pateiktų skaičiavimų matyti, kad buto kaina gali svyruoti nuo 15 145 Eur iki 22 600 Eur, o imant Registrų centro pažymoje nurodytą vertę, ji yra tik 13 062 Eur.

Atsižvelgiant į vertinimo ataskaitoje nurodytus netikslumus ir prieštaravimus, netinkamai, teismo manymu, parinktus lyginamuosius objektus, teismas laiko, kad nurodyta ginčo buto verte teismas negali vadovautis kaip absoliučiai teisinga ir ji vertinama kitų įrodymų kontekste.

Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai buvo nustatyta, kad ieškovei gavus dovanų butą, jis buvo apleistas ir, norint jame apsigyventi, būtina buvo atlikti remontą. Šalių bei liudytojų parodymais yra įrodyta, jog bute 2013-2014 metais buvo atliktas remontas, kurį ieškovė vertina kaip paprastą, kosmetinį remontą, o atsakovas kaip kapitalinį, iš esmės pagerinusį butą. Byloje buvo nustatyta, jog remontuojant butą buvo tvarkomos lubos, sienos, keičiami langai, lauko durys, buvo sudėtos laminuotos grindys ir grindų plytelės, pakeisti radijatoriai, santechnika. Dėl atliktų darbų ginčo nėra, tačiau šalys nesutaria dėl atliktų darbų kokybės, kas tuos darbus darė, dėl užmokesčio už darbus.

Teismas laiko, kad ištyrus byloje esančius įrodymus nebuvo nustatyta, jog atlikti statybos darbai būtų pailginę statinio naudingo tarnavimo laiką arba pagerinę jo naudingąsias savybes. Teismas daro išvadą, kad nors bute ir buvo atlikti remonto darbai, tačiau jie laikytini paprastuoju remontu, kurio metu elementariai buvo sutvarkytos buto lubos, sienos, grindys, t. y. butas buvo sutvarkytas šeimos gyvenimui. Atsakovas neįrodė, jog butas būtų buvęs esmingai pagerintas. Nors byloje buvo tvirtinama, kad išgriovus tam tikras pertvaras ir pašalinus tamsų kambariuką bei sieną tarp virtuvės ir kambario, butas padidėjo 1 kv.m., tačiau reikia pripažinti, kad iš esmės butas negali padidėti, nes jį riboja kitos daugiabučio sienos. Bute galima padaryti tam tikrus perplanavimus, kurie yra leistini, bet iš esmės buto plotas nesikeičia. Nenustačius, jog butas buvo pagerintas iš esmės, nėra pagrindo pripažinti jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Šiuo atveju atsakovas turi teisę reikalauti kompensacijos už įdėtas lėšas remontuojant būstą, kurioje gyveno su šeima.

Atsakovas teikė teismui daug įvairių dokumentų, susijusių su statybinių medžiagų įsigijimu. Jis nurodė, kad jo mama, pirkdama statybines medžiagas jų būsto remontui, rinko sąskaitas, kurias pateikė teismui, ir nurodytos medžiagos buvo panaudotos šeimos būstui remontuoti. Teismui buvo pateikta padaryta suvestinė, kurioje buvo suskaičiuota, jog įvairių statybinių medžiagų įsigijimas, balkono stiklinimas, santechnikos prekės, roletai, įmontuota spinta ir įmontuoti virtuvės baldai kainavo 6024,56 Eur ir, atsakovo tvirtinimu, šią sumą yra pagrindžiantys dokumentai. Be nurodytų darbų buvo dar mokamas atlyginimas darbininkams už dažymą ir glaistymą, plytelių sudėjimą, kitus darbus, šarvuotų durų kaina, santechnikos ir elektros darbai, kurių apmokėjimą dokumentų neišsaugojo, tai šių darbų ir prekių kaina nurodoma 1605,65 Eur. Teismas laiko, kad kitų darbų kaina, kurios negali pagrįsti atsakovas dokumentais, mažintina, paliekant tik sumas už šarvuotas duris – 335,96 Eur ir už santechnikos darbus – 260,66 Eur. Kitas sumas teismas atmeta, nes posėdžių metu buvo tvirtinama, kad elektros instaliacijos darbus jie atliko savo jėgomis, t. y. atsakovas ir ieškovės sesers sūnus E. bei R. J.. Liudytojas R. J. nurodė, kad jis realiai darbų neatliko, tik konsultavo atsakovą ir E. kaip reikėtų viską padaryti, darė jie patys. Kita pozicija, už atliktus remonto darbus – 202,73 Eur yra labai nekonkreti, kur nežinoma, nei kokie darbai atlikti, nei kam ir už ką buvo mokama, lemputės ir glaistas 9,85 Eur, taip pat atmestina, nes už tokią sumą galėjo būti įsigyta arba lemputės, arba glaistas. Todėl už papildomus darbus ir prekes teismas laiko, kad įrodyta yra 596,62 Eur suma, kitoje dalyje reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas. Tad galutinė remonto darbų kaina būtų 6 621,18 Eur.

Ši pateikta specialisto išvada vertintina kaip įrodymas. Nors ne visomis išvadoje nurodytomis vertėmis reikia ir galima vadovautis, nes yra įtraukta darbų, kurie faktiškai buvo atlikti savo jėgomis (griovimo ir šiukšlių išvežimas, elektros išvedžiojimas) ir kurie iš esmės nekainavo. Pateiktoje specifikacijoje yra nurodytos tam tikros pozicijos, kurios gali būti skaičiuojamos tuo atveju, jeigu remonto darbų atlikimui yra samdoma firma. Konkrečiu atveju kiekvieną konkretų darbą atliko kitas samdomas darbininkas, tai atsiskaitant su juo neskaičiuojama papildoma medžiagų vertė, papildoma mechanizmų vertė, sezoniniai darbai, specifiniai darbai, papildomas darbo užmokestis, statinio statybos išlaidos, statybvietės išlaidos, kurios konkrečiu atveju įvertintos bendra 2 331 Eur suma.

Šioje specialisto išvadoje kaip jau buvo nurodyta bendra darbų ir medžiagų kaina buvo įvertinta 11361,50 Eur (su PVM) ir 10 346 Eur (be PVM). Iš nurodytos sumos atėmus teismo paskaičiuotą sumą 2 331 Eur, gaunama 8015 Eur, kuri yra labai artima atsakovo pateiktiems dokumentams ir skaičiavimams, jog remonto darbams iš viso buvo išleista 7 630,21 Eur.

Nors ieškovė nesutiko su tokiu atsakovo reikalaujama kompensacija už buto pagerinimą, tačiau įrodymų šiuo klausimu nepateikė, tvirtindama, kad nurodyta remonto kaina yra per didelė.

Ieškovė nurodė, kad negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos už remonto darbus priteisimo, nes atsakovas neturi tokios reikalavimo teisės, nes pinigus už remonto darbus mokėjo jo motina M. M.. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta M. M. patvirtino, kad ji visada, nuo pat ieškovės ir atsakovo apsigyvenimo kartu, padėjo jiems gyventi, nes turtinė padėtis jų buvo sunki. Ne visada jie turėjo darbus, nebuvo pakankamai pinigų, buvo maži vaikai, kuriems taip pat reikėjo papildomų išlaidų. Ji nurodė, kad būtent ji iš savo santaupų ir finansavo visą buto remontą, suprasdama, kad jos sūnus turėtų tuo pasirūpinti, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali. Ji nurodė, kad iš esmės tuos pinigus ji padovanojo savo sūnui.

CK 6.471 straipsnio 4 dalyje yra numatyta situacija, kai dovanojimas pasireiškia įvykdant už apdovanotąjį šio prievolę trečiajam asmeniui arba priimant apdovanotojo skolą trečiajam asmeniui. Teismas laiko, kad konkrečiu atveju ir buvo susiklosčiusi tokia situacija, t. y. M. M. įvykdė prievolę už savo sūnų, apmokėdama daugelį su remontu susijusių išųlaidų. Posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nežiūrint į tai, kad jis paėmė paskolą automobilio OPEL pirkimui, tačiau šiuo metu ją dengia jo motina, nes dėl prastai susiklosčiusių įvairių aplinkybių, jis negali to padaryti pats. Taigi pripažinus, kad piniginės lėšos, kurias į buto remontą investavo M. M. buvo padovanotos jos sūnui, atsakovui A. M., tai šis turi teisę reikalauti kompensacijos už atliktus remonto darbus.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad kažkiek darbu ir pinigais ji taip pat prisidėjo prie remonto darbų atlikimo, tačiau konkrečiai sumos įvardinti negalėjo. Ieškovei nesukonkretinus savo indėlio į remonto darbus, teismas neturi galimybių šio indėlio įvertinti finansine išraiška. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus į reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

Todėl teismo paskaičiavimais, atsakovo pateisinamų investicijų į ginčo turtą sudaro iš esmės buto remonto kaštai, patvirtinti iš dalies tiek atsakovo pateiktomis sąskaitomis-faktūromis, kvitais, tiek išvada apie ginčo bute atliktus statybos darbus ir kainą, teismui atmetant dalį atliktų darbų ir jų kainas, įvertinus tai, kad kai kurie darbai buvo atlikti paties atsakovo su giminaičiais ir dėl to nebuvo samdomi pašaliniai asmenys, o kai kurie darbai, apskritai nebuvo atiekami, arba nepagrįstai į skaičiavimus įtrauktos sumos, nes darbus atliko ne statybos bendrovė. Todėl teismas, vertindamas šiuos teiktus įrodymus, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad atsakovo priešieškinys dalyje dėl kompensacijos už atliktus remonto darbus tenkinamas iš dalies, nes laikytina, kad pagrįstas išlaidas sudaro 6 621 Eur už buto remontą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, apytiksliai šalių priešpriešinius reikalavimus lygiomis dalimis, teismas turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas laiko, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinys buvo patenkintas po 50 procentų, todėl tenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokatų teikta teisine pagalba, rašytinių dokumentų išreikalavimu, suskaičiavus pagal proporcingumą ir tarpusavyje teismui jas įskaičius, priteistinas tik skirtumas įskaičius ieškovės ir atsakovo patirtas išlaidas.

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 112 Eur žyminio mokesčio, 1062 Eur advokatui. Tad ieškovei atsakovas turėtų kompensuoti 587 eurus (112:2=56; 1062:2=531+56=587).

Atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 200 Eur žyminio mokesčio valstybei, 200 Eur už turto vertinimą, 514 Eur už spcialisto išvadą, 14,79 Eur RC už pažymas, 864 Eur už advokatės paslaugas ir jos kelionės išlaidas. Atsakovui ieškovė turi kompensuoti 50 procentų visų jo patirtų išlaidų (200:2=100; 200:2=100; 514:2=257; 14.79:2=7.4; 864:2=432+100+100+257+7.4= 896.4), t. y. 896,4 Eur.

Atsakovui atlygintinos išlaidos 896,4 Eur iš jų minusuotina ieškovei atlygintina bylinėjimosi išlaidų dalis – 587 Eur ir likusi dalis – 309,4 Eur priteistina iš ieškovės atsakovui.

Iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 5,70 Eur priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268- 270, 284, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės J. M. ieškinį patenkinti iš dalies.

Atsakovo A. M. priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. M. (ki santuokos sudarymo - K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2011 m. rugpjūčio 31 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), (santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei – K., atsakovui – M..

Nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovui A. M., jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš J. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoju iki vaikui sueis 18 metų paskirti jo tėvą A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės dukters, D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, J. M., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš A. M. išlaikymą nepilnametei dukrai D. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoja iki vaikui sueis 18 metų paskirti jos motiną J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tėvo A. M. bendravimo su dukra D. M. ir motinos J. M. bendravimo su sūnumi M. M. tvarką:

Tėvas ir motina turi teisę dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime, turi teisę ir pareigą su jais bendrauti, vaikams sūnui M. turi būti užtikrinama galimybė bendrauti su motina, o dukrai D. turi būti užtikrinama galimybė bendrauti su tėvu. Tėvas turi teisę iš J. M., o motina turi teisę iš A. M. ir įstaigų, turinčių ryšį su jų vaikais, gauti visą informaciją apie savo nepilnamečių vaikų sveikatą, elgesį, pasiekimus moksle ir pan.

Tėvas turi teisę netrukdomai paimti dukrą D. M. iki jos pilnametystės kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val., šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrosiomis dienomis nuo 10 val. iki 19 val. su teise išvykti į kitus miestus. Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pasiima ir atveža tėvas A. M.. Apie numatomą dukters paėmimą A. M. turi informuoti J. M. jos nurodytu telefonu prieš tris dienas.

Taip pat tėvas, A. M., turi teisę kasmetinių atostogų metu 14-ai dienų paimti dukrą D. M. apie tai prieš dvi savaites informavęs vaiko motiną, J. M..

Tėvas, A. M. turi teisę aplankyti ir pasveikinti savo dukrą D. jos gimimo dieną jos gyvenamojoje vietoje, konkretų laiką suderinęs su vaiko motina, J. M..

Motina turi teisę netrukdomai paimti sūnų M. M. iki jo pilnametystės kiekvieno mėnesio ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val., šv. Kalėdų ir šv. Velykų pirmosiomis dienomis nuo 10 val. iki 19 val. su teise išvykti į kitus miestus. Sūnų M. iš jo gyvenamosios vietos pasiima ir atveža motina, J. M.. Apie numatomą sūnaus paėmimą J. M. turi informuoti A. M. jo nurodytu telefonu prieš tris dienas.

Taip pat motina, J. M., turi teisę kasmetinių atostogų metu 14-ai dienų paimti sūnų M. M. apie tai prieš dvi savaites informavęs vaiko tėvą, A. M..

Motina, J. M. turi teisę aplankyti ir pasveikinti savo sūnų M. jo gimimo dieną jo gyvenamojoje vietoje, konkretų laiką suderinusi su vaiko tėvu, A. M..

Pripažinti A. M. asmenine nuosavybe šį kilnojamąjį turtą: kompiuterį, indaplovę, šaldytuvą, televizorių, prieškambario baldus, sofą, skalbimo mašiną, plytelę ir automobilį OPEL VECTRA STATION WAGON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo prievolę grąžinti Bigbank AS filialui vartojimo kreditą, pagal 2015 m. liepos 10 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine A. M. prievole.

Priteisti iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 621 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt vieną euro) piniginę kompensaciją už būsto remontą. Priteistos kompensacijos sumokėjimą ieškovei J. M. išdėstyti 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį sumokant po 183 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus), paskutinį mėnesį sumokant 216 Eur (du šimtus šešiolika eurų).

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 309,40 Eur (tris šimtus devynis eurų, 40 centus) bylinėjimosi išlaidų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,70 Eur (penkis eurus 70 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas: 5660).

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,70 Eur (penkis eurus 70 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas: 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Varėnos rajono savivaldybės administracijos CMS santuokos nutraukimui įregistruoti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.