Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-4-903/2014

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-12-22
Bylos Nr.: 1-4-903/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-30-2-00199-2008-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Gintaras Stonkus
Nukentėjusysis: S. N., V.M. M.
Kaltinamasis: J.S.

Kategorijos

1.2.8.1.2Šmeižimas pagal BK 154 str. 2 d. (BK 154 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-4-903/2014Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00199-2008-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.2.; 1.2.20.2.; 1.2.28.4.; 1.2.29.1.; 1.2.29.5. (S)

KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Daivai Putinienei, Juditai Ložytei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Šiauliuinukentėjusiosioms S. N., V.M. M.,gynėjui advokatui E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J.S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, teistas: 1) Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 70 MGL (8750 Lt) dydžio bauda, 2) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-07 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-09 nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta (su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendžiu paskirta bausme) bausme 86 MGL (10750 Lt) dydžio bauda, 3) Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3250 Lt) bauda, ją subendrinus Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio nustatyta tvarka su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nustatyta galutinė bausmė 95 MGL (12350 Lt) bauda, 4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. i9ki 06.00 val. ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, ją subendrinus Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio l, 3, 9 dalių nustatyta tvarka su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-07 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-09 nuosprendžiu, paskirta bausme visiško sudėjimo būdu, nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams ir 86 MGL (10750 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 303 str. 1 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., 232 str., 154 str. 2d., 294 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2004-09-23 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - Skundą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos (toliau – LŽTSS) Klaipėdos filialo vadovu, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą Skundą ir 2004-09-23 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2004-10-04 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - Skundą, kurio reg. Nr. 04-10-16, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS Klaipėdos filialo vadovu, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą Skundą ir 2004-10-05 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2006-01-18 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - raštą „Dėl Jūsų 2006-01-11 rašto Nr. IR-1496“, kurio reg. Nr. 06-01-08, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS Klaipėdos skyriaus pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą raštą ir 2006-01-18 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Be to, J. S. pagamino pagamino netikrą dokumentą bei jį panaudojo:

jis 2006-02-13 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – Prašymą Nr. 06-02-16, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS Klaipėdos skyriaus pirmininku, ir 2006-02-13 šį netikrą dokumentą pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2006-03-28 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - raštą „Dėl stebėjimo teismo posėdžių“, reg. Nr. 06-03-34, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS Klaipėdos skyriaus pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą raštą ir 2006-03-28 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2006-06-28 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - raštą „Dėl stebėjimo teismo posėdžio“, reg. Nr. 06-06-49, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą raštą ir 2006-06-28 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2006-07-03 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – raštą, reg. Nr. 06-07-51, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą raštą ir 2006-07-03 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2006-08-17 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - skundą „Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-07-26 nutarties“, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą skundą ir 2006-08-17 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2007-11-06 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - raštą „Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės 2007-11-05 Rašto Nr. Tp-011R-39558“, reg. Nr. 07-11-07, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą raštą ir 2007-11-06 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2009-12-28 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – skundą, reg. Nr. S/09/XII-46a, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą skundą ir 2009-12-28 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2009-12-18 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – Įgaliojimą, reg. Nr. S/09/XII-53, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą Įgaliojimą ir 2009-12-28 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą bei jį panaudojo:

jis 2010-02-09 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - „Pranešimą dėl duomenų pateikimo“, reg. Nr. P/10/IIn-5, adresuotą G. K., kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku ir pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-11017-730/2009.

Be to, J. S. suklastojo tikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei suklastotą tikrą dokumentą panaudojo:

jis 2010-11-08 nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino dokumento - Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro išduoto LŽTSS registracijos pažymėjimo, tikrumą, ir pateikė šį suklastotą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-26-730/2010.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2010-11-08 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – Įgaliojimą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą Įgaliojimą ir pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-26-730/2010.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2006-05-18 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – Prašymą, reg. Nr. 06-05-01, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą Prašymą ir 2011-05-19 pateikė šį netikrą dokumentą VĮ Registrų centro Kauno filialui.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2006-05-02 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - neeilinio LŽTSS suvažiavimo protokolą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino šį netikrą dokumentą ir 2011-05-19 pateikė šį netikrą dokumentą VĮ Registrų centro Kauno filialui.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą bei jį panaudojo:

jis 2008-05-28 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – Prašymą, reg.Nr. P/08-05-25, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku ir pateikė šį netikrą dokumentą VĮ Registrų centro Kauno filialui.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2010-01-20 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - Prašymą „Dėl Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos duomenų tvarkymo perdavimo VĮ Klaipėdos filialui“, reg. Nr. Pr.10/1-5, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą Prašymą ir 2010-01-20 pateikė šį netikrą dokumentą Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialui.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą ir neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą:

jis 2009-12-18 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - Įgaliojimą, reg. Nr. Į/09/XII-53, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą Įgaliojimą.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą ir neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą:

jis 2005-02-08 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - dokumento perdavimo aktą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėto Dokumentų perdavimo akto kopiją.

Be to, J. S. suklastojo tikrą dokumentą ir neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą:

jis 2009-06-08 nenustatytu vietoje suklastojo tikrą dokumentą - LŽTSS registracijos pažymėjimą, kurio kopijoje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėto pažymėjimo kopiją.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą ir neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą:

jis 2009-12-18 nenustatytu vietoje pagamino netikrą dokumentą - dokumentų perdavimo-priėmimo akto kopiją, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino Akto kopiją.

Be to,J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2009-11-11 nenustatytu vietoje pagamino netikrą dokumentą – Klaipėdos miesto Nevyriausybinių organizacijų Kreipimąsi, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą dokumentą ir 2009-11-12 pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kanceliarijai.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2010-01-22 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - Pareiškimą „Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimo“, reg. Nr. P/I-3a, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą Pareiškimą ir 2010-01-25 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrajam policijos komisariatui.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2010-01-16 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - Pareiškimą „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, reg. Nr. P/I/3, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą Pareiškimą ir šį netikrą dokumentą 2011-01-18 pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrajam policijos komisariatui.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą bei jį panaudojo:

jis nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – Pranešimą „Dėl teisių pažeidimo“, nurodydamas datą 2010-01-22, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku ir 2010-01-21 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą bei jį panaudojo:

jis 2010-01-21 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – Prašymą „Dėl informacijos gavimo“, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku ir 2010-01-21 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2010-01-22 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – Pareiškimą „Dėl informacijos pateikimo, klausimo išsprendimo“, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą Pareiškimą ir šį netikrą dokumentą 2010-01-22 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2010-01-22 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – Pareiškimą „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, reg. Nr. 10/I-1, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą Pareiškimą ir šį netikrą dokumentą 2010-01-22 pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrajam policijos komisariatui.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2010-08-10 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – raštą „Dėl neatitinkančių tikrovei žinių paskleidimo civilinėje byloje Nr. 2-1298-676/2010“, reg. Nr. R/10/VIII-34, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą raštą ir šį netikrą dokumentą pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjui R. D., Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui R. Š..

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2010-02-18 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - Skundą dėl LŽTSS 2010-01-16 Nr.P/I-3 pareiškimo nagrinėjimo“, reg. Nr. P/10/IIn-3a, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą Skundą ir 2010-02-18 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrajam policijos komisariatui.

Be to, J. S. pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo:

jis 2011-06-21 nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - Skundą „Dėl prokurorės G. S. veiksmų“, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nebūdamas prisistatė LŽTSS pirmininku, bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS spaudą, juo patvirtino minėtą Skundą ir 2011-06-22 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.

Kaltinamasis J. S. padaręs šias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltu neprisipažino ir parodė, kad byla sufabrikuota, ten įrašyti teiginiai, visiškai išgalvoti, neatitinkantys tikrovės, jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Jis susipažino su LŽTSS pirmininku B. G., tapo LŽTSS nariu, Klaipėdoje įkūrė filialą, B. G. paskyrė jam vadovauti. Jis pradėjo aktyviai veikti, tačiau 2003-03-19 buvo užpulta LŽTSS buveinė Klaipėdoje ir patalpas užvaldė tretieji asmenys, buvo išlaužtas seifas, dingo daug dokumentų, piniginių lėšų. Policija pagal tą pranešimą atvyko tik po kelių dienų - 2003-04-15. Tyrimo rezultatų nėra jokių, todėl jis negali pateikti dokumentų, susijusių su minėta LŽTSS filialo veikla. Kadangi Klaipėdos filialas buvo labai aktyvus, o B. G. sugalvojo išvykti į užsienį, jam B. G. 2004-06-02 perdavė pagal aktą LŽTSS dokumentus ir antspaudą, taip pat tą pačią dieną išrašė įgaliojimą veikti LŽTSS vardu. Jie susitarė, kad dokumentus jis B. G. grąžins, kai šis grįš į Lietuvą. Liudytojai nepagrįstai teigia, kad minėti dokumentai buvo duoti tik Klaipėdos filialui įregistruoti, nes toks filialas jau buvo įkurtas ir būtinybės jį registruoti kaip atskirą juridinį asmenį visiškai nebuvo. Be to, jis negavo jokio nei raštiško, nei žodinio reikalavimo grąžinti dokumentus ir antspaudą, į bylą pateiktas pašto kvitas tų aplinkybių neįrodo. Kadangi B. G. išvyko ilgam ir LŽTSS praktiškai veiklos Vilniuje nevykdė, jis nusprendė pradėti jai vadovauti. Sušaukė susirinkimą, pirmininke sutiko būti LŽTSS sekretorė V. A., o buvęs pirmininkas B. G. liko valdyboje, visa tai buvo surašyta į protokolus. Pirmininke V. A. buvo paskirta laikinai. Vėliau jam tapo žinoma, kad V. A. jo veiklos sąjungoje nepripažįsta ir nori uždaryti LŽTSS, todėl sušaukė laikiną narių suvažiavimą, kuriame jis sutiko laikinai būti pirmininku bei eiti Klaipėdos skyriaus vadovo pareigas, tačiau faktiškai buvo įvardintas kaip tikras sąjungos pirmininkas, buvo išrinkta ir nauja valdyba. Susirinkimo protokolus nuvežė į Kauno registrų centrą, tačiau ši įstaiga visiškai nepagrįstai jų nepriėmė ir neįregistravo, nustatydama nesuprantamus trūkumus. Nepaisant to, LŽTSS toliau veikė pagal įstatus, kas 2 metai buvo organizuojami susirinkimai, tačiau ir šių susirinkimų protokolų Kauno registrų centras nepriima ir neregistruoja naujų duomenų apie tai, kad jis išrinktas LŽTSS pirmininku, taip pat išrinkta nauja valdyba. Taigi jam kaltinimai dėl neteisėto LŽTSS antspaudo ir jos pirmininko vardo panaudojimo yra nepagrįsti. Šiuo metu LŽTSS pirmininku yra išrinktas D. Š., jis liko tik garbės pirmininku. Dėl prokurorų persekiojimo, siekdamas išvengti kaltinimų nebūtais dalykais, jis 2010 m. LŽTSS antspaudo klišę išsiuntė į Generalinę prokuratūrą, pats antspaudas yra pas jį.

Iš liudytojo B. G. Respublikos BPK 276 straipsnio tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2000-03-01 Teisingumo ministerijoje buvo įregistruota Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga. Prieš tai jis buvo išrinktas valdybos pirmininku. J. S. steigiamajame susirinkime nebuvo, jis nedalyvavo. 2004 m. pradžioje Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos narė S. V. supažindino jį su J. S.. Organizacija norėjo įsteigti filialą Klaipėdoje. Tais metais J. S. tapo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, tačiau filialas Klaipėdoje įkurtas nebuvo ir J. S. šios Sąjungos pirmininku nebuvo. 2004-06-02 jis J. S. perdavė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos dokumentus ir spaudą. Šiuos dokumentus perdavė todėl, kad iki visuotinio Sąjungos susirinkimo reikėjo juos kažkam perduoti, o jis pirmininko pareigų nebenorėjo užimti. 2006-04-07 S. V. išsiuntė registruotą laišką J. S., kuriame prašė J. S. grąžinti visus dokumentus ir spaudą. Prieš tai jis pats skambino J. S. ir prašė grąžinti dokumentus ir spaudą, tačiau jis išsisukinėdavo sakydamas, kad Klaipėdoje yra kažką sukūręs, vyksta kažkoks darbas. Šiuo metu Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga neturi jokių dokumentų ir spaudo ir negali atlikinėti jokių juridinių veiksmų, šaukti visuotinio susirinkimo. Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariai daug kartų skundėsi dėl J. S. netinkamų veiksmų. Jis įsitikinęs, kad nėra davęs J. S. įgaliojimų valdyti LŽTSS Klaipėdos filialo nei LŽTSS valdybos. Reikalauti J. S. perduoto spaudo ir dokumentų pradėjo 2005 m. pabaigoje, kai pradėjo gauti skundus dėl J. S. veiksmų ir įsitikino, kad J. S. nevykdo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos įstatų reikalavimų ir duotų pasižadėjimų. T. J. yra LŽTSS valdybos narys ir yra vienas iš šios sąjungos steigėjų (1 t., 101-102 b.l.).

Iš pagarsinto 2014-03-13 Klaipėdos apygardos teismo teismo posėdžio protokolo matyti, kad tą dieną baudžiamojoje byloje 1A-3-417/2014, dalyvaujant J. S., buvo apklaustas liudytojas B. G., jis parodė, kad su J. S. bendravo, kai gyvavo LŽTSS, kurios buvo valdybos pirmininkas. Per laiką pradėjo bendrauti su klaipėdiečiu J. S.. Kilo idėja įsteigti filialą Klaipėdoje, tai buvo nurodyta sąjungos įstatuose. Kadangi J. S. teigimu, filialo įsteigimui buvo reikalingi įsteigimo dokumentai bei antspaudas, jis juos paėmė, pasirašė, kad paima. Rašte turėjo būti ir mano, kad yra nurodytas terminas, kuriam buvo duodami dokumentai ir atspaudas. Jis J. S. ne kartą prašė (skambino ir rašė raštą) grąžinti dokumentus ir antspaudą, tačiau jie nėra sugrąžinti. Neatsimena, ar rašte buvo nustatyta, kuriam laikui dokumentus ir antspaudas buvo duodami. Kadangi neturėjo dokumentų, antspaudo, valdžios perdavimas neįvyko. Ir nuo to laiko niekas ir nevyksta, o jei ir vyksta, tik vienas kitas prisistato LŽTSS nariu ir tam tikrą klausimą kelia, bet oficialiai tokių susirinkimų iš esmės nevyksta. Antspaudo ir sąjungos įstatų davimas J. S. turėjo įtakos sąjungos veiklai, ir tokį elgesį, jis galėtų įvardyti kaip savo klaidą. Jis savo pareigų niekam neperdavė, nes ir negalėjo perduoti, neturėjo nei įstatų, nei antspaudo. J. S. sakė, kad yra intensyviai dirbama ir sugrąžinus dokumentus bei antspaudą nutrūks darbas. Jis suprato, kad Klaipėdoje filialas įkurtas nebuvo, nes jei būtų įkurtas filialas, būtų grąžinti ir sąjungos steigimo dokumentai bei spaudas. J. S. spaudo ir dokumentų perėmimą galėjo vertinti tik taip, kaip parašyta perdavimo rašte – filialui įkurti (10 t., 66-72 b.l.).

Liudytojas T. J. parodė, kad Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų, sąjungos veikla įsteigta 2000 m. Vilniuje po to, kai jis susipažino su B. G., buveinė buvo Kėdainiuose. Jie veikė, išrinko valdybą, pirmininkas buvo B. G., jis buvo valdybos narys. Jie rinkdavosi Vilniaus savivaldybės patalpose. Vėliau per B. G. jis susipažino su J. S., bendravo, kalbėjos apie filialo steigimą Klaipėdoje, jis tam neprieštaravo. Vėliau B. G. jam žodžiu sakė, kad organizacijos pažymėjimą ir antspaudą perdavė J. S. mėnesiui, kad jis įsteigtų filialą Klaipėdoje. Tuo metu jis buvo išvykęs. Įsteigęs filialą, J. S. dokumentus ir antspaudą privalėjo grąžinti, tačiau po mėnesio J. S. dokumentų ir antspaudo negrąžino. B. G. ir V. V. keletą kartų kreipėsi dėl dokumentų grąžinimo į J. S., dėl dokumentų grąžinimo su J. S. kalbėjo ir jis. Kai jis skambino J. S., pastarasis telefonu nemaloniu tonu atsisakė grąžinti dokumentus ir antspaudą ir pasakė, kad tai jo organizacija, ką nori, tą daro. Kai J. S. atsisakė atiduoti dokumentus, B. G. 2005 metais išvyko į užsienį, nes sakė, kad jam viskas atsibodo, nurodė toliau veiklą vykdyti jam (T. J.), davė įgaliojimą, tačiau jis nebuvo patvirtintas notaro. Po to, kai J. S. atsisakė grąžinti dokumentus, jis parašė pareiškimą prokuratūrai, vėliau pasitaręs su B. G. laikraštyje “Respublika” paskelbė, kad dingusius LŽTSS antspaudą, registracijos dokumentus laikyti negaliojančiais (skelbimą pateikė teismui). Dėl J. S. veiksmų žlugo projektas, susijęs su demokratijos bei žmogaus teisių įtvirtinimu Lietuvoje, kurio vertė 150000 Lt. Negalėjo jo realizuoti, nes prašymui pateikti reikėjo antspaudo, kuris buvo pas J. S.. Dėl J. S. veiksmų iš esmės buvo paralyžuota sąjungos veikla, kuri ir taip buvo susilpnėjusi išvykus B. G.. Šiuo metu atnaujinti sąjungos veiklą yra sudėtinga, jos narių beveik neliko arba jie yra susenę, be to, reikia gaminti antspaudą, kuris daug kainuoja, tvarkyti dokumentus ir pan, tuo tarpu jo sveikata silpna yra lėšų trūkumas, kitų aktyvių asmenų nėra.

Liudytoja V. A. parodė, kad 2000 m. įkurta Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, ji Teisingumo ministerijoje įregistravo organizacijos įstatus, kuriuos pati ir ruošė. Pirmininku buvo išrinktas B. G., o ji buvo išrinkta atsakinga sekretore. Maždaug po metų pirmininkas jos paprašęs, kad ji jam atiduotų LŽTSS įstatus ir registravimo pažymėjimą. Ji jam atidavusi. Nuo to momento sąjungos veikla beveik nutrūkusi, nes nebevykdavo susirinkimai, o pirmininkas B. G., jai nieko nepranešęs, išvyko į Airiją. B. G. niekam nepranešęs Sąjungos įstatus, registracijos pažymėjimą ir spaudą atidavė J. S.. Ji dėl pastarųjų dokumentų ir spaudo grąžinimo kelis kartus kreipėsi į J. S. ir žodžiu ir raštu, tačiau jis nesutiko jų grąžinti. Tuomet ji kreipėsi į Klaipėdos miesto prokuratūrą. Jai nėra žinoma, kad J. S. buvo sąjungos narys, ji nematė jokio jo pareiškimo, todėl J. S. jokių įgaliojimų negali turėti ir negali naudotis nei Sąjungos spaudu, nei dokumentais. LŽTSS šiuo metu neveikia, jos veikla nutrūko, kai B. G. išvyko į Airiją, ji tuo nebesidomi. Jos nuomone, LŽTSS jokia žala nepadaryta, ji žada kreiptis dėl jos panaikinimo.

Liudytoja S. V. parodė, kad apie LŽTSS sužinojo iš B. G., nes jį asmeniškai pažinojo. Jis jai pristatė savo organizaciją, sudarė rimtą įspūdį, ji tapo nare. Ji bendravo su visuomeninėmis organizacijomis, su Klaipėdos žaliuoju judėjimu ir jo nare Ragauskaite. Ji jai pasakė, kad Klaipėdoje žino labai aktyvų narį. Tada ji B. G. pasiūlė tą narį, jis sutiko ir įvyko susitikimas su J. S.. Ji dalyvavo tame susitikime, kalbėjosi apie žmogaus teisių gynimą. J. S. jai pasirodė energingas, aktyvus. Vėliau B. G. sumąstė išvykti į Airiją ir jis jai pasakė, kad J. S. raštiškai perdavė įstatus ir antspaudą, atrodo 1 mėnesiui filialo įsteigimui. Po kiek laiko jai B. G. paskambino iš Dublino, pasakė, kad jai per žmogų perduos laišką ir prašė jį nusiųsti J. S.. Ji susitiko su tuo žmogumi, jis jai perdavė laišką, kuris buvo neužklijuotas, todėl ji jį paskaitė. Laiške buvo parašyta, kad gerbiamas J. S. Jums antspaudas ir įstatai buvo įteikti pasirašytinai 1 mėnesio laikotarpiui filialo įsteigimui ir prašė, kad nuo laiško gavimo atsiųstų viską jam į Sąjūdį. Ji tą laišką išsiuntė J. S.. Po 1-2 mėnesių grįžo B. G. į Lietuvą ir jos paklausė, ar J. S. įvykdė prašymą. Ji pasakė, kad ne. B. G. paskambino J. S. ir nuėjo į generalinę prokuratūrą, kur ten budintis prokuroras suskambino su Klaipėdos prokuratūra ir jie sutarė, kad prokuroras V. A. atvyks ir paims pareiškimą. V. A. vykdė B. G. apklausą. Vėliau buvo pakviesta ir ji. V. A. jos klausė, ar ji siuntė laišką, pasakė jam, kad taip ir jam įteikė laiško išsiuntimo kvitą. Jos neapklausinėjo. Po parodymų davimo generalinėje prokuratūroje B. G. sakė, kad nori, kad dokumentai, antspaudas grąžintas būtų ir pareigas iš sąjungos narių kažkam perduos. Tai buvo apie 2005-2006 m.

Liudytojas V. A. parodė, kad dirba Klaipėdoje vyriausiojo prokuroro pavaduotoju, pažįsta J. S., jis prisistatinėjo kaip LŽTSS pirmininkas, rašė įvairius skundus, pareiškimus prokuratūrai. Apie LŽTSS tariamą veiklą jis sužinojo iš asmenų skundų prokuratūrai, kurie skundėsi, jog J. S. prisistato LŽTSS pirmininku ir ima atlygį. Jie tada Registrų centre pasitikrino, kad LŽTSS pirmininku yra įregistruotas B. G.. Tada pradėjo tyrimą dėl J. S. veiksmų. J. S. ant skundų dėjo tą LŽTSS spaudą, todėl dėl kiekvieno spaudo padėjimo dokumente pradėjo ikiteisminius tyrimus. Jis B. G. apklausė Vilniuje, nes tuo metu buvo kursuose ir to jo paprašė kolegos. B. G. apklausa vyko įprasta tvarka, jis užrašė jo parodymus, davė paskaityti, po to B. G. protokole savo ranka dar prirašė papildomos informacijos. Parodžius apklausos protokolą, jis patvirtino, kad tai tas pats jo rašytas apklausos protokolas. Po apklausos B. G. perdavė tam tikrus dokumentus.

Liudytoja M. Z. parodė, kad su J. S. ji susipažino, kai ateidavo pas A. D.. J. S. jai prisistatė, kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas, A. D. labai pasitikėjo J. S. kaip sąjungos pirmininku. A. D. buvo įtrauktas į organizaciją, ji tai daryti atsisakė. Vėliau tarp A. D. ir J. S. įvyko konfliktas dėl pavedimo sutarties. J. S. po sutarties nutraukimo užpildinėjo ir A. D., ir ją daug kartų. Jie kreipėsi į generalinę prokuratūrą, ar yra tokia organizacija Klaipėdoje, ar J. S. gali dirbti LŽTSS pirmininku. Jiems buvo atsakyta, kad nėra Klaipėdoje tokios organizacijos, kad J. S. niekada nebuvo tos organizacijos pirmininku, netgi nariu nėra registrų centre registruotas. J. S. iki šiol randasi toje buveinėje (duomenys neskelbtini), priėminėja piliečius, iškabinėja skelbimus, kad kreiptusi žmonės, jis padės savo organizacijos veikla. J. S. A. D. rodė LŽTSS blankus, pažymėjimą ir antspaudą, kad įtikintų kad yra LŽTSS pirmininkas. Ji tų dokumentų nematė. Ji nematė, kad J. S. dėtų antspaudą, ar rašytų skundus, bet matė pagamintus dokumentus su uždėtu antspaudu. Jos J. S. neatstovavo, tik rašė vieną pareiškimą į sodrą.

Liudytojas A. D. parodė, kad J. S. pažįsta nuo 2002 metų, kai kreipėsi dėl juridinio pobūdžio pagalbos. J. S. prisistatydavo kaip LŽTSS pirmininkas Klaipėdos apygardoje. Jis buvo įtrauktas į šios organizacijos veiklą, turėjo jam išduotą nario kortelę. Jis pasitikėjo J. S., leido jam gyventi savo bute (duomenys neskelbtini) ir įkurti LŽTSS būstinę. Jis matė, kad J. S. LŽTSS atspaudą laikė jo bute iki 2008 m., o po to pradėjo nešiotis su savimi. Logotipą ant firminio blanko J. S. padėjo sukurti S. T., kurį jis supažindino su J. S.. Pažymas J. S. gamindavo bute (duomenys neskelbtini), taip pat yra matęs J. S. teisme atspauduojant dokumentus. Jam žinoma, kad J. S. leido laikraštį “Žmogaus teisės”.

Liudytojas D. Š. parodė, jog 1999 metais jis surengė piketą prie Seimo. Atsirado bendraminčių ir buvo nutarta įkurti LŽTSS. Buvo daug sąjungos veikla susidomėjusių žmonių. 2000 m. kovą įteisino LŽTSS. Jis pačios steigimo sutarties nepasirašė, tačiau sąjunga buvo registruota. Davė sutikimą, kad organizacijos buveinės adresas būtų (duomenys neskelbtini). Visuotiniame susirinkime pirmininku buvo išrinktas B. G. bei revizijos komisija ir kiti organai. Jis buvo išrinktas Kėdainių skyriaus pirmininku, nors oficialiai tai įstatuose neatsispindėjo. B. G. 2004-2005 m. išvažiavo į Airiją, dokumentus atidavė J. S., dokumentų perdavimo akto jis nematė. Žino, kad Klaipėdoje yra J. S. ir jo grupė. Dar B. G. būnant pirmininku, ta grupė jau buvo susiformavusi. J. S. organizavo visuotinį susirinkimą, bet tame susirinkime jis nedalyvavo. Praėjo jau septyni ar aštuoni metai. Pirmininku buvo išrinktas J. S.. J. S. buvo įpareigotas Registrų centre perregistruoti veiklą, tačiau pirmininku kol kas buvo B. G.. Kažkoks ginčas yra tarp Registrų centro ir J. S. grupės buvo ir jie tą patys pripažino. Registrų centro buvo liepta ar tai rekomenduota iš naujo sušaukti visuotinį susirinkimą. Gruodžio mėnesį planuoja daryti pakartotinį susirinkimą. Kauno registrų centras juos įpareigojo perregistruoti sąjungą ir paruošti įstatus, nes nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų, siūlė sušaukti susirinkimą, perrinkti tarybos pirmininką, komisiją. Kokie trys metai, kai buvo nutarimas, kad reikia kreiptis dėl perregistravimo. Registrų centras rekomendavo, kad reikia persiregistruoti. Šiuo metu sąjunga aktyviai veikia, turi savo naujus valdymo organus, tačiau Registrų centre jų neįregistruoja.

Liudytojas E. K. parodė, jog J. S. pažįsta kaip vieną iš aktyvesnių LŽTSS narių, Klaipėdos skyriaus vadovą bei einantį sąjungos primininko pareigas. Visuotinis susirinkimas neįvyko, todėl vadovo pareigas eina J. S.. Yra perduoti įgaliojimai J. S., kadangi vadovas B. G. išvykęs į Airiją. Kiek jam žinoma, buvo vykdoma LŽTSS veikla. Ši veikla yra legali, todėl mano, jog J. S. negali būti teisiamas. Su J. S. pažįstamas kaip LŽTSS Šiaulių skyriaus pirmininkas, tam tikrais klausimais su juo kontaktuoja ir tenka bendrauti. Sąjungos pirmininkas renkamas pagal sąjungos įstatus arba visuotiniame susirinkime. J. S. perdavė laikinai eiti pareigas pagal įgaliojimą, turėtų būti protokolas, kuriuo J. S. buvo paskirtas tuometinio pirmininko. Pas J. S. kažkada buvo matęs tą protokolą. B. G. davė J. S. įstatus ir antspaudą iki kol jis grįš, kad nenutrūktų sąjungos veikla. Perdavimas buvo iki pareikalavimo. Tais metais, kai B. G. buvo išrinktas pirmininku, jis nedalyvavo susirinkimuose. B. G. geranoriškai davė antspaudą, tas aplinkybes žino iš J. S., su kitais nariais nėra bendravęs. Nežino, kad buvo reikalavimas grąžinti dokumentus ir antspaudą, įgaliojimo naudoti antspaudą ir veikti sąjungos vardu, jis asmeniškai nematė.

Iš 2010-06-04 VĮ Registrų centro išrašo duomenų matyti, kad LŽTSS įregistruota 2000-03-15, buveinės adresas - (duomenys neskelbtini), vadovas (pirmininkas) nuo 2000-03-15 yra B. G., nurodyti valdybos nariai B. G., V. A., A. D., A. B. ir T. J. (J. S. tarp valdybos narių nenurodytas), jokie šios organizacijos struktūriniai padaliniai nenurodyti (1 t., 42 b.l.).

Iš T. J. (T. J.) 2006-06-12 pareiškimo, registruoto Generalinėje prokuratūroje 2006-06-14, dėl Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos (LŽTSS) registracijos dokumentų ir antspaudo pagrobimo matyti, kad pareiškime nurodyta, jog 2004 m. spalio mėn. B. G., kuris yra užsienyje, neteisėtai laikinai perdavė LŽTSS visus registravimo dokumentus bei antspaudą J. S., prašydamas Generalinį prokurorą įpareigoti Klaipėdos prokuratūrą atimti iš J. S. visus LŽTSS dokumentus, nes jis šmeižia teisėtvarkos pareigūnus šios organizacijos vardu (1 t., 103 b.1.).

Iš 2006-10-09 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00001-04 kopijos matyti, kad liudytojas B. G. pateikė dokumentus – 2004-06-02 Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos perdavimo Aktą (originalą), Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pažymėjimo kopiją, 2006-04-07 Registruoto laiško kvitą (originalą). 2004-06-02 Akte nurodyta, kad LŽTSS valdybos pirmininkas B. G. perduoda LŽTSS Klaipėdos filialo vadovui J. S. LŽTSS visuomeninės organizacijos registravimo pažymėjimą (originalą), LŽTSS visuomeninės organizacijos įstatus (originalą), LŽTSS visuomeninės organizacijos antspaudą. Akto 4 punkte nurodyta visus minėtus dokumentus ir atspaudą naudoti griežtai pagal paskirtį ir priimtus sprendimus. Akto 5 punkte nurodyta, kad visus minėtus dokumentus ir atspaudą grąžinti pagal LŽTSS vadovybės reikalavimus per 3 dienas. Prieraše nurodyta, kad J. S. priėmė nurodytus dokumentus ir antspaudą bei įsipareigojo laikytis 2004-06-02 akto nuostatų ir kitų nurodymų. 2006-04-07 Registruoto laiško kvite nurodyta, kad jį išdavė AB Lietuvos paštas, kvito Nr. *27, atspausdintas 2006-04-07, sumokėta už laiško registravimą (1 t. 146-147, 149 b.l.).

Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009-07-21 rašto Nr. S-J-2028-2023 ir jo priedų matyti, kad ši įstaiga pateikė į bylą Juridinių asmenų registravimo skyriuje turimų LŽTSS turimų registravimo dokumentų patvirtintas kopijas (1 t., 168-187 b.l.).

Iš 2000-02-18 lydraščio matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai buvo pateikti visuomeninės organizacijos „Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga“ registravimo dokumentai: 2000-02-01 susirinkimo protokolas Nr. 1, 2000-02-01 susirinkimo dalyvių sąrašas, „Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos“ simbolinis ženklas, sutikimas visuomeninę organizaciją „Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga“ registruoti adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos įstatai (1 t., 169-178).

Iš 2000-02-01 susirinkimo protokolo Nr. 1, matyti, kad 2000-02-01 įsteigta visuomeninė organizacija - Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga (LŽTSS), išrinkta LŽTSS valdyba, susidedanti iš B. G., V. A., A. D., A. B., T. J., valdybos pirmininku išrinktas B. G., išrinkta sąjungos revizijos komisija (1 t., 170 b.l.).

Iš 2000-02-01 susirinkimo dalyvių sąrašo matyti, kad J. S. steigiamajame LŽTSS susirinkime nedalyvavo (1 t., 171 b.l.).

Iš LŽTSS įstatų matyti, kad tai yra savanoriška, demokratiška, savarankiška visuomeninė, ne pelno organizacija, juridinis asmuo, turintis savo pavadinimą, antspaudą, atsiskaitomąją sąskaitą bei valiutines ir kitas sąskaitas bankuose, aukščiausias LŽTSS valdymo organas yra LŽTSS narių (delegatų) susirinkimas, tarp visuotinių susirinkimų vadovauja valdyba, šios Sąjungos padaliniai gali būti įsteigti, kai tokiam steigimui pritaria Sąjungos valdyba, padalinio darbui vadovauja LŽTSS valdybos paskirtas pirmininkas, padalinys naikinamas valdybos sprendimu, tik visuotinis LŽTSS narių (delegatų) susirinkimas turi teisę rinkti LŽTSS valdybos narius, LŽTSS pirmininką ir revizijos komisiją, tik visuotinis LŽTSS narių (delegatų) susirinkimas turi teisę likviduoti bei reorganizuoti LŽTSS, visuotinį susirinkimą organizuoja LŽTSS valdyba, vadovauja LŽTSS pirmininkas, neeilinį visuotinį susirinkimą sukviesti turi teisę LŽTSS pirmininkas, LŽTSS valdyba arba ne mažiau kaip ¼ LŽTSS narių (1 t., 174-178 b.l.).

Iš 2000-03-15 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 29-V matyti, kad buvo įregistruoti LŽTSS įstatai, suteikiant Sąjungai kodą 9199132 (1 t., 180 b.1.).

Šalies argumentai

Iš 2006-05-18 J. S. prašymo matyti, kad 2006-05-19 J. S. VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė LŽTSS prašymą dėl 2006-05-02 suvažiavimo protokolo prijungimo prie inventorinės bylos, kuriuo prašo prie inventorinės medžiagos prijungti 2006-05-02 Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos suvažiavimo protokolą. 2006-05-18 prašymą bei priedą - neeilinio LŽTSS suvažiavimo protokolą VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė ir patvirtindamas savo parašu pasirašė LŽTSS pirmininkas J. S. (1 t., 184-186 b.1.). Iš 2011-07-08 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad į bylą pateikti minėtų dokumentų originalai, kurie apžiūrėti 2011-07-25 (2 t., 104, 106-108, 109 b.l.).

Iš 2008-05-28 prašymo kopijos matyti, kad J. S. kaip LŽTSS pirmininkas VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė 2008-05-28 prašymą dėl paramos statuso suteikimo, pažymėjimo pakeitimo, dokumentų prijungimo (1 t., 187 b.l.).

Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo 2011-06-20 rašto Nr. (3.9.3.)S-1273 matyti, kad J. S. 2008-05-28 pateikė prašymą ir dokumentus dėl LŽTSS duomenų apie sąjungos pirmininką ir valdybos narius pakeitimo įregistravimo. Duomenų pakeitimai nebuvo įregistruoti, nes pateikti dokumentai neatitiko teisės aktų, reglamentuojančių Juridinių asmenų registro veiklą, reikalavimų. Registro tvarkytojas priėmė sprendimą nustatyti terminą trūkumams pašalinti, raštu apie tai informuodamas J. S., o trūkumų nepašalinus, atsisakė registruoti duomenų pakeitimus. 2010-02-02 J. S. pakartotinai pateikė dėl duomenų apie pirmininką ir valdybos narius pakeitimo įregistravimo. Registro tvarkytojas atsisakė registruoti duomenų pakeitimus, kadangi pakartotinai pateiktuose dokumentuose nebuvo ištaisyti trūkumai. 2010-01-20 J. S. pateikė prašymą perduoti LŽTSS duomenų tvarkymą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui. J. S. raštu informuotas apie dokumentų ir duomenų perdavimo tvarką. Dėl sąjungos Klaipėdos filialo įkūrimo į Kauno filialo Juridinių asmenų registravimo skyrių nebuvo kreiptasi (1 t., 192 b.l.). Iš 2011-07-08 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad į bylą pateiktas 2010-01-20 prašymo originalas, kuris apžiūrėtas 2011-07-25 (2 t., 104, 105, 109 b.l.). Kitas 2010-01-20 prašymo egzempliorius buvo paimtas 2010-01-21 kratos metu (4 t., 22-24, 27 b.l.).

Iš T. J. (T. J.) 2011-01-24 skundo, registruoto Generalinėje prokuratūroje 2011-01-24, matyti, kad pareiškime nurodyta, jog apie 3 metus Klaipėdos prokuratūra vilkina ikiteisminį tyrimą dėl J. S. LŽTSS registravimo dokumentų bei antspaudo paisavinimo, tuo tarpu J. S. šiais dokumentais ir atspaudu toliau naudojasi (2 t., 103-104 b.1.).

Iš 2004-09-23 Skundo matyti, kad pareiškėja yra LŽTSS, jis paduotas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2004-08-23 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, pasirašytas J. S. kaip LŽTSS Klaipėdos filialo vadovo, ant šio dokumento yra LŽTSS atspaudas, ant šio dokumento uždėta teismo pirmininkės rezoliucija „Skiriu nagrinėti teisėjui S. P.“ (2 t., 65-66 b.l. (kopija), 112-113 b.l. (originalas)).

Iš 2004-10-04 Skundo matyti, kad pareiškėja yra LŽTSS, jis paduotas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo S. P. veiksmų, pasirašytas J. S. kaip LŽTSS Klaipėdos filialo vadovo, ant šio dokumento yra LŽTSS atspaudas, ant šio dokumento uždėta rezoliucija „Teisėjo padėjėjai G. S. - paruošti atsakymą“ (2 t., 70 b.l. (kopija), 115 b.l. (originalas)).

Iš 2006-01-18 rašto matyti, kad rašto rengėja yra LŽTSS, adresuotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei dėl jos 2006-01-11 rašto Nr. IR-1496, pasirašytas J. S. kaip LŽTSS Klaipėdos skyriaus pirmininko, ant šio dokumento yra Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atspaudas, ant šio dokumento uždėta rezoliucija „T.pirmininko patarėjai – jei A. D. nepateiks įgaliojimo, atsakymo neruošti“ (2 t., 72 b.l. (kopija), 117 b.l. (originalas)).

Iš 2006-02-13 Prašymo matyti, kad prašymo rengėja LŽTSS, adresuotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei, pasirašyto J. S. kaip LŽTSS Klaipėdos skyriaus pirmininko, raštu prašoma leisti teismo skelbimų lentoje patalpinti nurodyto turinio skelbimą apie piliečių galimybę kreiptis į LŽTSS dėl jų teisių pažeidimo, ant šio dokumento uždėta teismo pirmininkės rezoliucija „paprašyti dokumento, patvirtinančio J. S. išrinkimą pirmininku ir LŽTS sąjungos Kl. skyriaus nuostatų (įstatų)“ (2 t., 73 b.l. (kopija), 119 b.l. (originalas)).

Iš 2006-03-28 rašto matyti, kad rašto rengėja yra LŽTSS, adresuotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkei, pasirašytas J. S. kaip LŽTSS Klaipėdos skyriaus pirmininko, ant šio dokumento yra Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atspaudas, ant šio dokumento uždėta teismo pirmininkės rezoliucija „prie raštų (gaunamų)“ (2 t., 74 b.l. (kopija), 121 b.l. (originalas)).

Iš 2006-06-28 rašto matyti, kad rašto rengėja yra LŽTSS, adresuotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei, pasirašytas J. S. kaip LŽTSS pirmininko, ant šio dokumento yra Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atspaudas, ant šio dokumento uždėta teismo pirmininkės rezoliucija „priimti inform., nes rašo neįgaliotas asmuo“ (2 t., 75 b.l. (kopija), 123 b.l. (originalas)).

Iš 2006-07-03 rašto, matyti, kad rašto rengėja yra LŽTSS, adresuotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei, pasirašytas J. S. kaip LŽTSS pirmininko, ant šio dokumento yra Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atspaudas, ant šio dokumento uždėta teismo pirmininkės rezoliucija „priimti informacijai“ (2 t., 76 b.l. (kopija), 125 b.l. (originalas)).

Iš 2006-08-17 Skundo matyti, kad pareiškėja yra LŽTSS, jis paduotas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-07-26 nutarties, pasirašytas J. S. kaip LŽTSS pirmininko, ant šio dokumento yra Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atspaudas, ant šio dokumento uždėta teismo pirmininkės rezoliucija „V. T. – nepateiktas įgal. patvirtinantis dokumentas“ (2 t., 77-78 b.l. (kopija), 127-128 b.l. (originalas)).

Iš 2007-11-06 rašto matyti, kad rašto rengėja yra LŽTSS, jis paduotas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės 2007-11-05 rašto Nr. Tp-011R-39558, pasirašytas J. S. kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko, ant šio dokumento yra Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atspaudas, ant šio dokumento uždėta teismo pirmininkės rezoliucija „Įgalinimai nepateikti, atsakymo neruošti“ (2 t., 82 b.l. (kopija), 130 b.l. (originalas)).

Iš 2009-12-28 Skundo matyti, kad pareiškėja yra LŽTSS, jis paduotas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-12-16 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, pasirašytas J. S. kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko, ant šio dokumento yra Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atspaudas (2 t., 84-85 b.l. (kopija), 132-133 b.l. (originalas)).

Iš 2009-12-18 Įgaliojimo Nr. S/09/XII-53 matyti, kad įgaliojimo rengėja yra LŽTSS, ji įgalioja LŽTSS pirmininką J. S. atstovauti šią organizaciją visose valstybinėse valdžios institucojose ir visuose teismuose, pasirašytas J. S. kaip LŽTSS, ant šio dokumento yra Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atspaudas, į bylą dokumentą pateikė teismo atstovė (2 t., 86 b.l. (kopija), 135 b.l. (originalas)).

Iš 2010-02-09 Pranešimo matyti, kad pranešimo rengėja yra LŽTSS, adresuotas G. K., pasirašytas J. S. kaip LŽTSS pirmininko, rašte nurodyta, kad LŽTSS pateikia G. K. prašytą informaciją, reikalingą civilinėje byloje, į bylą dokumentą pateikė teismo atstovė (2 t., 143 b.l.).

Iš LŽTSS registravimo pažymėjimo kopijos matyti, kad ją 2010-11-08 patvirtino J. S. kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas, ant šio dokumento yra Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atspaudas, į bylą dokumentą pateikė teismo atstovė (2 t., 145 b.l.).

Iš 2010-11-08 Įgaliojimo matyti, kad įgaliojimo rengėja yra LŽTSS, ji įgalioja LŽTSS sekretorę T. Ž. atstovauti šią organizaciją civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, pasirašytas J. S. kaip LŽTSS pirmininko, ant šio dokumento yra Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atspaudas, į bylą dokumentą pateikė teismo atstovė (2 t., 147 b.l.).

Iš 2010-01-16 Pareiškimo Nr. P/I-3 matyti, kad pareiškimo rengėja yra LŽTSS, adresuotas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK, jis paduotas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. D. atžvilgiu, pasirašytas J. S. kaip LŽTSS pirmininko, ant šio dokumento yra LŽTSS atspaudas (2 t., 151 b.l.).

Iš 2010-01-22 Pareiškimo kopijos matyti, kad pareiškėja yra LŽTSS, adresuotas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK, jis paduotas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiriančio 2010-01-16 pareiškimą Nr. P/I-3, nušalinimo, pasirašytas J. S. kaip LŽTSS pirmininko, ant šio dokumento yra Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atspaudas (2 t., 88 b.l.).

Šalies argumentai

Iš 2010-02-18 Skundo matyti, kad skundo rengėja yra LŽTSS, adresuotas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK viršininkui, skunde prašoma panaikinti tyrėjo nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal 2010-01-16 pareiškimą Nr. P/I-3, pasirašytas J. S. kaip LŽTSS pirmininko, ant šio dokumento yra LŽTSS atspaudas (2 t., 154 b.l.).

Iš 2010-01-22 datuoto Pranešimo, užregistruoto prokuratūroje 2010-01-21, matyti, kad pranešimo rengėja yra LŽTSS, adresuotas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros budinčiam prokurorui, paduotas dėl LŽTSS teisių pažeidimo, pasirašytas J. S. kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko (2 t., 156 b.l.).

Iš 2010-01-21 Prašymo matyti, kad prašymo rengėja yra LŽTSS, adresuotas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorei, paduotas dėl informacijos, susijusios su LŽTSS teisių pažeidimu, gavimo, pasirašytas J. S. kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko (2 t., 157 b.l.).

Iš 2010-01-22 Pareiškimo matyti, kad pareiškimo rengėja yra LŽTSS, adresuotas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui, paduotas dėl informacijos, susijusios su LŽTSS teisių pažeidimu, gavimo, klausimo išsprendimo, pasirašytas J. S. kaip LŽTSS pirmininko, ant šio dokumento yra LŽTSS atspaudas (2 t., 158 b.l.).

Iš 2010-01-22 Pareiškimo matyti, kad pareiškimo rengėja yra LŽTSS, adresuotas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK viršininkui ir ministrui R. P., gautas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje 2010-01-25, paduotas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pasirašytas J. S. kaip LŽTSS pirmininko, ant šio dokumento yra LŽTSS atspaudas (2 t., 159 b.l.).

Iš 2011-06-21 Skundo matyti, kad skundo rengėja yra LŽTSS, adresuotas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokurorei, paduotas dėl prokurorės G. S. veiksmų, pasirašytas J. S. kaip LŽTSS pirmininko, ant šio dokumento yra Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atspaudas (2 t., 162 b.l.).

Iš 2010-08-10 rašto matyti, kad rašto rengėja yra LŽTSS, adresuotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjui R. D., Teisingumo ministrui R. Š., UAB “L.”, paduotas dėl neatitinkančių tikrovei žinių paskleidimo civilinėje byloje Nr. 2-1298-676/2010, rašte prašoma įtraukti į bylą LŽTSS trečiuoju asmeniusu savarankiškais reikalavimais, pasirašytas J. S. kaip LŽTSS pirmininko, ant šio dokumento yra LŽTSS atspaudas, į bylą šį dokumentą pateikė V.M. M. (3 t., 157-158, 159 b.l.).

Iš 2010-01-21 kratos protokolo matyti, kad kratos J. S. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu buvo paimti LŽTSS spaudu atspauduoti dokumentai: Klaipėdos miesto nevyriausybinių organizacijų kreipimasis, LŽTSS registravimo pažymėjimo kopija, 2009-12-18 Įgaliojimas, 2005-02-08 Dokumentų perdavimo akto kopija, 2006-01-11 Dokumentų perdavimo-priėmimo akto kopija, 2010-01-20 Prašymas (4 t., 22-24 b.l.).

Iš 2009-12-18 Įgaliojimo Nr. Į/09/XII-53, paimto kratos metu, matyti, kad įgaliojimo rengėja yra LŽTSS, ji įgalioja LŽTSS pirmininką J. S. atstovauti šią organizaciją visose valstybinėse valdžios institucojose ir visuose teismuose, pasirašytas J. S. kaip LŽTSS, ant šio dokumento yra Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atspaudas (4 t., 25 b.l.).

Iš 2005-02-08 Dokumentų perdavimo akto kopijos, paimtos kratos metu, matyti, kad šiuo aktu administratoriaus UAB “S.” įgaliotas asmuo L. L. perdavė, o J. S. kaip UAB “L.” direktorius ir LŽTSS pirmininkas bei S. S. perėmė UAB “L.” (31 pozicija), LŽTSS (1 pozicija, 2 lapus) ir asmeninius (3 pozicijos) dokumentus, ant šio dokumento yra Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atspaudas (4 t., 26 b.l.).

Iš LŽTSS registravimo pažymėjimo kopijos, paimto kratos metu, matyti, kad ją 2009-06-08 patvirtino J. S. kaip LŽTSS pirmininkas, ant šio dokumento yra LŽTSS atspaudas (4 t., 28 b.l.).

Iš 2009-11-11 Klaipėdos miesto nevyriausybinių organizacijų kreipimosi, paimto kratos metu, matyti, kad jis adresuotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kanceliarijoje gautas 2009-11-12, jį parengė Klaipėdos miesto nevyriausybinių organizacijų vardu LŽTSS pirmininkas J. S., jame prašoma pateikti tam tikrus dokumentus, tstovą dalyvauti susirinkime, sustabdyti klausimo, susijusio su minėtų organizacijų informacijos centro patalpomis, sprendimą, pasirašytas J. S. kaip LŽTSS pirmininko, ant šio dokumento yra LŽTSS atspaudas (t.4, b.l. 29)

Iš 2006-01-11 Dokumentų perdavimo-priėmimo akto kopijos, paimtos kratos metu, matyti, kad šiuo aktu UAB “S.” įgaliotas asmuo L. L. perdavė, o LŽTSS atstovas J. G. priėmė LŽTSS dokumentus (4 pozicijos), šio akto kopija 2009-12-18 patvirtinta J. S. kaip LŽTSS pirmininko, ant šio dokumento yra Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atspaudas (4 t., 30 b.l.).

Iš T. J. pateikto 2008-05-23 „Respublika“ dienraščio kopijos matyti, kad tos dienos laikraštyje buvo atspausdintas tokio turinio skelbimas – „Dingusius Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudą, registracijos dokumentus laikyti negaliojančiais Kv.0521-0032“ (7 t., 29 b.l.).

Iš 2012-10-17 specialistų išvadų Nr. 11K-61(10) ir Nr. 11K-62(10) matyti, kad ištyrus kratos metu paimtus kompiuterius, pateiktos tokios reikšmingos išvados: 1) kompiuterių Nr. 1 ir Nr. 2 standžiuosiuose diskuose yra failų, susijusių su “Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga”. Visų aptiktų failų kopijos pateikiamos priede (kompaktiniame diske); 2) kompiuterių Nr. 1 ir Nr. 2 standžiuosiuose diskuose failuose turinio, kuris būtų susijęs su “Žmogaus teisės Nr. 3, 2008-07-13”, nėra; 3) kompiuterių Nr. 1 ir Nr. 2 standžiuosiuose diskuose el. laiškų, kuriuose būtų prisegta failų, susijusių su “Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga” ir UAB “Diena Media Print”, nėra (8 t., 37-43 b.l.). Teismo posėdžio metu apžiūrėjus kompaktinį diską, failų, susijusių su nagrinėjama byla, nerasta.

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2004-06-02 įgaliojimo matyti, kad LŽTSS pirmininkas B. G. įgaliojo LŽTSS Klaipėdos filialo vadovą J. S. atlikti visus veiksmus, susijusius su LŽTSS įstatais, Lietuvos įstatymais, LŽTSS priimtais sprendimais, taip pat atstovauti teisme ginant LŽTSS interesus su teise pateikti, pasirašyti ieškinį, keisti ieškinio pagrindą ar dalyką, apskųsti teismų nutartis, sprendimus, reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas, gauti vykdomuosius raštus, taip pat atlikti visus kitus teisinius veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu (9 t., 3 b.l.)

Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. numatytomis nusikalstamomis veikomis klastojant, panaudojant ar realizuojant suklastotus dokumentus ar be teisėto pagrindo įgyjant bei įvairiais būdais panaudojant antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, yra kėsinamasi į valstybės nustatytą valdymo tvarką, dokumentų, antspaudų, spaudų ar griežtos atskaitomybės blankų apyvartos tvarką. Šiais nusikaltimais yra ne tik pažeidžiama valstybės nustatyta valdymo tvarka, bet ir subjektų, kurie savo veikloje naudoja, realizuoja, tvarko atitinkamus dokumentus, antspaudus, spaudus ar griežtos atskaitomybės blankus, interesai. Kasacinėje teismų praktikoje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos BK 300 str. saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57/2014). Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str., dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas yra netikras, kai jo turinyje nurodyti duomenys neatitinka objektyvios tikrovės ir tokį dokumentą kaltininkas pagamina kito asmens vardu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai jame kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu pagamina ar tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suprantant, jog, siekiant teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, jis neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo arba realizavo ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-362/2007). Teismų praktikoje dokumentas – kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, pagal savo pobūdį ir reikšmę esanti teisės arba pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu. Materialūs padariniai nėra būtinasis Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. požymis. Bet kokia padaryta veika, numatyta Baudžiamajame kodekse, yra sukeliami padariniai, nes kėsinamasi ar pažeidžiamos valstybės saugomos vertybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-583/2014). Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė gali pasireikšti alternatyviais veiksmais – antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, arba (ir) įgijimu neturint tam teisėto pagrindo, arba (ir) laikymu neturint teisėto pagrindo, arba (ir) gabenimu neturint teisėto pagrindo, arba (ir) siuntimu neturint teisėto pagrindo, arba (ir) panaudojimu neturint teisėto pagrindo, arba (ir) realizavimu neturint teisėto pagrindo, kurių kiekvienas iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį.

Nors kaltinamasis J. S. teigė, kad B. G. 2004-06-02 jam LŽTSS dokumentus ir antspaudą perdavė laikinai ne įkurti Klaipėdos filialą, o atstovauti LŽTSS interesus iki tol, kol B. G. grįš į Lietuvą ir pats vėl vadovaus LŽTSS, ir negavo iš B. G. ar kitų asmenų jokio reikalavimo grąžinti dokumentus ir antspaudą, teismo nuomone, tokia kaltinamojo versija, neva jis buvo teisėtas LŽTSS pirmininkas ir teisėtai naudojo LŽTSS antspaudą, yra paneigta liudytojų B. G. ikiteisminio tyrimo metu ir Klaipėdos apygardos teisme, liudytojų T. J., V. A. ir S. V. teismo posėdyje duotais parodymais bei kitais teismo ištirtais įrodymais.

Iš aukščiau išdėstytų minėtų liudytojų parodymų teismui nekyla abejonių, kad J. S. iš B. G. LŽTSS dokumentus ir antspaudą gavo laikinai, t.y. įkurti Klaipėdos filialą, taip pat iš J. S. tiek pagal žodinius, tiek pagal rašytinį, išsiųstą paštu registruotu laišku, reikalavimus buvo prašoma grąžinti LŽTSS dokumentus ir antspaudą, tačiau šių dokumentų jis negrąžino, nors pats perdavimo akte tai įsipareigojo padaryti. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, jų parodymai nuoseklūs ir iš esmės vienodi, juos patvirtina byloje esantys įrodymai, kaip registruoto laiško kvitas, LŽTSS valdybos nario T. J. 2006-06-12 kreipimąsis į Generalinį prokurorą dėl negrąžintų dokumentų išreikalavimo iš J. S..

Esant išdėstytam, teismas daro išvadą, kad J. S. LŽTSS dokumentus ir antspaudą 2004-06-02 gavo laikinam ir labai trumpam naudojimui, tiek, kiek reikalinga įkurti Klaipėdos filialą, kas teismo nuomone, neturėtų viršyti 1 mėnesio, šių dokumentų pagrindu jis turėjo tik tokį konkretų įgaliojimą ir kitokiu būdu atstovauti LŽTSS interesus negalėjo, t.y. nuo pat LŽTSS dokumentų ir antspaudo gavimo neturėjo teisėto pagrindo prisistatyti LŽTSS pirmininku ar LŽTSS Klaipėdos filialo vadovu ir naudoti LŽTSS atspaudą kaltinime nurodytuose dokumentuose. Tokią teismo išvadą patvirtina tiek Juridinių asmenų registro duomenys, iš kurių matyti, jog LŽTSS filialai ar atstovybės nėra įsteigtos, o J. S. nėra nei LŽTSS pirmininkas, nei valdybos narys, tiek VĮ Registrų centro Kauno filialo pateikta informacija, iš kurios matyti, kad J. S. kreipėsi į šią juridinių asmenų duomenis tvarkančią instituciją dėl LŽTSS duomenų apie sąjungos pirmininką ir valdybos narius pakeitimo įregistravimo, tačiau duomenų pakeitimai nebuvo įregistruoti, nes pateikti dokumentai neatitiko teisės aktų, reglamentuojančių Juridinių asmenų registro veiklą, reikalavimų. Teismas išdėstytų aplinkybių kontekste, neturi pagrindo abejoti VĮ Registrų centro darbuotojų kompetencija, juolab, kad šiuo klausimu išsamiai yra pasisakyta įsiteisėjusiame Klaipėdo miesto apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendyje baudžiamojoje byloje 1-513-201/2012, kuriuo J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. dėl netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo bei neteisėtai įgyto LŽTSS antspaudo panaudojimo, ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-18 nutartyje baudžiamojoje byloje 1A-3-417/2014, kuria atmestas J. S. apeliacinis skundas dėl 2012-12-14 nuosprendžio panaikinimo (šių teismų sprendimų teisėtumas buvo patikrintas kasacine tvarka baudžiamojoje byloje 2K-583/2014).

Taigi J. S. nebuvo ir nėra nei LŽTSS pirmininkas, nei LŽTSS valdybos narys, nebuvo ir nėra įregistruotas kaip šios organizacijos ar jos struktūrinio padalinio (Klaipėdos skyriaus) organas ar dalyvis, neturėjo ir neturi valdingų organizacijos ar organizacijai atstovaujančių asmenų įgaliojimų atstovauti LŽTSS ar pasirašyti LŽTSS vardu ir tvirtinti LŽTSS antspaudu dokumentus. Akivaizdu, kad kaltinime nurodytuose dokumentuose J. S. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis prisistatydamas LŽTSS pirmininku ar LŽTSS Klaipėdos filialo vadovu bei neturėdamas teisėto pagrindo dalį jų patvirtino LŽTSS atspaudu.

Nors kaltinamasis J. S. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, tačiau išdėstytų aplinkybių kontekste, įvertinus J. S. išsilavinimą, teisines žinias ir veiksmų apimtį, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis J. S. turėjo tiesioginę, iš anksto susiformavusią ir tikslingai nukreiptą tyčią neturint teisėto pagrindo naudoti juridinio asmens antspaudą, suklastoti dokumentus, pagaminti netikrą dokumentą ir juos išleisti į teisinę apyvartą.

Įvertindamas tai, kad J. S. pagamino keliasdešimt netikrų dokumentų, vieną tikrą dokumentą suklastojo ir didžiąją dalį jų pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, policijos įstaigai ir prokuratūrai, teismas konstatuoja, kad tokiais veiksmais J. S. akivaizdžiai pažeidė valstybės nustatytą valdymo tvarką dėl antspaudų, dokumentų naudojimo tvarkos, iškreipdamas nustatytą antspaudų, dokumentų panaudojimo ir apyvartos tvarką, trukdė svarbių teisėsaugos institucijų, vykdančių teisėsaugos funkcijas, veiklą, todėl laikyti jo veiksmus formaliais ir nepavojingais nėra pagrindo.

Nors kaltinamasis nurodo, kad jis nepagrįstai atskirai kaltinamas dėl tų paties ir tą pačią dieną (2009-12-18) suklastoto Įgaliojimo, tačiau teismo nuomone, kaltinimai dėl atskirų nusiklastamų veikų yra pagrįsti, kadangi skiriasi 2009-12-18 Įgaliojimų numeriai, be to, vienas iš jų (Nr. S/09/XII-53) į bylą buvo pateiktas teismo atstovės, t.y. buvo ir panaudotas (pateiktas teismui), o kitas (Nr. Į/09/XII-53) rastas kratos metu.

Tuo būdu aukščiau aptartais įrodymais, šioje byloje patikimai nustatyta, kad kaltinamasis J. S. pagal nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytą eiliškumą: 2004-09-23, 2004-10-04, 2006-01-18, 2006-03-28, 2006-06-28, 2006-07-03, 2006-08-17, 2007-11-06, 2009-12-28, 2009-12-18, 2010-11-08, 2006-05-18, 2006-05-02, 2010-01-20, 2009-11-11, 2010-01-22, 2010-01-16, 2010-01-21, 2010-01-22 (du dokumentai), 2010-08-10, 2010-02-18, 2011-06-21 pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei netikrą dokumentą panaudojo, šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 302 str. 1 d.; 2010-11-08 suklastojo tikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą bei suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 302 str. 1 d.; 2006-02-13, 2010-02-09, 2008-05-28, 2010-01-21 pagamino netikrą dokumentą bei jį panaudojo, šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.; 2009-12-18, 2005-02-08, 2009-06-08, 2009-12-18 pagamino netikrą dokumentą ir neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą, šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 302 str. 1 d. Kaltinamojo J. S. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta ir abejonių nekelia.

Dėl nepasitvirtinusių kaltinimų

1. J. S. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 303 str. 1 d. tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo paslėpė juridinio asmens antspaudą bei dokumentus:

jis nebūdamas Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, neturėdamas Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos valdybos sprendimo steigti Sąjungos Klaipėdos skyrių bei šio skyriaus vadovu paskirti J. S., nenustatytoje vietoje, 2004-06-02 iš Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos (LŽTSS) valdybos pirmininko B. G. laikinai gavęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos įstatų (originalą), registravimo pažymėjimą (originalą) bei antspaudą, tam, kad perduoti juos visuotiniam Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos susirinkimui, įgijo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos įstatus, registravimo pažymėjimą bei antspaudą, kurių neperdavė Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atstovams, pasiliko sau ir paslėpė, dėl ko padaryta didelės žalos Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos veiklai.

Iš 2006-08-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad šia nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-2-00001-04 buvo nutarta padaryti kratą J. S. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Iš 2006-08-21 kratos protokolo matyti, kad kratos metu nieko nerasta (1 t., 163-165 b.l.).

Iš 2010-01-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad šia nutartimi buvo nutarta atlikti J. S. asmens kratą, siekiant surasti ir paimti LŽTSS antspaudą. Iš 2010-01-21 asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu nieko nerasta. Asmens kratos protokole J. S. nurodė, kad jokio atspaudo pas jį kaip pas asmenį nebuvo ir nėra (4 t., 13, 16 b.l.).

Iš 2010-01-21 nutarimo matyti, kad šiuo nutarimu buvo nutarta daryti kratą J. S. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekiant surasti LŽTSS atspaudą ir dokumentus, kurios teisėtumą 2010-10-22 patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėja. Iš 2010-01-21 kratos protokolo matyti, kad kratos metu LŽTSS spaudas ir steigimo dokumentų originalų nerasta (4 t., 21-24 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, šis kaltinimas teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 303 str. 1 d. (galiojusią nusiklastamos veikos padarymo metu) kyla tam, kas sunaikino ar paslėpė fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Šis nusikaltimas padaromas alternatyviomis veikomis. Antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko paslėpimas yra tada, kai kaltininkas prieš šių dalykų turėtojo valią šiuos dalykus paėmė ar gavo iš teisėto šių dalykų turėtojo ir juos patalpino tokioje vietoje, kuri nukentėjusiajam nežinoma ir dėl to pastarasis prarado galimybę šiais dalykais naudotis, disponuoti ar juos tvarkyti. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti veiką, padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Padariniai šio nusikaltimo sudėtyje įvardijami didele žala. Ar žala yra didelė, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į turtinės ir neturtinės žalos pobūdį ir turinį, pažeistų vertybių svarbą, į žalos pašalinimo ar atkūrimo galimybes.

Nors kaltinamas J. S. neigė kaltę, tačiau parodė, kad dėl prokurorų persekiojimo, siekdamas išvengti kaltinimų nebūtais dalykais, jis 2010 m. LŽTSS antspaudo klišę išsiuntė į Generalinę prokuratūrą, pats antspaudas yra pas jį, iš ko seka, kad naudotis LŽTSS antspaudu nėra galimybės, nes jo dalis yra nenustatytoje vietoje.

Nepaisant to, konstatuoti, kad šiais J. S. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė žala LŽTSS interesams nėra pagrindo. Nors iš aukščiau išdėstytų B. G. parodymų matyti, kad J. S. negrąžinus LŽTSS dokumentų ir antspaudo, jis negalėjo veikti kaip LŽTSS pirmininkas, tačiau jis taip pat parodė, kad perdavęs dokumentus ir antspaudą J. S. išvyko iš Lietuvos ir be jo LŽTSS praktiškai neveikė. Tai, kad LŽTSS veikla sutriko būtent išvykus B. G., kuris ir buvo LŽTSS įkūrėjas ir pagrindinis veikėjas, patvirtino ir aukščiau išdėstyti liudytojų V. A., S. V., iš dalies T. J. parodymai. Nors T. J. taip pat parodė, kad dėl J. S. veiksmų žlugo projektas, susijęs su demokratijos bei žmogaus teisių įtvirtinimu Lietuvoje, kurio vertė 150000 Lt, tačiau byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Taigi nenustačius, kad dėl J. S. neteisėtų veiksmų – LŽTSS antspaudo paslėpimo LŽTSS būtų padaryta didelė žala, J. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 303 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas

2. J. S. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str. tuo, kad užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ir teisėją:

jis būdamas laikraščio „Žmogaus Teisės“ redaktoriumi, 2008-07-13 Nr. 3 12 puslapyje išspausdinęs sąvartyno nuotrauką, kurios fone užrašęs POLITINIS SĄVARTYNAS, nurodęs Klaipėdos miesto aplinkės teismo pirmininkės S. N. pavardę, taip viešai dėl jų veiklos pažemino teisingumą vykdantį Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę S. N..

Kaltinamasis J. S. padaręs šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltu neprisipažino ir parodė, kad LŽTSS visuotiniame susirinkime buvo priimtas sprendimas pradėti leisti laikraštį „Žmogaus Teisės“, buvo sudaryta redakcijos kolegija, jis buvo patvirtintas redaktorius. Jis tik buvo organizatorius, už laikraščio turinį atsakinga LŽTSS. Jis asmeniškai nedavė nurodymų kaltinime nurodytame laikraščio numeryje spausdinti kaltinime nurodytą nuotrauką ir užrašus. Kažkas šią informaciją paskelbė be jo žinios. Dėl to jis kreipėsi į leidyklą su pretenzija, apmokėjo tik dalį sumos, dėl nesumokėtos sumos antstolis nutraukė išieškojimą.

Nukentėjusioji S. N. parodė, kad į teisėsaugos instituciją kreipėsi kaip teismo pirmininkė ir kaip privatus asmuo, nes metai iš metų J. S. ją įvairiais būdais šmeižė ir įžeidinėjo. Jos nuomone, tuo ji įsitikinusi, kad nuotrauka laikraštyje patalpinta su jos atvaizdu yra J. S., nes prieš tai buvo mitingai miesto aikštėse, prie teismų, kuriuose buvo panašūs plakatai su jos nuotrauka. Tie plakatai buvo J. S. ir jo kolegų rankose laikomi ir su atitinkamais komentarais. Ji yra save gerbiantis žmogus, nieko nedaro nedoro, nesąžiningo ir jeigu ją vaizduoja savartyno fone, tai ją ir jos šeimos narius labai žeidžia, į tai reaguoja aplinkiniai. Kodėl nuotraukoje yra užrašas „politinis sąvartynas“, ji nežino, gal tam, kad gražiau skambėtų. Jei neapsirinka, ši laikraštį atnešė kažkas iš darbuotojų. Keli žmonės nešė tuos laikraščius, nešė ir teismo darbuotojai. Ten, kur teismo pirmininko kabinetas, yra priimasis, yra minkštasuolis, staliukas. Jai atnešė nuo to staliuko. Vėliau tą laikraštį atnešė ir viena advokatė. Teisme laikraščiai buvo plačiai paskleisti, ji rinko tuos laikraščius, plėšė ir metė į šiukšlių dėžę savo iniciatyva. Pašaliniai taip pat skaitė laikraštį. Ji suvokė taip, kad J. S. ją sulygino su šiukšlėmis ir ją reikia išmesti į šiukšlyną. Akivaizdžiai J. S. norėjo įžeisti ir pažeminti. Be jos pavardės ten buvo ir kitų pavardžių, tačiau su tais žmonėmis ji nebendravo, nežino, kodėl jie nesikreipė pradėti ikiteisminio tyrimo. Ji politikoje nedalyvavo ir nedalyvauja, jos pareigos to neleidžia, todėl žodis „politinis“ jai netaikytinas. Iš laikraščio matyti, kad laikraščio redaktorius yra J. S., jis save laiko LŽTSS, kuri yra laikraščio leidėjas, pirmininku, viskas yra J. S. rankose, ji įsitikinusi, kad be J. S. žinios nuotraukos nepateko į laikraštį, todėl būtent jis turi atsakyti už pasekmes.

Liudytoja V. T. parodė, kad šis laikraštis buvo platinamas (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme tokiu būdu, kad jis buvo teismo hole ant stalo, interesantams prie skelbimų. Kiek žinau jų buvo ir daugiau, II aukšte kažkur, ji pasiėmė iš I aukšto ir susipažino. Ji informavo pirmininkę, kad toks yra leidinys ir kad teisme yra ne vienas egzempliorius, laikraštį parodė, jos reakcija buvo žmogaus, pamačiusio kažko nemalonaus, įžeidžiančio, neteisingo, kaip kiekvienas, kai drėbteli kažkuo nešvariu.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2007-2009 metais buvo UAB „Diena Media print” direktorius, vadovavo spaustuvei. Spausdindavo laikraščius pagal komercinius pasiūlymus. Klientas pateikdavo raštišką oficialų užsakymą, sutardavo kainą, pasakydavo, kada atspausdinta bus ir tada sąskaita būdavo išrašyta. Klientui būdavo nurodomas elektroninis adresas, jame klientas patalpindavo duomenis, kuriuos norėdavo, kad būtų atspausdinti. Tokia informacija nebūdavo kaupiama. Ateidavo kliento duomenys, būdavo paruošti maketai ir jie juos konvertuodavo, plokštės būdavo dedamos į mašiną ir atspausdinamas laikraštis. Jei žmogus ateidavo su vadinamuoju „flešiuku”, tai būdavo, kad įdėdavo informaciją, bet daugiausia 90-95 proc. klientų jungdavosi tiesiogiai prie sistemos, kad būtų atspausdinama norima informacija. Informacija būdavo laikoma tam tikrą laiko tarpą. Jos nebuvo galimybės saugoti ir kaupti, nes neturėjo tokių techninių galimybių saugoti. Jie nekeisdavo maketų ir informacijos. Mano, kad asmenys negalėjo keisti PDF formatu, nes apimtys būdavo labai didelės. Tokių techninių galimybių jų kompanijoje nebuvo. Jie atspausdindavo PDF failą ir atspausdindavo tiek vienetų, kiek klientas prašydavo. Patalpinant informaciją klientas galėdavo pasižiūrėti, ar jam viskas tinka. Jis turėdavo uždėti varnelę, kad atėjo teisingas puslapis ir nėra jokių klaidų. Žmogus uždėdavo vadinamą varnelę ir tada jie spausdindavo. Užsakymas stodavosi į eilę ir būdavo atspausdinamas kaip su klientu sutariama būdavo. Dažniausiai susitarimai būdavo žodiniai. Vėliau spaudinį užsakovai pasiimdavo patys arba jie atveždavo. Jei būdavo didelis užsakymas tai rašydavo sutartis, jei ženklių sumų nebūdavo, tai jie kartais ir rizikuodavo, būdavo, kad ir kredituodavo užsakymus. Vadovaujamu metu jam nebuvo žinoma, kad kas skųstųsi dėl netinkamo atspausdinimo. Dėl turinio problemų nebuvo kilę, nes jie dirbo su labai dideliais dienraščiais, kurie keldavo itin aukštus reikalavimus. Jų brokas galėdavo būti tik toks, kad vaizdas kartais būdavo išplaukęs, spalvos pasislinkusios, nuotrauka išėjusi iš kontūro, raidės išblukusios ar dažai užtiškę. Turinio pakitimai nebuvo galimi. LŽTSS atsimena kaip vienus iš kompanijos skolininkų. Iš jų negavo atsiskaitymo, kreipėsi į antstolį A. S., nes buvo sutarta, kad jis užsiima su neatsiskaičiusiaia klientais, kad išieškoti iš jų skolą. LŽTSS nebuvo su atsiskaičiusi, kodėl antstolis vykdomąją bylą nutraukė jam nežinoma. Jų kompanija buvo arti bankroto bylos, gal dėl to skola buvo kaip ir nurašyta.

Iš VĮ Registrų centras gauta informacija, kad Juridinių asmenų registre „Žmogaus teisės“ laikraščio redakcija neregistruota. (2 t., 191 b.l.).

Iš 2009-04-03 Juridinio asmens „Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga“ duomenų, matyti, kad nėra duomenų apie šios sąjungos filialus ir atstovybes bei papildomas veiklas, taip pat nėra duomenų apie J. S. veiklą šioje sąjungoje (2 t., 192-193 b.l.).

Iš 2011-07-26 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios S. N. su pareiškimu 2008-09-05 pateiktas laikraštis, kurio pavadinimas „Žmogaus teisės Nr. 3“, datuotas 2008-08-14, laikraščio 12 puslapyje yra spalvota sąvartyno nuotrauka, ant kurios didelėmis žalios spalvos raidėmis užrašas “POLITINIS SĄVARTYNAS”, kuriame nurodyta 9 asmenų pareigos ir pavardės, tarp jų įrašyta “(duomenys neskelbtini) S. N.”. Laikraščio 12 puslapyje taip pat nurodytas laikraščio steigėjas – Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, redaktorius – J. S., tiražas – 10000 egz. (2 t., 194-195 (laikraščio puslapio kopija) ir paketas (laikraščio originalas)).

Iš antstolio A. S. pateiktos informacijos matyti, kad pagal sutartį jis tarpininkavo UAB “Diena Media Print” dėl LŽTSS įsiskolinimo šiai bendrovei, gavęs 2009-02-12 LŽTSS raštą, kuriame nurodyta, kad UAB “Diena Media Print” netinkamai atliko užsakymą, todėl sąskaita apmokėta dalinai ir LŽTSS nėra skolinga UAB “Diena Media Print”, nutraukė tarpininkavimo pslaugos teikimą (7 t., 65-72 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2012-10-29 UAB “Įmonių bankoto administravimo ir teisinių paslaugų biuras” pranešimo matyti, kad ši bendrovė yra bankrutavusios UAB “Diena Media Print” administratorė ir pateikė informaciją, kad 2009-08-20 balanso duomenimis debitorių sąraše LŽTSS nebuvo. Taip pat pranešime nurodyta, kad LŽTSS buvo suteiktos paslaugos – 2008-07-13 laikraščio “Žmogaus teisės Nr. 3” spausdinimas už 2415,00 Lt sumą, LŽTSS sumokėjo 1207,50 Lt, įsiskolinimas buvo nurašytas kaip bevitiška skola. Taip pat pranešime nurodyta, kad nėra galimybių pateikti nei užsakovo maketo, nei minėto laikraščio, kadangi tokie maketai nesaugomi ir laikraščiai nearchyvuojami. Be to, nėra galimybių nustatyti, koks asmuo ir kada patvirtino 2008-07-13 laikraščio “Žmogaus teisės Nr. 3” maketą (8 t., 44-47 b.l.).

Teismo nuomone, šis kaltinimas teisminio nagrinėjimo metu taip pat nepasitvirtino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str. kyla tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos.

Kaltinamasis teigė, kad už laikraščio turinį jis nėra atsakingas, asmeniškai nedavė nurodymų dėl nuotraukos su nukentėjusios pavarde spausdinimo. Teismas nesutinka su tokio kaltinamojo versija, kadangi laikraštyje nurodyta, kad laikraščio steigėjas – LŽTSS, redaktorius – J. S., o šiame nuosprendyje nustatyta, kad J. S. neteisėtai veikė kaip LŽTSS pirmininkas. Be to, įvertinus liudytojo A. S. parodymus, akivaizdu, kad spaustuvė neturi jokių galimybių įtakoti spausdinio turinio, todėl, teismo nuomone, būtent J. S. turi būti atsakingas už laikraštyje paskelbtos informacijos turinį. Nors nukentėjusioji parodė, kad jos pavardės atspausdinimas sąvartyno fone, ją įžeidė, tačiau teismas pažymi, kad prie žodžio sąvartynas, kuris reiškia šiukšlių vietą, yra panaudotas žodis “politinis”, kas žodžiui sąvartynas suteikia perkeltinę prasmę, t.y. šis žodžių junginys apibrėžia ne šiukšlių vietą tiesiogine prasme, o nusako galimai politikų, kurie yra susikompromitavę, susitelkimo vietą. Esant išdėstytam, nukentėjusioji kaip teismo pirmininkė neturėjo pagrindo šią informaciją laikyti žeminančia ją dėl jos veiklos, o juo labiau traktuoti tai tiesiogine prasme kaip prilyginimą šiukšlei.

Taigi teismo nuomone, nėra pagrindo išspausdintą sąvartyno nuotrauką, kurios fone užrašyta „POLITINIS SĄVARTYNAS“, nurodant (duomenys neskelbtini) S. N. pavardę, laikyti neigiamu, nepadoriu S. N., kaip teismo pirmininkės, įvertinimu, ir konstatuoti J. S. tyčią pažeminti S. N. kaip teisėją. Tokiu būdu J. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3. J. S. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. tuo, kad apšmeižė kitą asmenį:

jis 2008-07-30 Klaipėdos apygardos teismo, esančio H.Manto g. 26, Klaipėdoje, raštinėje pateikė skundą, kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-478/2008 S. N. davė melagingus parodymus, tokiu būdu, siekdamas pakirsti pasitikėjimą ja kaip (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininke, ją apšmeižė.

Kaltinamasis J. S. padaręs šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis neišsigalvojo to fakto, kad S. N. nagrinėjo civilinę bylą, susijusią su jo asmeniu, o S. N. tai neigdama meluoja. Todėl jis teigdamas, kad S. N. meluoja taip teigdama, jokios tikrovės neatitinkančios informacijos neskleidžia, tik konstatuoja faktą. Į bylą pateikta 2001-05-15 nutartis tai patvirtina, jis buvo UAB „Lietuvos darbininkas“ atstovas.

Nukentėjusioji S. N. parodė, kad J. S. parašė ne vieną skundą, jog ji davė melagingus parodymus, tokius skundus jis rašė visose bylose, teikė ne tik apygardos teismui, bet ir Lietuvos Aukščiausiam Teismui, prezidentūrai, teisingumo ministerijai. Ji tuo metu buvo teismo pirmininkė, todėl kaltinimas davus melagingus parodymus, pažemino ne tik jos kaip teisėjos, kaip teismo pirmininkės autoritetą, bet ir viso teismo autoritetą. Tokie veiksmai netoleruotini, jie labai neigiamai veikia visuomenės požiūrį į teismus. Taigi ji buvo apkaltinta kriminaliniu nusikaltimu, Klaipėdos apygardos teisme raštinėje buvo pateiktas skundas, jį persiuntė jiems į teismą aiškintis. Tarp visos informacijos buvo pateikta, kad ji davė melagingus parodymus. Apie skundo turinį galėjo sužinoti apygardos teismo raštinės darbuotojai, teismo pirmininkas, pirmininko padėjėjas, paskui tas skundas buvo persiųstas jų teismo raštinės darbuotojams. Jai apie skundą pasakė raštinės darbuotoja. J. S. nuomone, ji melagingus parodymus davė Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje jis buvo nuteistas. Kauno apygardos teismas iškėlė bylą dėl jos apšmeižimo ir J. S. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji tikrai nėra nagrinėjusi J. S. bylų, todėl teisme nemelavo. Pateikus kaltinamojo gynėjo į bylą pateiktą 2001-05-15 nutartį, iš kurios matyti, kad ji šia nutartimi nutarė išieškoti iš skolininko UAB „Lietuvos darbininkas“, kurios atstovas pagal skundą buvo J. S., 20000,00 Lt nutarties vykdymo išlaidų Litimpeks banko Klaipėdos filialui, nukentėjusioji parodė, kad ji tuo metu nežinojo, kad UAB „Lietuvos darbininkas“ yra susijusi su J. S., patvirtino, kad jokių bylų, susijusių asmeniškai su J. S., nei iki tol, nei po to, ji nenagrinėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja V. T. parodė, kad iš Klaipėdos apygardos teismo gavo J. S. skundo kopiją. Klaipėdos apygardos teismas prašė pateikti paaiškinimą, dėl J. S. išdėstytų teiginių. Atsakymą į skundą rengė ji ir ji mačiusi šio skundo kopiją, kur J. S. teigia, jog (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkė S. N. davė melagingus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-478/2008. Šį raštą skaitė teismo bendrosios raštinės tarnautojos, nes jį turėjo užregistruoti, o taip pat šį raštą turėjo matyti Klaipėdos apygardos teismo darbuotojai.

Liudytoja E. Č. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo raštinėje, kur registruojama visi gaunami raštai tiek faksu, tiek paštu ir patvirtino pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 177-178 b.l.) apie tai, kad 2008-08-06 iš Klaipėdos apygardos teismo gavo raštą 2008-08-05 Nr. 11b-3864 dėl J. S. skundo, o vėliau faksu gavo J. S. skundą iš Klaipėdos apygardos teismo. Kadangi ji registruoja gautus raštus, todėl ji juos turėjo perskaityti. Ji perskaitė faksu gautą J. S. skundą iš Klaipėdos apygardos teismo. Šiame skunde J. S. teigia, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkė S. N. davė melagingus parodymus baudžiamojoje byloje. Po to šį skundą perdavusi pirmininkės pavaduotojai.

Iš 2008-03-31 Kauno miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje matyti, kad S. N. šiame posėdyje davė parodymus kaip nukentėjusioji, protokole užfisuoti jos parodymai, tarp jų ir tai, kad „...jokios – nei civilinės, nei baudžiamosios, nei administracinės bylos, kur figūruotų J. S., aš nenagrinėjau nei tuo laiku, kai buvo tie skundai, nei prieš ar po jų...“ (1 t., 129-130 b.l.).

Iš 2008-07-30 skundo matyti, kad skundo rengėjas yra J. S., adresuotas Klaipėdos apygardos teismui, šiame teisme gautas 2008-07-30, skunde nurodyta, kad „...pirmininkė (S. N.) yra nukentėjusioji baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-478/2008, kurioje esu kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pirmininkės atžvilgiu. Pirmininkė yra priešiškai nusiteikusi mano asmens atžvilgiu, minėtoje baudžiamojoje byloje davė melagingus parodymus...“ (2 t., 167 b.l.).

Iš 2001-05-15 nutarties matyti, kad šia nutartimi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėja S. N. nutarė išieškoti iš skolininko UAB „Lietuvos darbininkas“ 20000,00 Lt nutarties vykdymo išlaidų Litimpeks banko Klaipėdos filialui. Šią nutartį UAB „Lietuvos darbininkas“ apskundė Klaipėdos apygardos teismui, 2001-05-30 skundą pasirašė įgaliotas atstovas J. S.. Šį skundą Klaipėdos apygardos teismas 2001-09-13 nutartimi atmetė (8 t., 83-90 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, šis kaltinimas teisminio nagrinėjimo metu taip pat nepasitvirtino.

Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Jeigu asmuo šmeižė kitą žmogų neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spausdinyje, – baudžiamoji atsakomybė kyla pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Šmeižtas – tokia tikrovės neatitinkanti informacija, kuri gali paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Aiškinantis paminėtas aplinkybes, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, įvertinant visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, visuotinai priimtas elgesio taisykles, tiek teisės, tiek moralės atžvilgiu. Nustatant veikos subjektyviąją pusę, būtina įrodyti, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, tai padarė tyčia.

Nors nukentėjusioji teigė, kad jokių bylų, susijusių asmeniškai su J. S., ji nenagrinėjo ir J. S. kaltinimas davus melagingus parodymus, pažemino ne tik jos kaip teisėjos, bet ir viso teismo autoritetą, tačiau iš 2001-05-15 nutarties matyti, kad šia nutartimi ji nutarė išieškoti iš skolininko UAB „Lietuvos darbininkas“ 20000,00 Lt nutarties vykdymo išlaidų Litimpeks banko Klaipėdos filialui, šią nutartį UAB „Lietuvos darbininkas“ apskundė Klaipėdos apygardos teismui, 2001-05-30 skundą pasirašė įgaliotas atstovas J. S..

Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad J. S. teigdamas, kad S. N. meluoja, jog nenagrinėjo su juo susijusių bylų, turėjo tyčią ją apšmeižti, pripažintina, kad J. S. sąžiningai klydo taip teigdamas.

Tokiu būdu J. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4. J. S. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. tuo, kad savavaldžiavo, t.y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo ir kitų tariamą teisę, ir padarė didelės žalos nukentėjusiosios Vidos M. M. teisėms ir teisėtiems interesams:

jis būdamas pats neregistruotas Vidai M. M. nuo 2004-03-26 nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas vilkinti iškeldinimo procesą iš minėto buto, žinodamas, kad 2004-05-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą iškeldinti jo sūnų M. S., D. S. ir jų nepilnamečius vaikus E. S. ir K. S. iš buto, pareiškė teisėtai buto savininkei V.M. M., kad jis su žmona S. S. taip pat gyvena šiame bute ir tol, kol teismo sprendimas jų atžvilgiu nepriimtas, jis atsisakė išsikelti iš buto, nors realiai tame bute jis negyveno, dėl ko V.M. M. turėjo kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, dėl J. S. ir S. S. iškeldinimo iš jai priklausančio buto.

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007-04-20 įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimui dėl J. S. ir S. S. iškeldinimo, jis pareiškė, kad išsikelti iš minėto buto negali, kadangi su juo gyvena jo anūkai sūnaus M. S. vaikai. Dėl to nukentėjusioji V.M. M. turėjo kreiptis į Vaikų teisių apsaugos kontrolierę, kad išaiškinti, ar nėra pažeidžiama nepilnamečių vaikų teisės ir tesėti interesai.

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2009-02-17, neturėdamas teisėto pagrindo pats gyventi V.M. M. nuosavybės teise priklausančiame bute, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, į butą įkeldino G. K. ir jos mažametį sūnų, dėl to nukentėjusioji V.M. M. turėjo kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl G. K. ir jos sūnaus iškeldinimo. Po to jis 2009-02-23, nukentėjusiajai V.M. M. aiškinantis, kokią G. K. turi teisę gyventi jai priklausančiame bute, neteisėtai naudodamasis Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vardu ir neteisėtai prisistatydamas šios Sąjungos pirmininku, iškvietė policijos pareigūnus ir nukentėjusiosios V.M. M. neįleido į jai priklausantį butą.

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2009-04-01 surašė pažymą Nr. Pž/09/04-11, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. jog UAB „L.“ būstinė nuo 2004 metų randasi adresu (duomenys neskelbtini) (V.M. M. priklausančiame bute), bei žinodamas, kad šie duomenys yra neteisingi, turėdamas tikslą šio dokumento pagrindu atnaujinti civilinės bylos Nr.2-39-546/2007 dėl nuostolių pagal V.M. M. ieškinį atlyginimo, procesą, perdavė šią pažymą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2009-05-28, nukentėjusiajai V.M. M. iš anksto perspėjus minėtame bute gyvenančius asmenis apie tai, kad ji sekančią dieną norinti įsikelti į jai priklausantį butą, ir J. S. sutikus ir davus V.M. M. buto raktą, sekančią dieną nukentėjusiajai atsivežus į butą baldus, pakeitė buto durų spyną ir V.M. M. neįleido. Tokiu būdu nuo 2004-04-26 iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio, nukentėjusioji V.M. M. negalėjo disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, t.y. butu, esančiu (duomenys neskelbtini), t.y. padarė didelės žalos V.M. M. teisėms ir teisėtiems interesams.

Kaltinamasis J. S. padaręs šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltu neprisipažino ir parodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė jo sūnui M. S., jis jam padovanoja su teise ten gyventi. Sūnus pasiėmė paskolą plėsti veiklą, įkeitė butą ir bankas sugalvojo jį neteisėtai pasisavinti, neva sūnus neatidavė paskolos, organizavo varžytines, kurių metu butas buvo parduotas V.M. M.. Sūnus teismine tvarka bandė nuginčyti tokį pardavimą, bet jam nepavyko. Tame bute gyveno sūnus su žmona ir vaikais, jis tame bute negyveno, jo atžvilgiu nutarties iškeldinti nebuvo, taip pat jis į butą neįkeldino G. K., jis buvo tik jos atstovas. Jis netrukdė V.M. M. įsikelti į butą, jos atžvilgiu nesavavaldžiavo.

Nukentėjusioji Vida M. M. parodė, kad ji, turėdama informacijos, kad iš varžytinių parduodamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), svarstydama apie galimybę jį nusipirkti, 2003 metų lapkričio mėnesio pradžioje užėjo į tą butą. Norėjusi pasižiūrėti ar šiame bute gyvena socialiai remtini žmonės. Ji norėjo perspėti žmones apie parduodamą butą ir įsitikinti, kad pirkdama šį butą, nepažeis žmogiškumo, moralės normų, t.y. nebus išmesta į gatvę socialiai remtina šeima. Užėjusi į butą ji susipažino su D. S., kuri su ja bendravusi tik buto prieškambaryje. Susidarė įspūdis, kad žmonės gyvena tvarkingai ir pasiturinčiai. Į jos perspėjimą neprarasti buto, jai D. S. atsakė, kad tai verslo reikalai, kad viską žino, kad uošvis J. S. yra Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas. Tai ją nuramino ir ji nusprendusi tą butą pirkti. Varžytinių metu ji 2004-03-26 įsigijusi šį butą. Buto pirkimo metu žinojusi, kad gyventojų iškeldinimas vyksta nuo 2002 metų ir dar jis nesibaigęs. 2004-05-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą iškeldinti M. S., D. S. ir jų nepilnamečius vaikus – E. ir K.. Šis sprendimas buvo skundžiamas ir įsiteisėjo tik 2005-05-26. Įsiteisėjus, jai buvo išduotas vykdomasis raštas. Gavus vykdomąjį raštą, 2005 metų liepos mėnesį ji kreipėsi į antstolio A. S. kontorą. Antstolis ėmėsi įstatymo numatytų iškeldinimo veiksmų. Antstolis pranešė, kad M. ir D. S. išsikeltų geruoju. Toliau nustatyta tvarka buvo numatytas priverstinis iškeldinimas. Apie tai S. buvo pranešta. Tuomet J. S. pranešė antstoliui, kad jis taip pat gyvena šiame bute ir nėra teismo sprendimo jį iškeldinti. Gavęs tokį J. S. prašymą, antstolis A. S. įstatymo priverstas sustabdyti iškeldinimą ir priimti patvarkymą dėl vykdymo veiksmų išaiškinimo. Ji turėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo J. S. ir S. S. atžvilgiu dėl jų iškeldinimo. Priėmęs patvarkymą antstolis A. S. nusišalino nuo iškeldinimo vykdymo ir ji kreipėsi į antstolę M. T.. Ši antstolė raštu 2005-09-08 kreipėsi į M. ir D. S., kad jie išsikeltų geruoju. Tuomet jie pranešė, kad išsikėlė iš buto, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena jų mažamečiai vaikai su seneliu J. S. ir prašo sustabdyti iškeldinimą. Antstolei pateikė prašymą, kad jie neturi kur gyventi. Tuo tarpu 2005-09-07 su V. S. sudarė panaudos sutartį dėl naudojimosi butu (duomenys neskelbtini). Antstolė atmetė jų prašymą sustabdyti iškeldinimą. J. S. kreipėsi į teismą, apskųsdamas antstolę. Kol teismas nagrinėdavo J. S. skundą, antstolė negalėdavo atlikti savo veiksmų, nes byla būdavo teisme. Pažymėtina, kad skundus rašydavo D. S., M. S., mažamečių vaikų vardu atskirai, taip vilkinant laiką. 2007-02-08 užregistruotas nuosavybės teise M. S. butas Gargžduose, o J. S. savo ir vaikų vardu rašė skundus Klaipėdos miesto apylinkės teismui, motyvuodamas tuo, kad vaikai neturi kur gyventi ir kad jis jais rūpinasi. Taip buvo vilkinamas procesas iki 2007-04-20. Tuomet įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas iškeldinti J. ir S. S.. Antstolė siuntė vykdomąjį raštą J. ir S. S. geruoju išsikelti iš buto iki 2007-05-10. Tuomet J. S. atsiuntė prašymą sustabdyti iškeldinimą, motyvuodamas tuo, kad jis gyvena su mažamečiais anūkais. Kadangi antstolė priėmė patvarkymą atmesti prašymą, J. S. apskundė antstolės veiksmus teismui ir prašė ją nušalinti. Tuo pagrindu vėl buvo atliekamas tyrimas ir iškeldinimas nevykdomas. Taip pat atliekamas tyrimas dėl anūkų globos J. S.. 2007 m. spalio mėnesį antstolė M. T. nusišalino nuo bylos vykdymo. Tuomet ji kreipėsi į antstolį G. K., kuris išsiuntęs raginimą išsikelti J. ir S. S.. Tuomet J. S. parašęs skundą, kad šis raginimas neteisėtas ir teismui apskundęs antstolio veiksmus. Tuomet antstolis G. K. nusišalino. S. S. laikėsi pozicijos, kad gyvena tame bute ir prižiūri anūkus, tačiau 2009-02-06 savo skunde jau rašė, kad bute ji niekada negyvenusi. Nuo 2008 metų vasario mėnesio ji kreipėsi į antstolį G. J.. Jis ėmėsi iškeldinimo vykdymo, tuomet vėl J. S. apskundė antstolio veiksmus. Vėlgi buvo sustabdytas iškeldinimas. Ji, norėdama išsiaiškinti ar nėra pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos kontrolierę. 2009-02-17 gauta pažyma su išvada. apie G. K. sužinojusi tik 2009 metų vasario 18 dieną, kai antstolis G. J. ją informavęs, kad negali įvykdyti numatyto 2009-02-20 priverstinio gyventojų iškeldinimo iš jai priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad J. S. atvyko pas jį su G. K. ir atnešė raštą, kad G. K. gyvena šiame bute. Taip pat pateikė raštą, kur G. K. raštu kreipėsi į Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininką J. S., kuriuo ji prašo ginti jos interesus. Ji kreipėsi į policiją, kad išsiaiškinti, kas gyvena jos bute. Ji gavo atsakymą, kad bute, tariamai pagal sutartį, sudarytą su M. S., gyvena G. K.. 2009-05-25 paštu iš Klaipėdos apygardos teismo gavo 2009-0520 nutartį, kad M. S. kreipęsis į teismą su prašymu atnaujinti civilinę byląNr. 2-39-546/2007, dėl jos peržiūrėjimo, nes atsirado naujos aplinkybės, kad UAB „L.“ yra registruota (duomenys neskelbtini) nuo 2004 metų. Nors 2008-02-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, J. S., kaip tos bylos civiliniam ieškovui buvo pateikti duomenys, kad UAB „L.“ niekada nebuvo registruota šiuo adresu. 2009-04-06 M. S. į Klaipėdos m. apylinkės teismą kreipėsi su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-39-546/2007 nagrinėjimą , pateikdamas teismui klaidingą pažymą 2009-04-01 Nr. Pž/09/04-11, kurią pasirašė UAB „L.“ savininkas - direktoriaus pavaduotojas J. S.. Šios pažymos originalą ji gavusi iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo kartu su M. S. prašymu atnaujinti procesą, kaip bylos ieškovė. Ši pažyma yra klastotė, nes UAB „L.“ niekada nebuvo registruota šiuo adresu. 2009-05-28 ji dalyvaujant pareigūnui N. M. pakeitė duris, įdavė raktą G. K.. Kitą dieną atsivežė baldus, tačiau į butą neįėjo, nes buvo pakeista spyna. Kitą dieną ji su dviem pareigūnais ir su samdytais krovėjais nuėjusi prie savo buto, pamatė, kad jos baldai, kuriuos buvo palikusi laiptinėje, išnešti, sulaužyti ir sudėti lauke prie šiukšlių konteinerio. 2009-06-19 ji negalėjo pateikti į savo butą, adresu (duomenys neskelbtini), nors buvo duris pakeitusi ir G. K. buvo davusi naują durų raktą. Durys buvo blokuotos iš vidaus. Apie 15.00 val., paaiškėjo, kad bute yra užsidariusi S. S., kuomet jai pasidarė bloga ir J. S. jai kvietęs greitąją. Atvykę medikai į butą negalėjo patekti, todėl buvo iškviesti gelbėtojai, kurie ketino lipti kopėčiomis per balkoną. Tuomet S. S. atsisakė pagalbos. Iki 18.00 val., meistrai buto durų neatidarė ir išvyko. Ji vėl prie buto durų grįžo apie 18.30 val. Prie durų pamatė stovinčius J., D. ir M. S., G. K., o viduje S. S. šaukėsi pagalbos ir prašė greičiau atidaryti duris. Sekančią dieną grįžusi su meistrais prie buto durų apie 10.00 val., pamatė, kad buto durys visiškai sugadintos. Dėl sugadintų durų ji padavė ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi J. S., naudodamasis įstatymo numatyta teise apskųsti antstolio patvarkymus Klaipėdos miesto apylinkės teismui, bei šio teismo jam nepalankius sprendimus, skųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundė kartais net nurodydamas tuos pačius apskundimo motyvus, taip buvo vilkinamas iškeldinimo vykdymas. Be to, J. S. neteisėtai manipuliuodamas LŽTSS pirmininko pažymėjimu ir pareigomis, savavaldžiavo, neteisėtai neleisdamas jai įsikelti į jai priklausantį butą. Be to, jis, neteisėtai įkeldino į jos butą G. K. su sūnumi, manipuliavo G. K. sūnaus Airijos pilietybe. Dėl J. S. piktybiško elgesio savavaldžiaujant, ji patyrusi didelę žalą, netekusi daug sveikatos ir darbingumo.

Liudytojas G. J. parodė, kad 2008-02-19 gavo vykdomuosius raštus dėl J. S., S. S., M. S., D. S., E. S., K. S. iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini). Po to, rašė raginimus išsikraustyti iš nurodyto buto. Metus laiko nevyko iškeldinimas iš patalpų dėl to, kad buvo apskųsta antstolio veiksmai teismui ir vykdomosios bylos taip pat buvo nusiųstos į teismą. Kai 2009-02-20 buvo numatytas aukščiau numatytų asmenų iškeldinimas iš V.M. M. nuosavybės teise priklausančio buto, jis apie tai pranešė S. išsiunčiant pranešimus. 2010-02-17 į kontorą atėjo J. S. ir moteris, prisistačiusi G. K. ir jam įteikė raštą, kuriame buvo pareikšta, kad G. K. kartu su savo nepilnamečiu sūnumi gyvena bute (duomenys neskelbtini). Tuomet J. S. jo paklausė, kada bus priimtas sprendimas dėl iškeldinimo sustabdymo. Tuomet jis priėmė patvarkymą, kad atšaukti iškeldinimą, kadangi G. K. ir ir jo vaiko atžvilgiu nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas. 2009-02-19 patvarkymu atšaukė iškeldinimą visų šešių asmenų (S.). Tada V.M. M. kreipėsi į teismą dėl G. K. ir jos nepilnamečio sūnaus iškeldinimo iš šio buto. Vėliau J. S. parašė pranešimą, kad jis šiame bute nebegyvena ir jo daiktų ten nėra. V.M. M. parašė pranešimą, kuriame pranešė, kad jai priklausančiame bute S. nebegyvena. Tuo pagrindu jis priėmė patvarkymą dėl vykdomųjų bylų užbaigimo. Reali kliūtis antstoliui vykdyti iškeldinimą buvo G. K. ir jos sūnaus atsiradimas. S. jam nuo 2008 metų vasario mėnesio nepranešė, kad šiame bute gyvena ar turi į butą teisių G. K.. Pastaroji atsirado tik 2009 metų vasario mėnesį. Dėl trukdymo antstoliui vykdyti iškeldinimą jis į policiją nesikreipė. Jis pats bute (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo, nes jam ten nebuvo reikalo eiti.

Liudytojas N. M. parodė, kad 2009-05-25 gavo V.M. M. prašymą, kad 2009-05-28, apie 13.30 val., užtikrinti viešąją tvarką, kai jos samdyti darbininkai keis buto duris. Sutartu laiku jis buvo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini). Prie buto durų buvo pati savininkė ir keli darbininkai, kurie buvo pasiruošę durų keitimui. Durų skambučiu skambino buto savininkė ir prašiusi įleisti į buto vidų, tačiau jos niekas neįleido, nors girdėjosi, kad bute esama žmonių. Po kelių minučių iš buto išėjo J. S. ir pasiūlė užeiti į vidų. Į butą įleido tik jį. J. S. nuėjo į virtuvę, todėl jis nusekė paskui jį. Girdėjo, kad kažkas užrakino buto duris. Virtuvėje buvo G. K. ir dar vienas asmuo. Koridoriuje stovėjo D. ir S. S.. Tuomet J. S. pradėjo dėstyti savo poziciją, tačiau jis jam pasakė, kad jis turi paklusti teismo sprendimams ir netrukdyti savininkei pakeisti durų. Jis norėjo išeiti, bet durys buvo užrakintos, tada J. S. pareiškė, kad nori G. K. vardu parašyti pareiškimą ir kol jo neparašys, iš buto jo neišleis. Tuomet jis pasakė, kad lauks koridoriuje, niekur nedings ir pareikalavo nutraukti neteisėtą veiką ir išleisti jį iš buto. Jam nesutikus pareiškimo paimti, J. S. S. S. liepė išleisti jį iš buto. Tuo metu jau atvykę kiti policijos pareigūnai. Vėliau buvo keičiamos buto durys. S. trukdė darbams, fotografavo darbininkus. Bute jis prabuvo uždarytas apie 30 minučių. Jokio fizinio kontakto nebuvo. Nenorėjęs aštrinti konflikto, jis fizinės jėgos nenaudojo, realios grėsmės savo sveikatai ir gyvybei nematė.

Liudytojas A. G. parodė, kad 2009-05-28, apie 14 val., iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), neišleidžiamas policijos pareigūnas. Atvykus į minėto namo laiptinę, pamatė iš 13-o buto jau išėjusį tyrėją N. M.. Laiptinėje buvo daugiau žmonių. Buvo darbininkai, pasiruošę keisti duris, Prisistatė moteris, kaip 13-o buto savininkė ir prašė padėti pakeisti duris, t.y. užtikrinti viešąją tvarką. Jis laiptinėje buvo iki tol, kol buvo keičiamos durys. Kol buvo keičiamos durys, J. S. visą laiką stūmė anūką prie darbininkų, kurie keitė duris. Jis jam sakė, kad nestumtų vaiko, nes žiežirba vaikui gali patekti, tačiau jis su ranka stūmė vaiką prie darbininkų. Po to vaiką mama patraukė, nuvedė į kambarį. Daugiau trukdžių nebuvo. Darbai buvo atlikti per 10 minučių. Durys buvo pakeistos ir raktas vienai iš moterų buvo duotas. Konfliktas buvo tik žodinis, kiekvienas įrodinėjo savo tiesas.

Liudytoja D. S. parodė, kad tuo metu, kai butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš banko nusipirko V.M. M., ji ten gyveno su vyru su M. S. ir dviem vaikais. Butą bankas pardavė, nes M. S. neatidavė paskolos. Po to prasidėjo jų iškeldinimo procesas. Po teismo nutarties juos iškeldinti, ji su vyru iškart išsikeldino, bute paliko tik vaikus, kadangi jiems netoli mokykla ir darželis, nenorėjo jų stresuoti, o juos prižiūrėti paliko J. S. ir S. S.. Jie patys gyveno pas draugus, po to Gargžduose, galiausiai apsistojo Laukininkų g., Klaipėdoje ir tada pasiėmė vaikus. Prieš 3-4 metus į Lietuvą grįžo jos sesuo G. K.. Kadangi jos vyras jai buvo skolingas, leido jai apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ar tada gyveno J. S., nežino. Tuo metu, kai V.M. M. su policijos pareigūnų pagalba keitė duris, ji buvo kambaryje, kartu buvo G. K. su vaiku, J. S., niekas iš jų netrukdė pakeisti durų. Teisminiuose procesuose ją atstovaudavo J. S. kartu su valstybės advokatu, ji juo pasitikėjo, su juo konsultuodavosi. Taip pat D. S. patvirtino pagarsintus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, jog 2003 metų pabaigoje ar 2004 metų pradžioje jos sesuo G. K. paskolino jos vyrui M. S. 15000 JAV dolerių. Jie sudarė panaudos sutartį, pagal kurią ji neatgavusi pinigų, įgyja teisę į butą (duomenys neskelbtini). Sužinojo, kad kai vyras norėjo grąžinti bankui pinigus, bankas pinigų nepriėmęs. Su V.M. M. ji pirmą kartą susitikusi teisme, posėdžio metu, kai buvo priimtas sprendimas, kuriuo bankas perleidžia butą (duomenys neskelbtini). Tuomet ji prisiminusi, kad ši moteris buvo užėjusi į butą. Tuomet ji jos į butą neleidusi, ji tuomet pasakiusi, kad važiuoja į Vilnių pirkti šio buto. Po teismo posėdžio, kuomet buvo priimtas sprendimas, kad bankas perleidžia butą V.M. M., prasidėjo teismo procesai, kuriais buvo siekiama iškeldinti jų šeimą. Teismo posėdžiuose dalyvavo ji pati bei buvo įgaliojusi ją atstovauti vyro tėvą J. S.. 2009 metų vasario mėnesį jos sesuo G. K. padavusi antstoliui pareiškimą, kad gyvena bute (duomenys neskelbtini). Ji apsigyveno šiame bute su mažamečiu vaiku, kaip ir buvo numatyta panaudos sutartyje. Jų vaikai lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą Klaipėdoje ir gyveno bute (duomenys neskelbtini), nors jie jau turėjo butą Gargžduose. Nuo to momento, kai įvyko teismo posėdis kuomet bankas perleido butą V.M. M. iki 2009 metų vasaros, V.M. M. įvairiomis įstatymų nenumatytomis priemonėmis pažeidė jos vaikų teises ir teisėtus interesus – skundė, šmeižė juos, kaip tėvus, vaikų teisių apsaugos tarnybai, lankėsi mokykloje ir kalbėjosi su vaikų mokytoja. Vaikų teisių apsaugos tarnybos rašydavo paklausimus mokyklai, darželiui. Jų šeima jautėsi nukentėjusi nuo neteisingo sandorio, kuomet butas buvo perleistas V.M. M.. Vyko teisminis procesas, kuris nebuvo užbaigtas net iki 2009-05-28, kuomet buvo keičiamos buto durys. Kadangi ji priklauso Žmogaus teisių stebėtojų tarybai, dalyvavusi, kaip komisijos narė, kad stebėti vykdomus darbus, juos fiksuoti, nes pažeidus G. K. teises, būtų galima jas ginti. 2009-05-28 į (duomenys neskelbtini) namo 1-ą laiptinę atvyko labai daug žmonių. Laiptinėje buvo didelis triukšmas. J. S. į butą įleido pareigūną. Jam įėjus buto durys buvo užrakintos, kad į butą neįsiveržtų pašaliniai asmenys. J. S. paprašęs pareigūno priimti pareiškimą. Priešiškai nusiteikęs pareigūnas atsikalbinėjo. Kad buvo atrakintos durys, ji nemačiusi, nes buvusi kitame kambaryje. Matė dar du uniformuotus pareigūnus, kurie bandė aiškintis situaciją. Durys buvo pakeistos. Pareigūnas N. M. jai trukdė fotografuoti, filmuoti šį durų keitimo procesą. V. M. pagriebusi iš jos rankų fotoaparatą. Pakeitus buto duris V. M. ir V.M. M. įėjo į butą, darinėjo spinteles, ėjo į vonią. Išeidamos paliko durų raktą G. K.. Papildo, kad pareigūno prievarta niekas bute nelaikė, jo teisių ir laisvių neapribojo. 2009-06-19 jai paskambino J. S. ir pakvietė, kaip žmogaus teisių stebėtojų sąjungos narę prie buto, (duomenys neskelbtini) durų. Atvykusi kartus su savo seserimi G. K., nes bute buvo ir jos likę daiktų. Matė, kad yra pjaustomos buto durys. Buvo atvykę pareigūnai, vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistės. Ji dėl pagalbos kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Apie 18.00 val., policijos pareigūnas pareikalavo nutraukti darbus ir ji su seserimi išvyko. Nuo tada nebuvo su V.M. M. susitikusios (3 t., 73-75 b.l.).

Liudytoja S. S. parodė, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat patvirtino pagarsintus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, jog kad privatizuojant butą (duomenys neskelbtini), buvo panaudota dalis jos investicinių čekių. Butas buvo panaudotas sūnui M. S.. Nepamena, kokiomis aplinkybėmis kilo turtinis ginčas tarp banko Nord/LB ir jos sūnaus M. S.. J. S. atstovavo M. S. ir jos interesus, kur buvo siekiama nuginčyti banko ir V.M. M. sandorį. Pastaroji neteisėtai įsikėlė į butą ir užvaldė UAB „L.“, kurioje ji dirba, turtą ir dokumentus. To pagrindu ji pasirašydavo J. S. parengtus dokumentus, siekiant nuginčyti sandorį ir atstatyti teisingumą. 2009-05-28 ji buvusi bute, kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos komisijos narys ir ji jokių veiksmų tyrėjo N. M. atžvilgiu neatliko, jai jokių nurodymų J. S. nedavė. V.M. M. buvo suorganizavusi durų pakeitimą bute (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno G. K. su mažamečiu vaiku. G. K. buvo prašiusi ginti jos teises. Buvo sudaryta komisija stebėti vykdomus darbus ir fiksuoti veiksmus. Įvykio metu J. S. į butą įsileido pareigūną N. M., kuris parodė interesą užeiti į butą ir išsiaiškinti. Buto durys buvo užrakintos dėl to, kad į butą neįsiveržtų suinteresuoti asmenys, kad nekiltų provokacija ir konfliktas. V.M. M. buvo iškvietusi ne tik meistrų brigadą, kad pakeistų duris, bet ir jai lojalius asmenis - dukrą, A. D., M. Z., ir kitus jai nepažįstamus asmenis, todėl buvo pakankamas pagrindas bijoti konflikto ir provokacijų. Kai J. S. išsiaiškino su N. M., pastarasis iš buto buvo išleistas. Jis prievarta bute laikomas nebuvo, jam pasipriešinta nebuvo, nebuvo apribota jo laisvė. Būtent N. M. atrakino buto duris ir įleido papildomai atvykusius pareigūnus. Atvykęs tuometinis Policijos nuovados viršininkas A. M. grasino išvežti ją ir J. S., tačiau jokių realių veiksmų jos ir J. S. atžvilgiu nebuvo imtasi. Daugiau ji su G. K. susitikusi nebuvo (3 t., 76-77 b.l.).

Liudytoja G. K. parodė, kad 2004 metų pradžioje ji paskolinusi savo sesers vyrui M. S. 15000 JAV dolerių (juos gavo iš turtingo draugo, kuris yra jos vaiko tėvas) ir susitarė, kad galės naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji gyveno su seserimi ir jos vyru, baigusi mokyklą išvažiavo į užsienį. Kai grįžo sesuo ir jos vyras įleido ją su vaiku gyventi bute (duomenys neskelbtini) pagal ankstesnį susitarimą. Ji manė, kad bute gyvena teisėtai, todėl antstoliui parašė raštą, kad su vaiku gyvena bute. Ji buvo namuose, kai V.M. M. keitė buto duris, ten dalyvavo policijos pareigūnai. Taip pat G. K. patvirtino pagarsintus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, jog 2004 metų pradžioje ji paskolinusi savo sesers vyrui M. S. 15000 JAV dolerių ir tarpusavyje jie sudarę raštišką sutartį, kad iki tol, kol nebus grąžinti pinigai, ji galėsianti naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ji žinojusi, kad pinigai jam reikalingi grąžinti bankui paskolą. Vėliau sužinojusi, kad bankas iš M. S. nepriėmė gražinamos paskolos, prasidėjo teisminis procesas, bet tarp jos ir M. S. liko galioti jų sutartis, kad gali naudotis jo butu, tai yra gyventi jame pagal jos poreikius. (duomenys neskelbtini) gimė jos sūnus M. Ž., kuris yra Airijos pilietis. Kartu su sūnumi ji periodiškai grįždavo į Lietuvą ir pagal poreikius gyvendavo bute (duomenys neskelbtini). Jai buvo žinoma, kad yra prasidėjęs teisminis procesas dėl sandorio, kuriuo šį butą perėmęs bankas ir pardavęs V.M. M.. Tačiau supratusi, kad teisminis procesas nebaigtas ir galutinis sprendimas nepriimtas. Iš Airijos ji sugrįžo 2008 metų rugpjūčio mėnesį ir apsigyveno bute (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno ir jos sesers mažamečiai vaikai – K. ir E. S.. Vaikai nuo 2008 metų rugsėjo pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą. Žinodama, kad 2009-02-20 numatytas J. S. ir S. S. iškeldinimas iš buto, antstoliui G. J. pateikė pranešimą, kad ji taip pat gyvena šiame bute su mažamečiu sūnumi ir kad jos atžvilgiu nepriimtas teismo sprendimas. Pranešimą parašė anksčiau minėtos sutarties pagrindu, kad gali gyventi šiame bute ir siekė teismo sprendimo. 2009-04-06 ji su J. S. sudariusi pavedimo sutartį, kurią patvirtino 8-as notarų biuras. Pagal šią sutartį J. S. ją atstovauja visose civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose bylose, visose teismo įstaigose ir kt. 2009-05-28 ji su vaiku tikrai gyveno bute (duomenys neskelbtini), kuriame buvo ir jos asmeniniai daiktai. Žinodama, kad bus keičiamos durys, ji kreipės į savo įgaliotą asmenį J. S., kad jis atstovautų jos teises ir teisėtus interesus. Kaip žmogaus teisių stebėtojų sąjungos komisijos narė, stebėti vykdomus darbus, fiksuoti, kad nebūtų pažeistos jos teisės, į butą atvyko jos sesuo D. S., kuri priklauso žmogaus teisių stebėtojų sąjungos tarybai. Taip pat buvo J. ir S. S.. Buvo atvykęs dar vienas stebėtojų tarybos narys. Būnant bute, suprato, kad į laiptinę atvyko labai daug žmonių, nes laiptinėje buvo didelis triukšmas. J. S. į butą įleido pareigūną su uniforma. Jam įėjus, durys buvo užrakintos iš vidaus, tam kad į butą neįsiveržtų laiptinėje buvę asmenys ir nekiltų konfliktas. Ji ir J. S. prašė pareigūno priimti pareiškimą, tačiau pareigūnas atsisakė. Pareigūnas nerodė jokio intereso išeiti iš buto ir buvo tame bute. Pareigūnas neaiškino, kokiu pagrindu jis atvyko į butą. Jis paaiškino, kad atvyko V.M. M. prašymu, dalyvauti, kol bus keičiamos durys. Paaiškėjus, kad pareigūnas pareiškimo nepriims, jam buvo sudarytos galimybės išeiti iš buto. Tuo metu atvyko kiti pareigūnai, kurie bandė aiškintis situaciją. Jiems buvo paaiškinta, kad sustabdytas J. ir S. S. iškeldinimas, ir policijos pareigūnai buvo tos nuomonės, kad kol nėra teismo sprendimo iškeldinti bute gyvenančius asmenis, jos veiksmai – durų keitimas yra nenumatytas įstatymo. Policija negali kištis, tik palaiko viešąją tvarką. Buvo pradėti darbai ir pakeistos durys. V.M. M. paliko apatinės spynos raktą, nors durys buvo su dviem spynom. Šią spyną V.M. M. bet kada iš išorės galėjo atrakinti, ir užeiti į butą. Tokiomis sąlygomis ji gyveno iki 2009-06-19. Tą dieną apie 10-11 val., kai ji su seserimi buvo nuėjusi apsipirkti, paskambino J. S., ir liepė skubiai grįžti. Atvykusios pamatė, kad pjaustomos buto durys. Buvo du pareigūnai, kurių tarpe ir N. M., dar buvo vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistės. Bute buvo likusi S. S.. Tuomet ji su D. S. nuvyko į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą, kur bandė gauti pagalbą, tačiau nepavyko. Apie 18.00 val., darbai buvo nutraukti. Nuo to laiko ji bute (duomenys neskelbtini), nebegyvena. Laikotarpiu nuo 2009-05-28 iki 2009-06-19 V.M. M. kelis kartus mėgino į butą įsivežti baldus. Tai buvo aiški provokacija, nes baldai buvo seni, nudėvėti ir nenaudotini. Tiesiog buvo siekiama įsibrauti į butą (3 t., 79-80 b.l.).

Liudytojas J. S. parodė, kad su V.M. M. buvo kaimynai, gyveno viename name. 2009 m. gegužės mėnesį ji paprašė pakeisti jos buto duris. Butas buvo (duomenys neskelbtini). Tą dieną, pasiėmęs įrankius, nuvažiavo kartu su savo kaimyne prie jos nurodyto buto durų. V.M. M. paskambino į to buto duris, niekas durų neatidarė. Į vidų buvo įleistas tik policininkas, kas ten vyko jis negirdėjo ir nematė. Jis girdėjo, kaip policininkai tarpusavyje kalbėjo, jog policinko neišleidžia iš buto. Kai policininkas išėjo, jie pakeitė duris, niekas jiems to daryti netrukdė.

2011-07-28 Klaipėdos m. apylinkės prokuratūroje priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą M. S. atžvilgiu (1 t., 49 b.l.).

Iš Ž. S. įmonės „Raktų imperija“ rašto matyti, kad 2009-06-19 adresu (duomenys neskelbtini), firma „Raktų imperija“ gavo iškvietimą dėl šarvuotų durų atidarymo. Buto savininkė negalėjo pateikti į butą, nes iš vidaus mechaniškai spyna buvo laikoma žmogaus. Iškvietimas apmokėtas pagal sąskaitą (3 t., 103 b.l.).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rato matyti, kad 2009-06-19 apie 14.29 val., užfiksuotas skambutis bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 apie įvykį adresu (duomenys neskelbtini). Informacija perduota policijai (3 t., 104 b.l.).

Iš UAB „Asmodas“ 2009-07-22 rašto matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys sugadintos nepataisomai (3 t., 105 b.l.).

Iš VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo gauta pažyma, kad UAB “L.“ registruota adresu – (duomenys neskelbtini) (3 t., 183-186 b.l.).

Iš Juridinio asmens – UAB „L.“ duomenų, matyti, kad UAB “L.“ registruota adresu – (duomenys neskelbtini) (3 t., 176-177 b.l.).

Iš M. S. 2009-04-06 prašymo matyti, kad jis pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo (2 t., 140-141 b.l.).

Iš UAB „L.“ pažymos Nr. Pž/09/04-11 matyti, kad joje nurodyta, kad UAB “L.“ būstinė randasi (duomenys neskelbtini) (3 t., 180 b.l.).

Iš 2004-05-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad šiuo sprendimu nuspręsta iškeldinti M. S., D. S. ir jų nepilnamečius vaikus iš buto, priklausančio V.M. M. (3 t., 10-11 b.l.).

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad šiuo sprendimu nuspręsta iškeldinti G. K. ir jos sūnų iš buto, priklausančio V.M. M. (3 t., 191-194 b.l.).

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-26 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-39-546/2007 matyti, kad šia nutartimi priteista solidariai iš J. S., S. S., M. S. ir D. S. 12400 Lt V.M. M. naudai už tai, kad jie naudojosi butu (duomenys neskelbtini) iki 2007-11-13, t.y ieškinio pateikimo teismui (antstolio G. J. vykdomosios bylos Nr.91/07/101 86-89 b.l.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio protokolo civilinėje byloje matyti, kad jame J. S. parodymais užfiksuota, kad V.M. M. prikalausančio buto durų spyną nuo 2009-05-28 iki 2009-06-19 pakeitė UAB „L.“. Be to, protokole J. S. parodymais užfiksuota, kad minėtas butas yra UAB „L.“ būstinė (civilinės bylos Nr. 2-7-730/2011 1 t., 145-151 l).

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-23 sprendimo Nr. 2A-160-479/2012 matyti, kad J. S., S. S. ir G. K. priteistas 1800,00 Lt žalos, padarytos 2009-06-19 (duomenys neskelbtini) sugadinant duris, atlyginimas V.M. M. naudai padarytos žalos atlyginimas. Iš šio sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad 2010-02-24 teismo posėdyje J. S. pripažino, kad V.M. M. pakeitus buto duris ir išvykus, jis pakeitė durų spyną (civilinės bylos Nr. 2-7-730/2011 3 t., 142-144 b.l.).

Teismo nuomone, šis kaltinimas teisminio nagrinėjimo metu taip pat nepasitvirtino.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos CK 1.136 ir 1.137 str. Savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikytina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, kaip jau minėta, draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Taigi taip veikdamas asmuo, būtinu atveju nesikreipdamas į teismą, tarsi imasi pats vykdyti teisingumą.

Iš nukentėjusiosios ir antstolio G. J. parodymų bei vykdomosios bylos matyti, kad asmenų iškeldinimo iš V.M. M. buto užtruko dėl ilgų teisminių ginčų, kuriuos iniciavo ne tik J. S., tačiau didžia dalimi tai darė M. S., D. S., S. S.. Be to, priėmus teismo sprendimą iškeldinti M. S. ir D. S. su vaikais, būtent šie asmenys (tai teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja D. S.) paliko savo vaikus gyventi V.M. M. bute, neva jie neturėjo galimybių jų apgyvendi kartu su savimi nuomojamuose butuose, dėl ko juos prižiūrėti turėjo J. S. ir S. S., nes teismo sprendimo juos iškeldinti nebuvo. Taigi teigti, kad J. S. tyčia norėdamas vilkinti iškeldinimo procesą neteisėtai apsigyveno V.M. M. bute nėra pagrindo, jis tik prižiūrėjo savo sūnaus vaikus, paliktus be tėvų priežiūros.

Taip pat teismas neturi pagrindo sutikti su nukentėjusiosios teiginiu, kad J. S. neturėdamas teisėto pagrindo pats gyventi V.M. M. nuosavybės teise priklausančiame bute, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, į butą įkeldino G. K. ir jos mažametį sūnų. Iš D. S. ir G. K. parodymų matyti, kad G. K. į butą įsikėlė pati grįžusi iš užsienio, būdama įsitikinusi, kad turi tam pagrindo pagal anksčiau sudarytą sutartį tarp jos ir M. S.. Iš G. K. parodymų taip pat matyti, kad J. S. buvo tik jos atstovas, visus veiksmus ji atliko savo valia.

J. S. kaltinamas dėl savavaldžiavimo ir tuo, kad jis 2009-04-01 surašė pažymą Nr. Pž/09/04-11, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. jog UAB „L.“ būstinė nuo 2004 metų randasi adresu (duomenys neskelbtini) (V.M. M. priklausančiame bute), bei žinodamas, kad šie duomenys yra neteisingi, turėdamas tikslą šio dokumento pagrindu atnaujinti civilinės bylos Nr.2-39-546/2007 dėl nuostolių pagal V.M. M. ieškinį atlyginimo, procesą, perdavė šią pažymą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Iš sprendimo civilinėje byloje Nr.2-39-546/2007 matyti, kad šia nutartimi priteista solidariai iš J. S., S. S., M. S. ir D. S. 12400 Lt V.M. M. naudai už tai, kad jie naudojosi butu (duomenys neskelbtini) iki 2007-11-13, todėl teismo nuomone, procesas dėl šios bylos atnaujinimo niekaip nesusijęs su iškeldinimo proceso vilkinimu, be to, pažymėtina, kad prašymą dėl šios bylos atnaujinimo pateikė ne J. S., o M. S..

Iš nukentėjusios, liudytojų parodymų matyti, kad 2009-05-28 nukentėjusiajai atvykus pakeisti durų, bute be kitų asmenų buvo ir J. S., tačiau padiskutavęs su policijos pareigūnu bute, jis po to jokių kliūčių nukentėjusiajai pakeisti duris nesukėlė, nukentėjusioji buto duris pasikeitė ir, pasak nukentėjusiosios, vieną raktą atidavė G. K.. Nors civilinėje byloje nustatyta, kad po to pakeistų durų spyną pakeitė J. S. UAB „L.“ vardu, tačiau ši kliūtis neužilgo buvo panaikinta, nukentėjusioji dėl to patirtą žalą prisiteisė civilinio proceso tvarka ne tik iš J. S., bet ir iš S. S. ir G. K.. Taigi šį vieną epizodą vertinti kaip padariusį didelę žalą nukentėjusiosios interesams, atsižvelgiant į tai, kad kaltinimai pagal kitus savavaldžiavimo epizodus nepasitvirtino, nėra pakankamo pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms, J. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl bausmės

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

J. S. padarė 28 apysunkius nusikaltimus ir 32 nesunkius nusikaltimus, dalį jų padarė iki 2008-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, kitą dalį po minėto nuosprendžio priėmimo, t.y. būdamas teistas, be to, šių nusikalstamą veikų padarymo laikotarpiu ir vėliau padarė kitas nusikalstamas veikas, už ką nuteistas kitais įsiteisėjusiais nuosprendžiais, kas rodo, kad kaltinamasis jokių išvadų nedaro, tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausias bausmių rūšis - laisvės atėmimus, nustatant ženkliai mažesnius nei sankcijos vidurkis jų dydžius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaip griežtesnes, apėmimo būdu bendrintinos su šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. už atitinkamai tomis pačiomis dienomis padarytas nusikalstamas veikas paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis ir dalinio sudėjimo būdu bendrintinos tarpusavyje bei su šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. atitinkamai už kitomis dienomis (2006-02-13, 2010-02-09, 2008-05-28, 2010-01-21) padarytas nusikalstamas veikas paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, nustatant galutinę subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos.

Kadangi ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-22 nuosprendžiu, kuris apeliacinės instancijos teismo panaikintas, kito nuosprendžio ar nutarties, kuria būtų subendrintos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, nėra, be to, iš Liteko sistemos matyti, kad neįsiteisėjęs 2013-05-12 nuosprendis gali įsiteisėti 2014-12-30 paskelbus apeliacinės instancijos nuosprendį (nutartį), kas sudarys galimybę atskira tvarka subendrinti visais įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nebendrintinos.

Daiktai – dviejų stacionarių kompiuterių sisteminiai blokai, saugomi Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK (2012-11-12 kvitas serija BBB Nr. 0010608), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini J. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2004-09-23 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2004-09-23 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2004-10-04 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2004-10-04 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2006-01-18 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2006-01-18 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2006-02-13 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2006-03-28 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2006-03-28 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2006-06-28 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2006-06-28 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2006-07-03 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2006-07-03 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2006-08-17 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2006-08-17 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2007-11-06 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2007-11-06 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2009-12-28 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2009-12-28 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2009-12-18 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2009-12-18 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2010-02-09 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2010-11-08 veikos (Registracijos pažymėjimo kopijos suklastojimo) laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2010-11-08 veikos (antspaudo panaudojimo suklastojant Registracijos pažymėjimo kopiją) laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2010-11-08 veikos (Įgaliojimo suklastojimo) laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2010-11-08 veikos (antspaudo panaudojimo suklastojant Įgaliojimą) laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2006-05-18 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2006-05-18 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2006-05-02 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2006-05-02 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2008-05-28 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2010-01-20 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2010-01-20 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2009-12-18 veikos (Įgaliojimo suklastojimo) laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2009-12-18 (antspaudo panaudojimo suklastojant Įgaliojimą) veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2005-02-08 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2005-02-08 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2009-06-08 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2009-06-08 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2009-12-18 veikos (Dokumentų perdavimo-priėmimo akto kopijos suklastojimo) laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2009-12-18 veikos (antspaudo panaudojimo suklastojant Dokumentų perdavimo-priėmimo akto kopiją) laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2009-11-11 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2009-11-11 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2010-01-22 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2010-01-22 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2010-01-16 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2010-01-16 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2010-01-21 veikos (Pranešimo „Dėl teisių pažeidimo“ suklastojimo) laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2010-01-21 veikos (Prašymo „Dėl informacijos gavimo“ suklastojimo) laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2010-01-22 veikos (Pareiškimo „Dėl informacijos pateikimo, klausimo išsprendimo“ suklastojimo) laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2010-01-22 veikos (antspaudo panaudojimo suklastojant Pareiškimą „Dėl informacijos pateikimo, klausimo išsprendimo“) laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2010-01-22 veikos (Pareiškimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ suklastojimo) laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2010-01-22 veikos (antspaudo panaudojimo suklastojant Pareiškimą „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“) laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2010-08-10 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2010-08-10 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2010-02-18 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2010-02-18 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2011-06-21 veikos laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl 2011-06-21 veikos laisvės atėmimą vieneriems metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. paskirtas laisvės atėmimo bausmes apėmimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. už atitinkamai tomis pačiomis dienomis padarytas nusikalstamas veikas paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis ir dalinio sudėjimo būdu subendrinti tarpusavyje bei su šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. atitinkamai už kitomis dienomis (2006-02-13, 2010-02-09, 2008-05-28, 2010-01-21) padarytas nusikalstamas veikas paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, ir paskirti galutinę subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

J. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 303 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktus – dviejų stacionarių kompiuterių sisteminius blokus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK (2012-11-12 kvitas serija BBB Nr. 0010608), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. S..

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Stonkus