Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-80-743/2020

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-29
Bylos Nr.: 2-80-743/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-27-3-00219-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Vailionienė
Ieškovas: J. V.
Atsakovas: J. V.
Advokatai: Regina Šeperienė, Arvydas Gudas

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.2.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr.2-80-743/2020Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00219-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.2.8; 3.1.7.6; 3.2.6.5 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 29 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Jurgitai Petrauskienei,dalyvaujant ieškovei J. V., jos atstovui advokatui Arvydui Gudui,atsakovui J. V., jo atstovei advokatei Reginai Šeperienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo bei pagal atsakovo J. V. priešieškinį ieškovei J. V. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo: 1) santuoką, įregistruotą Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, aktu Nr. 184, tarp J. V., gim. (duomenys neskelbiami), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., gim. (duomenys neskelbiami), a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl J. V. kaltės, paliekant santuokinę pavardę – V.; 2) J. V. priteisti 3 495 Eur vertės turtą: automobilį ,,Peugeot 607“ 700 Eur vertės, traktorių MTZ 1 000 Eur vertės, dvigulę sofą–lovą 50 Eur vertės, lovą–fotelį 60 Eur vertės, plūgą ,,Kverneland“ 180 Eur vertės, skalbimo mašiną 100 Eur vertės, sieninę spintą 100 Eur vertės, šaldymo dėžę 230 Eur vertės, šaldytuvą 50 Eur vertės, televizorių 80 Eur vertės, dvigulę lovą 400 Eur vertės, dvi spintelės prie lovos 60 Eur vertės, viryklę 50 Eur vertės, virtuvinį komplektą 100 Eur vertės, virtuvinį stalą su keturiomis kėdėmis 50 Eur vertės, sūpynes 50 Eur vertės, sekciją su spinta 200 Eur, komodą 15 Eur, stalą 20 Eur; 3) J. V. priteisti 3 500 Eur vertės turtą: automobilį ,,Ford Focus“ 300 Eur vertės, traktorinę priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), 1 500 Eur vertės, kultivatorių 300 Eur vertės, mašininę priekabą 150 Eur vertės, vartytuvą 100 Eur vertės, kompresorių 60 Eur vertės, benzininį pjūklą 150 Eur vertės, pavėsinę 100 Eur vertės, grūdų malūną 190 Eur vertės, rotacinę žoliapjovę 200 Eur vertės, šaldiklį 50 Eur vertės, trimerį 30 Eur vertės, vandens statinę gyvuliams 200 Eur, savaeigę žoliapjovę 40 Eur vertės, namų kiną 80 Eur vertės, spintą su stalčiais ir sekcija 50 Eur vertės; 4) priteisti J. V. iš J. V. 12 278,22 Eur piniginę kompensaciją; 5) priteisti J. V. iš J. V. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 6) paskirti J. V. 5 000 Eur baudą už piknaudžiavimą procesinėmis teisėmis (t. 3, b. l. 132–137).

Atsakovas priešieškiniu prašo: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbiami) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 148, tarp J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, nustatant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) J. V. pripažinti nuosavybės teises į šiuos daiktus: automobilį ,,Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 800 vertės, automobilio priekabą 100 Eur vertės, ratinį traktorių ,,Belarus-82“, tapatumo Nr. (duomenys neskelbiami), 2 000 Eur vertės, dviašę traktoriaus priekabą PSE-12,5 300 Eur vertės, kultivatorių 100 Eur vertės, rotacinę šienapjovę 200 Eur vertės, vartytuvą–grėblį 100 Eur vertės, plūgą 200 Eur vertės, trimerį 50 Eur vertės, spintą–sekciją 100 Eur vertės, šaldymo dėžę 100 Eur vertės, aukšto slėgio plovimo įrangą ,,Karcher“ 30 Eur, kompresorių 30 Eur vertės, dvigulę lovą 200 Eur vertės, benzininį pjūklą ,,Husqvarna“ 150 Eur vertės, medžio šlifuoklį 30 Eur vertės, elektrinį rankinį oblių 30 Eur vertės; 3) J. V. pripažinti nuosavybės teises į šį turtą: automobilį ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 700 Eur vertės, malūną 200 Eur vertės, baltas plytas 300 Eur vertės, sijotus akmenis 300 Eur vertės, pavėsinę 200 Eur vertės, lauko sūpynes 100 Eur vertės, viengulę lovą 150 Eur vertės, viengulę lovą 150 Eur vertės, du stalus 150 Eur vertės, sieninę spintą 400 Eur vertės, virtuvės komplektą 300 Eur vertės, televizorių 100 Eur vertės, muzikos centrą 100 Eur vertės, du šaldytuvus 300 Eur vertės, vonios spinteles su dušo kabina 200 Eur vertės, metalines tvoras 50 Eur vertės, medinę lauko šulinio apdailą 50 Eur vertės, du pamatinius blokus 50 Eur vertės, kompiuterio stalą 10 Eur vertės, kompiuterį su monitoriumi 200 Eur vertės, vandens cisterną ant ratų 300 Eur vertės, skalbimo mašiną 150 Eur, 150 kg kiaulę 300 Eur vertės (t. 2, b. l. 1–6).

Ieškinys ir atsikirtimai į priešieškinį grindžiami šiais argumentais. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes jis prieš ją smurtavo, ką patvirtina ir byloje esantis nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nuo šio momento jie gyvena skyrium, mano, kad šeimos išsaugoti nėra galimybės. Nurodo ir tai, kad atsakovas prieš ją naudojo fizinį smurtą ne vieną kartą, prieš ją jis naudojo fizinį smurtą ir 2012 m., 2015 m., 2016 m., taip pat buvo jai neištikimas, ją žemindavo ir įžeidinėdavo. Nesutinka su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis, kad ji buvo jam neištikima, to niekada nebuvo, atsakovas yra nepagrįstai įtarus ir pavydus, ji niekada neturėjo jokių intymių santykių su Ž. P..

Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalimi prašo priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą sudaro jos patirti išgyvenimai dėl fizinio smurto, neištikimybės, kurie sukėlė depresiją, ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, nuolatinį pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, ilgą laiką puoselėtas viltis kartu pasenti.

Dėl turto padalijimo nurodo, kad ieškovo ieškinyje nurodytas turtas – kompiuterio stalas ir kompiuteris su monitoriumi yra dukrų turtas, todėl negali būti dalijamas. Ieškovo nurodyti daiktai – baltos spalvos plytos, sijoti akmenys, vonios spintelės su dušo kabina, metalinės tvoros, šulinio medinė apdaila, du pamatiniai blokai yra jos motinos I. M. turtas, įsigytas iš jos lėšų, todėl negali būti dalijamas. Ieškovo nurodytų daiktų – aukšto slėgio ,,Karcher“ įrangos automobilio plovimui, medžio šlifuoklio, elektrinio obliaus ir vandens siurblio nėra. Vandens siurblys yra seniai sugedęs ir išmestas, o kitų daiktų ji niekada nėra mačiusi. Kiaulė buvo papjauta, sunaudota jos ir dukrų poreikiams, todėl šiuo metu tokio turto taip pat nėra. Dalijant turtą ji prašo jį padalinti jos prašomu būdu. Nesutinka, kad dvigulė lova su dvejomis spintelėmis yra atsakovo asmeninė nuosavybė, nes šį turtą jiems abiem padovanojo jo sesuo, todėl taip pat yra bendras turtas ir turi būti dalijamas.

Pradėjus gyventi skyrium atsakovas iš sąskaitos išgrynino 24 795 Eur, 2019 m. liepos 1 d. sąskaitos likutis buvo tik 11,11 Eur, todėl 24 806,11 Eur yra bendras jų turtas, kuris turi būti dalijamas ir ½ dalis šios sumos – 12 403,06 Eur priklauso jai. Kadangi jos sąskaitoje yra 249,68 Eur, kurie taip pat yra bendra jų nuosavybė, iš jai priteistinos 12 403,06 Eur atėmus ½ dalį šios sumos – 124,84 Eur, jai turi būti priteista 12 278,22 Eur piniginė kompensacija.

Atsiliepimas

Prašo atsakovui paskirti 5 000 Eur baudą už piknaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškovei pareiškus ieškinį dėl atsakovo kaltės, jis neigė ją sumušęs, pareiškė nepagrįstą priešieškinį nurodydamas, kad santuoka iširo dėl jos kaltės, atsiliepime ir teismo posėdyje nepagrįstai nurodė, kad jis jos nesumušė, nors tai įrodyta nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinys grindžiami šiais argumentais. Atsakovas nurodė, kad šeima yra iširusi, tačiau ji iširo ne tik dėl jo kaltės, bet ir dėl ieškovės kaltės. Ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, nes prieš keletą metų ieškovė jam pasakė, kad dukros yra ne jos, jam maistą duodavo iš tų pačių indų, iš kurių buvo šeriami šunys. Netrukus suprato, kad tokį žmonos elgesį sąlygoja jos neištikimybė. 2009 m. lapkričio mėnesį jis kartu su Ž. P., su kuriuo dirbo Suomijoje, grįžo namo, išgėrė pas jį alkoholio, užkando ir jis netrukus užmigo. Mano, kad užmigo, nes jam į gėrimus buvo įpilta migdomųjų, kuriuos vartojo Ž. P.. Po kiek laiko pabudęs rado žmoną gulinčią su Ž. P. ir besiglamonėjančius. Pastebėjo, kad dažnai žmonai kažkas skambina, ji išeina kalbėti į kiemą, už krūmų. 2019 m. vasario 24 d. jis paprašė žmonos duoti jam savo telefoną, kad galėtų pažiūrėti kas jai skambina ir dėl to tarp jų kilo konfliktas, jis paėmė iš jos telefoną, ji atimdama jam sužalojo ranką ir pranešė policijai apie smurtą. Dėl šio įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis pripažino smurtavęs, nors tiksliai buvo ne visai taip, kai nurodyta nutarime. Dėl to mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, savo kaltę mato tame, kad per mažai laiko skyrė šeimai. Jis nesutinka, kas prieš žmoną naudodavo fizinį smurtą, kad buvo jai neištikimas, ieškovė ir liudytojai jį tiesiog apkalba.

Pateikdamas argumentus dėl turto padalijimo nurodė, kad sutinka, kad kompiuterio stalas, kompiuteris su monitoriumi, nurodyti jo ieškinyje yra dukrų turtas. Vonios spintelės ir dušo kabina, metalinės tvoros, lauko šulinio medinė apdaila, du pamatiniai blokai, baltos spalvos plytos ir sijoti akmenys, kuriuos jis gavo už naktinį darbą A. G. nurodymu, yra ne ieškovės motinos I. M. turtas ir prašo jį dalinti kaip jų bendrą turtą. Nurodo, kad kaip bendras turtas turi būti padalinti ir: kampinis šlifuoklis, elektrinis rankinis oblius, aukšto slėgio ,,Karcher“ įranga automobilio plovimui, vandens siurblys bei kiaulė, kurie liko pas ieškovę, kai jie pradėjo gyventi skyrium. Nevisiškai sutinka su ieškovės siūlomu turto padalinimo ir jo verte: nesutinka, kad automobilis ,,Peugeot 607“ būtų priteistas ieškovei, nes ji visą laiką naudojosi automobiliu ,,Ford Focus“, jis buvo paliktas suremontuotas, apdraustas, todėl jis turi būti priteistas ieškovei, o jam turi būti priteistas ,,Peugeot 607“; nesutinka, kad traktorius ir plūgas būtų priteisti ieškovei, nes jie jam būtini žemei įdirbti; jam turi būti priteista šaldymo dėžė, ieškovei turėtų būti priteistas šaldiklis; nesutinka, kad jam būtų priteista automobilinė priekaba, pavėsinė, kuri yra prie jos gyvenamojo namo, taip pat grūdų malūnas, trimeris ir žoliapjovė, kuriais visą šį laiką naudojosi ieškovė, taip pat namų kinas ir spinta su stalčiais ir sekcija; nesutinka, kad benzininio pjūklo vertė yra 150 Eur, mano, kad 100 Eur, kultivatoriaus vertė ne 300 Eur, kaip nurodo ieškovė, o 200 Eur, traktoriaus priekabos vertė yra 800 Eur, o ne 1 500 Eur, kaip nurodo ieškovė, svetainėje esančio stalo vertė ne 20 Eur, kaip nurodo ieškovė, o 80 Eur. Nurodo ir tai, kad dvigulė lova su dvejomis spintelėmis turėtų būti priteista jam, nes tai yra jo asmeninis turtas, nes šiuos daiktus jam padovanojo sesuo.

Nesutinka, kad ieškovei būtų priteista piniginė kompensacija už indėlio išgryninimą, kadangi tie pinigai buvo jo sesers V. V., nes ji jam buvo paskolinusi 35 000 Eur, kuriuos jis jai grąžino dalimis, paskutinė grąžinama dalis buvo 2019 m. kovo mėnesį atiduoti 10 000 Eur. Pradėjus gyventi skyrium, sąskaitoje buvusius pinigus naudojo savo reikmėms, mokesčiams mokėti, maistui, advokato paslaugoms apmokėti.

Šalies argumentai

Prašo ieškovės reikalavimą dėl 5 000 Eur baudos paskyrimo už piknaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo atmesti, pateikdamas priešieškinį, jis siekė pateikti savo poziciją dėl santuokos iširimo ir jo prašomu būdu išspręsti santuokos nutraukimo teisines pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad J. V. ir J. V. santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė pareigą būti lojalu, žiauriai elgėsi su sutuoktine, nes prieš ją naudojo fizinį smurtą. Santuokoje sutuoktiniai įgijo šį turtą: automobilį ,,Ford Focus“, VIN (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dvigulę lovą–sofą, lovą–fotelį, skalbimo mašiną, sieninę spintą, šaldytuvą, televizorių, dvigulę lovą, dvi spinteles, viryklę, virtuvinį komplektą, virtuvinį stalą su keturiomis kėdėmis, sūpynes, sekciją ir spintą, komodą, svetainės stalą, pavėsinę, namų kiną, spintą su stalčiais ir sekcija, savaeigę žoliapjovę, trimerį, šaldymo dėžę, grūdų malūną–smulkintuvą, vandens statinę gyvuliams, automobilį ,,Peugeot 607“, VIN (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1979 m. ratinį traktorių ,,Belarus-82“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbiami), traktoriaus priekabą PSE-12,5, identifikavimo kodas (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbiami), plūgą ,,Kverneland“, kultivatorių, vartytuvą, kompresorių, benzininį pjūklą, rotacinę žoliapjovę, automobilio priekabą 8102 4, VIN (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbiami), šaldiklį. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

(duomenys neskelbiami) Alytaus miesto savivaldybės Civilinės būklės aktų įregistravimo skyriuje įregistruota J. V. ir J. V. santuoka, akto įrašo Nr. 148 (t. 2, b. l. 7). J. V. pažymoje apie šeimos sudėtį 2019 m. vasario 26 d. nurodyta vyras J. V., dukros – G. V., gim. 1997 m., ir R. V., gim. 1999 m (t. 1, b. l. 9). Santuokinio turto dalybų sutartimi 2006 m. kovo 26 d. sutuoktiniai J. V. ir J. V. pasidalijo šį turtą: 4,7600 ha žemės sklypas (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), ir 6,1600 ha žemės sklypas (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), atiteko J. V., 4 000 Lt atiteko J. V. (t. 1, b. l. 10). 2017 m. lapkričio 20 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi sutuoktiniai pasidalijo šį turtą: J. V. atiteko 0,3900 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), 2,4995 ha žemės sklypas (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), 2,8830 ha žemės sklypas (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami); už šį turtą J. V. išmokėta 1 000 Eur kompensacija (t. 1, b. l. 11–19). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad 0,3900 ha žemės sklypas (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), 2,4995 ha žemės sklypas (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), 6,2062 ha žemės sklypas (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), 3,0001 a žemės sklypas (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), 3,3315 a žemės sklypas (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), 2,9233 ha žemės sklypas (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), 0,4347 a žemės sklypas (duomenys neskelbiami) (su pastatais), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), 2,3112 ha žemės sklypas (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), 0,9243 ha žemės sklypas (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), 2,8830 ha žemės sklypas (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), 4,7600 ha žemės sklypas (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), asmeninės nuosavybės teise priklauso J. V. (t. 1, b. l. 21–33; t. 2, b. l. 29–46).J. V. vardu registruotas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis 0,4895 ha žemės sklypas (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) (t. 2, b. l. 47–49). I. M. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, inžinerinius statiniu – šuliniu (duomenys neskelbiami) (t. 2, b. l. 57). Pagal apyrašą, pasirašytą J. V., santuokos metu sutuoktiniai įgijo šį 11 825 Eur vertės turtą: benzininį pjūklą 150 Eur vertės, dvigulę sofą–lovą 50 Eur vertės, automobilį ,,Ford Focus“ 300 Eur vertės, komodą 15 Eur vertės, kompresorių 60 Eur vertės, kultivatorių 300 Eur vertės, dvigulę lovą 400 Eur vertės, lovą–fotelį 60 Eur vertės, malūną 300 Eur vertės, automobilinę priekabą 150 Eur vertės, namų kiną 80 Eur vertės, pavėsinę 100 Eur vertės, automobilį ,,Peugeot 607“ 1 900 Eur vertės, plūgą 500 Eur vertės, rotacinę žoliapjovę 200 Eur vertės, savaeigę žoliapjovę 40 Eur vertės, sekciją ir spintą 200 Eur vertės, skalbimo mašiną 100 Eur vertės, sieninę spintą 100 Eur vertės, spintą su stalčiais ir sekcija 50 Eur vertės, dvi spinteles 60 Eur vertės, stalą 20 Eur vertės, sūpynes 50 Eur vertės, šaldiklį 50 Eur vertės, šaldymo dėžę 230 Eur vertės, šaldytuvą 50 Eur vertės, televizorių 80 Eur vertės, traktoriaus priekabą 1 500 Eur vertės, MTZ traktorių 4 200 Eur vertės, trimerį 30 Eur vertės, vandens statinę gyvuliams 200 Eur vertės, vartytuvą 100 Eur vertės, viryklę 50 Eur vertės, virtuvinį komplektą 100 Eur vertės, virtuvinį stalą su keturiomis kėdėmis 50 Eur vertės (t. 1, b. l. 34). J. V. vardu įregistruotos šios transporto priemonės: automobilis ,,Ford Focus“, VIN (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis ,,Peugeot 607“, VIN (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba 8102 4, VIN (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbiami) (t. 1, b. l. 35; t. 2, b. l. 8–11). J. V. vardu transporto priemonės neregistruotos (t. 1, b. l. 36). J. V. vardu registruotas 1979 m. ratinis traktorius ,,Belarus-82“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbiami); traktoriaus priekaba PSE-12,5, identifikavimo kodas (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbiami) (t. 1, b. l. 37–38). Iš prekybos transporto priemonėmis svetainėje esančių skelbimų matyti, kad 1979 m. gamybos ratinio traktoriaus ,,Belarus-82“ kaina – 4 200 Eur, 1980 m. gamybos – 4 900 Eur; priekabos kaina – 1 400 Eur; 2004 m. automobilio ,,Peugeot 607“ kaina svyruoja nuo 1 900 Eur iki 2 200 Eur; 2000 m. automobilio ,,Ford Focus“ kaina svyruoja nuo 200 Eur iki 300 Eur; 1999 m. automobilio ,,Ford Focus“ kainos svyruoja nuo 250 Eur iki 300 Eur (t. 1, b. l. 39–48; t. 3, b. l. 97–98). Iš internetinėje svetainėje skelbiu.lt esančių skelbimų matyti, kad plūgo kaina svyruoja nuo 320 Eur iki 550 Eur, kultivatoriaus – 470 Eur (t. 2, b. l. 58–59; t. 3, b. l. 104–105). Iš internetinės svetainės alio.lt skelbimų matyti, kad vandens talpos kaina svyruoja nuo 120 Eur iki 200 Eur (t. 3, b. l. 99–100). Grūdų malūno kaina interneto svetainėje skelbiu.lt – 300 Eur (t. 3, b. l. 101–103). Medžio masyvo staliuko kaina interneto svetainėje skelbiu.lt svyruoja nuo 15 Eur iki 20 Eur (t. 3, b. l. 106–107). Televizoriaus kaina interneto svetainėje skelbiu.lt svyruoja nuo 70 Eur iki 75 Eur (t. 3, b. l. 108–109). Interneto svetainėje šaldiklio kaina yra 50 Eur, trimerio – 25 Eur, virtuvės komplekto – 159 Eur, skalbimo mašinos kaina svyruoja nuo 70 Eur iki 100 Eur, spintų su stumdomomis durimis nuo 105 Eur iki 120 Eur, lauko pavėsinių nuo 450 Eur iki 500 Eur (t. 3, b. l. 110–120). Iš kilnojamojo turto vertinimo ataskaitų matyti, kad plūgo ,,Kverneland“ rinkos vertė – 180 Eur, grūdų malūno–smulkintuvo rinkos vertė – 190 Eur, automobilio ,,Peugeot 607“ rinkos vertė – 700 Eur, traktoriaus MTZ-82 rinkos vertė – 1 000 Eur (t. 3, b. l. 121). Fotonuotraukose bendras priekabos, pavėsinės, metalinės tvoros, plytų, akmenų, ūkinio pastato, pamatinių blokų, medinės apdailos šulinio, gyvenamojo namo išorės, vidaus bendras vaizdas (t. 2, b. l. 60–72). J. V. nuo 2003 m. birželio 16 d. yra įregistravęs ūkininko ūkį (t. 1, b. l. 49). Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad G. V. 2016 m. lapkričio 9 d. – 2017 m. liepos 28 d., 2019 m. kovo 13 d. lankėsi pas psichiatrą dėl nerimo, baimės, nepastovios nuotaikos dėl tėvo smurto šeimoje; rekomenduota psichologo konsultacija (t. 1, b. l. 50). J. V. AB ,,Swedbank“ sąskaitų neturi, jos uždarytos 2017 m. gruodžio 31 d. (t. 3, b. l. 18–80). J. V. AB SEB bankas turėjo dvi sąskaitas, jos uždarytos 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. (t. 3, b. l. 82–86). J. V. Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje turi dvi sąskaitas: 2019 m. balandžio 30 d. LT (duomenys neskelbiami), likutis – 0,36 Eur, (duomenys neskelbiami), likutis – 249,32 Eur (t. 1, b. l. 51; t. 3, b. l. 28–32). Iš detalaus sąskaitų išrašo matyti: nuo 2019 m. vasario 24 d. (kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium) J. V. sąskaitos (duomenys neskelbiami) įplaukos – 2 738,33 Eur, išlaidos – 5 792,97 Eur (neskaitant mokesčių už sąskaitos aptarnavimą) (iš jų 760 Eur pervesta dukroms G. V. ir R. V.); sąskaitos LT (duomenys neskelbiami) įplaukos – 0 Eur, išlaidos – 1 071 Eur (771 Eur pervesta į kitą jos sąskaitą (duomenys neskelbiami), 300 Eur dukrai G. V.) (t. 3, b. l. 98–91). J. V. AB SEB banke sąskaitas: (duomenys neskelbiami), likutis 2019 m. birželio 10 d. – 0 Eur; LT (duomenys neskelbiami), likutis 2019 m. birželio 10 d. – 0 Eur; (duomenys neskelbiami), likutis 2019 m. birželio 10 d. – 0 Eur (t. 3, b. l. 17–19). J. V. turi sąskaitą AB ,,Swedbank“ (duomenys neskelbiami); iš jos detalaus operacijų išrašo matyti, kad nuo 2019 m. vasario 24 d. (kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium) į šią atsakovo sąskaitą įplaukė 17 970,80 Eur (13 995 Eur terminuotas indėlis, 3 384,26 Eur darbo užmokestis, 591,54 Eur socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčio permoka); iš sąskaitos išgryninta (ar apmokėta kortele) 20 823,04 Eur (neskaičiuojant banko nurašytų smulkių nuoskaitų už sąskaitos aptarnavimą) (t. 3, b. l. 35–38). J. V. dirba M. V. PĮ, darbo užmokestis be mokesčių – 381,85 Eur (t. 1, b. l. 52). 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07840-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinis smurtas prieš žmoną J. V. ir dukrą G. V. 2019 m. vasario 24 d.) nutrauktas BK 40 straipsnio pagrindu (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavimą); 2019 m. gegužės 14 d. šis nutarimas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 63–68). Liudytojas Ž. P. patvirtino, kad laikotarpyje nuo 2005 m. iki 2007 m. kartu su J. V. dirbo Suomijoje, gyveno viename bute, žino, kad J. V. turėjo draugę D., kuri kelis kartus per savaitę nakvodavo pas jį, naktimis iš garsų spręsdavo, kad jie lytiškai santykiauja. 2006 m. birželio mėn. kartu su juo plaukė kruiziniu laivu Turku–Stokholmas, laive jis pradėjo flirtuoti su moterimis, liko su jomis, į kajutę grįžo tik ryte, sakė, kad turėjo su viena moterimi intymių santykių, jam ją rodė. Kai Suomijoje nedirbdavo sezoninių darbų, jo bute Alytaus m., J. V. laikydavo išeiginius drabužius. J. V. sakydavo, kad žmonai pasako, kad važiuoja dirbti į sodybą (duomenys neskelbiami), tačiau Alytuje vaikščiodavo į klubus ir pasakojo, kad ten susipažindavo su merginomis ir su jomis turėjo lytinių santykių. Jokių raminančiųjų vaistų jis pats nėra vartojęs, niekada nepriekabiavo prie J. V. žmonos ir su ja nėra turėjęs intymių santykių (t. 3, b. l. 94–96). Liudytoja V. M. patvirtino, kad per savo vestuves (duomenys neskelbiami), vakare, ji nuėjo į tualetą, atsidariusi duris į tualeto kabiną, ten pamatė nugara į ją stovintį J. V., jo kelnės ir trumpikės buvo nusmauktos, kartu su juo buvo R. G., kuri vilkėjo labai trumpute suknele, kuri buvo pakelta. Prieš jai atidarant tualeto kabinos duris, ji girdėjo plekšnojimą, pamačiusi vaizdą suprato, kad J. V. su R. G. turėjo intymių santykių. Apie tai, tuo metu ji J. V. apie šį įvykį nieko nesakė. Apie tai ji jai papasakojo tik 2019 m. kovo mėnesį, kai sužinojo, kad jie skiriasi. Be to, ji yra girdėjusi, kaip J. V. sakydavo, kad J. V. tinkama tik kiaules šerti ir į bažnyčią eiti (t. 3, b. l. 55). Liudytoja J. J. patvirtino, kad matė kaip J. V. smurtavo prieš J. V.. Pirmas kartas buvo 2012 m., kai pas juos buvo švenčiami Naujieji metai, visi svečiai šoko, į kambarį atėjo J. V. ir smūgiavo kumščiu J. V., tačiau ji pasilenkė, jis nepataikė, visi svečiai ją užstojo ir viskas tuo ir baigėsi. Kitas kartas buvo 2015 m., kai pas bendrus pažįstamus P. visi šventė Naujuosius metus. J. V. šoko su J. V. ir staiga kumščiu sudavė J. V., ji pasilenkė ir jis jai pataikė į petį. Smūgiuodamas J. V. neišlaikė pusiausvyros, užkliudė vazoną su gėlė, jis nukrito ir sudužo. Tuomet jis vijosi J. V., ji užstojo jam kelią, tuomet J. V. išvažiavo vienas į namus. 2019 m. vasario 24 d. apie 7.30 val. pas juos į namus atbėgo J. V., ji buvo susijaudinusi, pasakė, kad J. V. ją sumušė, sudaužė jos telefoną ir ji negali išsikviesti pagalbos (t. 3, b. l. 129–130). Liudytojas G. J. patvirtino, kad matė kaip 2012 m. ir 2015 m. švenčiant Naujuosius metus J. V. smurtavo prieš J. V.. 2019 m. vasario 24 d. ryte J. V. atbėgo pas juos, paprašė kviesti policiją, nes J. V. muša ją ir mergaitę. Jis paskambino pagalbos telefonu ir nuėjo pas jį į namus. Nuėjęs matė kambaryje kraujo, J. V. rodė sužalotą ranką (t. 3, b. l. 130). Liudytojas J. M. patvirtino, kad ilgą laiką su J. V. buvo artimi draugai. Patvirtino, kad J. V. buvo neištikimas savo žmonai J. V.. Maždaug prieš trejus metus jis su J. V. ir merginomis buvo pas draugą S. Č. pirtyje, vakare jis su drauge išvažiavo, o J. V. liko su ja nakvoti pirtyje, po to pasakojo, kad turėjo su ja lytinių santykių. Maždaug prieš ketverius–penkerius metus J. V. dažnai veždavosi merginas į sodybą prie (duomenys neskelbiami), vesdavosi jas į viešbučius (su Sveta gyveno Alytaus viešbutyje ,,Dzūkija“, buvo nusivežęs ją į kaimą), vedžiodavosi jas į sesers butą Alytuje. Po visų šių įvykių jis papasakodavo, kad su merginomis turėjo lytinių santykių. Mano, kad tai nebuvo tuščios pagyros, kadangi nurodydavo detales. Apie visa tai jis J. V. papasakojo tik po to, kai prasidėjo skyrybų procesas, nes tiesiog nenorėjo kištis į kitos šeimos reikalus (t. 3, b. l. 126). Liudytoja J. M. (atsakovės brolienė) patvirtino, kad J. V. dar 2015 m. žiemą pasakojo, kad J. V. prieš ją smurtavo. 2016 m. rudenį, J. V. buvo atvažiavusi pas ją, rodė galvoje esančius gumbus, pasakojo, kad ją sumušė J. V.. Ji yra girdėjusi, kaip J. V., jai girdint, priekaištaudavo J. V. dėl įsigyto išmanaus telefono, menkino ją, kad jai toks nereikalingas. Šalių dukra G. V. jai guodėsi, kad tėtis dažnai priekabiauja prie mamos (t. 3, b. l. 126–127). Liudytoja G. V. patvirtino, kad matė kaip 2012 m. būnant pas kaimynus J., o 2015 m. būnant pas pažįstamus P., tėtis kumščiu sudavė mamai, 2012 m. mama smūgio išvengė, nes pasilenkė, o 2015 m. mamai pasilenkus, tėtis pataikė jai į petį. 2016 m., jai grįžus į namus, mama jai papasakojo, kad tėtis jai kelis kartus sudavė kumščiu į galvą, mama skundėsi, kad skauda galvą, dėl to ji bijodavo dėl mamos sveikatos. 2019 m. vasario 24 d., būdama namuose, išgirdo konfliktą, nuėjusi į kambarį pamatė, kad tėtis kumščiu muša mamą, ji gynė mamą, tuomet jis sudavė ir jai, dėl to ji paskambino pagalbos telefonu ir su mama kreipėsi į policiją. Dažnai girdėdavo, kaip tėtis žemina mamą, įžeidinėja, grasina ją užmušti, vadina netikša, tinkama tik karves melžti (t. 3, b. l. 127). Liudytoja R. V. patvirtino, kad matė, kaip 2012 m. pas kaimynus švenčiant Naujuosius metus, šokio metu, tėtis kumščiu smūgiavo mamai, tačiau ji pasilenkė ir išvengė smūgio. Iš mamos, sesers, kaimynų girdėjo, kad 2015 m., kai tėvai buvo pas draugus, jis taip pat kumščiu mušė mamą. 2016 m., jai grįžus iš mokyklos, jai mama pasakė, kad tėtis ją sumušė, jai mama parodė du galvoje buvusius guzus. Po 2019 m. vasario mėnesį, kai tėtis prieš mamą smurtavo, mama nusprendė skirtis. Gali patvirtinti ir tai, kad vonios kambario remontas buvo daromas iš senelės pinigų, nes ji matė, kaip senelė tuos pinigus davė mamai, tačiau kiek jų buvo duota – nežino. 2019 m. pavasarį buvo papjauta kiaulė maistui (t. 3, b. l. 128–129). Liudytojas A. G. patvirtino, kad jis dirbo valstybės įmonės ,, (duomenys neskelbiami)“ Lazdijų kelių tarnybos viršininku, J. V. buvo jo darbuotojas. Kelių barstymui skirtą žvyrą persijodavo, kad atskirtų stambesnę frakciją, netinkamą kelių barstymui. Kadangi nuomodavo sijotuvą, jį naktį reikėdavo saugoti ir tai darė J. V., už tai jam buvo mokamas papildomas koeficientas, jis gaudavo ir laisvų dienų. Niekada jis nedavė nurodymo už naktinį sijotuvo saugojimą J. V. atsilyginti duodant tos po sijojimo likusios stambesnės frakcijos skaldelės, nežino tokių aplinkybių, kad dėl naktinio darbo su juo būtų atsiskaitoma skalda (t. 3, b. l. 128). Liudytojas S. J. patvirtino, kad pažįsta J. V. apie aštuonerius metus. Jis turi turizmo sodybą, kai ji būdavo laisva, jis pasikviesdavo draugus, tarp jų būdavo ir J. V. ir kiti draugai. Niekada nematė, kad J. V. priekabiautų prie moterų, kad būtų į pirtį atsivežęs merginų ar būtų gyręsis kokiais nors nuotykiais su merginomis. J. V. pas jį į sodybą buvo atvažiavęs ir su žmona bei vaikais, jam jie atrodė puiki šeima. J. V. jam yra guodęsis dėl žmonos neištikimybės, tačiau detalių jis nesiaiškino (t. 3, b. l. 129). Liudytoja V. V. (atsakovo sesuo) patvirtino, kad maždaug prieš dešimt metų buvo paskolinusi broliui per keletą kartų 35 000 Eur, kuriuos buvo gavusi po banko ,,Snoras“ bankroto. Brolis visą šią sumą grąžino, grąžino per kelis kartus, paskutinės dalies grąžinimas buvo 2019 m. kovo mėnesį, kai buvo grąžinta 10 000 Eur pervedant jai į sąskaitą. Ji turi butą Alytaus m., kadangi ji gyvena Italijoje, šį butą prižiūri brolis. Kaimynai jai yra sakę, kad jis atsiveda į butą merginų, bet ji niekada nematė, kai paklausė brolio J. V., jis šias aplinkybes paneigė (t. 3, b. l. 72).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl santuokos nutraukimo

Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jei daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 straipsnio 2 dalis). Iš šalių paaiškinimų, liudytojų G. V., R. V. parodymų matyti, kad nuo 2019 m. vasario 24 d., daugiau nei vienerius metus, sutuoktiniai gyvena skyrium, jie netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Atsižvelgus į tai spręstina, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Nutraukus santuoką atsakovei paliktina santuokinė pavardė – V..

Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją (nagrinėjamoje byloje – atsakovui, teigiančiam apie ieškovės neištikimybę) tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Iš 2019 m. gegužės 29 d. nutarimo ir 2019 m. gegužės 14 d. nutarties matyti, kad J. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl fizinio smurto prie sutuoktinę J. V. ir dukrą G. V.. Liudytojų J. J., G. J., G. V., J. M., R. V. parodymais nustatyta ir tai, kad J. V. naudojo fizinį smurtą prieš J. V. 2015 m. švenčiant Naujuosius ir 2016 m. rudenį. Visi šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad J. V. naudodamas fizinį smurtą prieš sutuoktinę J. V. ir dukrą G. V. elgėsi žiauriai. Būtent dėl fizinio smurto, paskutinį kartą panaudoto 2019 m. vasario 24 d., sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, neatnaujino šeimos ryšių ir santuokinio gyvenimo ir šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo.

J. M. ir V. M. parodymai yra pakankamai detalūs, o juos vertinant tikimybių pusiausvyros kontekste taip pat pakankami pripažinti įrodytu, kad atsakovas J. V. buvo neištikimas. Tačiau iš šių liudytojų parodymų matyti ir tai, kad ieškovė šių aplinkybių nežinojo iki sutuoktiniai nepradėjo gyventi skyrium, todėl šios aplinkybės neturėjo įtakos santuokos iširimui ir nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių santuoka iširo ir dėl šios priežasties.

Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės jai esant neištikimai su Ž. P., negerbiant jo ir maitinant iš tų pačių indų kaip ir šunis. Ieškovė šių aplinkybių nepripažino, liudytojas Ž. P. taip pat parodė, kad tarp jo ir J. V. intymių santykių nebuvo. Sutuoktinių dukros taip pat nurodė, kad niekada nematė, kad mama patiektų maistą šunims ir tėčiui iš tų pačių indų. Šalių tarpusavio santykiai yra priešiški, vienas kitam jaučia nuoskaudas, todėl vien atsakovo parodymai nepakankami pripažinti, kad ieškovė buvo jam neištikima, negerbė jo.

Atsižvelgus į tai pripažintina, kad atsakovas nepaneigė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumcijos ir neįrodė, kad ieškovė kalta dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

II. Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens sveikata, kaip ir gyvybė, yra absoliuti, prigimtinė vertybė, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2006 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, konstatavo, kad asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padarytos žalos padariniai. Jeigu jie susiję su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fiziniu skausmu, lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis).

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad mažiausiai tris kartus atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę ir jai nežymiai sutrikdė sveikatą, vieną kartą – 2012 m. švenčiant Naujuosius pasikėsino tai padaryti, tačiau smūgiuodamas sutuoktinei nepataikė. Tai leidžia spręsti, kad J. V. veiksmai buvo tyčiniai, nevienkartinio pobūdžio, ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus dėl to, kad atsakovas smurtavo matant kaimynams ir pažįstamiems, dukros akivaizdoje, kad dėl tokių jo veiksmų iširo jų ilgametė santuoka. Svarbu ir tai, kad šie atsakovo veiksmai atlikti per pastaruosius septynerius jų bendro gyvenimo metus, todėl nebuvo labai intensyvūs. Ieškovė nurodo ir tai, kad dėl šių atsakovo veiksmų patyrė itin didelius ir ilgalaikius pergyvenimus, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, sunkų dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, tačiau ieškovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų gydžiusius depresiją, kad būtų pablogėjusi jos reputacija ar jos bendravimo galimybės būtų sumažėjusios. Priešingai, ieškovė po patirto fizinio smurto 2012 m., 2015 m. ir 2016 m. sutuoktiniui atleido, toliau su juo gyveno. Po 2019 m. vasario 24 d. smurto dirbo, palaikė glaudžius santykius su šeimos nariais, artimais giminaičiais, svainystės ryšiais su ja siejamais asmenimis, sutuoktinio draugais. Atsižvelgiant į atsakovo neteisėtų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, ieškovės patirtus išgyvenimus, protingumo ir teisingumo principus, ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1 500 Eur (CK 1.5, 6.250 straipsniai).

III. Dėl santuokoje įgyto turto apimties ir jo vertės

Byloje šalių paaiškinimais, fotonuotraukomis nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu įgijo šį turtą: automobilį ,,Peugeot 607“, automobilį ,,Ford Focus“, traktorių MTZ-82, traktoriaus priekabą, lengvojo automobilio priekabą, kultivatorių, vartytuvą, rotacinę žoliapjovę, dvigulę sofą–lovą (priešieškinyje įvardinta viengulė lova), lovą–fotelį (priešieškinyje įvardinta viengulė lova), plūgą ,,Kverneland“, skalbimo mašiną, sieninę spintą, šaldymo dėžę, šaldytuvą, televizorių, dvigulę lovą, dvi spinteles prie lovos, viryklę, virtuvinį komplektą, virtuvinį stalą su keturiomis kėdėmis, sūpynes, sekciją su spinta, komodą, svetainės stalą, kompresorių, benzininį pjūklą, pavėsinę, grūdų malūną–smulkintuvą, šaldiklį (priešieškinyje įvardinta šaldytuvas), trimerį, vandens statinę (priešieškinyje įvardinta vandens cisterna ant ratų), savaeigą žoliapjovę, namų kiną (priešieškinyje įvardinta muzikinis centras), spintą su stalčiais ir sekcija.

Priešieškinyje atsakovas nurodė ir tai, kad santuokos metu yra įgyta ir: baltos plytos, sijoti akmenys, vonios spintelės su dušo kabina, metalinės tvoros, šulinio medinė apdaila, du pamatiniai blokai. Ieškovė nesutinka, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes šis turtas įgytas už jos motinos I. M. lėšas. Tai, kad voniai davė pinigus senelė patvirtino ir liudytoja R. V.. Atsakovo pakviestas liudytojas A. G. nepatvirtino jo nurodytų aplinkybių, kad sijoti akmenys yra jam perduoti kaip atlygis už naktinį darbą. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnius). Atsakovas jokių įrodymų, be savo paaiškinimų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes apie tai, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė nepateikė. Vien jo teiginiai, kurių nepatvirtina jo pakviesti asmenys, šeimos nariai, kai sutuoktinių santykiai priešiški, nėra pakankamai pripažinti įrodytu, kad šios aplinkybės egzistavo. Atsižvelgus į tai, šis turtas neįtrauktinas į dalintino turto masę.

Atsakovas, kaip dalintiną santuokinį turtą nurodė kompiuterį su monitoriumi ir kompiuterio stalą. Ieškovė tvirtina, kad šie daiktais yra dukroms nupirktas turtas. Atsakovas su šiomis aplinkybėmis sutiko. Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios su sutuoktinio asmeniu (CK 3.120 straipsnio 1 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste, atsakovui pripažinus, kad šis turtas yra jų dukrų asmeninio naudojimo daiktai, šis turtas neįtrauktinas į dalintiną turtą.

Atsakovas į dalintiną turtą įtraukė ir 150 kg kiaulę 300 Eur vertės. Ieškovė nurodė, kad ši kiaulė yra paskersta, ji ją panaudojo maistui, davė ir dukroms. Tai patvirtino liudytojos G. V. bei R. V.. Pagal kasacinio teismo praktiką, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 37 punktas; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Iš aukščiau aptartų ieškovės ir liudytojų parodymų matyti, kad šis turtas sprendimo priėmimo metu neegzistuoja, todėl jis negali būti padalintas natūra kaip prašo atsakovas.

Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl kompensacijos svarbu, ar turtas sunaudotas vedant bendrą ūkį, kuomet buvo galimybė panaudoti jį bendriems šeimos poreikiams tenkinti, ar jau nustojus jį vesti, kuomet bendrų šeimos poreikių tenkinimas nebebuvo įmanomas. Šeimos turto teisinis rėžimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (CK 3.86 straipsnio 1 dalis). Šalių paaiškinimais, liudytojų G. V. ir R. V. parodymais nustatyta, kad kiaulė sunaudota maistui po 2019 m. vasario 24 d., kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo spręsti, kad šis bendras sutuoktinių turtas panaudotas šeimos poreikiams, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 150 Eur piniginė kompensacija (300 Eur/2).

Tarp šalių kilo ginčas dėl dvigulės lovos su dvejomis spintelėmis teisinio rėžimo. Ieškovas nurodo, kad šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, nes šis turtas jo sesers padovanotas ne šeimai, o jam asmeniškai. Asmenine sutuoktinių nuosavybė pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas, jeigu nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovas, tvirtindamas, kad šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, privalo šią aplinkybę įrodyti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę, ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas, naudodamasis kvalifikuoto teisininko pagalba, nei priešieškinyje (t. 2, b. l. 3), nei atsiliepime (t. 1, b. l. 73) niekada nenurodė, kad šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, prašė jį padalinti kaip bendrą turtą. Tai, kad šis turtas padovanotas asmeniškai jam, jis nurodė tik paskutiniame teismo posėdyje, paaiškindamas, kad kai sesuo sužinojo apie skyrybas pasakė, kad jis pasiimtų jos dovanotą lovą. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovo sesuo, dovanodama lovą su spintelėmis, įvardino, kad šį turtą dovanoja jiems, t. y. jų šeimai. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų lova buvo pervežta į jų gyvenamąjį būstą, šiuo turtu sutuoktiniai naudojosi iki atsakovas išėjo gyventi atskirai, išėjęs gyventi atskirai atsakovas niekada nereiškė pretenzijų į šį turtą kaip į asmeninį. Svarbu ir tai, kad atsakovas, net nurodęs, kad šis turtas padovanotas jam asmeniškai, nekvietė į teismo posėdį sesers, kuri galėtų patvirtinti šias aplinkybes. Viso šios aplinkybės suformuoja didesnę tikimybę, kad lova su spintelėmis buvo padovanota sutuoktiniams, todėl yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir turi būti dalintina kaip jų bendras turtas. Vien tai, kad sutuoktinių santuokai iširus, atsakovo sesuo panoro lovą perdovanoti kitiems giminaičiams, negali būti pagrindas šio turto teisiniam rėžimui pasikeisti, nes dovanojimo sandoris yra įvykęs ir galiojantis. 2019 m. liepos 23 d. teismo posėdyje atsakovas sutiko, kad šios lovos vertė yra 400 Eur (įrašas 4.30 val.). 2020 m. birželio 8 d. teismo posėdyje sutiko, kad dviejų šių spintelių vertė yra 60 Eur (2x30 Eur).

Tarp šalių kilo ginčas dėl dalies turto vertės: ieškovė nurodo, kad virtuvinio komplekto vertė yra 100 Eur, atsakovas – 150 Eur; ieškovė nurodo, kad virtuvinio stalo su keturiomis kėdėmis vertė 50 Eur, atsakovas – 80 Eur; ieškovė nurodo, kad traktoriaus priekabos vertė yra 1 500 Eur, atsakovas – 800 Eur; ieškovė nurodo, kad kultivatoriaus vertė yra 300 Eur, atsakovas – 200 Eur; ieškovė nurodo, kad benzininio pjūklo vertė yra 150 Eur, atsakovas – 100 Eur. Šalys teismo pasiūlymu atlikti šio turto vertinimą nepasinaudojo. Ieškovė turto vertę įrodinėja panašaus turto paradavimo kainomis svetainėje skelbiu.lt. Atsakovas apsiribojo tik įvardindamas turto vertę, įrodymų dėl jo vertės nepateikė. Atsižvelgus į tai, šio turto vertė nustatytina apskaičiavus turto vertės vidurkį pagal panašaus turto pardavimo kainas ir šalių pateiktą turto įvertinimą. Atsižvelgus į tai: virtuvinio komplekto vertė – 136 Eur (100 Eur (ieškovės vertė) ir 150 Eur (atsakovo vertė) ir 159 Eur (panašaus turto vertė) (t. 3, b. l. 112)/3); virtuvinio stalo su keturiomis kėdėmis vertė – 65 Eur (50 Eur (ieškovės vertė) ir 80 Eur (atsakovo vertė)/2; panašaus turto kainos nepateiktos); svetainės stalo vertė – 34 Eur (20 Eur (ieškovės vertė) ir 80 Eur (atsakovo vertė) ir 20 Eur ir 15 Eur (panašaus turto vertė) (t. 3, b. l. 106–107)/4); traktoriaus priekabos vertė – 1 090 Eur (1 500 Eur (ieškovės vertė) ir 800 Eur (atsakovo vertė) bei pagal pridėtas nuotraukas (t. 2, b. l. 60) svetainėje skelbiu.lt rastų priekabų vertė 800 Eur ir 1 000 Eur ir 1 350 Eur/5); kultivatoriaus vertė – 250 Eur Eur (300 Eur (ieškovės vertė) ir 200 Eur (atsakovo vertė)/2); benzininio pjūklo vertė – 125 Eur (150 Eur (ieškovės vertė) ir 100 Eur (atsakovo vertė)/2) (panašaus turto kainos nepateiktos).

III. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Šalys sutinka, kad dvigulė lova–sofa 50 Eur vertės, lova–fotelis 60 Eur vertės, skalbimo mašina 100 Eur vertės, sieninė spinta 100 Eur vertės, šaldytuvas 50 Eur vertės, televizorius 80 Eur vertės, viryklė 50 Eur vertės, virtuvinis komplektas 136 Eur vertės, virtuvės stalas su keturiomis kėdėmis 65 Eur vertės, sūpynės 50 Eur vertės, sekcija ir spinta 200 Eur vertės, komoda 15 Eur vertės, svetainės stalas 34 Eur vertės būtų priteisti ieškovei, o kultivatorius 250 Eur vertės, traktoriaus priekaba 1 090 Eur vertės, vartytuvas 100 Eur vertės, kompresorius 60 Eur vertės, benzininis pjūklas 125 Eur vertės, rotacinė žoliapjovė 200 Eur vertės būtų priteisti atsakovui. Atsižvelgus į tai, šis turtas padalintinas šalių prašomu būdu.

Dvigulė lova 400 Eur vertės, dvi spintelės 60 Eur vertės, atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, kad tai yra bendras šalių turtas, į tai, kad ieškovė nuo pat pradinio ieškinio pageidavo gauti šį turtą, atsakovas su tuo buvo sutikęs, šis turtas priteistinas ieškovei.

Šalys nesutaria, kam turi būti priteisti šie daiktai: tiek ieškovė, tiek atsakovas pageidauja gauti automobilį ,,Peugeot 607“, traktorių MTZ-82, plūgą ,,Kverneland“, šaldymo dėžę, dvigulę lovą; nė vienas iš sutuoktinių nepageidauja gauti: automobilio ,,Ford Focus“, lengvojo automobilio priekabos, pavėsinės, grūdų malūno–smulkintuvo, šaldiklio, trimerio, vandens statinės gyvuliams, savaeigės žoliapjovės, namų kino, spintos su stalčiais ir sekcija.

Dėl automobilių padalijimo. Nuo ieškinio pareiškimo momento šalys prašė ieškovei prašė priteisti automobilį ,,Ford Focus“, o atsakovui – ,,Peugeot 607“ (t. 1, b. l. 5–6; t. 2, b. l. 5; t. 3, b. l. 25). Tik tarp šalių kilus ginčui dėl automobilių vertės (ieškovė ,,Peugeot 607“ įvertino 1 500 Eur, atsakovas – 800 Eur, ,,Ford Focus“ ieškovė – 300 Eur, atsakovas – 700 Eur), dėl to, kas kuriam turi išmokėti kompensaciją už brangesnį turtą, ieškovė 2019 m. spalio 15 d. patikslino ieškinį ir paprašė jai priteisti automobilį ,,Peugeot 607“, o atsakovui – ,,Ford Focus“. Tai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas nuo pat pradžios sutarė dėl automobilių padalijimo. Bylos nagrinėjimo metu atliktas individualus automobilio ,,Peugeot 607“ vertinimas, nustatyta, kad jo rinkos vertė – 700 Eur, atsakovas sutiko su ieškovės nurodyta automobilio ,,Ford Focus“ verte – 300 Eur, todėl ginčo dėl turto vertės neliko. Automobiliu ,,Ford Focus“ visą šį laiką, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, naudojosi ieškovė. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, automobilis ,,Ford Focus“ priteistinas ieškovei, o ,,Peugeot 607“ – atsakovui.

Dėl traktoriaus MTZ-82. Jo nuo ieškinio pareiškimo momento pageidavo atsakovas, tokią pat poziciją buvo išsakiusi ir ieškovė (t. 1, b. l. 6; t. 2, b. l. 5; t. 3, b. l. 25). Tik kilus ginčui dėl jo vertės ir to, kas kuriam turėtų išmokėti kompensaciją, ieškovė persigalvojo ir 2019 m. spalio 15 d., patikslinusi ieškinį, šį turtą paprašė priteisti jai (t. 3, b. l. 136). Bylos nagrinėjimo metu atliktas individualus ratinio traktoriaus MTZ-82 vertinimas ir nustatyta jo rinkos vertė, todėl ginčo dėl jo vertės neliko. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas turi ūkininko ūkį, turi daug žemės. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad traktorius MTZ-82 ir plūgas ,,Kverneland“, kurio rinkos vertė taip pat nustatyta bylos nagrinėjimo metu, priteistini atsakovui. Kadangi atsakovas ūkininkauja, turi daug žemės, todėl spręstina, kad lengvojo automobilio priekaba jam bus naudingesnė nei ieškovei, be to, ieškinyje jis prašė ją jam priteisti, tik po to pakeitė savo poziciją dėl jo, todėl lengvojo automobilio priekaba priteistina atsakovui.

Pavėsinė yra ieškovės gyvenamosios sodybos kieme, jos perkėlimas į kitą vietą pareikalautų papildomų išlaidų, ieškovė nuo pat pradžių šio turto pageidavo, todėl pavėsinė priteistina ieškovei.

Ieškovė, pareikšdama ieškinį siekė, kad jai būtų priteisti savaeigė žoliapjovė ir trimeris, jais ji nuolat naudojasi nuo 2019 m. vasario 24 d. Sekcija su stalčiais ir spinta yra pilnamečių dukrų kambaryje, namų kino sistema gali būti naudojama su televizoriumi, kuri lieka ieškovei, ieškovė nuo bylos pradžios siekė gauti ir namų kino sistemą, taip pat norėjo, kad jai būtų priteisti vandens statinė, grūdų malūnas–smulkintuvas, todėl šie daiktai priteistini ieškovei.

Šaldymo dėžė, kurios vertė 230 Eur, priteistina ieškovei, o šaldiklis, kurio vertė 50 Eur, – atsakovui, siekiant kuo tolygiau natūra padalinti turtą tarp sutuoktinių taip užtikrinant kuo mažesnį sutuoktinio gaunamo turto vertės skirtumą.

Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, ieškovei priteistina turto už 2 670 Eur, o atsakovui už 3 905 Eur. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1,2 dalis). Pagrindų, numatytų CK 3.123 straipsnyje, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo nėra. Atsižvelgus į tai. Iš atsakovo priteistina 1 235 Eur piniginė kompensacija ieškovei už jam tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Kadangi ieškovė privalo kompensuoti atsakovui 150 Eur už savo poreikiams sunaudotą kiaulę, šia dalimi mažintina jai priteistina kompensacija ir ieškovei priteistina iš atsakovo 1 085 Eur (1 235 Eur – 150 Eur) piniginė kompensacija.

III. Dėl piniginės kompensacijos priteisimo dėl sąskaitoje buvusių pinigų

Nuo 2019 m. vasario 24 d. sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Šeimos turto teisinis rėžimas pasibaigia, nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (CK 3.86 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo už po gyvenimo skyrium jo panaudotas pinigines lėšas – 12 278,22 Eur.

Iš sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas nuo 2019 m. vasario 24 d. iš AB ,,Swedbank“ banke esančios sąskaitos, 2019 m. kovo 1 d. pervedė 10 000 Eur sesei V. V., 10 823,04 Eur išsigrynino ar panaudojo atsiskaitydamas. Nuo 2019 m. vasario 24 d. į šią atsakovą sąskaitą įplaukė 17 970,80 Eur. Iš į sąskaitą įplaukusių pinigų 3 975,80 Eur yra darbo užmokestis, socialinio draudimo išmoka ir gyventojo pajamų mokesčio permoka. Kadangi šias pajamas atsakovas gavo sutuoktiniams gyvenant skyrium, jos yra jo asmeninė nuosavybė (CK 3.86 straipsnio 1 dalis). 10 000 Eur pervesta V. V. kaip skolos grąžinimas, tą patvirtina sąskaitos išrašas. Liudytoja V. V. patvirtino, kad ji buvo paskolinusi broliui J. V. 35 000 Eur, 2019 m. kovo mėnesį į jos sąskaitą pervesdamas 10 000 Eur J. V. skolą galutinai grąžino. Šie įrodymai pakankami pripažinti, kad šie 10 000 Eur nebuvo sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė. Iš atsakovo po 2019 m. vasario 24 d. panaudotų 20 823,04 Eur atėmus 10 000 Eur V. V. ir 3 975,80 Eur jo pajamų, jis panaudojo 6 847,24 Eur, kurie buvo bendra sutuoktinių nuosavybė. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad juos jis išleido savo asmeniniams poreikiams – maistui, mokesčiams, teisinėms paslaugoms apmokėti, degalams. Atsižvelgus į tai, ieškovei turėtų būti kompensuojama 3 423,62 Eur (6 847,24 Eur/2) už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

Tačiau priteisiant kompensaciją, turi būti atsižvelgta ir į ieškovės sąskaitose buvusias lėšas, gautas iki sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Ieškovė nuo 2019 m. vasario 24 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbiami) G. V. pervedė 300 Eur, 771 Eur pervedė į kitą jai priklausančią sąskaitą Nr. LT98 4010 0422 0012 2936. Iš šios sąskaitos ieškovė panaudojo 5 792,97 Eur (išsigrynino, pervedė pilnametėms dukroms ar atsiskaitė už prekes). Po 2019 m. vasario 24 d. į ieškovės sąskaitą įplaukė 1 947,33 Eur darbo užmokesčio bei 20 Eur ji įnešė pati. Iš 5 792,97 Eur panaudotų lėšų atėmus asmenines lėšas, gautas pradėjus gyventi skyrium – 1 967,33 Eur (1 947,33 Eur darbo užmokesčio ir 20 Eur įneštųjų), matyti, kad ieškovė iš abiejų sąskaitų panaudojo savo nuožiūra 4 125,59 Eur (300 Eur iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbiami) ir 3 845,64 Eur iš sąskaitos Nr. LT98 4010 0422 0012 2936) bendrų lėšų. Iš ieškovės paaiškinimų, sąskaitos išrašų matyti, kad 2 560 Eur pervedė pilnametėms dukroms, kitus naudojo savo poreikiams – maistui, apmokėti už teisines paslaugas, įsigyti buities prekėms. Visos šios lėšos negali būti pripažintos kaip panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgus į tai ½ dalis šios sumos – 2 062,80 Eur (4 125,59 Eur/2) priklauso atsakovui.

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, tai, kad ieškovei turėtų būti kompensuojama 3 423,62 Eur (6 847,24 Eur/2) už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, o atsakovui – 2 062,80 Eur, šia dalimi sumažinus ieškovei priteistiną kompensaciją, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 360,82 Eur (3 423,62 Eur – 2 062,80 Eur) piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

Ieškovei iš atsakovo priteistina 1 085 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, taip pat 1 360,82 Eur už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, todėl viso ieškovei iš atsakovo priteistina 2 445,82 Eur (1 085 Eur ir 1 360,82 Eur) kompensacija.

IV. Dėl baudos už piknaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo

Ieškovė siekia, kad atsakovui būtų paskirta bauda dėl piknaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą, tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

Tarp dalyvaujantiems byloje asmenims tenkančių pareigų, sudarančių proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų turinį, yra įtvirtintas reikalavimas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šio procesinio reikalavimo nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar minimizuoti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo.

Pirmiau įvardyti teisiniai svertai, be kita ko, yra sureguliuoti CPK 95 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas šias teisės normas yra pasisakęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (2018 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. e3K-3-67-969/2019). Proceso įstatymo nuostatos, reguliuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės ieškinys teisme gautas 2019 m. gegužės 6 d., procesiniai dokumentai J. V. įteikti 2019 m. gegužės 15 d. 2019 m. gegužės 14 d. gautas atsakovo priešieškinys (iki bylų sujungimo ieškinys). Atsižvelgus į tai spręstina, kad J. V., dar nežinodamas apie tai, kad J. V. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, pats tokį ieškinį teismui pateikė, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santuoka iširusi, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šis atsakovo ieškinys buvo pareikštas nesąžiningai, siekiant piknaudžiauti procesinėmis teisėmis.

Sutiktina, kad J. V., atsiliepime (t. 1, b. l. 72), vėliau ir teismo posėdyje, neigė sudavęs tris smūgius J. V., 2019 m. vasario 24 d. konflikto aplinkybes nurodė kitaip nei nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą J. V. atžvilgiu pagal laidavimą. Tačiau vien tai, kad atsakovas atsiliepime konflikto aplinkybes nurodė kitaip nereiškia, kad atsiliepimas pateiktas nepagrįstai ar nesąžiningai, skirtingas faktinių aplinkybių nurodymas sietinas su įrodinėjimo procesu, tačiau šie J. V. veiksmai nepakankami pripažinti, kad jis sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Atsižvelgus į tai, pirmiau nurodytų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, atsakovo elgesio nepakanka piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti ir taikyti CPK 95 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 750 Eur (t. 1, b. l. 7, 53; t. 2, b. l. 75; t. 3, b. l. 142): 250 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimą patvirtina kvitas (t. 1, el. b. l. 7; t. 3, b. l. 142) ir 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina kvitai (t. 1, b. l. 53; t. 2, b. l. 75).

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovės atstovas surašė ieškinį, pasikeitus bylos aplinkybėms jį kelis kartus tikslino, teikė atsiliepimą, atstovavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurie truko 8 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Žyminis mokestis priskiriamas prie bylinėjimosi išlaidų (CPK) 79 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 915,59 Eur: 235,60 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimą patvirtina kvitas (t. 2, b. l. 24), 1 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina pinigų priėmimo kvitai (t. 3, b. l. 48–49; t. 3, b. l. 154), 279,99 Eur išlaidos turto vertinimui, kurias patvirtina PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų kvitai (t. 3, b. l. 121).

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad atsakovo atstovai surašė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, atstovavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurie truko 8 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Žyminis mokestis priskiriamas prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Turto vertinimas buvo būtinas priešieškiniui pagrįsti, todėl jos pripažintinos būtinomis, jos pagrįstos byloje esančiais dokumentais, todėl pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis šioje byloje (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šalių procesinį elgesį, teismas neturi pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

Kai nurodyta aukščiau, ieškovės turėtos išlaidos sudaro 1 750 Eur. Jos ieškinys patenkintas iš dalies: ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir priteisti turto už 3 495 Eur, 17 278,22 Eur piniginę kompensaciją ir 2 000 Eur neturtinės žalos, viso – 17 773,22 Eur; santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, jai priteista jai priteista: turto už 2 670 Eur, 1 085 Eur piniginė kompensacija, 1 360,82 Eur kompensacija už sąskaitoje buvusius pinigus ir 1 500 Eur neturtinės žalos, viso – 6 615,82 Eur, t. y. jos ieškinys patenkintas 37 procentų (6 615,82 x 100/17 773,22), todėl atsakovas jai turi atlyginti 37 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 647,50 Eur (1 750 Eur x 37 proc.).

Kaip minėta aukščiau, atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudaro – 1 915,59 Eur. Jo priešieškinys patekintas iš dalies: jis prašė priteisti turto už 4 520 Eur, jam priteista turto už 2 670 Eur, t. y. jo ieškinys patenkintas 59 procentais, todėl ieškovė jam turi atlyginti 59 procentus jo turėtų bylinėjimosi išlaidų – 1 130,20 Eur (1 915,59 Eur x 59 proc.).

Atsižvelgus į tai, kad atsakovas turi atlyginti ieškovei 647,50 Eur išlaidų, o ieškovė turi atlyginti atsakovui 1 130,20 Eur išlaidų, įskaičius tarpusavio mokėjimus, iš ieškovės priteistina atsakovui 482,70 Eur (1 130,20 Eur – 647,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Šia dalimi mažintina ieškovei iš atsakovo priteistina 2 445,82 Eur kompensacija ir ieškovei priteistina – 1 963,12 Eur (2 445,82 Eur – 482,70 Eur),

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 15,79 Eur, jos priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: iš ieškovės 63 procentų – 7,43 Eur (15,79 Eur x 63 proc.), nes ši jos ieškinio dalis atmesta, o iš atsakovo 37 procentų – 8,36 Eur (15,79 Eur – 7,43 Eur), nes ši ieškovės ieškinio dalis patenkinta.

Ieškovei dalies žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (t. 1, b. l. 56–57; t. 3, b. l. 138–140). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Ieškovė turėjo sumokėti 633 Eur žyminio mokesčio (100 Eur dėl neturtinio reikalavimo ir 533 Eur dėl turtinio reikalavimo, kurį sudaro 2 000 Eur, 3 495 Eur ir 12 278 Eur x 3 proc.). Ieškovė sumokėjo 250 Eur, o likusi dalis – 383 Eur buvo atidėta iki sprendimo priėmimo, todėl ši dalis priteistina valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys patenkintas 37 proc., 63 procentų jo atmesta, todėl 241,29 Eur (383 Eur x 63 proc.) priteistini iš ieškovės, o 37 procentai – 141,71 Eur (383 Eur – 241,29 Eur) priteitini iš atsakovo.

Atsižvelgus į tai, iš ieškovės valstybei priteistina 248,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (7,43 Eur už procesinius dokumentus ir 241,29 Eur žyminio mokesčio), iš atsakovo – 150,07 Eur (8,36 Eur už procesinius dokumentus ir 141,71 Eur žyminio mokesčio).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką tarp J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbiami)., ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbiami)., įregistruotą (duomenys neskelbiami) Alytaus miesto savivaldybės Civilinės būklės aktų įregistravimo skyriuje, įrašo Nr. 148, nutraukti dėl J. V. kaltės.

Palikti J. V. santuokinę pavardę – V..

Priteisti J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) šį turtą: automobilį ,,Ford Focus“, VIN (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dvigulę lovą–sofą, lovą–fotelį, skalbimo mašiną, sieninę spintą, šaldytuvą, televizorių, dvigulę lovą, dvi spinteles, viryklę, virtuvinį komplektą, virtuvinį stalą su keturiomis kėdėmis, sūpynes, sekciją ir spintą, komodą, svetainės stalą, pavėsinę, namų kiną, spintą su stalčiais ir sekcija, savaeigę žoliapjovę, trimerį, šaldymo dėžę, grūdų malūną–smulkintuvą, vandens statinę gyvuliams.

Priteisti J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) automobilį ,,Peugeot 607“, VIN (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1979 m. ratinį traktorių ,,Belarus-82“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbiami), traktoriaus priekabą PSE-12,5, identifikavimo kodas (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbiami), plūgą ,,Kverneland“, kultivatorių, vartytuvą, kompresorių, benzininį pjūklą, rotacinę žoliapjovę, automobilio priekabą 8102 4, VIN (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbiami), šaldiklį.

Priteisti J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos iš J. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 963,12 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 12 centų) kompensaciją iš J. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmesti.

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu paskyrimo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti iš J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 248,72 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 72 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Priteisti iš J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 150,07 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 7 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė