Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-589-440/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-09
Bylos Nr.: 2A-589-440/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-35943-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė
Ieškovas: L. L., Č. L.
Atsakovas: I. K., A. B.
Trečiasis asmuo: A. S., D. K., D. Š., G. P., uždarajai akcinei bendrovei „Conlex“, uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Naujininkų ūkis“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“

Civilinė byla Nr. 2A-589-440/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35943-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos : 3.5.20.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Irenos Stasiūnienės ir Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. L. ir Č. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-318-820/2020 pagal ieškovų L. L. ir Č. L. ieškinį atsakovėms I. K. ir A. B., dalyvaujant tretiesiems asmenims A. S., D. K., D. Š., G. P., uždarajai akcinei bendrovei „Conlex“, uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Naujininkų ūkis“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, dėl varžytynių akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai L. L. ir Č. L. kreipėsi į teismą prašydami panaikinti 2018 m. spalio 16 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S18-1039-15150. Taikyti restituciją – grąžinti šalis į pirminę padėtį. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė antstolė I. K. vykdė išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) „Vilniaus energija“ 3 380,30 Eur skolos išieškojimą susidariusį už energijos išteklius ir komunalines paslaugas. Antstolė vykdžiusi varžytynes Nr. 154656 ir pardavusi ieškovams priklausantį butą pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK ) 663 straipsnio 3 dalies normų nuostatas, nes išieškojimą nukreipė į vienintelį gyvenamąjį būstą ir jį pardavė, tuo pažeisdama minėtos teisės normos draudimus. Nurodė, kad CPK 675 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis negali areštuoti iš esmės daugiau turto, nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pagal CPK 663 straipsnio nuostatas, negali būti išieškoma iš skolininko paskutinio būsto, jei išieškotina suma ir vykdymo išlaidos neviršija 4 000 Eur. Sistemiškai aiškinant teisės normas, ši suma 4 000 Eur turėtų būti varžytynių paskelbimo metu, o varžytynių metu skolos sumai tapus mažesne nei 4 000 Eur, varžytynės turėtų būti atšauktos.

Ieškovės skola buvo 3 380,30 Eur ir šiai skolai išieškoti buvo parduotas turtas už 33 070 Eur, todėl buvo pažeisti ieškovų interesai ir įstatymo nuostatos. Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina 131209,46 Eur. Atsižvelgiant į pardavimo kainą butas iš varžytinių parduotas beveik už keturis kartus mažesnę kainą. Antstolė privalėjo iš pradžių padalinti turtą, o tik tuomet skelbti varžytynes, nes ieškovų skolos yra asmeninės, kaip nustatyta CPK 667 straipsnyje, o to nepadarius išieškojimas nebuvo galimas. Be to, CPK 663 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, jei skolą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme nustatytas išskaitas. Iš ieškovų pateiktų pažymų apie priskaičiuotas išmokas matosi, kad jie galėjo įvykdyti įsiskolinimus.

Šalies argumentai

2. Atsakovė A. B. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš varžytynių įgijo ieškovų parduodamą ginčo butą, sumokėdama varžytynių kainą – 33 070 Eur. Ieškovai iš buto neišsikėlė, todėl atsakovė pasiūlė ieškovams nuomotis butą ir 2018 m. lapkričio 30 d. tarp ieškovų ir atsakovės buvo sudaryta buto nuomos sutartis 6 mėnesiams, mokant 220 Eur nuomos mokestį. Pagal teismų praktiką, varžytynių akto panaikinimas galimas tik esant esminiams imperatyvių teisės normų pažeidimams, varžantiems asmenų teises ir teisėtus interesus. Varžytynių paskelbimo metu galiojo įstatymo redakcija, pagal kurią minimali išieškoma suma buvo ne 4 000 Eur, bet 2 030 Eur, todėl antstolė galėjo pažeisti įstatymą tik tuo atveju, jei būtų viršyta 2 030 Eur suma. Ieškovų bendra skola, išieškoma atsakovės antstolės I. K., buvo 17 871,25 Eur. Ieškovės skola 4 647,24 Eur, o ieškovo – 13 224,01 Eur. Be to, prie išieškojimo prisijungė ir kiti antstoliai, todėl išieškoma skola buvo didesnė. Jei paskelbus varžytynes skolos suma tampa mažesnė, nei 4 000 Eur, varžytynių atšaukti nereikia. Ieškovai pagal gaunamas pajamas neturėjo galimybių apmokėti skolas per šešis mėnesius ar per 18 mėnesių, todėl antstolė turėjo teisę skelbti varžytynes. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi buvo atmetęs ieškovų pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kadangi šis klausimas jau buvo išnagrinėtas teismo, todėl ieškovai negali vėl grįsti ieškinio tuo pačiu pagrindu. Ieškovai turto pardavimo kainos neatitikimą grindžia panašioje gyvenvietėje skelbime parduodamo turto kaina, tačiau nėra galimybės įvertinti lyginamo turto būklės ir daugelio kitų dalykų. Turtas nėra įkainuotas individualiai, daiktų amžius ženkliai skiriasi, todėl negalima lyginti skirtingų daiktų. Be to, turtas nebuvo parduotas iš pirmųjų varžytynių, todėl negalima sakyti, jog jo kaina neatitinka turto rinkos kainų.

3. Atsakovė antstolė I. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė neteisingai nurodė išieškomą sumą. Visa skola buvo 17 871,25 Eur bei prisidėjus kitiems antstoliams dar buvo išieškoma 2 594,45 Eur. Teismas turi taikyti procesinio veiksmo atlikimo metu galiojusio įstatymo nuostatas, o ne tas, kurios įsigaliojo praėjus daug laiko po varžytynių paskelbimo ir užbaigimo. Skolos išieškojimas iš skolininkų buvo vykdomas nuo 2005 metų ir nuo to laiko ieškovai elgėsi pasyviai, nesąžiningai, vilkino vykdymo procesą, nebendradarbiavo, nepriimdavo siunčiamos korespondencijos. Ieškovai nepagrįstai nurodo, jog turtas parduotas už per mažą kainą, nes buvo atlikta ekspertizė turto vertei nustatyti. Ieškovų nurodomas lyginamasis butas yra naujos statybos, o ieškovų – senas, kelis kartus senesnis. Ieškovai nušalinimų ekspertui nepareiškė, ekspertizę atliko teismo ekspertų sąraše esantis ekspertas. Neginčijo eksperto nustatytos turto kainos, neprašė pakartotinės ekspertizės, neskundė antstolio patvarkymų dėl kainos nustatymo, nedėjo pastangų patys parduoti turto už didesnę kainą. Teismai atmetė ieškovų pareiškimą dėl paskutinio būsto nepardavimo iš varžytynių, todėl ieškovų argumentai atmestini.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė antstolė I. K. ginčijamu 2018 m. spalio 16 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-18-139-15150 ( toliau – Varžytinių aktas) atsakovei A. B. perleido ½ ginčo buto, priklausančio ieškovei L. L. ir ½ ginčo buto, priklausiusio ieškovui Č. L.. Pardavimo suma – 33 070 Eur sumokėta 2018 m. spalio 15 d.

6. Teismas nurodė, kad ieškovai teigia, jog antstolė, parduodama ginčo butą pažeidė CPK 663 ir 664 straipsnių nuostatas, nes pardavė turtą išieškodama mažesnę skolą nei 4 000 Eur (CPK 663 straipsnio 3 dalis) bei pažeidė išieškojimo tvarką, nustatytą CPK 664 straipsnyje. Teismas su šiais teiginiais nesutikdamas nurodė, kad ieškovai nepagrįstai nurodo, jog pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį minimali suma yra 4 000 Eur, nes ši įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2018 m. spalio 1 d. (pakeista 2018 m. birželio 30 d., CPK 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1460, įsigaliojusiam nuo 2018 m. spalio 1 d.). Nors įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustatė, kad šio įstatymo redakcija taikoma ir byloms, pradėtoms iki jo įsigaliojimo, tačiau šiuo atveju ji netaikytina, nes įsigaliojo po varžytynių paskelbimo ir užbaigimo. CPK 3 straipsnio 8 dalis nustato, jog procesas vyksta pagal atskirų veiksmų atlikimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, todėl taikytina CPK 663 straipsnio 3 dalies redakcija galiojusi varžytynių paskelbimo ir vykdymo metu, kuri nustatė, jog išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena galima tik tuo atveju, jei išieškoma suma viršija 2 030 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes šiam ginčui nagrinėti taikytina galiojusio įstatymo riba dėl skolos, mažesnės nei 2 030 Eur išieškojimo.

7. Iš antstolės 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateiktų papildomų įrodymų teismo vertinimu matyti, jog varžytynių paskelbimo dieną ieškovės L. L. bendra išieškoma suma su vykdymo išlaidomis buvo 3 227,65 Eur, atmetus vykdymo išlaidas 740 Eur, likusi išieškoma skola – 2 487,65 Eur. Taigi, varžytynių paskelbimo (2018 m. balandžio 10 d.) ir užbaigimo metu (2018 m. birželio 21 d.) CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali išieškojimo iš skolininkui priklausančio būsto suma (2 030 Eur ), buvo viršyta, todėl teismas padarė išvadą, jog antstolė, parduodama ieškovės būstą iš varžytynių, įstatymo nuostatų nepažeidė.

8. Č. L. skolos viršijo CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribą keletą kartų (varžytynių paskelbimo dieną išieškoma suma – 13 224,01 Eur) ir ginčo dėl to byloje nėra. Teismas sprendė, kad antstolė, parduodama ieškovo Č. L. butą (1/2 jo dalį), CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė.

9. Ieškovų skolos buvo asmeninės ir antstolis pardavinėjo jų turtą kaip dalinį (po ½) ir kiekvieno ieškovo asmeninės skolos išieškojimą nukreipė į sumą, gautą pardavus kiekvieno ieškovo ginčo buto dalį, o likusią sumą pervedė kiekvienam ieškovui. Atsižvelgiant į tai, jog asmeninės ieškovų skolos buvo išieškomos tik iš asmeninio ieškovų turto, nereikėjo atlikti skolininko turto dalies nustatymo procedūros, numatytos CPK 667 straipsnyje, todėl antstolė įstatymo nuostatų nepažeidė.

10. Teismas nesutiko, kad buvo pažeistos CPK 663 straipsnio 4 dalies normos. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-25839-1080/2018, atmetė ieškovų prašymą, kad nebūtų išieškoma skola iš paskutinio ieškovų buto. Nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2554-661/2018, palikus pirmosios instancijos nutartį nepakeistą.

11. Skolų išieškojimas iš ieškovės vykdomas nuo 2012 metų ir nebuvo baigtas iki varžytynių paskelbimo. Nuo to laiko skolos padidėjo, o 2018 m. spalio 22 d. buvo išduotas dar vienas vykdomasis raštas dėl 3 524,10 Eur išieškojimo. Teismo vertinimu yra akivaizdu, jog antstolė negalėjo įvykdyti išieškojimo iš ieškovės L. L. darbo užmokesčio per protingą terminą. Ieškovo pajamos - senatvės pensija yra apie 227 Eur per mėnesį ir išieškoma buvo po maždaug 114 Eur. Skolų išieškojimas iš ieškovo buvo vykdomas nuo 2005 metų ir nuolat didėjo išieškoma suma. Teismo vertinimu, padengti daugiau nei 13 000 Eur įsiskolinimą per protingą terminą, neįmanoma.

12. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad jų būstas buvo parduotas už per mažą kainą. Antstolio samdytas ekspertas, apžiūrėjęs ieškovų butą, nustatė jo vertę 55 000 Eur. Teismo vertinimu eksperto nustatyta kaina esminiai nesiskiria nuo pačių ieškovų nustatytos vertės, netgi yra beveik 10 procentų didesnė. Ieškovų butas nebuvo parduotas pirmose varžytynėse už 44 000 Eur kainą, kas rodo, jog šio konkretaus buto vertė rinkoje nesiekė 44 000 Eur. Butas buvo parduotas pakartotinėse varžytynėse už 60 procentų parduodamo turto vertės (33 070 Eur ). Teismo vertinimu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolė, nustatydama parduodamo iš varžytynių turto kainą teisės normų nepažeidė ir parduoto turto vertė nėra žymiai mažesnė už rinkos kainą, o faktiškai atitiko rinkos kainą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovai L. L. ir Č. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-318-820/2020 ir priimti naują sprendimą - ieškovų L. L. ir Č. L. ieškinį patenkinti visiškai. Perskirstyti bylos šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovams L. L. ir ieškovui Č. L. priteisti 1 012,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės antstolės I. K.. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

13.1. Ginčo varžytinių paskelbimo, vykdymo ir užbaigimo laikotarpiu galiojusioje CPK 663 straipsnio 3 dalies redakcijoje imperatyviai buvo nustatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 030 Eur. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tiek pirmųjų varžytinių paskelbimo dieną, tiek antrųjų varžytinių paskelbimo dieną, iš ieškovės išieškotina suma neviršijo 2 030 Eur, todėl jai priklausianti buto 1/2 dalis negalėjo būti pardavinėjama ir parduota ginčo varžytinėse išieškomų skolų padengimui. Duomenys patvirtina, jog tiek pirmųjų varžytinių paskelbimo dieną (kaip vertino pirmosios instancijos teismas), tiek antrųjų varžytinių paskelbimo dieną (kaip turėjo būti vertinama byloje), iš ieškovės išieškoma skola su palūkanomis negalėjo būti didesnė nei 1207,72 Eur suma. Nei 1522,91 Eur (1207,72 Eur + 315,19 Eur). ), nei kita 1 522,91 Eur suma (su vykdymo išlaidomis) neviršijo CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytos 2030 Eur sumos, leidžiančios išieškoti skolą iš asmeniui priklausiančio būsto, kuriame jis gyvena. Ieškovei priklausanti ½ ginčo buto dalis buvo realizuota ginčo varžytinėse, pažeidžiant imperatyvią įstatymo nuostatą (CPK 663 straipsnio 3 dalis), todėl 2018 m. spalio 16 d. turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S18-139-15150 turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms bei byloje pritaikyta restitucija, natūra grąžinant bylos šalis į pirminę padėtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK 1.80 straipsnis)).

13.2. Antstolė ilgą laiką bylos nagrinėjimo metu vengė atskleisti konkrečią iš ieškovės išieškotiną sumą ginčo varžytinių paskelbimo momentu, bei, tik pirmosios instancijos teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, pateikė teismui suvestinius bei akivaizdžiai neteisingus duomenis apie neva iš ieškovės išieškotiną sumą varžytinių paskelbimo momentu, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Byloje esantys duomenys leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pasivadovavęs antstolės 2019 m. rugpjūčio 21 d. prašyme nurodyta klaidinga informacija, nepatikrinęs jos kitų bylos medžiagoje esančių objektyvių duomenų atžvilgiu, padarė klaidingą esminę išvadą, jog ginčo varžytinių paskelbimo momentu iš ieškovės išieškotina suma siekė net 3227,65 Eur, nors realiai daugiausiai ji galėjo siekti tik 1585,91 Eur sumą (skola, palūkanos, vykdymo išlaidos).

13.3. Ginčo varžytinių paskelbimo metu CPK 663 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė dirbdavo ir gaudavo stabilias darbo užmokesčio pajamas. Šiuo atveju CPK 663 straipsnio 1 dalies prasme laikytina būtent 1207,72 Eur suma be vykdymo išlaidų, kuri neabejotinai per 6 mėnesius galėjo būti padengta iš ieškovės gaunamo darbo užmokesčio.

13.4. Ieškovai nebuvo informuoti apie ginčo varžytines, jų eigą, tarpinius patvarkymus, išieškotinas sumas varžytinių paskelbimo momentu. Ieškovai nurodė, jog apie antrose varžytinėse Nr. 154656 parduodamą jiems priklausantį vienintelį gyvenamąjį butą sužinojo atsitiktinai pamatę skelbimą el. varžytinių puslapyje. Antstolė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad savo patvarkymus, susijusius su ginčo varžytinėmis siuntė ieškovams registruotais laiškais ir koks buvo šių laiškų likimas. Ieškovams teigiant, jog jie nebuvo antstolės informuoti apie atliktą ginčo turto vertinimą bei inicijuotas ginčo varžytines, o antstolei nepateikus į bylą jokių objektyvių duomenų, kurie leistų priešingai vertinti situaciją darytina išvada, jog ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie ginčo turto vertinimą, vykdytas ginčo varžytines ir tai užkirto jų galimybę realizuoti savo kaip skolininkų teisės, pvz., ieškovė neabejotinai būtų padengusi savo turėtą nedidelį įsiskolinimą (objektyviai egzistavusį 1585,91 Eur (skola, palūkanos, vykdymo išlaidos) ar net antstolės klaidingai pirmosios instancijos teismui nurodytą 3227,65 Eur, kad tik nebūtų ginčo varžytinėse pardavinėjamas paskutinis jos turimas būstas ½ ginčo buto dalis.

13.5. Ieškovai iš esmės nekvestionuoja to, kad varžytinės galėjo būti vykdomos ieškovui priklausiančios ½ buto dalies atžvilgiu dėl jo asmeninių skolų apimties, tačiau jokios varžytinės negalėjo būti vykdomos ieškovei priklausiančios ½ buto dalies atžvilgiu dėl jos asmeninių skolų nereikšmingos apimties. 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2018 m. kovo 13 d. patvarkymai patvirtina, jog parduotino turto per varžytines įkainojimo stadijoje buvo ketinama per varžytines realizuoti būtent ieškovui asmenine nuosavybe priklausančią ½ buto už jo asmenines skolas, tačiau galiausiai visiškai nepagrįstai ir neteisėtai varžytinės buvo paskelbtos dėl viso buto pardavimo bei ginčo varžytinėse buvo parduotas visas butas. Toks antstolės procesinis elgesys negali būti laikomas teisėtu ir pateisinamu, varžytinės buvo įvykdytos dėl netinkamo objekto (viso buto, nors galėjo būti vykdomos tik dėl ½ buto), atitinkamai ir pačios ginčo varžytinės negali būti laikomos teisėtomis.

13.6. Varžytinėse realizuoto buto rinkos vertė nebuvo nustatyta objektyviai ir teisingai. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad ieškovė net teoriškai neturėjo jokios galimybės pareikšti prieštaravimų dėl varžytinėse parduodamo turto vertės nustatymo (CPK 681, 682 straipsniai), kadangi antstolės įforminti 2017 m. gruodžio 14 d. patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo Nr. S-l 7-139-17373 ir 2018-03-13 patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-18-139-4101, kuriais buvo nustatinėjama varžytinėse parduotino turto vertė, nebuvo surašyti ieškovės ir jos disponuojamo turto atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog ginčo varžytinėse parduotas butas antstolės buvo įvertintas neteisingai ir neobjektyviai. Antstolės atliktų imperatyvių įstatymo nuostatų ir procedūrinių pažeidimų buvo realizuotas netinkamas objektas (visas ginčo butas, o ne ½ jo dalis, priklausianti ieškovei). Todėl tokios varžytinės turi būti pripažintinos negaliojančiomis ir sandorio šalių atžvilgiu pritaikyta restitucija natūra, šalys grąžintos į pradinę padėtį.

Atsiliepimas

14. Atsakovė antstolė I. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

14.1. Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad varžytynių paskelbimo metu išieškotina suma siekė tik 1522,91 Eur. Neaišku kuo remiantis nurodo tokias sumas, nurodo daug tų pačių ir besikartojančių faktinių aplinkybių. Apeliaciniame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl, apskaičiuojant CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą sumą, neturi būti priskaičiuojamos vykdymo išlaidos. Nepagrįsti argumentai, kad turėjo būti vertintinos tik dviejų vykdomųjų bylų skolų sumos, kai tuo tarpu išieškotina suma buvo vertinama pagal tris vykdomąsias bylas, o prie ieškovo vykdomų bylų dar prisijungė ir kiti antstoliai: D. Š., A. S. ir D. K.. Šiuo atveju ieškovės skolų dydis turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo metu buvo 3 227,65 Eur, iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento nebuvo patenkinti išieškotųjų reikalavimai ir apmokėtos visos vykdymo išlaidos, todėl teigti, kad varžytinės yra neteisėtos dėl to, kad ieškovų manymu nesiekė įstatyme nustatytos sumos, nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovų (skolininkų) atžvilgiu išieškojimas buvo vykdomas nuo 2005 metų ir nebuvo baigtas iki varžytynių, bet to, skolos nuolat didėjo, iš ieškovės L. L. iki 2018 m. lapkričio 7 d. dėl skolų išieškojimo buvo pateikta iš viso 10 vykdomųjų dokumentų. Ieškovei 2014 m. sausio 22 d. buvo pasirašytinai išduota pažyma dėl 5 326,85 Eur (18 392,55 Lt) skolos likučio. Civilinių bylų Nr. 2-8725-871/2011, Nr. 2-12499-541/2013, Nr. 2-202-541/2015 pagrindu ieškovų atžvilgiu buvo išduoti vykdomieji dokumentai dėl asmeninių prievolių nevykdymo. Šių vykdomųjų dokumentų pagrindu išieškojimas buvo vykdomas atskirai kiekvieno ieškovo atžvilgiu ir tai nėra klaidinanti aplinkybė, kaip nurodo ieškovai. Be to, 2019 m. rugpjūčio 21 d. teismui buvo pateiktos visos varžytynių paskelbimo dienai, t. y. 2018 m. balandžio 10 d. vykdomos bylos su neišieškotų skolų likučiais. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad bendra išieškoma skolų suma buvo 16 451,66 Eur: iš ieškovės buvo išieškoma - 3 227,65 Eur, iš ieškovo -13 224,01 Eur, t. y. išieškojimo suma buvo didesnė nei 2 030 Eur tiek iš kiekvieno iš ieškovo atskirai, tiek iš abiejų ieškovų bendrai (CPK 663 straipsnio 3 dalis). 2017 m. gruodžio 14 d. buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo Nr. S-l7-139-17373 dėl ieškovo nuosavybės teise priklausančios ½ dalies buto vertės nustatymo ir patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo Nr. S-17139-17379 dėl ieškovės nuosavybės teise priklausančios ½ dalies buto vertės nustatymo. Skolininkams priklausančio paskutinio būsto, kuriame jie gyveno, vertė (vertė - 55 000 Eur, pradinė pardavimo kaina - 44 000 Eur (pirmosios varžytynės), pradinė pardavimo kaina - 33 000 Eur (antrosios varžytynės)) yra didesnė, negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. Išieškojimas buvo nukreiptas į kiekvienam ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, esančią (duomenys neskelbtini).

14.2. Nesutinka su argumentais, kad ieškovai nebuvo informuoti apie ginčo varžytynes, jų eigą, tarpinius patvarkymus ir pan. Viso vykdymo proceso metu ieškovai (skolininkai) elgėsi pasyviai, nesąžiningai, vilkino vykdymo procesą, siunčiamų procesinių dokumentų nepriimdavo ir nesidomėjo vykdymo proceso eiga bei nebendradarbiavo, priešingai reikšdavo nepagrįstus prašymus ir skundus. 2013 m. gruodžio 16 d. buvo paskelbta ieškovų paieška. Ir tik po paskelbtos paieškos ieškovams buvo įteikti visi procesiniai dokumentai bei išaiškintos visos procesinės vykdymo teisinės pasekmės. Skolininkai elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, t. y. žinodami apie jų atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas, apie 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymą apie paskelbtas pirmąsias varžytynes bei šiame patvarkyme išaiškintą teisę pasinaudoti CPK 704 straipsnyje suteikta teise, turėjo visas sąlygas pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis vykdymo procese. Be to, 2018 m. vasario 8 d. Ekspertizės aktas Nr. 18-02-08A, kuriame yra įtrauktas 2018 m. sausio 16 d. buto adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktas Nr. 18-02-08A, patvirtina, kad skolininkams buvo žinomos aplinkybės apie ketinamas paskelbti minėto turto varžytynes, nes turto apžiūros metu dalyvavo pats skolininkas Č. L.. Nors skolininkas Č. L. atsisakė pasirašyti aktą, tačiau į patalpas įsileido ir jas aprodė. Visi ieškovams (skolininkams) skirti procesiniai dokumentai CPK 604-605 straipsniuose nustatyta tvarka buvo siunčiami registruotomis pašto siuntomis paskutiniu jų žinomu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

14.3. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktą paskelbęs varžytynes antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie paskelbtas varžytynes informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to palies skolininko. Pažymi, kad Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato privalomo pranešimo apie varžytynes išsiuntimo proceso dalyvavimas (skolininkui ir kreditoriui), tačiau apie paskelbtas pirmąsias varžytynes skolininkams buvo pranešta, t. y. registruotąja pašto siunta išsiunčiant 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymą informuoti apie paskelbtas varžytynes žinomu skolininkų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „namuose rasti nepavyko, į paliktus pranešimus neatsiliepia“. Atsižvelgiant į nuostatas dėl informavimo, į teismų praktiką, mano, kad ieškovai (skolininkai) buvo tinkamai informuoti apie vykdymo eigą, todėl jie turėjo realią galimybę susipažinti su priimtais patvarkymais ir, su jais nesutikdami, skųsti juos įstatymo nustatyta tvarka arba prieštarauti dėl nustatytos turto vertės, siūlyti savo pirkėją ir pan., tačiau šiomis įstatymo suteiktomis teisėmis nepasinaudojo.

14.4. Ieškovai nepagrįstai nurodė, kad ieškovė dirbdavo ir gaudavo stabilias pajamas, kurios leido jai padengti skolą tiek be vykdomųjų išlaidų, tiek ir su vykdomosiomis išlaidomis. Tuo metu galiojusioje CPK 663 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nurodyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad gali padengti skolas per pusę metų, taip pat nėra jokių įrodymų apie ketinimą atsiskaityti geruoju ar apie įsiskolinimo dengimą, atliekant periodines įmokas, todėl nėra aišku, kas trukdė nuo 2005 metų ieškovei padengti skolas. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie skolininkei priklausančias kitas pinigines lėšas, turtines teises, vertybinius popierius ar kitas pajamas arba kilnojamąjį turtą, iš kurio išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2VP-25839-1080/2018) ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. (civilinės bylos Nr. 2S-2554-661/2018) nustatė, kad ieškovų skolos negalėjo būti išieškotos per šešių mėnesių laikotarpį. 2018 m. spalio 31 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas patvirtina, kad tik dalis skolos buvo dengiama iš darbo užmokesčio išieškotų lėšų.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. B. prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

15.1. Išieškoma suma turi viršyti CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribą skelbimo apie varžytynes metu (CPK 706 straipsnis), kadangi toks teisės aiškinimas yra pateiktas kasacinio teismo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015). Tačiau, skirtingai, nei teigia ieškovai, nei CPK normos, reglamentuojančios pirmųjų bei antrųjų varžytinių paskelbimo ir vykdymo tvarką, nei tuos pačius veiksmus reglamentuojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos (patvirtintos Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352) nuostatos neįpareigoja antstolio skelbiant skolininko būsto antrąsias varžytines, iš naujo vertinti, ar jų paskelbimo momentu iš skolininko išieškotina suma vis dar viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą apribojimą. Atsakovės vertinimu, tuo atveju, kai skelbimo apie varžytynes metu išieškoma suma viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribą ir išieškojimas teisėtai nukreipiamas į skolininko gyvenamąjį būstą, tačiau vykstant varžytynėms skolininkas iš dalies atsiskaito ir išieškoma suma nebesiekia CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodytos sumos, teisėtai prasidėjusios varžytynės netampa neteisėtos ir antstolis neprivalo jų atšaukti. Nei CPK normos, nei kiti priverstinio vykdymo veiksmus reglamentuojantys teisės aktai, nei kasacinio teismo pateiktos šių teisės aktų aiškinimo ir taikymo taisyklės nesuponuoja apeliantų padarytos išvados, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatinėti iš ieškovės išieškotinos sumos dydį būtent antrųjų, o ne pirmųjų varžytinių momentu. Pirmosios varžytinės buvo paskelbtos 2018 m. balandžio 10 d., o joms neįvykus, jau 2018 m. gegužės 22 d. buvo paskelbtos antrosios varžytinės. Toks mažas laiko tarpas vargu, ar galėjo įtakoti iš ieškovės išieškotinos sumos ženklų pasikeitimą. Apeliantai neįrodė, kad ši suma pirmųjų ir antrųjų varžytinių paskelbimo momentu buvo (ar galėjo būti) skirtinga.

15.2. Be to, nagrinėjant bylą iš esmės, ieškovė ne karto nebuvo nurodžiusi, kad jos skola per visą varžytinių procesą (nuo paskelbimo iki pabaigos) nesiekė ginčo santykiams taikytinoje CPK 663 straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatytos 2030 Eur sumos. Priešingai, 2019 m. liepos 17 d. vykusio teismo posėdžio metu net keletą kartų pripažino, kad iš ieškovės išieškotina suma viršijo 2030 Eur, neginčijo antstolės atsiliepime bei jo prieduose nurodytos ieškovės skolos dydžio, tačiau teigė, kad ginčo santykiams taikytina didesnė skolininko teisių apsauga, t. y. nuo 2018 m. spalio 1 d. įsigaliojusi CPK 663 straipsnio 3 dalies redakcija. Tačiau teismui sprendime pagrįstai nurodžius, jog šiam ginčui nagrinėti taikytina varžytynių paskelbimo ir vykdymo metu galiojusio įstatymo riba dėl skolos, mažesnės nei 2030 Eur išieškojimo, ieškovai pasirinko kitą gynybinę poziciją ir pradėjo įrodinėti, kad apeliantės skola aptariamu momentu neva neviršijo ir šios 2030 Eur sumos.

15.3. Apeliantai analizuoja antstolės 2018 m. balandžio 10 d. Patvarkymą informuoti apie paskelbtas varžytines Nr. S-18139-5605 ir 2018m. gegužės 22 d. Patvarkymą informuoti apie paskelbtas varžytines Nr. S-l8-139-7433 turinį ir jų pagrindu daro klaidingą išvadą, kad ieškovės atžvilgiu juose skelbiamos varžytinės tik pagal dvi vykdomąsias bylas - Nr. 0139/13/03190 bei 0139/15/01373, kuriose išieškoma iš apeliantės atitinkamai 512,29 Eur bei 610,85 Eur pradinės skolos, todėl pasak ieškovų, bendra išieškojimo suma negalėjo viršyti 1123,14 Eur. Tačiau iš antstolės 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikto paaiškinimo, matyti, kad be nurodytų vykdomųjų bylų pirmųjų varžytinių paskelbimo dieną (2018 m. balandžio 10 d. ) iš L. L. buvo vykdomas išieškojimas ir vykdomojoje byloje Nr. 0139/12/01341 dėl 849,95 Eur išieškojimo, o iš kartu su paaiškinimu pateikto AIS išrašo 2018 m. balandžio 10 d. matyti, kad skelbiant varžytines, iš ieškovės buvo vykdoma iš viso pagal penkias vykdomąsias bylas - be trijų jau nurodytų - antstolio D. Š. vykdomąją bylą Nr. 0178/17/05003 dėl 183,69 Eur išieškojimo ir antstolio D. S. vykdomąją bylą Nr. 0032/06/01054 dėl 870,75 Eur išieškojimo.

15.4. CPK 663 straipsnio 3 dalį ir nustatant iš skolininko išieškomą sumą, nėra draudimo prie pradinės antstolio išieškomos sumos pridėti kitų antstolių, kurie CPK 759 straipsnio 1 dalies pagrindu prisijungė prie išieškojimo, išieškomas sumas. Nevertinant kitų antstolių (be atsakovės ) vykdomų išieškojimų iš apeliantės dydžių, antstolės 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateiktas paaiškinimas rodo, kad vien tik jos vykdomose trijose vykdomosiose bylose varžytinių paskelbimo dieną bendra išieškotina suma (skola, palūkanos ir vykdymo išlaidos) sudarė 3227,65 Eur, o atmetus antstolės nurodytus 740 Eur vykdymo išlaidų - 2487,65 Eur. Sudėjus šią sumą vien tik su pradinėmis kitų antstolių išieškomomis sumomis (neįskaitant metinių palūkanų, nei vykdymo išlaidų), AIS duomenimis išieškotina suma sudarytų 3542,09 Eur. Tai, kad kiti iš ieškovės išieškantys antstoliai nebuvo prisijungę prie atsakovės vykdomų išieškojimų varžytinių paskelbimo momentu, nereiškia, kad jie negalėjo prisijungti vėliau, todėl nustatant iš L. L. išieškotiną sumą varžytinių paskelbimo dieną, kitų antstolių iš to paties skolininko išieškomos sumos taipogi galėjo būti įtrauktos, juo labiau jos yra išviešintos visiems antstoliams jų informacinėje sistemoje AIS.

Šalies argumentai

15.5. Apeliantai visiškai nepagrįstai teigia, kad antstolė pateikė klaidingus duomenis apie ieškovės atžvilgiu vykdytiną ir apeliantų manymu, nepagrįstai ieškovei priskirtą vykdomąją bylą Nr. 0139/12/01341 dėl 849,95 Eur išieškojimo šilumos tiekėjo naudai. Tai, kad šioje byloje buvo išieškoma iš ieškovės jos asmeninė skola, rodo visa eilė byloje pateiktų dokumentų. Vykdomasis raštas šioje byloje išduotas pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011m. rugsėjo 19 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-8725871/2011, kurioje teismas priteisė iš kiekvieno ieškovo po 2460,60 Lt skolos, 102,20 Lt palūkanų, 5 procentų procesinių palūkanų bei 371,89 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sudėjus visas šias sumas ir perskaičiavus jas į eurus, akivaizdu, kad iš kiekvieno ieškovo buvo priteista po 849,95 Eur ir atitinkamai sumai buvo išduotas vykdomasis dokumentas kiekvieno atžvilgu. AIS duomenimis nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0139/12/01341 užvesta ieškovei, o vykdomoji byla Nr. 0139/12/01342 ieškovui, kuriose išieškomos vienodos sumos iš kiekvieno ieškovo atskirai.

15.6. Nesutinka, kad ieškovės pajamos leido jai padengti išieškomas skolas per 6 mėnesius, darant CPK 663 straipsnio 1 dalies nurodytus išskaitymus. Atsakovė savo teiginio neįrodė. Vilniaus m. apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjų pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto, nurodęs, jog pareiškėjai nepagrindę CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, leidžiančių nenukreipti išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą, jie neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalies reikalavimo, t. y. nėra socialiai remtini asmenys. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjų įsiskolinimai kreditoriams ženkliai viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą 2030 Eur sumą, įsiskolinimai susidarė nuo 2005 metų, ir kad nepateikti įrodymai apie galimybę išieškoti iš jo būsimų pajamų per šešių mėnesių laikotarpį (CPK 663 straipsnio 1, 3 dalys). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi šią apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą joje nurodytais motyvais bei pagrindais.

15.7. Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad atliekant ½ buto dalies vertinimą, o vėliau nustatant viso buto vertę, antstolė sąmoningai siekė nustatyti kuo mažesnę turto vertę. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina buvo 44 000 Eur (80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis)), o ieškovų butas parduotas iš antrųjų varžytynių, kuriems pradinė kaina buvo 33 000 Eur (60 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis)). Pirmosios varžytinės neįvyko, nes neužsiregistravo nei vienas dalyvis, vadinasi ne tik 20 procentų sumažinta kaina (nuo Antstolės pagal eksperto įvertinimą nustatytos 55 000 Eur kainos) nebuvo patraukli nei vienam pirkėjui, o ir 40 procentų sumažinta kaina varžytinių eigoje padidėjo labai nežymiai nuo 33 000 Eur vos iki 33 070 Eur, už kurią butas ir buvo nupirktas atsakovės. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčijamu aktu parduoto buto nustatyta vertė nebuvo mažesnė, nei reali šio buto rinkos vertė.

15.8. Nesuprantama, kodėl apeliantai plačiai pasisakydami tik apie ieškovės buto dalies realizavimo varžytinėse neteisėtumą, visiškai neargumentuoja, kodėl turėtų būti pripažintas negaliojančiu viso buto pardavimo iš varžytinių aktas, įskaitant ir ieškovo dalį bei taikyta restituciją gražinant buto dalį taip pat ir ieškovui, kurio skolos varžytinių paskelbimo dieną neabejotinai keletą kartų viršijo CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą apribojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

17. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių

18. Byloje ieškovai pateikė pažymas apie gautas pajamas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 2 d. Iš ieškovo Č. L. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas (1 t., b. l. 7) matyti, kad ieškovo gaunamos išmokos yra 113,84 Eur per mėnesį. Iš ieškovės L. L. pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos yra apie 700 Eur (1 t., b.l. 8). Iš 2019 m. lapkričio 5 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2018m. spalio 24 d. nuosavybės teise buvo registruotas po ½ L. L. ir Č. L.. ( 3t.,b.l.3-7).F Iš antstolės pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 16 d. Patvarkymu Nr. 0139/05/01929 Dėl paieškos paskelbimo ieškovui Č. L., kadangi nežinoma jo gyvenamoji vieta, jis nedengė skolos, vengė jos išieškojimo, buvo paskelbta jo paieška per policiją. Skolos išieškojimas iš skolininko Č. L. vykdomas pagal 2005 m. gegužės 12 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo išieškotojui UAB „Vilniaus energija“. Taip pat dėl tų pačių priežasčių 2013 m. gruodžio 16 d. Patvarkymu Nr. 0139/13/03190 Dėl paieškos paskelbimo L. L. buvo paskelbta jos paieška per policiją. Iš šio patvarkymo matyti, jog skolos išieškojimas iš skolininkės ieškovės L. L. vykdomas pagal 2013 m. liepos 25 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo išieškotojui UAB „Vilniaus energija“. Atsakovė antstolė I. K. 2014 m. sausio 21 d. raštu, kuris buvo įteiktas ieškovei (1 t., b.l. 60), informavo ieškovę, jog jos skola su vykdymo išlaidomis yra 18 392,55 Lt arba 5 326,85 Eur, o ieškovo skola su vykdymo išlaidomis yra 38 496,77 Lt arba 11 149,43 Eur. Atsakovė antstolė I. K. 2017 m. gruodžio 14 d. Patvarkymu dėl ekspertizės paskyrimo (1 t., b.l. 69-70) paskyrė ½ ginčo buto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Negrita“ turto vertintojui K. K.. Atsakovė antstolė I. K. 2018 m. kovo 13 d. Patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo (1 t., b.l. 71-72), nustatė, jog ½ ginčo buto, priklausančio ieškovui, vertė yra 27 500 Eur ir informavo skolininką, jog planuojama varžytynių data yra 2018 m. balandžio 5 d. Ieškovui buvo išaiškinta, jog jis turi teisę surasti pirkėją pats arba pavesti surasti pirkėją kitiems asmenims. Atsakovė antstolė I. K. 2018 m. balandžio 10 d. Patvarkymu dėl informavimo apie paskelbtas varžytynes (1 t., b.l. 73-74) informavo ieškovus, jog bus parduodama po ½ jų turimo ginčo buto dalis už bendrą kainą 44 000 Eur. 2018 m. balandžio 10 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytynės (1 t., b.l. 75). Atsakovė antstolė I. K. 2018 m. gegužės 14 d. Patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis (1 t., b.l. 76-78), paskelbė pirmąsias varžytynes neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis ir pasiūlė išieškotojams pasiimti neparduotą iš pirmųjų varžytynių turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą – 44 000 Eur. Atsakovė antstolė I. K. 2018 m. gegužės 22 d. Patvarkymu informuoti apie paskelbtas varžytynes (1 t., b.l. 79-80), informavo ieškovus ir išieškotojus, jog skelbiamos pakartotinės varžytynės už pradinę viso turto pardavimo kainą 33 000 Eur ir 2018 m. gegužės 22 d. buvo paskelbtos pakartotinės varžytynės (1 t., b.l. 79-81). Varžytynes, pasiūliusi 33 070 Eur kainą, 2018 m. balandžio 24 d. laimėjo atsakovė A. B. (1 t., b.l. 82). Atsakovė antstolė I. K. ginčijamu 2018 m. spalio 16 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-18-139-15150 (1 t., p. 10; toliau tekste – Aktas) atsakovei A. B. perleido ½ ginčo buto, priklausančio ieškovei L. L. ir ½ ginčo buto, priklausiusio ieškovui Č. L.. Pardavimo suma – 33 070 Eur sumokėta 2018 m. spalio 15 d. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovės A. B. ir ieškovų 2018 m. lapkričio 30 d. sudaryta minėto buto nuomos sutartis. 2019 m. rugpjūčio 21 d. antstolė pateikė išsamius duomenis dėl vykdomų išieškojimų, užvestų vykdomųjų bylų, atliktų antstolės veiksmų, AIS išrašus iš ieškovų bylų, antstolių patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo ( 2t., b.l. 110-120).

19. Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pagal 7 punktą-jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus pripažinus negaliojančiais, gali būti taikoma restitucija CPK nustatyta tvarka. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų.

Dėl CPK 663 straipsnio 3 dalies pažeidimo

20. Apeliantų vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolė nepažeidė ginčo varžytinių paskelbimo, vykdymo bei užbaigimo laikotarpiu galiojusią imperatyvią CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatą, draudžiančią antstolei išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, jeigu išieškoma suma viršija 2 030 Eur. Byloje turėjo būti nustatyta, kokia išieškotina suma iš ieškovės buvo būtent antrųjų varžytinių Nr. 154656 paskelbimo 2018-05-22 dieną, o ne pirmųjų varžytinių Nr. 152590, kurios buvo pripažintos neįvykusiomis, paskelbimo 2018-04-10 dieną, kaip nepagrįstai nustatinėjo pirmosios instancijos teismas. Apeliantų vertinimu ginčo varžytinių paskelbimo momentu ieškovės skola šios sumos neviršijo, todėl išieškojimas negalėjo būti nukreipiamas į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ½ dalį. Su apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti. Įvertinus apeliantų argumentus, pateiktus skaičiavimus dėl susidariusių įsiskolinimų, bei įvertinus antstolės pateiktus patikslintus duomenis, byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendra išieškoma skolų suma buvo 16 451,66 Eur, iš ieškovės buvo išieškoma - 3 227,65 Eur, iš ieškovo -13 224,01 Eur, t. y. išieškojimo suma buvo didesnė nei 2 030 Eur tiek iš kiekvieno iš ieškovo atskirai, tuo labiau iš abiejų ieškovų bendrai.

21. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad ieškovės atžvilgiu buvo skelbiamos varžytinės tik pagal dvi vykdomąsias bylas - Nr. 0139/13/03190 bei 0139/15/01373, kuriose išieškoma iš apeliantės atitinkamai 512,29 Eur bei 610,85 Eur pradinės skolos. Tačiau iš antstolės 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikto paaiškinimo matyti, kad be nurodytų vykdomųjų bylų pirmųjų varžytinių 2018 m. balandžio 10 d. paskelbimo dieną iš L. L. buvo vykdomas išieškojimas ir vykdomojoje byloje Nr. 0139/12/01341 dėl 849,95 Eur išieškojimo, o iš kartu su paaiškinimu pateikto AIS išrašo 2018 m. balandžio 10 d. matyti, kad skelbiant varžytines, iš ieškovės buvo vykdoma iš viso pagal penkias vykdomąsias bylas. Apeliantai, teigdami, kad iš ieškovės išieškotinos skolos dydžio nustatymą pirmosios instancijos teismas turėjo susieti su antrųjų varžytinių paskelbimo momentu, ir kad išieškoma suma buvo (ar galėjo būti) skirtinga, neįrodė. Apeliantų nurodyti argumentai, taip pat argumentai dėl lėšų paskirstymo pardavus butą, nesudaro pagrindo kitokioms, nei padarė teismas, išvadoms. Neįvykus pirmosioms varžytinėms 2018 m. balandžio 10 d., jau 2018 m. gegužės 22 d. buvo paskelbtos antrosios varžytinės. Tarp varžytinių buvo pakankamai mažas laiko tarpas, todėl mažai tikėtina ( CPK 185 straipsnis) kad tai galėjo įtakoti iš ieškovės išieškotinos sumos akivaizdų CPK 663 straipsnio 3 dalis prasme pasikeitimą. Teismo pažymėtina, kad ieškovė savo paaiškinimuose nebuvo nuosekli. Apeliaciniame skunde nurodė kitokias aplinkybes, argumentus nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškinyje nurodė 3380,30 Eur sumą, 2019 m. liepos 30 d., bei 2020 m. sausio 9 d. teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji nebuvo skolinga, jei ir buvo, tai jai nelabai žinoma koks skolų dydis buvo, tiek jos, tiek sutuoktinio atžvilgiu, kad iš jos atlyginimo buvo išskaitoma iki 300 Eur kas mėnesį ir pan. Ieškovė kaltino antstolę, nurodė, kad didžiausią įtaką turėjo eismo įvykis ir jo pasėkoje susidariusi skola, kuri nežinia kaip paskaičiuota, nors ir buvo mokama, bet skola nemažėjai ir pan.

22. Teismui nėra pagrindo vertinti, kad antstolė ilgą laiką bylos nagrinėjimo metu vengė atskleisti konkrečią iš ieškovės išieškotiną sumą ginčo varžytinių paskelbimo momentu, nes tik pirmosios instancijos teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, pateikė teismui papildomus dokumentus. Be to nėra pagrindo spręsti, kad antstolės pateikti dokumentai akivaizdžiai neteisingi. Nepagrįsti argumentai, kad antstolės 2019 m. rugpjūčio 21d. prašyme, priešingai nei jos 2018 m. gruodžio 13d. atsiliepime, per apsirikimą arba sąmoningai, kaip nurodo apeliantai, klaidingai buvo nurodyta, kad ieškovės atžvilgiu buvo vykdomas išieškojimas pagal dar vieną vykdomąją bylą dėl papildomos pradinės 849,95 Eur skolos išieškojimo, galimai siekiant klaidingai pagrįsti didesnę nei realiai buvo iš ieškovės išieškotiną sumą ginčo varžytinių paskelbimo momentu. Pažymėtina, kad pagal vykdomąjį raštą, išduotą pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011m. rugsėjo 19 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-8725871/2011, kurioje teismas priteisė iš kiekvieno ieškovo po 2460,60 Lt skolos, 102,20 Lt palūkanų, 5 procentų procesinių palūkanų bei 371,89 Lt bylinėjimosi išlaidų, matyti, kad sudėjus visas šias sumas ir perskaičiavus jas į eurus, iš kiekvieno ieškovo buvo priteista po 849,95 Eur ir atitinkamai sumai buvo išduotas vykdomasis dokumentas kiekvieno atžvilgu. Vykdomoji byla Nr. 0139/12/01341 užvesta ieškovei, o vykdomoji byla Nr. 0139/12/01342 ieškovui, kuriose išieškomos vienodos sumos iš kiekvieno ieškovo atskirai. Iš esmės įvertinus apeliantų nurodytus argumentus, antstolės procesiniuose dokumentuose pateiktus duomenis, teismo vertinimą, daroma išvada, kad ieškovai neįrodė, jog varžytinių (tiek pirmųjų, tiek ir antrųjų) paskelbimo dieną iš ieškovės pagal visus vykdomuosius dokumentus išieškotina suma nesiekė CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyto 2030 Eur apribojimo. Be to, pažymėtina, kad taikant CPK 663 straipsnio 3 dalį ir nustatant iš skolininko išieškomą sumą, nėra draudimo prie pradinės antstolio išieškomos sumos pridėti kitų antstolių, kurie CPK 759 straipsnio 1 dalies pagrindu prisijungė prie išieškojimo, išieškomas sumas, bei pridėti vykdymo išlaidas. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d nutartį Nr. 3K-3-463-9I5/2015).

Dėl CPK 663 straipsnio 1 dalies pažeidimo

23. Apeliantų vertinimu varžytinių paskelbimo metu CPK 663 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Apeliantų vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė dirbdavo ir gaudavo stabilias darbo užmokesčio pajamas. Šiuo atveju CPK 663 straipsnio 1 dalies prasme laikytina būtent 1207,72 Eur suma be vykdymo išlaidų, kuri neabejotinai per 6 mėnesius galėjo būti padengta iš ieškovės gaunamo darbo užmokesčio. Teismui įvertinus byloje pateiktus duomenis apie ieškovės gautas pajamas nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė turėjo realią galimybę sumokėti skolą, kad ją ketino sumokėti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė būtų ėmusis kokių tai aktyvių veiksmų skolos padengti. Priešingai, kaip minėta nors ieškovės atžvilgiu ir buvo atliekami išieškojimai per antstolius, tačiau ieškovė teismo posėdžių metu nurodė, net nežinanti kokio dydžio įsiskolinimai yra.

24. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovai teikė skundus dėl antstolės veiksmų, kad antstolė pažeidė CPK 663 straipsnio 3 dalis nuostatas, nukreipdama išieškojimą į paskutinį būstą, kad antstolė neinformavo ieškovų apie buto vertinimą, ekspertizės atlikimą, apie varžytines, nesuteikė galimybės pareikšti prieštaravimų dėl turto vertės ir pan. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-25839-1080/2018 išnagrinėjo ieškovų prašymą ir nustatė, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, L. L. dirba UAB „Maxima“, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 600 Eur (neatskaičius mokesčių), o Č. L. mokama 221,99 Eur dydžio senatvės pensija. Pareiškėjų įsiskolinimai kreditoriams ženkliai viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą 2030 Eur sumą, įsiskolinimai susidarė nuo 2005 metų, nepateikti įrodymai apie galimybę išieškoti iš jo būsimų pajamų per šešių mėnesių laikotarpį (CPK 663 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai nepagrindė CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, leidžiančių nenukreipti išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2554-661/2018, pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Ieškovų prašymas buvo atmestas, nurodant, kad jie neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalies reikalavimo, t. y. nėra socialiai remtini, nes jų pajamos yra didesnės už socialiai remtinų asmenų pajamas. Taigi klausimas dėl ieškovų ginčo buto pardavimo draudimo CPK 663 straipsnio 4 dalies pagrindu jau buvo išnagrinėtas teisme. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad gali padengti susidariusias skolas per pusę metų, taip pat ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta įrodymų apie ketinimą atsiskaityti geruoju ar apie įsiskolinimo dengimą, atliekant periodines įmokas. Įvertinus tai, kad skolos yra susidariusios nuo 2005 metų, kreditorių skaičius ir skolos vis didėjo tiek vieno, tiek kito ieškovo atžvilgiu, tačiau ieškovai nesiėmė (nepateikė jokių įrodymų), kad ėmėsi veiksmų skolas atlyginti gera valia, nors ieškovas teismo posėdžio metu ir nurodė, kad norėdamas atlyginti įsiskolinimus bandė parduoti turtą. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie ieškovei galimai priklausančias kitas pinigines lėšas, ar turtines teises, iš ko išieškotinas sumas bei vykdymo išlaidas būtų buvę galima išieškoti per šešis mėnesius (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atmestini ieškovų teiginiai, jog antstolė negalėjo vykdyti išieškojimo iš paskutinio ieškovų būsto. Todėl apeliantų argumentai, jog ginčo varžytinių metu buvo pažeistos imperatyvios CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatos, nepagrįstos.

Dėl turto vertės nustatymo

25. Apeliantų vertinimu pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog ginčo varžytinėse parduotas butas antstolės buvo įvertintas neteisingai ir neobjektyviai. Apeliantų vertinimu varžytinėse realizuoto buto rinkos vertė nebuvo nustatyta objektyviai ir teisingai. Ieškovė net teoriškai neturėjo jokios galimybės pareikšti prieštaravimų dėl varžytinėse parduodamo turto vertės nustatymo (CPK 681, 682 straipsniai).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

27. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Šiuo atveju ne pati antstolė nustatė parduodamo buto vertę, turto vertė, tiek 12/ dalis priklausanti L. L., tiek ½ dalis priklausanti Č. L. įvertina po 27500 Eur, buvo nustatyta UAB „Negrita“ 2018 m. vasario 8 d. Ekspertizės aktu Nr. 18-02-08A.

28. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad ieškovai teigdami, kad atliktas netinkamas vertinimas, vertė nustatyta akivaizdžiai per maža, nes vertė yra apie 130 000 Eur, turėjo pareigą pateikti tai patvirtinančius įrodymus, teikti išsamius duomenis, pasinaudoti teise atlikti turto vertinimą ir kita, kurie sudarytų pagrindo pa daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą, o ne vien remtis subjektyvia nuomone apie turto vertę ir kaip šiuo atveju tik nurodant į atitinkamą tinklapį dėl galimų kainų atitikimo. Todėl šiuo atveju ieškovų argumentai, įvertinus tiek pirmosios instancijos teisme nurodytus, tiek apeliaciniame skunde nurodytus, pakankamai bei suteikiantys pagrindo abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte. Be to pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė įsigijusi butą nurodė, kad bute reikalingas remontas, butas yra pirmame aukšte, namas yra nusėdęs, grindys nėra horizontalios, iš esmės ieškovė neneigė nurodytų aplinkybių, tik akcentavo, kad problema yra tik viename kambaryje ir kita. Taigi, nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Šiuo atveju ieškovai privalėjo bendradarbiauti su antstole ir aktyviai padėti jai greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad eksperto nustatyta kaina esminiai nesiskiria nuo pačių ieškovų nustatytos vertės. Ieškovų butas nebuvo parduotas pirmose varžytynėse už 44 000 Eur kainą, kas rodo, jog šio konkretaus buto vertė rinkoje nesiekė 44 000 Eur. Butas buvo parduotas pakartotinėse varžytynėse už 60 procentų parduodamo turto vertės (33 070 Eur). Teismo vertinimu anstolė nustatydama parduodamo iš varžytynių turto kainą teisės normų nepažeidė ir parduoto turto vertė nėra žymiai mažesnė už rinkos kainą, faktiškai atitiko rinkos kainą. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su teismo išvadomis. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai atmestini.

Dėl ieškovų neinformavimo apie vykdymo veiksmus

29. Apeliantų vertinimu jie nebuvo informuoti apie ginčo varžytines, jų eigą, tarpinius patvarkymus, išieškotinas sumas varžytinių paskelbimo momentu. Ieškovai nurodė, jog apie antrose varžytinėse Nr. 154656 parduodamą jiems priklausantį vienintelį gyvenamąjį butą sužinojo atsitiktinai pamatę skelbimą el. varžytinių puslapyje. Teigia, kad antstolė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad savo patvarkymus, susijusius su ginčo varžytinėmis siuntė ieškovams registruotais laiškais.

30. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, antstolis, skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, atsiras pareiga mokėti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Antstolė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad viso vykdymo proceso metu ieškovai elgėsi pasyviai, nesąžiningai, vilkino vykdymo procesą, siunčiamų procesinių dokumentų nepriimdavo ir nesidomėjo vykdymo proceso eiga bei nebendradarbiavo. Šiuo atveju, skolininkai elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, t. y. žinodami apie jų atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas, apie 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymą apie paskelbtas pirmąsias varžytynes bei šiame patvarkyme išaiškintą teisę pasinaudoti CPK 704 straipsnyje suteikta teise, turėjo visas sąlygas pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis vykdymo procese. Be to, 2018 m. vasario 8 d. Ekspertizės aktas Nr. 18-02-08A, kuriame yra įtrauktas 2018 m. sausio 16 d. buto adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktas Nr. 18-02-08A, patvirtina, kad skolininkams buvo žinomos aplinkybės apie ketinamas paskelbti minėto turto varžytynes, nes turto apžiūros metu dalyvavo pats skolininkas Č. L.. Nors skolininkas Č. L. atsisakė pasirašyti aktą, tačiau į patalpas įsileido ir jas aprodė. Visi ieškovams (skolininkams) skirti procesiniai dokumentai CPK 604-605 straipsniuose nustatyta tvarka buvo siunčiami registruotomis pašto siuntomis paskutiniu jų žinomu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovė A. B. paaiškino, kad kalbėjo su ieškove dėl buto pardavimo iš varžytinių, klausė kokia yra susidariusi skola, siūlė kitus sprendimus, vėliau įvykus varžytinėms sudarė nuomos sutartį su ieškove, ieškovė atsakovės nurodytų aplinkybių neginčijo.

31. Iš esmės pritartina antstolės argumentams. CPK 604 straipsnyje yra įtvirtinta registruotu laišku siunčiamų procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams šio CPK VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio CPK 660 straipsnyje numatytą atvejį. Tinkamam įteikimui nebūtina konstatuoti, kad skolininkas realiai gavo antstolio siunčiamus procesinius dokumentus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovams buvo siunčiama visa informacija apie vykdymo eigą, be to, kaip pagrįstai nurodė antstolė ieškovai ir patys turėjo būti suinteresuoti bendradarbiauti, teikti duomenis, naudotis jiems suteiktomis teisėmis ir pan. Ieškovas teismo posėdžio metu neneigė, kad buvo atvykę asmenys apžiūrėti buto, kad butas buvo apžiūrėtas, patvirtino, kad atsisakė ant dokumentų pasirašyti. Ieškovė taip pat atvirtino, kad jai buvo žinomos šios aplinkybės, nors ji tuo metu buvo išvykusį į Angliją pas dukrą. Ieškovai nenurodė, ir nepateikė duomenų kokius konkrečiai veiksmus atliko, kaip atidūs, rūpestingi ir sąžiningi skolininkai, siekiantys kuo greičiau ir operatyviau grąžinti skolą. Teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie vykdymo eigą, kad neturėjo realios galimybės susipažinti su priimtais patvarkymais ir, su jais nesutikdami, skųsti juos įstatymo nustatyta tvarka arba prieštarauti dėl nustatytos turto vertės, siūlyti savo pirkėją ir pan., tačiau šiomis įstatymo suteiktomis teisėmis nepasinaudojo. Be to, Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-36707-905/2018 ieškovės prašymo uždrausti antstolei I. K. surašyti buto (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą, netenkino. Teismas sprendė, kad L. L. nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų jos skundo reikalavimus. Tokį pareiškėjos procesinį elgesį teismas vertino kaip nesąžiningą siekį užvilkinti įkeisto turto realizavimą. Ieškovė šios nutarties neskundė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantų argumentai dėl ieškovų neinformavimo vykdymo procese, nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. ( CPK 602 straipsnio 7 punktas). Apeliaciniame skunde iš esmės nenurodyta argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neįtakoja teismo sprendimo pagrįstumo, teisėtumo. Todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas sprendžia, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos ieškovams nepriteistinos. Atsakovė A. B. pareiškė prašymą priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pateikė duomenis apie patirtas išlaidas. Įvertinus pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, keliamus klausimus, sugaištą laiką, spręstina, kad prašymas pagrįstas, priteistinos prašomos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Č. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) lygiomis dalimis, bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėjai Egidijus MockevičiusIrena StasiūnienėVilija Valantienė