- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 2S-600-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35943-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- L. L., Č. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų L. L. ir Č. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. L. ir Č. L. ieškinį atsakovams antstolei I. K. ir A. B. dėl 2018 m. spalio 16 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai L. L. ir Č. L. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti antstolės I. K. 2018 m. spalio 16 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S18-139-15150, pagal kurį ieškovams nuosavybės teise priklausęs butas buvo parduotas atsakovei A. B., negaliojančiu, taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pirminę padėtį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: įrašą nekilnojamojo turto registre dėl atsakovės A. B. nuosavybės teisės į jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), perleidimo draudimo ir draudimo dalyvauti sandoriuose, pakeičiančiuose šio nekilnojamojo turto daiktines teises, įskaitant įkeitimą, nuomą ar kitokį daikto apsunkinimą.
3. Atsakovė A. B. pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovus per teismo nustatytą terminą pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą – per teismo nustatytą terminą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 3 840 Eur.
Šalies argumentai
4. Prašyme nurodė, jog 2018 m. birželio 21 d. atsakovė turtą įsigijo iš varžytynių, 2018 m. spalio 16 d. antstolė I. K. surašė Turto pardavimo iš varžytinių aktą, o 2018 m. lapkričio 30 d. tarp ieškovų ir atsakovės buvo sudaryta ginčo buto nuomos sutartis, pagal kurią butas išnuomotas ieškovams šešių mėnesių laikotarpiui už 220 Eur nuomos mokestį per mėnesį, neįskaitant mokesčių už komunalines paslaugas. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones bei atlikus atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tolimesni nuomos santykiai tarp šalių tapo negalimi ir nuomos sutartis turi būti nutraukta. Atsakovė A. B. ginčo butą iš varžytinių įsigijo turėdama tikslą jį nuomoti, todėl, negalėdama gauti pajamų iš buto nuomos, patirs nuostolių. Be to, atsakovei kaip buto savininkei, teks pareiga atsiskaityti už komunalines paslaugas, kuriomis ji realiai nesinaudoja. Pagal antstolės į bylą pateiktą informaciją, ieškovai yra skolingi tūkstantines sumas ir didžioji šių skolų dalis susidarė būtent šilumos ir kitų komunalinių paslaugų teikėjams, todėl yra pagrindas manyti, kad ieškovai ir toliau nemoka ir nemokės už komunalines paslaugas. Ieškovų gyvenimas atsakovės bute pažeidžia jos nuosavybės teises, atimant galimybę turtą valdyti ir juo naudotis, sukelia ir ateityje sukels papildomų nuostolių dėl atsakovų vengimo mokėti komunalinius mokesčius. Atsižvelgdama į tai, kad bylinėjimasis gali užtrukti apie 12 mėnesių, atsakovės patirtų nuostolių dydis gali būti: negautos pajamos (nuompinigiai) iš buto nuomos už vienerius metus – 2 640 Eur (220 Eur x 12 mėn.), tiesioginiai nuostoliai dėl ieškovų nesumokėtų komunalinių mokesčių – 1 200 Eur (100 Eur x 12 mėn.), iš viso 3 840 Eur.
Atsiliepimas
5. Ieškovai L. L. ir Č. L. atsiliepimu prašė netenkini atsakovės A. B. prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
6. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog ieškovai nemoka nuomos mokesčio ir neatsiskaito už komunalines paslaugas. Aplinkybę, kad ieškovai tinkamai vykdo savo prievolę ir moka nuomos mokestį pagal 2018 m. lapkričio 30 d. šalių sudarytą ginčo buto nuomos sutartį, patvirtina 2018 m. gruodžio 10 d. pašto perlaidos kopija ir 2019 m. sausio 10 d. bankinio pavedimo kopija. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog prašomi užtikrinti nuostoliai yra realūs ar jau atsiradę. Ieškovai pilna apimtimi vykdo savo prievoles atsakovei ir nėra jokių prielaidų, kad prievolių nebevykdys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi atsakovės A. B. prašymą tenkino: įpareigojo ieškovus L. L. ir Č. L. per dvidešimt dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 3 840 Eur sumą atsakovės A. B. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
7.1. atsakovė yra sudariusi ginčo buto nuomos sutartį su ieškovais, kuri negali būti vykdoma dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų ieškovų prašymu. Atsakovė pateiktame prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pateikė informaciją apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą, nurodydama, jog minimalūs jos nuostoliai sudaro 3 840 Eur. Suma paskaičiuota už prognozuojamą bylos nagrinėjimo laikotarpį, t. y. 12 mėnesių, kada atsakovė nebegalėtų vykdyti sudarytos nuomos sutarties ir gauti nuomos mokesčio;
7.2. ieškovai, buvę atsakovės varžytynėse įsigyto turto savininkai, neturėdami kito registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, gali būti nepajėgūs atlyginti atsakovės nuostolių, tuo labiau, kad ieškovai negali įvykdyti visų savo skolinių įsipareigojimų ir iš jų turto yra vykdomas priverstinis išieškojimas vykdymo procese. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad išieškojimas iš ieškovų vykdomas nuo 2005 metų, ieškovai nelinkę bendradarbiauti su sprendimą vykdančiais antstoliais, dalis susidariusių įsiskolinimų yra už teiktas komunalines paslaugas, gaunamos ieškovų pajamos nepakankamos padengti atsirasiančius nuostolius;
7.3. ieškovų teiginiai, jog atsakovei yra laiku mokamas ginčo turto nuomos mokestis, nekeičia nuostolių atlyginimo taikymo būtinumo. Tai negarantuoja, kad ieškovai ir toliau vykdys savo prievoles iki teisminio bylos nagrinėjimo pabaigos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Ieškovai L. L. ir Č. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės A. B. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė patiria nuostolius dėl negaunamo nuomos mokesčio ir nemokamų mokesčių už komunalines paslaugas. Byloje yra 2018 m. lapkričio 30 d. tarp ieškovų ir atsakovės buvo sudaryta ginčo buto nuomos sutartis, pagal kurią butas buvo išnuomotas ieškovams šešių mėnesių laikotarpiui, nustatant 220 Eur nuomos mokestį. Aplinkybę, jog ieškovai tinkamai vykdo savo prievoles atsakovei ir moka nuomos mokestį, patvirtina 2018 m. gruodžio 10 d. pašto perlaidos kopija ir 2019 m. sausio 10 d. bankinio pavedimo kopija;
8.2. ieškovai pilna apimtimi vykdo savo prievoles atsakovei ir nėra jokių prielaidų, kad turimų prievolių nebevykdys. Pati prievolė nėra didelė, todėl įžvelgti grėsmę, kad atsakovė ateityje gali patirti nuostolius, nėra jokio realaus pagrindo;
8.3. preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, nekyla abejonių, jog palankaus ieškovams teismo sprendimo priėmimo tikimybė šioje byloje egzistuoja. Panaikinus šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tolimesnis bylos nagrinėjimas netektų prasmės, nes ieškovų galimai pažeistos teisės nebegalėtų būti realiai apgintos. Atsakovei būtų sudarytos galimybės parduoti ginčo turtą tretiesiems asmenims nelaukiant, kol ginčas bus galutinai išspręstas teisme.
Atsiliepimas
9. Atsakovė A. B. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
Šalies argumentai
9.1. ieškovai nurodo, kad moka atsakovei A. B. sutartą buto nuomos mokestį, tačiau nurodyti dokumentai kartu su atskiruoju skundu nėra pateikti. Atsakovė pripažįsta, kad 2018 m. gruodį bei 2019 m. sausį gavo ieškovų sumokėtus pinigus (iš viso 440 Eur), tačiau žinodama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi ginčo šalių nuomos santykiai laikomi nutraukti, šiais pinigais nesinaudoja ir, ieškovams pareikalavus, galėtų juos grąžinti. Atsakovė niekada neteigė, kad negauna nuompinigių, o tvirtino, kad, priėmus nutartį dėl atitinkamo įrašo viešajame registre atlikimo, tolimesni nuomos santykiai tarp šalių negalimi ir nuomos sutartis laikoma nutraukta, todėl atsakovė netenka teisės į nuomos mokestį, o tai yra viena iš aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo;
9.2. ieškovai nepateikė teismui nei vieno leistino įrodymo, kad jie bent vieną kartą yra sumokėję už komunalines paslaugas. Atsakovė tokių duomenų gauti negali, kadangi dėl ieškovų neteisėto buvimo jai nuosavybės teise priklausančiame bute ji neturi galimybės patekti į butą, susipažinti su skaitiklių rodmenimis, gauti komunalinių paslaugų tiekėjų atsiųstą informaciją apie įsiskolinimus ir pan.;
9.3. 3 840 Eur suma yra visiškai pagrįsta prašyme dėl galinčių atsirasti nuostolių atlyginimo užtikrinimo nurodytais detaliais paskaičiavimais. Ieškovų žinioje turi būti keliolikos tūkstančių eurų pinigų suma, likusi po jų buto pardavimo iš varžytynių, kurią jie gavo iš atsakovės po to, kai buvo patenkinti išieškotojų reikalavimai bei sumokėtos vykdymo išlaidos. Atmetus ieškinį, atsakovės patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas ir dėl to, kad ieškovai šios pinigų sumos jau nebeturės. Kol ieškovai nurodytą pinigų sumą turi, jie yra visiškai pajėgūs nežymią jos dalį įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo, užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
13. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: 1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; 2) tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-780-464/2017).
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai nors tarpusavyje ir susiję (nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms), tačiau tai nereiškia, kad pastarojo instituto taikymo pagrįstumas neturi būti įrodytas. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017). Tiek laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tiek nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnio 1 dalis) siejamas su CPK įtvirtintų sąlygų, plėtojamų teismų praktikoje, įrodymu kiekvienu konkrečiu atveju. Tokiu atveju galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2018 m. spalio 16 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-18-139-15150, antstolė I. K., 2018 m. birželio 21 d. įvykusiose varžytinėse pardavė ieškovams L. L. ir Č. L. nuosavybės teise priklausiusį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) atsakovei A. B. (b. l. 10). Ieškovai Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl 2018 m. spalio 16 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. 2-2632-820/2019). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą nekilnojamojo turto registre dėl atsakovės A. B. nuosavybės teisės į jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), perleidimo draudimo ir draudimo dalyvauti sandoriuose, pakeičiančiuose šio nekilnojamojo turto daiktines teises, įskaitant įkeitimą, nuomą ar kitokį daikto apsunkinimą (b. l. 11-12).
16. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, įrašas galioja nuo 2018 m. gruodžio 10 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovei, prašančiai taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kyla pareiga įrodyti nuostolių priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį (CPK 12, 178 straipsniai), o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tik suteikia pagrindą tokio prašymo teikimui, egzistuojant CPK 146 straipsnio 1 dalies normos taikymo sąlygų visetui. Tokią išvadą patvirtina ir teismų praktika, pagal kurią aplinkybė, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-927-302/2018; 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2367/2013).
18. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovė A. B. ir ieškovė L. L. sudarė ginčo buto nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios 2.1 punkte nurodyta, jog patalpos ieškovei yra išnuomojamos 6 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 1 d. Priėmimo – perdavimo akto pasirašymo data – 2018 m. lapkričio 30 d. (Sutarties 2.2 punktas). Nuomininkui tinkamai vykdant savo įsipareigojimus, nuomos terminas gali būti pratęstas (atnaujintas) ilgesniam laikotarpiui. Tokiu atveju nuomininkas turi pirmenybės teisę, lyginant su kitais asmenimis pratęsti (atnaujinti) šią sutartį (Sutarties 2.3 punktas). Pagal Sutarties 3.1 punktą nuomininkas įsipareigoja kiekvieną mėnesį mokėti patalpų nuomos mokestį 220 Eur iki kiekvieno mėnesio 9 d. (už kiekvieną einamą nuomos termino mėnesį). Pagal Sutarties 3.3 punktą nuomininkas papildomai apmoka už komunalines paslaugas (faktinius kaštus) elektros energijos – pagal skaitiklių parodymus, nuotekų valymą ir šiukšlių išvežimą bei kitas eksploatacines paslaugas (b. l. 24-27).
19. Atsakovė A. B. prašymą įpareigoti ieškovus L. L. ir Č. L. pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą – sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 3 840 Eur, iš esmės grindžia aplinkybe, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebegalima vykyti 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovų ir atsakovės sudarytos ginčo buto nuomos sutarties. Taigi atsakovė patirs realius nuostolius – negaus pajamų iš ginčo buto nuomos, o taip pat pati turės dengti ginčo buto komunalines paslaugos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
20. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta po 2018 m. lapkričio 30 d. nuomos sutarties tarp ginčo šalių sudarymo ir galioja į ateitį, tai yra, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikina ginčo šalių sudarytos ginčo buto nuomos sutarties, pagal kurios 2.1 punktą Sutartis galioja iki 2019 m. birželio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog ieškovai teismui nepateikė nei vieno leistino įrodymo, kad jie bent vieną kartą yra sumokėję už komunalines paslaugas. Byloje yra duomenys – kvitų kopijos, patvirtinančios ieškovų vykdomus mokėjimus Vilniaus šilumos tinklams, Vilniaus vandenims, AB ESO, taip pat 2018 m. gruodžio 10 d. Lietuvos pašto pinigų perlaidos priėmimo kvito kopija, patvirtinanti 440 Eur sumos perlaidą atsakovei A. B. bei 2019 m. sausio 10 d. 220 Eur sumos mokėjimo nurodymo Nr. 212213, atlikto kredito įstaigoje AB Šiaulių bankas, kopija (b. l. 100-108). Aplinkybės, jog ieškovai moka už ginčo buto nuomą neneigia ir atsakovė savo atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 121).
21. Pagal teismų praktiką, nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-927-302/2018; 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2367/2013). Tai reiškia, kad pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį negali būti užtikrinami hipotetiniai nuostoliai.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal atsakovės pateiktą prašymą šioje proceso stadijoje negalima daryti išvados apie realios galimybės dėl galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atsakovei atsiradimą. Nustatyta, kad ginčo šalių buto nuomos sutartis yra vykdoma, komunaliniai mokesčiai mokami, todėl nėra pagrindo teigti, kad šioje proceso stadijoje tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas yra aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
23. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, skundžiama nutartis naikintina ir atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Atsakovės prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetimas per se nereiškia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesukelia ir negali sukelti atsakovei nuostolių atsiradimo. Tai reiškia, kad atsakovė, turėdama įrodinėjimo pareigą, nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą dėl galimų nuostolių, susijusių su šiuo metu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsiradimo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio atsakovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu bei įrodymais pagrįstu prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ar prašyti pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, pobūdį, leisti tam tikrų veiksmų atlikimą ir pan. (CPK 146 straipsnio 1 dalis, 148 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės A. B. prašymą įpareigoti ieškovus L. L. ir Č. L. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 3 840 Eur atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmesti.