- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 2S-2554-661/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19787-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- L. L., Č. L.
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. L. ir Č. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. L. ir Č. L. pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto, suinteresuoti asmenys – išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, antstolė I. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai L. L. ir Č. L. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Kunigiškių g. 14-42, Grigiškėse, Vilniaus m. sav. Pareiškėjų teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio pareiškėjams priklausančio buto, t. y. antstolė priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjų vykdo UAB „Vilniaus energija“ naudai, o skolos išieškotojai yra susidariusios už komunalines paslaugas; dėl priverstinio skolų išieškojimo antstolė yra pritaikiusi priverstinio išieškojimo priemonę – paskutinio buto, būtino pareiškėjams gyventi, areštą; pareiškėjas Č. L. yra pensinio amžiaus; pareiškėjų materialinė padėtis yra itin sunki; skolos yra nepadengtos būtent dėl sunkios pareiškėjų materialinės padėties.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjų L. L. ir Č. L. pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto.
3. Teismas nurodė, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pareiškėja L. L. dirba UAB „Maxima“, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 600 Eur (neatskaičius mokesčių), o pareiškėjui Č. L. mokama 221,99 Eur dydžio senatvės pensija (b. l. 10-12). Taigi pareiškėjų šeimos pajamos per mėnesį sudaro daugiau nei 800 Eur (neatskaičius mokesčių ir išskaitų, kurios atliekamos pagal vykdomuosius dokumentus), tačiau vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjų materialinė padėtis yra gera. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad kito nekilnojamojo turto, išskyrus aptartą butą, pareiškėjai neturi, be to, pareiškėjai turi daugiau kreditorių (UAB „Naujininkų ūkis“, AB „Energijos skirstymo operatorius“), o išieškojimą iš minėto buto pagal atskirus vykdomuosius dokumentus iš viso vykdo keturi antstoliai (b. l. 6-8,26-27).
4. Teismas taip pat nurodė, kad vien tai, kad pareiškėjų materialinė padėtis sunki, neleidžia spręsti, jog egzistuoja visuma sąlygų, leidžiančių taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir nenukreipti išieškojimo į paskutinį pareiškėjų gyvenamąjį būstą. Byloje pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jų, kaip socialiai remtinų ar neįgalių asmenų, statusą, taip pat įrodymų apie reikalingas gydymo išlaidas (CPK 178, 185 straipsniai). Aplinkybė, kad pareiškėjas Č. L. yra sulaukęs pensinio amžiaus, taip pat savaime nereiškia, kad jis yra priskirtinas socialiai remtinų asmenų kategorijai. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjų įsiskolinimai kreditoriams ženkliai viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą 2030 Eur sumą, įsiskolinimai susidarė nuo 2005 metų, nepateikti įrodymai apie galimybę išieškoti iš jo būsimų pajamų per šešių mėnesių laikotarpį (CPK 663 straipsnio 1, 3 dalys). Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, vykdymo procese varžytynės yra pasibaigę 2018-06-21, jas laimėjus varžytynių dalyviui, pasiūliusiam 33070 Eur kainą. Taigi teismas daro išvadą, jog pareiškėjai nepagrindė CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, leidžiančių nenukreipti išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjai L. L. ir Č. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų pajamų neteisingai nurodė gaunamų pajamų dydį. Nurodo, kad atskaičius mokesčius pareiškėjos gaunamas atlyginimas siekia apie 498 eurus, o pareiškėjo gaunama pensija sudaro 221,99 eurus. Abu pareiškėjai per mėnesį gauna 719,99 eurų, kas vienam asmeniui sudaro apie 360 eurų. Kito turto pareiškėjai neturi.
7. Nurodo, kad nėra pagrįsta atmesti pareiškėjų prašymą vien dėl to, kad pareiškėjai nepateikė konkrečių duomenų, kurių net nebuvo prašyta pateikti. Nurodo, kad jie pateikė duomenis kurie jų manymu yra būtini pareiškimo nagrinėjimui.
Atsiliepimas
8. UAB „Vilniaus energija“ ir antstolė I. K. atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties , kuria atmestas pareiškėjų L. L. ir Č. L. pareiškimas dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto.
11. Pirmosios instancijos teismas tokios išvados priėjo, konstatavęs, kad pareiškėjai neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalies reikalavimo, t.y. nėra socialiai remtini asmenys.
12. Apeliantai neigdami šią aplinkybę, nurodo, kad jų bendros mėnesinės pajamos sudaro 719,99 eurus, daugiau turto neturi.
13. Tačiau apeliantai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikia jokių duomenų, kad atitinka CPK 663 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir yra socialiai remtini asmenys, t.y. kad savivaldybė jiems teikia socialine paramą nurodytą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 5 str., ar kad atitinka šio įstatymo 6 str. 2 p. numatytą kriterijų.
14. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 str. 2 p. numato, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“, kuris buvo pakeistas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 756 yra patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis – 122 (vieną šimtą dvidešimt du) eurai.
15. Kadangi vienam iš apeliantų jų gaunamų pajamų tenkanti dalis siekia 360 eurų, kas yra beveik tris kartus daugiau už socialiai remtinų asmenų pajamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantai neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalies reikalavimo, t.y. nėra socialiai remtini asmenys.
16. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
17. Susiklosčius išvardintai situacijai darytina išvada, jog apeliantų atskirasis skundas nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai; tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, susijusias su apribojimų, taikomų išieškant iš fizinio asmens turto institutu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.