Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės ,,VM Wood“ apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Norketas patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl terminų sprendimų apskundimui atnaujinimo, sprendimų panaikinimo, servituto nustatymo, pagal trečiojo asmens, pareiškusios savarankišką reikalavimą, uždarosios akcinės bendrovės ,,VM Wood“ reikalavimą dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Drava“, N. N., uždaroji akcinė bendrovė ,,Savorija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo priimti trečiojo asmens UAB „VM Wood“ teikiamo naujo įrodymo. Pastebėtina, kad trečiojo asmens pozicija dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo buvo nuosekli viso bylos nagrinėjimo metu, t. y. trečiasis asmuo įrodinėjo, jog ieškovė turi galimybę patekti prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato naudodamasi mažesnio ploto servitutu bei teikė šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus. Taigi manydamas, jog nagrinėjamai bylai aktualu pateikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų jo reiškiamus argumentus, trečiasis asmuo turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodomas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 178 straipsnis).

28. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog apeliantė nepagrindė, kad naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip pat nenustatyta, jog teikiamas įrodymas būtinas siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija nepriima ir nevertina trečiojo asmens UAB „VM Wood“ teikiamo naujo įrodymo.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

29. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl administracinių aktų panaikinimo, nustatytas servitutas pagal ieškovės pateiktą planą bei trečiojo asmens vadovui skirta bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Apeliacinius skundus pateikė atsakovė NŽT ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB „VM Wood“. NŽT nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir teigia, jog nagrinėjamu atveju visos bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik iš trečiojo asmens, o trečiasis asmuo kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo savarankiškas reikalavimas ir teigia, jog šiuo atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą nustatyti 0,1264 ha ploto kelio servitutą, buvo iš esmės pažeisti trečiojo asmens interesai, o taip ir nukrypta nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos.

31. Atsižvelgdama, jog atsakovės NŽT apeliacinio skundo pagrįstumas gali būti įvertintas tik atsakius į trečiojo asmens UAB „VM Wood“ apeliacinio skunde nurodomus argumentus, teisėjų kolegija visų pirma įvertina, ar pirmosios instancijos teismo išvados, jog šiuo atveju objektyviai būtinas būtent 0,1264 ha ploto kelio servitutas, yra teisėtos ir pagrįstos.

Dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „VM Wood“ apeliacinio skundo

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju prieš pasisakant dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo pagrįstumo, svarbu atsakyti į atsakovės NŽT apeliaciniame skunde keliamą klausimą, ar trečiasis asmuo turi teisę reikšti savarankišką reikalavimą dėl servituto nustatymo.

33. CPK 46 straipsnyje nurodyta, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios (1 dalis); tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (2 dalis). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „VM Wood“ pareiškė savarankišką reikalavimą dėl servituto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. 27C. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „VM Wood“ valdomame žemės sklype 0,1017 ha ploto kelio servitutą, pagal 2019 m. spalio 17 d. UAB „Drava“ parengtą žemės sklypo planą.

34. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

35. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu ir administraciniais aktais. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu gali daikto savininkas ar valdytojas.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo UAB „VM Wood“ valstybei priklausantį žemės sklypą – tarnaujantį daiktą – valdo nuomos sutarties pagrindu bei mano, jog ieškovės prašomas nustatyti 0,1264 ha ploto kelio servitutas pažeidžia, jos kaip nuomininkės – valdytojos – teises, turi teisę reikšti savarankišką reikalavimą dėl servituto nustatymo.

38. Nagrinėjamojoje byloje esminis ieškovės ir trečiojo asmens UAB „VM Wood“ ginčas kilo dėl servituto ploto, t. y. ieškovė teigė, jog būtinas 0,1264 ha ploto kelio servitutas, trečiojo asmens manymu, optimalus ir šalių interesų nepažeidžiantis kelio servitutas laikytinas 0,1017 ha ploto. Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojant trečiojo asmens UAB „VM Wood“ argumentus šiuo atveju būtina atsižvelgti į reikšmingas nagrinėjamam klausimui aplinkybes.

39. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2012 m. balandžio 25 d. Tauragės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-377, kuriuo patvirtino parengtą detalųjį planą dėl žemės sklypų suformavimo prie UAB ,,Tauragės keramika“ ir R. S. nuosavybės teise priklausančių pastatų (duomenys neskelbtini) g. 27, (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano aiškinamajame rašte bei brėžiniuose nurodyta, kad žemės sklypui Nr. 1, nustatomas 1264 kv. m ploto kelio servitutas (S1) suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas); kelio servitutas žymimas iki pastato tuo metu priklausiusio R. S., antrojo įvažiavimo, t. y. įvažiavimo prie gamybinių patalpų, pabaigos. 2012 m. lapkričio 7 d. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 34SK-(14.34.110)-1277, kuriuo nustatė, kad suformuojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 27A, (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypui nustatomas kelio servitutas (103) 1264 kv. m, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis. Taigi 1264 kv. m ploto kelio servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu. 2014 m. spalio 1 d. R. S. ir NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 34SŽN-(14.34.55.)-463, kurios pagrindu R. S. 54 metų laikotarpiui buvo išnuomotas 0,2145 ha žemės sklypas su įtvirtintu kelio servitutu (kodas 103) – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas) – 1264 kv. m ploto. 2014 m. spalio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5357 UAB „Norketas“ įsigijo R. S. priklausiusį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės nuomos teisės pagal 2014 m. spalio 1 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 34SŽN-(14.34.55)-463 perėjo naujajai turto savininkei UAB „Norketas“. Taigi ieškovės nuosavybės teise valdomo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamam naudojimui buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), į kurį ieškovė gali patekti pasinaudodama kitu valstybei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas).

40. Bylos duomenys patvirtina, kad atliekant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g. 27B (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo veiksmus, kurių metu 13,1221 ha žemės sklypas padalintas į atskirus keturis žemės sklypus, buvo nustatytas ir VĮ Registrų centre įregistruotas 2017 m. gruodžio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 34-SK -1396-(14.34.10) nustatytas kelio servitutas (kodas203) – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) 701 kv. m ploto. Tai yra atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 27B, pertvarkymo veiksmus servitutas buvo pakeistas.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad servitutai administraciniu aktu nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius.

42. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 4 punkte nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengėjas, suprojektavęs šių Taisyklių 3.1–3.8 punktuose nurodytą servitutą, apie suprojektuotą servitutą raštu praneša viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkui ar patikėjimo teisės subjektams arba valstybės ar savivaldybės institucijai, atsakingai už valstybinės žemės, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų apsaugą, arba centralizuotų (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklų (požeminių ir antžeminių komunikacijų), kelių ir takų tiesimo užsakovams, siūlo jiems pareikšti Nacionalinei žemės tarnybai valią dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo iki šių dokumentų pateikimo visuomenei susipažinti ir nurodo konkrečią datą.

43. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju minėtose taisyklėse nustatytų įpareigojimų nebuvo laikomasi, t. y. ieškovė apie ketinimus keisti / naikinti 2012 m. lapkričio 7 d. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo priimtu sprendimu Nr. 34SK-(14.34.110)-1277 nustatytą kelio servitutą (103) 1264 kv. m, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, informuota nebuvo. Priešingai, ieškovės bei atsakovės Tauragės rajono savivaldybės atstovo F. S. paaiškinimai patvirtinta, jog UAB „Norketas“ buvo informuota, kad padalijus žemės sklypą, servituto dydis nesikeis. Kadangi apeliaciniu skundu šios aplinkybės nėra ginčijamos, teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

44. Šios bylos nagrinėjamu metu atsakovės laikėsi nuoseklios pozicijos – mažesnio ploto servitutas buvo patvirtintas per klaidą, t. y. nepakankamai apdariai įvertinus trečiojo asmens UAB „VM Wood“ pateiktus dokumentus ir nepastebėjus, jog UAB „Drava“, kuriai trečiasis asmuo UAB „VM Wood“ pavedė atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo darbus, parengtame projekte be žemės sklypo padalijimo į keturis sklypus nustatytas ir mažesnio ploto servitutas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo tokių atsakovių argumentų vertinti kaip nepagrįstų ar neįtikimų.

45. Visų pirma, kaip jau minėta, šiuo atveju nebuvo laikytasi Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse įtvirtintų nuostatų – tai suponuoja išvadą, jog nei NŽT, nei savivaldybės administracija neįžvelgė galimo ieškovės interesų pažeidimų, kadangi ketinimų keisti ieškovei itin aktualaus servituto ploto tuo metu nebuvo. Antra, abejones, ar atsakovės buvo informuotos apie trečiojo asmens UAB „VM Wood“ valią pakeisti anksčiau nustatytą ir įregistruotą servitutą, sustiprina tai, kad UAB „Drava“ projekte nurodytas tikslas – padalinti žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų, t. y. tarp nurodytų tikslų nebuvo nurodytas tikslas – pakeisti nustatytus žemės sklypo apribojimus. Nors aiškinamajame rašte tarp uždavinių nurodyta ir tai, kad bus patikslinamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, apsaugos zonos ir apribojimai, tačiau UAB „Drava“ formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima nustatyti ir įvertinti priežastis, lėmusias kelio servituto sumažinimą nuo 1264 kv. m iki 701 kv. m ploto. Šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, pakankamos įsitikinti, jog UAB „Drava“ parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) g. 27 B formavimo ir pertvarkymo projektas su aiškinamuoju raštu pateiktas projekto viešinimui ir derinimui Tauragės rajono savivaldybės administracijai jos neinformavus, kad projektu be kita ko pakeistas ir anksčiau nustatytas ginčijamo servituto plotas.

46. Dėl atsakovių nepakankamo apdairumo bei rūpestingumo stokos – išsamiai ir atidžiai neįvertinus pateiktame projekte nustatytų sprendinių – buvo priimti ieškovės ginčijami administraciniai aktai. Ieškovė teigė, kad tokie atsakovių veiksmai – anksčiau nustatyto servituto ploto sumažinimas – iš esmės pažeidė jos interesus, kadangi tokiu būdu tinkamas ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato naudojimas tapo neįmanomas. Trečiojo asmens UAB „VM Wood“ teigimu, ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas, kadangi tinkamam pastato naudojimui pakankamas laikytinas 1017 kv. m ploto servitutas.

47. Taigi šioje byloje vertintina, ar tinkamam ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato naudojimui objektyviai būtinas 1264 kv. m ploto kelio servitutas, t. y. tokio dydžio, koks jis buvo nustatytas 2012 m. lapkričio 7 d., ar servituto plotas turi būti mažinamas iki trečiojo asmens siūlomo 1017 kv. m ploto.

48. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu ir administraciniais aktais. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

49. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 straipsnis).

50. Būtinumas užtikrinti tinkamą viešpataujančiojo daikto naudojimą gali būti suprantamas kaip sudarymas galimybių naudotis visu daiktu ar jo dalimi. Jeigu į dalį žemės sklypo ar jame esantį pastatą arba kitą nekilnojamąjį daiktą nėra galimybių patekti, atlikti jo remonto ar priežiūros darbus, nepasinaudojant gretimo sklypo dalimi kaip tarnaujančiuoju daiktu, tai gali būti pagrindas nustatyti servitutą. Servituto būtinumas tokiu atveju yra tol, kol nėra galimybės patekti į visą sklypą ar juo visu nepasinaudojant gretimo sklypo dalimi kaip tarnaujančiuoju daiktu, tai gali būti pagrindas nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017, 28 punktas).

51. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).

52. Teisėjų kolegija, visų pirma, nagrinėjamu atveju atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nėra pateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai apie objektyvią būtinybę sumažinti 2012 m. lapkričio 7 d. nustatytą servituto plotą. Pažymėtina, jog įstatyme yra įtvirtinta, kad servituto pakeitimas galimas tik tuomet, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga (CK 4.112 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju trečiasis asmuo UAB „VM Wood“ nenurodė, kokios objektyvios aplinkybės pasikeitė nuo to momento, kada buvo nustatytas 1264 kv. m ploto kelio servitutas. Tokių aplinkybių, įvertinęs bylos duomenis, neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas. Pastebėtina ir tai, jog šioje byloje nėra ginčo, kad trečiajam asmeniui priimant sprendimą sudaryti valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuris vėliau buvo padalintas į keturias dalis, nuomos sutartį, VĮ Registrų centre buvo įregistruotas ir išviešintas būtent 1264 kv. m ploto kelio servitutas. Taigi trečiajam asmeniui buvo žinomi jo nuomojamam žemės sklypui nustatyti apribojimai. Taip pat šiuo atveju trečiasis asmuo nenurodė jokių įtikinamų argumentų, jog 1264 kv. m ploto kelio servitutas pažeistų jos, kaip valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nuomininkės, teises ar interesus.

53. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrindė, kad tinkamam jai nuosavybės teise priklausančio pastato naudojimui objektyviai būtinas yra būtent 1264 kv. m ploto kelio servitutas. Tai yra, ieškovė nurodė, kad pagal anksčiau galiojusį 1264 kv. m. ploto kelio servitutą privažiuoti prie pastato buvo galima iš dviejų pusių – iš rytų ir iš vakarų pusės. Kaip paaiškino ieškovė, kadangi buvo tiesioginis privažiavimas prie pakrovimo rampų iš rytų pusės, buvo priimtas sprendimas renovuoti ir gamybai pritaikyti būtent šią pastato dalį. Šiuo metu ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) g.27B, yra išnuomotas N. N. ir UAB „ Savorija“, kurie šiame pastate vykdo verslą ir kasdienei veiklai vykdyti naudojasi renovuota pastato dalimi, prie kurios su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis privažiuoti galima tik iš rytų pusės ir tam būtinas iki pakeitimo galiojęs 1264 kv. m ploto kelio servitutas.

54. Pastebėtina, kad šių ieškovės nurodytų aplinkybių pagrįstumu įsitikino pirmosios instancijos teismas ne tik išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus, tačiau ir surengęs išvažiuojamąjį teismo posėdį. Tai yra, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esant nustatytam 701 kv. m kelio servitutui, ieškovė prie jai priklausančio rytinės pastato dalies privažiuoti negali, nes sumažinus kelio servitutą, servitutinio kelio atkarpa sutrumpėjo, ir servitutinis kelias pasibaigia ties pakeliama kelio užtvara, t. y. ties įvažiavimu iš vakarinės pusės; privažiuoti prie rytinės pastato pusės trukdo pakeliamas kelio užtvaras, įvažiavimą užtvėrę borteliai. Taigi išvažiuojamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas įsitikino, kad šiuo metu ieškovė neturi objektyvios galimybės privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato iš rytų pusės ir naudoti pastatą pagal paskirtį. Tokios galimybės ieškovė neturėtų ir padidinus kelio servitutą iki trečiojo asmens nurodomo 1017 kv. m ploto.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „VM Wood“ netiesiogiai pripažįsta, jog sumažinus kelio servitutą iki jos prašomo ploto, ieškovė, neatlikusi papildomų veiksmų, tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu pastatu negalėtų. Tai yra, apeliaciniame skunde trečiasis asmuo nurodo, jog šiuo metu apvažiuoti pastatą kliudo ieškovės pastatyti laikini statiniai bei medžiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens siūlymas nugriauti laikinus statinius bei pašalinti medžius nelaikytinas racionaliu ir protingu. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad laikini statiniai pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tad teisėtai pastatytų ir ieškovės naudojamų statinių nugriovimas, nesant įrodymų, jog nustačius 1264 kv. m ploto kelio servitutą, trečiasis asmuo neturėtų galimybės tinkamai naudotis jos nuomojamu žemės sklypu (tarnaujančiu daiktu), šiuo atveju neproporcingai pažeistų ieškovės teises.

56. Trečiojo asmens UAB „VM Wood“ siūlymas įsirengti kitą kelią panaikinant žaliąją zoną, t. y. iškertant šalia pastato augančius medžius, taip pat vertintinas kritiškai. Kaip nurodė ieškovė, valstybei priklausančiame žemės sklype, kuriuo naudojasi UAB „Norketas“, Tauragės miesto detaliame plane yra įtvirtinta žalioji zona. Siekiant šią zoną panaikinti ar pakeisti, būtina ne tik gauti įgaliotų institucijų leidimus, bet ir keisti detalųjį planą. Taip pat ieškovė pastebėjo ir tai, kad šalia UAB „Norketas“ priklausančio pastato yra nutiesti inžineriniai tinklai, o inžinerinių tinklų apsaugos zonoje kasinėjimo darbai nėra galimi.

57. Taigi nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato tinkamam naudojimui objektyviai būtinas tokio ploto kelio servitutas, koks jis buvo nustatytas 2012 m. lapkričio 7 d., t. y. 1264 kv. m. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino trečiojo asmens UAB „VM Wood“ savarankiško reikalavimo.

58. Trečiasis asmuo taip pat nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria UAB „VM Wood“ vadovui skirta bauda už nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nevykdymą. Apeliantės teigimu, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog trečiasis asmuo trukdo ieškovei patekti į juos nuomojamą žemės sklypą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, šią apeliacinio skundo nuostatą vertina kaip nepagrįstą.

59. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. CPK 145 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jų taikymą ir atsakomybę už teismo nustatytus draudimus, 9 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.

60. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. birželio 6 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nutarta iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įpareigoti Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių ir UAB „VM Wood” leisti UAB „Norketas” naudotis žemės sklypu, pagal 2012 m. rugsėjo 20 d. O. K. patvirtintą žemės sklypo planą su jame įtvirtintu kelio servitutu (0,1264 ha ploto), suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, bei uždrausti Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriui, vykdyti sandorius susijusius su valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimu.

61. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių įsitikinti, jog ieškovei buvo sudaromos kliūtys naudotis žemės sklypu pagal 2012 m. rugsėjo 20 d. O. K. patvirtintą žemės sklypo planą su jame įtvirtintu kelio servitutu (0,1264 ha ploto). Tai yra į bylą yra pateiktas 2019 m. spalio 16 d. antstolės A. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0124/19/0019, iš kurio matyti, kad antstolė užfiksavo, jog 2019 m. birželio 6 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra vykdomos – UAB „Norketas“ negali realiai naudotis kelio servitutu įtvirtintu 2012 m. rugsėjo 20 d. O. K. žemės sklypo plane, kadangi įvažiavimas prie pastato gamybinės dalies, kur įrengtos prekių iškrovimo rampos (rytinė pastato pusė) yra uždarytas 20 centimetrų aukščio gatvės bordiūru. Minėtame protokole taip pat konstatuota, jog „už įvažiavimo, prie pastato paradinio įėjimo, įrengtas šlagbaumas (kelio užtvaras); šlagbaumas (kelio užtvaras) uždarytas“.

62. Taip pat iš pateikto elektroninio laiško, adresuoto trečiajam asmeniui UAB „Savorija“, kuris, kaip jau minėta, veiklą vykdo naudodamasis būtent renovuota pastato dalimi, kurios tinkamam naudojimui būtinas įvažiavimas iš rytinės pusės, matyti, kad bendrovė sulaukė pretenzijų dėl kliūčių atsiimant prekes. Tai yra, mažosios bendrijos (toliau – MB) „Lašinio paltis“ vadovas nurodo, jog vairuotojai, atvykę paimti prekių iš ginčo pastato, neturi galimybių privažiuoti prie pakrovimo vietos. Taip pat ieškovė pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas nuleistas kelio užtvaras. 2021 m. kovo 23 d. vykusio teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „VM Wood“ vadovas pripažino, kad bendrovė yra įrengusi ir kelio užtvarą, valdomą pulteliu, ir bortelius, tačiau teigė, jog ieškovei prireikus patekti į pastatą, ji galėjo kreiptis į UAB „VM Wood“. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens argumentai, jog ieškovė turi teisę kiekvieną kartą, kai jai būtina patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausantį pastatą, kreiptis į trečiąjį asmenį su prašymu pakelti kelio užtvarą, esant teismo nustatytam minėtam įpareigojimui, vertinti kaip nepagrįstai apsunkinantys ir ieškovės, ir trečiųjų asmenų, vykdančių ginčo pastate veiklą, padėtį. Kolegijos nuomone, trečiojo asmens UAB „VM Wood“ minimos fotonuotraukos, esančios byloje, kuriose užfiksuotos sunkiasvorės transporto priemonės, stovinčios prie ieškovės pastato, nelaikytinos pakankamomis paneigti anksčiau paminėtų aplinkybių.

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės laikytinos pakankamomis konstatuoti, jog trečiasis asmuo UAB „VM Wood“ nesudarė galimybių ieškovei naudotis žemės sklypu, pagal 2012 m. rugsėjo 20 d. O. K. patvirtintą žemės sklypo planą su jame įtvirtintu kelio servitutu (0,1264 ha ploto), t. y. nevykdė 2019 m. birželio 6 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai trečiojo asmens vadovui skyrė baudą už minėtoje nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą.

Dėl atsakovės NŽT apeliacinio skundo

65. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.

66. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

67. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 99 punktas). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

68. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020 yra konstatavęs, kad atsakovo pareigą atlyginti bylą laimėjusio ieškovo bylinėjimosi išlaidas lemia ne momentas, nuo kurio atsakovas dalyvauja byloje. Ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui. Pavyzdžiui, jei atsakovas, atlikęs teismo neteisėtu ir ieškovo teises pažeidusiu pripažintą veiksmą, byloje nuosekliai pripažįsta savo veiksmo neteisėtumą ir atitinkamų ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei procese veikia taip, kad byla būtų išspręsta kuo greičiau, tai sudaro prielaidas ginčą išspręsti mažesnėmis išlaidomis nei nesutinkant su ieškiniu, veikiant nesilaikant pirmiau nurodytų civilinio proceso principų. Jei proceso dalyvių veiksmai pagal įtaką išlaidų dydžiui byloje buvo skirtingi, yra pagrindas pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį nukrypti nuo to paties straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir išlaidas paskirstyti atitinkamai pagal jas lėmusius faktorius.

69. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliante, jog abi atsakovės iš esmės pripažino ieškinio reikalavimus, taip pat siekė taikiai užbaigti kilusį ginčą – byloje buvo patvirtina taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovių, kuri apeliacinės instancijos teismo, atsižvelgus į pateiktą trečiojo asmens UAB „VM Wood“ reikalavimą, buvo panaikinta. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės neigė ieškinio reikalavimų pagrįstumą ar nesiekė operatyvaus proceso užbaigimo, tačiau tai savaime nelemia apeliacinio skundo pagrįstumo visa apimtimi. Kaip jau minėta, kasacinis teismas nurodė, jog ieškinio pateikimą ir tuo pačiu bylinėjimosi išlaidų patyrimą visų pirma lemia neteisėti atsakovo veiksmai. Kaip matyti iš bylos duomenų bei šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, neteisėti atsakovių veiksmai šioje byloje neginčijamai nustatyti – būtent atsakovių neteisėtai priimtų sprendimų pagrindu bei pažeidžiant servituto nustatymo administraciniu aktu procedūras buvo nustatytas ir įregistruotas mažesnio, nei objektyviai būtinas, plotas servitutas, ir tokiais atsakovių neteisėtais veiksmais buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai.

70. Vertinant ieškovės reikalavimo bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš trečiojo asmens UAB „VM Wood“ pagrįstumą pažymėtina, kad nepaisant ieškovės nurodytų aplinkybių, jog servituto pakeitimas buvo neteisėtai inicijuotas trečiojo asmens, atsakovėms joms priskirtas pareigas vykdžius rūpestingai ir apdariai, ginčijami administraciniai aktai nebūtų priimti. Taigi šiuo atveju visų bylinėjimosi išlaidų priteisimas tik iš trečiojo asmens neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo principų, o taip pat būtų nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos nagrinėjamu klausimu. Tačiau atsakovė NŽT apeliaciniame skunde pagrįstai pažymi, jog trečiasis asmuo šiuo atveju pareiškė nepagrįstą savarankišką reikalavimą, be teisėto pagrindo prieštaravo teismo patvirtintai taikos sutarčiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastebėtina ir tai, jog trečiojo asmens vadovas į 2020 m. birželio 5 d. teismo posėdį atvyko nepasirengęs bylos nagrinėjimui – nepateikė atstovavimo bendrovei teisę patvirtinančių dokumentų, o 2021 m. sausio 7 d. teismo posėdis atidėtas dėl UAB „VM Wood“ vadovui kilusių techninių trukdžių prisijungti prie nuotolinio teismo posėdžio. Taip pat įvertinus ieškovės pateiktus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus galima sutikti su atsakovės NŽT apeliacinio skundo argumentus, jog esminė ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis yra susijusi su trečiuoju asmeniu UAB „VM Wood“: rengti atsiliepimai į trečiojo asmens atskiruosius skundus, atstovavimas teismo posėdžiuose, kurie vyko po nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, panaikinimo, susipažinimas su trečiojo asmens paaiškinimais, prašymo dėl baudos trečiojo asmens vadovui skyrimo ir pan. Taigi šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės laikytinos pakankamomis įsitikinti, jog didžioji ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis yra susijusi būtent su trečiojo asmens UAB „VM Wood“ pozicija bei procesiniu elgesiu.

71. Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas ir atsižvelgus į nurodytą kasacinio išaiškinimą, spręstina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos tokia proporcija – iš atsakovių 1/3, o iš trečiojo asmens UAB „VM Wood“ – 2/3.

72. Ieškovė šioje byloje iš viso turėjo 4496,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (3221,50 Eur + 540 Eur + 735 Eur). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos 4496,50 Eur + 113 Eur žyminis mokestis, neįvertino, jog minėtas 113 Eur žyminis mokestis jau įtrauktas į ieškovės 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymą dėl 3221,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taigi iš atsakovių priteistina bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, suma yra 1498,83 Eur (iš kiekvienos po 749,42 Eur), iš trečiojo asmens UAB „VM Wood“ – 2997,66 Eur.

73. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

74. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kurie lėmė pagrįstas išvadas, jog egzistuoja pagrindas panaikinti atsakovių priimtus ginčijamus sprendimus ir pakeisti nustatytą servitutą, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista. Taip pat nenustatyta teisinio pagrindo panaikinti ir skundžiamo sprendimo dalies, kuria trečiojo asmens UAB „VM Wood“ vadovui skirta bauda už teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nevykdymą. Tačiau konstatavus, jog šiuo atveju neteisingai išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ši sprendimo dalis keistina iš atsakovių priteisiant po 749,42 Eur, o iš trečiojo asmens UAB „VM Wood“ – 2997,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

75. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

76. Atsakovė NŽT įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

77. Trečiojo asmens UAB „VM Wood“ apeliacinio skundo netenkinus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

78. Ieškovė pateikė įrodymus apie turėtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinius skundus, parengimu. Pažymėtina, kad sąskaitoje už teisines paslaugas nėra išskirta, kokią bylinėjimosi išlaidų dalį sudaro išlaidos, susijusios su atsiliepimo į atsakovės NŽT apeliacinį skundą parengimu, ir kokią dalį – su trečiojo asmens UAB „VM Wood“. Todėl, kolegijos vertinimu, spręstina, kad 300 Eur bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su atsiliepimo į atsakovės NŽT apeliacinį skundą, ir 300 Eur – su trečiojo asmens UAB „VM Wood“. Trečiojo asmens apeliacinio skundo netenkinus, atsižvelgiant, kad 300 Eur suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, iš UAB „VM Wood“ ieškovei priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovių Tauragės rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, uždarosios akcinės bendrovės ,,VM Wood“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Norketas“ priteista po 1536,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti – ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Norketas“ iš atsakovių Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti po 749,42 Eur, o iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės ,,VM Wood“ – 2997,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, uždarosios akcinės bendrovės ,,VM Wood“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Norketas“ priteisti 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.