- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- e2S-478-524/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00798-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės “Norketas“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Tauragės rajono savivaldybės administracijai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bedrovės “VM Wood” atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Norketas“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Tauragės rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „VM Wood”, uždaroji akcinė bendrovė „Drava“, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje N. N., uždaroji akcinė bendrovė „Sevorija“ dėl sprendimų panaikinimo ir servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-894 dalį, kuria buvo patvirtintas sprendinys (1-C) dėl kelio servituto, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 34SK-1396-(14.34.10.), dalyje, kurioje nustatyta, kad kelio servitutas (kodas 203) - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) 701 m ploto; 3) nustatyti žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), 0,1264 ha ploto kelio servitutą pagal 2012 m. rugsėjo 20 d. O. K. žemės sklypo planą. Iš atsakovų ieškovės naudai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Gautas ieškovės ir atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Tauragės rajono savivaldybės administracijos prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo, dalies žyminio mokesčio grąžinimo, kuriame šalys nurodė, jog bylos nagrinėjimo stadijoje proceso šalys sutarė sudaryti taikos sutartį ir pageidauja, kad civilinė byla būtų nutraukta, o teismas patvirtintų taikos sutartį. Taip pat nurodė, kad jiems yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškimą tenkino; patvirtino ieškovės UAB „Norketas“ ir atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Tauragės rajono savivaldybės administracijos, 2019 m. gruodžio 16 d. sudarytą taikos sutartį sekančiomis sąlygomis: 1. Šalys susitaria, kad atsakovas Tauragės rajono savivaldybės administracija, per 2 (du) mėnesius nuo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos inicijuoja ir atlieka procesinius veiksmus dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-07-19 įsakymo Nr. 5-894 koregavimo, keičiant vieną sprendinį (1 -C) dėl kelio servituto, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo. Nustatomas 0.1264 ha ploto kelio servitutas, žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. rugsėjo 20 d. O. K. parengtų žemės sklypo planą. 2. Šalys susitaria, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per 1 (vieną) mėnesį nuo Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2017-07-19 įsakymo Nr. 5- 894 koregavimo atlikimo, koreguoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2017-12-20 sprendimą Nr. 34SK-1396-( 14.34.10.) dalyje, kurioje nustatyta, kad kelio servitutas (kodas 203) - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) 701 m2 ploto, nustatant, kad kelio servitutas (kodas 203, esantis žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.. (duomenys neskelbtini) teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) yra 0,1264 ha ploto (pagal 2012 m. rugsėjo 20 d. O. K. parengtą žemės sklypo planą). 3. Šalys susitaria, kad ieškovė UAB „Norketas“ likusios ieškinio dalies atsisako. 4. Šalys susitaria, kad šia sutartimi išsprendžiami visi esami ir galimi ginčai dėl 0,1264 ha ploto kelio servituto nustatymo žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 5. Šalys susitaria, kad bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos nereikalauja. Teismo procesinių dokumentų įteikimo galimas išlaidas civilinėje byloje susitaria sumokėti ieškovė UAB „Norketas“. Dėl trečiųjų asmenų nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų galimų išlaidų šalys susitaria, kad jas atlygina ieškovė UAB „Norketas“. Šalys konstatuoja, kad civilinė byla Nr. e2-2552-607/2019 (2019 m. ), kuri nagrinėjama Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose, bendru sutarimu baigiama taikos sutartimi. Sutarties šalims žinoma, kad taikos sutarties patvirtinimo teisme ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama ir numatytos CPK 584 straipsnio l dalies 4 punkte, kad teismo nutartis, kuria yra patvirtinta taikos sutartis, yra vykdytinas dokumentas, kuris gali būti vykdomas priverstinai, yra išaiškintos, žinomos ir suprantamos; civilinę bylą Nr. 2-23-607/2020 nutraukė; grąžino ieškovei UAB „Norketas“ 56,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. birželio 3 d., pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tiek ieškovo valdomas žemės sklypas 0,2145 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tiek ir trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „VW Wood“ valdomas 2,1774 ha žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 1-C, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybės patikėtiniui teisės aktų nustatyta tvarka yra deleguota priimti sprendimus, susijusius su minėtais žemės sklypais, servitutinis kelias įrengtas, naudojamas nuolat nuo 2012 m. Taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui, nepažeidžia šalių ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės (taikos sutarties 4 punktas), todėl pareiškimas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo tenkintinas, taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla nutrauktina. Bylą nutraukus dėl to, kad šalys sudarė taikos sutartį, ieškovei UAB „Norketas“ grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 56,25 Eur (75 Eur x 75 proc.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde trečiasis asmuo UAB „VM Wood“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netvirtinti taikos sutarties bei įpareigoti pirmosios instancijos teismą naginėti bylą pagal teisės aktų reikalavimus. Atskirąjį skundą girndžia šiais argumentais:
5.1. UAB „VM Wood“ pareiškė byloje savarankišką reikalavimą, todėl įmonė turi visas ieškovo teise ir pareigas, teismas nėra priėmęs nutarties, kuria būtų atsisakyta „VM Wood“ įtraukti dalyvauti byloje kaip trečiąjį asmenį su savarankiškais reikalavimais. Tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas ignoravo UAB „VM Wood“ pateiktą nuomonę, kurioje įmonė išdėstė argumentus, jog taikos sutarties tvirtinimas pažeidžia UAB „VM Wood“ interesus.
5.2. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar Nacionalinės žemės tarnybos pagal taikos sutartį prisiimti įsipareigojimai yra teisėti ir pagrįstai, bei nepažeidžia kitų asmenų teisių ir pareigų.
5.3. Taikos sutarties patvirtinimas reiškia ieškovės reikalaujamo servituto nustatymą ir kartu nepagrįstą kito savininko, tai yra UAB „VM Wood“ teisės ribojimą bei tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininkų interesų pažeidmą.
Atsiliepimas
6. Atsliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai:
6.1. UAB „VM Wood“ netinkamai supranta savo procesinę padėtį. Minėta įmonė patikslintame ieškinyje buvo įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Įmonė prašymo ar skundo dėl procesinės padėties keitimo byloje nereiškė.
6.2. UAB „VM Wood“ nenurodo nei vieno argumento, kodėl patvirtinta taikos sutartis pažeidžia jos interesus. Vien aplinkybė, jog patvirtinta taikos sutartis, kuri atitinka šalių valią bei neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, neatitinka UAB „VM Wood“ principinių nuostatų, nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.
6.3. UAB „VM Wood“ nėra nei tarnaujančio, nei viešapataujančio daikto savininkė ir jai nuosavybės teise priklausančiam daiktui nėra taikomi jokie apribojimai, todėl UAB „VM Wod“ net neturi jokių procesinių teisių vertinti, ar taikos sutartis atitinka vienos iš šalių interesus. Taikos sutartimi nustatomas toks kelio servitutas, koks buvo įtvirtintas Tauragės rajono savivaldybės detaliajame plane ir toks, koks buvo numatytas UAB „VM Wood“ sudarant žemės nuomos sutartį dar 2012 metais.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai:
7.1. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio 2 dalimi, tretieji asmenys neturi teisės sudaryti taikos sutartį, todėl tenkinti atskirojo skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą tretieji asmenys, nepareiškaintys savarankinškų reikalavimų, N. N., UAB „Savorija“ prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
8.1. UAB „VM Wood“ valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą siekia valdyti kaip asmeninę nuosavybę taip užkertant kelią ieškovei petkti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas.
8.2. UAB „VM Wood“ nenurodo nei vieno argumento, kaip sudaryta taikos sutartis pažeidžia jos teises.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovų sudaryta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtinta ieškovės bei atsakovų taikos sutartis, kuria iš esmės susitarta, jog atsakovas Tauragės rajono savivaldybės administracija, per 2 (du) mėnesius nuo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos inicijuoja ir atlieka procesinius veiksmus dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-07-19 įsakymo Nr. 5-894 koregavimo, keičiant vieną sprendinį (1 -C) dėl kelio servituto, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo. Nustatomas 0.1264 ha ploto kelio servitutas, žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. rugsėjo 20 d. O. K. parengtų žemės sklypo planą; Taip pat šalys susitarė, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per 1 (vieną) mėnesį nuo Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2017-07-19 įsakymo Nr. 5- 894 koregavimo atlikimo, koreguoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2017-12-20 sprendimą Nr. 34SK-1396-( 14.34.10.) dalyje, kurioje nustatyta, kad kelio servitutas (kodas 203) - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) 701 m2 ploto, nustatant, kad kelio servitutas (kodas 203, esantis žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.. (duomenys neskelbtini) - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) yra 0,1264 ha ploto (pagal 2012 m. rugsėjo 20 d. O. K. parengtą žemės sklypo planą).
12. Apeliantė nesutikdama su minėta nutartimi atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog nutartis priimta pažeidžiant proceso teisės normas. Nurodė, jog UAB „VM Wood“ pareiškė byloje savarankišką reikalavimą, todėl įmonė turi visas ieškovo teise ir pareigas, teismas nėra priėmęs nutarties, kuria būtų atsisakyta „VM Wood“ įtraukti dalyvauti byloje kaip trečiąjį asmenį su savarankiškais reikalavimais. Tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas ignoravo UAB „VM Wood“ pateiktą nuomonę, kurioje įmonė išdėstė argumentus, jog taikos sutarties tvirtinimas pažeidžia UAB „VM Wood“ interesus. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.
13. Kasacinio teismo konstatuota, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.).
14. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 1, 2 dalys). Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 1, 2 dalys).
15. Taigi tretieji asmenys turi teisę naudotis visomis šalies procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia CPK 42 straipsnis ir kitos normos, išskyrus pirmiau nurodytus apribojimus tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų.
16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2019 m. birželio 3 d. ieškovės ieškinyje apeliantė buvo įtraukta dalyvauti byloje atsakove. Ieškovė 2019 m. spalio 31 d. patiklsino ieškinį, kuriame apeliantės procesinę padėtį iš atsakovės pateikė į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Kaip teisingai nurodo apeliantė, 2019 m. lapkričio 8 d. UAB „VM Wood“ ir UAB „Drava“ teikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Kartu su atsiliepimu į ieškinį UAB „VM Wood“ pateikė teismui procesinį dokumentą „UAB „VM Wood“ teikiamas teismui savarankiškas reikalavimas“, kuriame apeliantė pareiškė savarankišką reikalavimą – nustatyti žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1017 ha pločio kelio servitutą pagal 2019 m. spalio 17 d. UAB „Drava“ parengtą žemės sklypo planą. Prie minėto procesinio dokumento taip pat pridėtas žemės sklypo planas.
17. Iš byloje esančių įrodymų nematyti, jog pirmosios instancijos teismas būtų išsprendęs minėto atsiliepimo bei apeliantės UAB „VM Wood“ procesinio dokumento „UAB „VM Wood“ teikiamas teismui savarankiškas reikalavimas“ priėmimo klausimą. Taip pat iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pirmosios instancijos teismas neisšsprendė klausimo dėl apliantės pareikšto savarankiško reikalavimo, tai yra, neišspręstas klausimas dėl apeliantės įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus.
18. Kadangi dalyvavimas byloje trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais suteikia asmeniu visas ieškovo teises, tame tarpe ir sudaryti taikos sutartį, nesant išspręsto klausimo dėl apeliantės pareikšto savarankiško reikalavimo, taikos sutarties, kuri sudaryta tik tarp ieškovės ir atsakovų, patvirtinimas pažeidžia apeliantės teisėtus interesus ir proceso teisės normas. Be to, UAB“VM Wood“ klausimo dėl savarankiško reikalavimo išsprendimas turi reikšmės ir tam, jog patvirtintus taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovų, civilinė byla turėtų būti nenutraukiama, kaip šiuo atveju padarė pirmosios instancijos teismas, o toliau nagrinėjama pagal UAB „VM Wood“ pareikštą savarankišką reikalavimą.
19. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties patvrtinimą, todėl pirmosios insancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl taikos sutarties patvrtinimo perduotina spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį ir klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.