- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-29
- Bylos Nr.
- e2-97-934/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00128-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- valstybės įmonės Ignalinos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alvora“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alvora“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų tarptautiniame viešajame pirkime pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Alvora“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu valstybės įmonei (toliau – VĮ) Ignalinos atominei elektrinei (toliau – ir atsakovė arba perkančioji organizacija), prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės tarptautiniame viešajame pirkime „IAE mažai ir vidutiniškai radioaktyvių trumpaamžių atliekų paviršinio atliekyno (I/A, II/A statybos etapų) statybos darbų pirkimas“ (pirkimo CVP IS Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pirkimas) 2023 m. rugsėjo 18 d priimtą sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas, panaikintas 2023 m. birželio 14 d. atsakovės sprendimas dėl Pirkimą laimėjusio pasiūlymo bei pasiūlymų eilės nustatymo ir nuspręsta grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją.
2. Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė paaiškino, kad ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą Pirkime yra priimtas remiantis neteisėtais individualiais administraciniais aktais: Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. rugpjūčio 24 d. protokolu Nr. PD-34 (toliau – Protokolas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr.728-K-3 (toliau – Nutarimas). Aptariamais aktais nuspręsta, kad VĮ Ignalinos atominės elektrinės su ieškove ketinama sudaryti Pirkimo sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Ieškovė siekia įrodyti, kad Komisijos Protokolu ir Vyriausybės Nutarimu įformintas sprendimas dėl viešojo pirkimo sutarties neatitikties nacionalinio saugumo interesams yra nepagrįstas ir neteisėtas, t. y. neatitinka administraciniams aktams keliamų reikalavimų, pažeidžia ūkinę veiklos laisvę, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, teisinio tikrumo principus, o juose pateikiama argumentacija kelia abejonių. Atitinkamai, ieškovė kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Komisijos Protokolą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu pripažinti, kad Vyriausybės Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) nuostatų. Ieškovės skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė ir jį nagrinėja (administracinė byla Nr. eI2-12450-631/2023). Ieškovė taip pat išdėstė argumentus dėl ginčijamu sprendimu pažeistų jos, kaip tiekėjos, teisių veiksmingos gynybos bei bendrojo teisingumo principų.
3. Teisme buvo gautas ieškovės prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi tiek ieškinys, tiek ir skundas, pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, keliami klausimai susiję su Pirkimo sutarties atitiktimi nacionalinio saugumo interesams, kurių pagrindu turi būti sprendžiama dėl ieškovės galimybės dalyvauti Pirkime ir pretenduoti į Pirkimo sutarties sudarymą. Prašyme nurodyta, kad administracinėje byloje priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę civilinėje byloje, nes abejose bylose dalyvauja tiek ieškovė, tiek ir atsakovė, o administracinėje byloje nustatyti faktai dėl Protokolo ir Nutarimo neteisėtumo yra reikšmingi civilinėje byloje sprendžiant dėl sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nesutiko su ieškovės prašymu sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad ieškovės argumentai, susiję su tiekėjų nacionalinio saugumo patikros rezultatais, negali būti nagrinėjamo ginčo dalyku. Atkreipė dėmesį, kad ginčijami sprendimai buvo priimti galiojant Nutarimui, todėl net ir tuo atveju, jei jis būtų pripažintas neteisėtu, tai savaime nereikštų ginčijamo sprendimo neteisėtumo. Pažymėjo, kad Komisijos Protokolo ir Vyriausybės Nutarimo teisėtumo nuginčijimo galimybė yra tik hipotetinė, o administracinės bylos išnagrinėjimas užtruks, todėl nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą tenkinti ir civilinę bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-12450-631/2023, pagal pareiškėjos UAB „Alvora“ skundą atsakovams Vyriausybei, Komisijai, tretiesiems asmenims – Valstybės saugumo departamentui, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos, VĮ Ignalinos atominei elektrinei.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei pareikštu ieškiniu prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti perkančiosios organizacijos 2023 m. rugsėjo 18 d. priimtą sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas Pirkime, panaikintas 2023 m. birželio 14 d. sprendimas dėl Pirkimą laimėjusio pasiūlymo bei pasiūlymų eilės nustatymo ir nuspręsta grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovė pripažįsta, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas remiantis Protokolu ir Nutarimu, kuriais nuspręsta, jog VĮ Ignalinos atominės elektrinės su ieškove ketinama sudaryti Pirkimo sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesams, pagrindu. Ieškinyje, be kita ko, yra nurodytos aplinkybės, susijusios su Komisijos Protokolo ir Vyriausybės Nutarimo, kuriais buvo įformintas sprendimas dėl viešojo pirkimo sutarties neatitikties nacionalinio saugumo interesams, nepagrįstumu ir neteisėtumu.
4. Teismas taip pat nustatė, kad tam, jog ieškovė civilinėje byloje nurodytu pagrindu galėtų nuginčyti atsakovės sprendimą, ji kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Komisijos Protokolą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu pripažinti, jog Vyriausybės Nutarimas prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktų nuostatoms, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo bei proporcingumo principams. Vilniaus apygardos administracinis teismas ieškovės skundą priėmė, pagal jį iškelta administracinė byla Nr. eI2-12450-631/2023.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ieškinio pagrindą ir dalyką, taip pat į tai, kad civilinėje byloje pareikšto ieškinio pagrindą ir minėtoje administracinėje byloje pateikto skundo pagrindą iš esmės sudaro tos pačios faktinės aplinkybės ir tie patys teisiniai motyvai, susiję tiek su atsakovės, tiek ir su Komisijos bei Vyriausybės sprendimų pripažinti Pirkime ketinamos sudaryti sutarties atitiktimi nacionalinio saugumo interesams, (ne)pagrįstumu ir (ne)teisėtumu, padarė išvadą, kad tarp minėtų bylų yra glaudus ryšys, dėl to civilinės bylos, kurioje ginčijamas Nutarimo bei Protokolo pagrindu priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas Pirkime (taip pat ir atitinkamai vėlesni sprendimai ir (ar) veiksmai) išnagrinėjimas iš esmės negalimas tol, kol administraciniame teisme nebus išnagrinėtas pareiškėjos (ieškovės) skundas dėl Nutarimo bei Protokolo teisėtumo ir pagrįstumo, o tai sudaro ir privalomą bylos sustabdymo pagrindą.
Atsiliepimas
6. Nurodė, kad atsiliepime į ieškovės prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atsakovės nurodyta teisminė praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-713-7390/2019, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi atsakovės nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios civilinės bylos faktinių aplinkybių. Teismo vertinimu, nagrinėjamo klausimo sprendimui aktualūs yra Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-523-370/2022, išaiškinimai, kadangi būtent šios Lietuvos apeliacinio teismo bylos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.
7. Pažymėjo, kad nors atsakovė, nesutikdama su civilinės bylos sustabdymu, taip pat remiasi galimai ilgai užtruksiančiu procesu, o viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas reikalauja operatyvaus viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į išimtinę Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją (jurisdikciją) spręsti dėl tokio pobūdžio Komisijos Protokolo ir Vyriausybės Nutarimo teisėtumo bei galiojimo pagal atitinkamus įstatymus, galima daryti išvadą, jog egzistuoja pagrindas suteikti prioritetą ne formaliam terminų laikymuisi, o kuo teisingesniam ir visapusiškesniam bylos išnagrinėjimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovė VĮ Ignalinos atominė elektrinė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB ,,Alvora“ prašymą, sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-363-739/2023 iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-12450-631/2023, atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
11.1. Administracinė byla ir joje priimtas sprendimas negali turėti prejudicinio ryšio su nagrinėjama byla. Tarp šalių nėra ginčo, kad skundžiamų apeliantės sprendimų priėmimo metu Komisijos Protokolas ir Vyriausybės Nutarimas buvo galiojantys teisės aktai. Net jeigu šie teisės aktai vėliau ir būtų pripažinti neteisėtais, tai nekeistų skundžiamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi Nutarimo galiojimo panaikinimas netaikomas retrospektyviai.
11.2. Aplinkybę, kad po skundžiamų sprendimų priėmimo nuginčijus Nutarimo teisėtumą, sprendimų teisėtumas nepasikeistų, patvirtina ir Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog Vyriausybės nutarimas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Taigi, tuo atveju jei ieškovei pavyktų administracinėje byloje įtikinti teismą dėl būtinybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir jis nuspręstų kad Nutarimas yra neteisėtas, jo galiojimas nebūtų panaikintas retrospektyviai, t. y. būtų laikoma, kad sprendimų priėmimo metu Nutarimas galiojo, todėl remiantis juo priimti sprendimai negali būti laikomi neteisėtais ir (ar) nepagrįstais.
11.3. Aplinkybę, kad vėlesnis kitų subjektų sprendimų panaikinimas nekeičia tų sprendimų pagrindu perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų dėl jos pirkime dalyvaujančio tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų teisėtumo, patvirtina ir konkrečios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų (toliau – VPĮ) nuostatos. Pavyzdžiui VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyti tiekėjo pašalinimo pagrindai ir juose tiesiogiai nurodyta, kad šie pašalinimo terminai yra siejami su atitinkamo pažeidimo padarymo diena (nuo kurios skaičiuojamas jų taikymo terminas). Tai reiškia, kad pagal aiškiai išreikštą įstatymų leidėjo valią perkančioji organizacija turi teisę remdamasi tokiais pašalinimo pagrindais pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų, nors tiekėjas atitinkamų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte numatytų pažeidimų buvimą konstatuojančius valstybės institucijų sprendimus vis dar ginčytų teisme.
11.4. Dar aiškiau perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros remiantis kito subjekto sprendimu, dėl kurio teisėtumo vyksta teisminis ginčas, parodo VPĮ nuostatos dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų pateikus melagingą informaciją ar dėl neįvykdytos pirkimo sutarties. Kitaip tariant, vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktais, 46 straipsnio 8 dalimi, 47 straipsniu, 52 straipsnio 1–2 dalimis, 91 straipsnio 1–2 dalimis, visą laikotarpį, kol tiekėjas yra įtrauktas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą arba į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kitos perkančiosios organizacijos turi teisę šalinti tokius tiekėjus iš jų vykdomų pirkimo procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 arba 6 punktų nustatytu pagrindu – nepaisant to, kad tiekėjas teisme ginčija sprendimus, kurių pagrindu jis buvo įtrauktas į atitinkamą sąrašą – ir tokie perkančiųjų organizacijų sprendimai yra visiškai teisėti.
11.5. Tiekėjui vėliau teisme įrodžius, kad atitinkamas sprendimas, kurio pagrindu jis buvo įtrauktas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą arba į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, yra neteisėtas ir tokį sprendimą panaikinus, dėl to visų kitų perkančiųjų organizacijų teisminio proceso metu priimti sprendimai kitose pirkimų procedūrose dėl šio tiekėjo pašalinimo remiantis jo įtraukimu į atitinkamą sąrašą netampa nepagrįstais ir neteisėtais bei nėra naikinami. Nurodytos Konstitucijos ir VPĮ nuostatos aiškiai parodo, kad nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo teisėtumas nepriklauso nuo administracinės bylos baigties ir joje konstatuotų faktinių ar kitokių aplinkybių, todėl ją galima nagrinėti nelaukiant administracinės bylos išsprendimo ir, priešingai nei sprendė teismas, dėl to nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto bylos stabdymo pagrindo.
11.6. Bylos sustabdymas pažeis viešųjų pirkimų ginčų sprendimo operatyvumo reikalavimus. CPK viešųjų pirkimų ginčams nustato pagreitintas ginčo sprendimo procedūras, taip atspindint viešąjį interesą viešųjų pirkimų objektų skubiu įgyvendinimu. Be to, administracinės bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiko tarpą dėl galimo kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kurio kompetencijai priskiriama spręsti dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos nesustabdžius, tai niekaip nepažeis ieškovės teisių į jos tariamai pažeistų teisių gynybą, kadangi ji neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir apeliantė, užbaigusi likusias Pirkimo procedūras, galės sudaryti ir pradėti vykdyti Pirkimo sutartį.
11.7. Administracinėje byloje teismo posėdis paskirtas tik 2024 m. vasario 1 d. – vien ši aplinkybė patvirtina, kad dėl bylos sustabdymo bus praleisti CPK įtvirtinti jos išnagrinėjimo terminai. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas galės būti per 30 dienų skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 20 straipsnį, apeliacinis skundas administracinėje byloje turėtų būti išnagrinėtas per 30 dienų nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Taigi, net jei administracinė byla būtų išnagrinėta pirmajame teismo posėdyje ir iš karto priimtas sprendimas (kas, atsižvelgiant bylos apimtis ir dalyvaujančias šalis nėra realu), galutinio sprendimo administracinėje byloje galima tikėtis tik 2024 m. balandžio mėnesio pradžioje.
11.8. Administracinėje byloje teismas taip pat gali tenkinti ieškovės prašymą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Nutarimo atitikties Konstitucijai įvertinimo ir sustabdyti administracinę bylą. Tai, kad procesas Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme užtrunka ilgai, yra visuotinai žinoma aplinkybė. Todėl administracinės bylos sustabdymas ir galutinio sprendimo toje byloje priėmimas gali būti skaičiuojamas netgi ne dienomis, o metais.
11.9. Ilgas bylos nagrinėjimo sustabdymas, vien dėl teisingesnio ir visapusiškesnio bylos išnagrinėjimo, visiškai nepagrįstai iškelia „visapusišką“ bylos išnagrinėjimą aukščiau CPK ir teismų praktikoje įtvirtintų viešųjų pirkimų bylų išsprendimo operatyvumo reikalavimų. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad, administracinės bylos baigtis nepakeis faktų, jog priimdama skundžiamus sprendimus, apeliantė vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, kurių ji neturėjo teisės ignoruoti ir netaikyti, bei kuriuos netgi panaikinus, toks panaikinimas nebus taikomas retrospektyviai.
11.10. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nesustabdžius bylos, nebus pažeisti kokie nors teisėti ieškovės interesai į jos tariamai pažeistų teisių gynybą. Sustabdžius bylos nagrinėjimą ir nesant taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, padidėja galimybės, kad apeliantė užbaigs Pirkimo procedūras su kitu, likusiu Pirkimo dalyviu ir, jeigu jis bus pripažintas laimėjusiu Pirkimą – su juo sudarys Pirkimo sutartį ir pradės ją vykdyti, o jeigu jo pasiūlymas dėl kokių nors priežasčių būtų atmestas – nutrauks Pirkimo procedūras. Bet kuriuo atveju, Pirkimas pasibaigs ir ieškovė nebegalės į jį grįžti. Dėl neteisėtų Protokolo ir Nutarimo pažeistus savo teisėtus interesus ieškovė turėtų ginti pareikalaudama nuostolių atlyginimo. Atitinkamai, bylos nesustabdžius, tai ne tik niekaip nepažeis ieškovės teisių ir teisėtų interesų, bet dar ir prisidės prie galimybės užtikrinti ieškovės deklaruojamus siekius (apeliantė dar nėra priėmusi sprendimo dėl likusio Pirkimo dalyvio pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu pasiūlymu ar jo atmetimo).
Atsiliepimas
2. Ieškovė UAB ,,Alvora“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
12.1. Ieškovės nuomone, apeliantės pozicija, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo ir Komisijos Protokolo panaikinimas neturės įtakos skundžiamo sprendimo dėl pasiūlymo atmetimo teisėtumui, kadangi šio sprendimo priėmimo metu aptariami administraciniai aktai galiojo, yra nepagrįsta ir neteisėta, paremta formalistiniu požiūriu.
12.2. Nagrinėjamu atveju ieškovės ginčijamas sprendimas dėl pasiūlymo atmetimo priimtas išimtinai Protokolo ir Nutarimo pagrindu, kurių teisėtumo klausimas yra sprendžiamas administracinėje byloje. Ieškovė šioje byloje siekia įrodyti, kad apeliantė neturėjo teisės remtis Protokolu ir Nutarimu, kadangi šie aktai yra neteisėti ir nepagrįsti. Protokolas bei Nutarimas buvo priimti minėtiems subjektams įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtos kompetencijos ribose ir nustatyta tvarka, įvertinus tiekėjo ir su juo sudaromu sandoriu susijusias Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui grėsmę keliančias aplinkybes, kas nepriklauso nei perkančiosios organizacijos, nei bendrosios kompetencijos teismo, nagrinėjančio šią civilinę bylą, kompetencijai.
12.3. Įvertinus šioje civilinėje byloje ir minėtoje administracinėje byloje nagrinėjamų klausimų ryšį, matyti, kad iš esmės ieškinys šioje byloje ir skundas administraciniam teismui grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, abejose bylose keliami panašūs ir susiję klausimai dėl Pirkimo sutarties su ieškove atitikties nacionalinio saugumo interesams, kurių pagrindu turi būti sprendžiama dėl ieškovo galimybės dalyvauti pirkime ir pretenduoti į Pirkimo sutarties sudarymą. Nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje ginčijamas Nutarimo bei Protokolo pagrindu priimtas sprendimas dėl pasiūlymo atmetimo, išnagrinėjimas iš esmės negalimas tol, kol administracinėje byloje nebus išnagrinėtas ieškovės skundas dėl Nutarimo bei Protokolo teisėtumo ir pagrįstumo, o tai sudaro objektyvų ir privalomą civilinės bylos sustabdymo pagrindą.
12.4. Administracinėje byloje priimtas sprendimas, turės prejudicinę reikšmę šioje byloje – abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys (ieškovė ir apeliantė), o administracinėje byloje nustatytini faktai (dėl Vyriausybės Nutarimo ir Komisijos Protokolo (ne)teisėtumo) yra įrodinėjimo dalykas administracinėje byloje bei reikšmingas ir šioje civilinėje byloje sprendžiant dėl ieškovės ginčijamo (ne)pagrįstumo. Ieškovės ginčijamam sprendimui dėl pasiūlymo atmetimo esant priimtam administracinėje byloje skundžiamų aktų pagrindu, šių aktų (ne)nuginčijamas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinimo.
12.5. Apeliantė atskirajame skunde remiasi formaliu argumentu dėl Nutarimo galiojimo ir privalomo vykdymo. Ieškovė ieškiniu neneigė Nutarimo galiojimo fakto. Visgi, ta aplinkybė, kad Nutarimas formaliai yra galiojantis, nepaneigia jo neteisėtumo.
12.6. Apeliantė procesiniuose dokumentuose formaliai remiasi Pirkimo sąlygų 19.26.4 punktu, numatančiu, kad tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jei priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad subjektai ar su jais ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Ieškovė ieškinyje neneigė Pirkimo sąlygų 19.26.4 punkto egzistavimo. Visgi, ši nuostata negali būti aiškinama tokiu būdu, kad įgalintų perkančiąją organizaciją atmesti tiekėjo pasiūlymą ir tuo atveju, kai Vyriausybės sprendimas dėl ketinamo sudaryti sandorio neatitikimo nacionalinio saugumo interesams, yra neteisėtas. Priešinga išvada suponuotų akivaizdų bendrojo teisės principo ex injuria non oritur jus (iš neteisėtumo negali atsirasti teisė) pažeidimą.
12.7. Apeliantė skunde neatsižvelgė į šiam ginčui aktualius Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-523-370/2022, pateiktus teismo išaiškinimus, kur iš esmės identiškoje situacijoje buvo sprendžiamas viešųjų pirkimų bylos sustabdymo klausimas ir byla buvo sustabdyta. Apeliantė nepateikė argumentų dėl kokių faktinių ir teisinių priežasčių nutartį priėmęs teismas turėjo nukrypti nuo savo aplinkybėmis identiškoje byloje suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Apeliantei nepagrindus objektyvaus poreikio nesivadovauti identiškoje byloje suformuota apeliacinio teismo praktika egzistavimo, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi suformuotu aukštesnės instancijos teismo precedentu, o atitinkamai ir bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo keisti savo paties suformuoto precedento.
12.8. Nors apeliantė teigia, kad bylos sustabdymas pažeidžia viešųjų pirkimų ginčų sprendimo operatyvumo reikalavimą, tačiau, dėstydama savo poziciją nurodo, jog bylos sustabdymas neužkerta kelio užbaigti Pirkimo procedūras, sudaryti ir pradėti vykdyti Pirkimo sutartį su likusiu pirkimo dalyviu. Kaip matyti, apeliantė pripažįsta, jog bylos stabdymas jai neigiamų padarinių nesukelia, tačiau skunde deklaratyviai remiasi operatyvumo principo tariamu pažeidimu.
12.9. Vien aplinkybė, kad sustabdžius bylos nagrinėjimą ji bus išnagrinėta per ilgesnį terminą, savaime nepaneigia teismo pareigos stabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi jos nesustabdžius, ji būtų išnagrinėta itin formaliai, t. y. remiantis ieškovės ginčijamų Nutarimo ir Protokolo pagrindu. Toks formalus bylos išsprendimas, nesuderinamas su prioritetiniu teisingumo principu. Remiantis apeliantės logika, t. y. kad viešųjų pirkimų bylose nepriklausomai nuo aplinkybių prioritetas turėtų būti skiriamas operatyviam bylos išnagrinėjimui, reikėtų daryti akivaizdžiai nelogišką išvadą, kad viešųjų pirkimų bylos negali būti stabdomos. Tokia išvada ne tik nelogiška, bet ir prieštarauja CPK 163 straipsniui, kuris reglamentuoja bylos sustabdymo privalomus atvejus ir kuriuose jokių išimčių viešųjų pirkimų bylų atžvilgiu nėra numatyta.
12.10. Apeliantės argumentai, kad ieškovė nebeturi galimybių grįžti į iki pažeidimo buvusią stadiją, t. y. sudaryti sutartį su apeliante, viena vertus, nėra teisingi, kita vertus, yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį .
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
4. Apeliacijos dalyką sudaro Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo
5. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, nes administracinė byloje Nr. eI2-12450-631/2023 neturi prejudicinio ryšio su nagrinėjama civiline byla. Apeliantės teigimu, net jei Protokolas ir Nutarimas būtų pripažinti neteisėtais, tai nekeistų skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi Nutarimo galiojimo panaikinimas netaikomas retrospektyviai. Be to, bylos sustabdymas pažeistų proceso operatyvumo reikalavimus, o jos nesustabdžius, ieškovo interesai nebūtų pažeisti, nes byloje nėra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. apeliantė, užbaigusi likusias Pirkimo procedūras, galės sudaryti ir pradėti vykdyti Pirkimo sutartį.
6. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).
7. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
8. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020 22 punktą ir jame nurodytą praktiką).
9. Sprendžiant, ar kitoje byloje gali būti nustatyti nagrinėjamai bylai svarbūs prejudiciniai faktai, svarbu atsižvelgti į kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuluotas tokias pagrindines CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017, 16 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ginčijamas 2023 m. rugsėjo 18 d sprendimas priimtas Protokolo ir Nutarimo pagrindu. Ieškovė šioje byloje siekia įrodyti, kad Protokolu ir Nutarimu įformintas sprendimas dėl viešojo pirkimo sutarties neatitikties nacionalinio saugumo interesams yra nepagrįstas ir neteisėtas, t. y. neatitinka administraciniams aktams keliamų reikalavimų, pažeidžia ūkinę veiklos laisvę, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, teisinio tikrumo principus, o juose pateikiama argumentacija kelia abejonių.
11. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. lapkričio 21 d. priimtas pareiškėjos (ieškovės) skundas atsakovėms Vyriausybei ir Komisijai, suinteresuoti asmenys – Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, VĮ Ignalinos atominė elektrinė (Nr. eI2-12450-631/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-08983-2023-8)). Minėtu skundu ieškovė prašo: 1) panaikinti Protokolo dalį, kuria pripažinta, kad VĮ Ignalinos atominė elektrinė ketinama sudaryti sutartis dėl mažai ir vidutiniškai radioaktyvių trumpaamžių atliekų paviršinio atliekyno (I/A, II/A statybos etapų) statybos bei šiam atliekynui reikalingos infrastruktūros (atliekyno administracinės, gamybinės ir pagalbinės infrastruktūros, išorės lietaus kanalizacijos tinklų infrastruktūros bei I ir II rūsių grupių (IA ir IIA etapai)) projektavimo ir statybos darbų pirkimo su UAB „Alvora“ neatitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu pripažinti, kad Nutarimas prieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktams, taip pat konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir proporcingumo principams.
12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškinys, tiek ir ieškovės administraciniam teismui pateiktas skundas iš esmės grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, abejose bylose keliami panašūs ir susiję klausimai bei sutarties su ieškove atitikties nacionalinio saugumo interesams aspektai, kurių pagrindu turi būti sprendžiama dėl ieškovės galimybės dalyvauti pirkime ir pretenduoti į pirkimo sutarties sudarymą, t. y. tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato neišnagrinėtoje administracinėje byloje egzistuoja prejudicinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šios civilinės bylos, kurioje ginčijamas Protokolo ir Nutarimo pagrindu priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas (taip pat ir vėlesni išvestiniai sprendimai), išnagrinėjimas iš esmės negalimas tol, kol administraciniame teisme nebus išnagrinėtas ieškovės skundas dėl Protokolo bei Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, o tai sudaro objektyvų ir privalomą civilinės bylos sustabdymo pagrindą (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
13. Minėtoje administracinėje byloje priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje – abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys (ieškovė ir atsakovė), o administracinėje byloje nustatytini ir įrodinėtini faktai (dėl Protokolo ir Nutarimo (ne)teisėtumo) reikšmingi ir šioje civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl ieškovės ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo. Apeliantė nenurodė argumentų, o ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti priešingą išvadą, o vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties neteisėtumą.
14. Atskirajame skunde apeliantės nurodyti argumentai, kad Nutarimo galiojimo panaikinimas netaikomas retrospektyviai, todėl jo pripažinimas neteisėtu nekeistų perkančios organizacijos skundžiamų sprendimų teisėtumo, vertintini civilinę bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau nenagrinėtini sprendžiant procesinį klausimą dėl bylos sustabdymo pagrįstumo.
15. Apeliantės cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-713-790/2019, nėra aktuali nagrinėjai bylai, kadangi faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis buvo sprendžiamas bylos sustabdymo klausimas, nesutampa. Pastarojoje byloje teismas konstatavo, kad ginčo aplinkybėms nustatyti nereikalingi faktai, kurie bus nustatinėjami administraciniame teisme, o tokio klausimo nagrinėjimas (priešingai nei nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl Protokolo ir Nutarimo teisėtumo) nepatenka į administracinio teismo nagrinėjamų bylų kompetenciją. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-523-370/2022, kurioje faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, o duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų nesivadovauti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi, byloje nenustatyta.
16. Apeliantės argumentai, susiję su bylos išnagrinėjimo operatyvumo principo įgyvendinimu, taip pat nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Net ir vertinant, jog bylos, kurioje nagrinėjami ieškinio reikalavimai, susiję su viešųjų pirkimo procedūrų teisėtumu, sustabdymas gali pažeisti įstatyme numatytus viešųjų pirkimo bylų išnagrinėjimo terminus, prioritetas turėtų būti teikiama ne formaliam terminų laikymuisi, o teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo priimtose nutartyse (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-523-370/2022). Kita vertus, nors apeliantė akcentuoja proceso operatyvumo klausimą, tačiau nepagrindė aplinkybės, kad bylos sustabdymas užkirstų kelią užbaigti pirkimo procedūras, priešingai, ji nurodė, kad bylos sustabdymas nevaržo jos teisės užbaigti pirkimo procedūras, kadangi nėra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
17. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su ieškovės galimybėmis grįžti į iki pažeidimo buvusią stadiją, t. y. sudaryti sutartį su apeliante, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
18. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygas ir pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.