- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2A-713-790/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Kazys Kailiūnas, Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl viešojo pirkimo nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skinest Baltija“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir atsakovė), kuriame prašė panaikinti: 1) 2018 m. gegužės 22 d. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – ir Koordinavimo komisija) išvadas, įtvirtintas protokolu Nr. PD-11 (toliau – ir išvados); 2) 2018 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 526 (toliau – ir Vyriausybės nutarimas); atsakovės 2018 m. liepos 25 d. sprendimą dėl pirkimo „2018/PCSP7-3 Gelžbetoninių pabėgių pirkimas“ 1 objekto dalies nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pirmąjį ir antrąjį ieškinio reikalavimus. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal ieškovės reikalavimą panaikinti atsakovės 2018 m. liepos 25 d. sprendimą nutraukti pirkimo „2018/PCSP7-3 Gelžbetoninių pabėgių pirkimas“ procedūras dėl pirmos pirkimo objekto dalies.
3. Atsakovė skelbiamų derybų būdu vykdė viešąjį gelžbetoninių pabėgių pirkimą Nr. 364446. Pirkimo objektas buvo skaidomas į tris dalis. Ginčui aktuali yra pirmoji pirkimo objekto dalis – dėl išankstinio įtempimo gelžbetoninių pabėgių su elastiniais bėgių tvirtinimo elementais W14 pirkimo (toliau – ir ginčo pirkimas). Dėl šios pirkimo dalies varžėsi ieškovė, kuri buvo pripažinta nurodytos pirkimo dalies laimėtoja. Su ieškove viešojo pirkimo sutartis turėjo būti sudaryta suėjus sutarties atidėjimo terminui.
Šalies argumentai
4. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad nors ir buvo pripažinta ginčo pirkimo laimėtoja, atsakovės kvietimo sudaryti sutartį nesulaukė. Ieškovė iš viešai 2018 m. birželio 4 d. paskelbtos informacijos sužinojo, kad atsakovė dėl to paties pirkimo objekto dalies neskelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą ir 2018 m. gegužės 24 d. sudarė sutartį su ginčo pirkime antroje vietoje likusiu tiekėju – UAB „Swetrak“. Ieškovė 2018 m. birželio 14 d. pateikė atsakovei pretenziją, prašydama sudaryti sutartį arba nurodyti priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas nesudaryti sutarties. Atsakovė 2018 m. birželio 22 d. pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, kuriuo nepriėmė sprendimo dėl sutarties (ne)sudarymo, tačiau informavo apie tokias sutarties nesudarymo priežastis:
4.1. pirkimo laimėtoju nustačius ieškovę, atsakovė 2018 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Koordinavimo komisiją, prašydamas įvertinti su ieškove planuojamą sudaryti pirkimo sutartį nacionalinio saugumo aspektu;
4.2. po 2018 m. gegužės 22 d. Koordinavimo komisijos posėdžio, atsakovė buvo informuota, kad su ieškove ketinama sudaryti sutartis pripažįstama neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų;
4.3. išvados pagrindu buvo priimtas Vyriausybės nutarimas;
4.4. Vyriausybės nutarime nurodytos priežastys laikytinos pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – NSUSOAĮ) 12 straipsnio 5 dalį nepašalinamomis nacionalinio saugumo interesams priežastimis;
4.5. Draudimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį su ieškove kildinamas ne iš atsakovės priimtų sprendimų, o iš NSUSOAĮ nustatytų imperatyvių reikalavimų ir Vyriausybės nutarimo, kuris neleidžia sudaryti sutarties su ieškove.
5. Nesutikdama su atsakove, ieškovė 2018 m. liepos 17 d. pateikė pretenziją, kurioje suformulavo tokius reikalavimus:
5.1. priimti oficialų sprendimą dėl sutarties sudarymo, nustatant tikslų atidėjimo terminą sutarčiai sudaryti ir jam suėjus sudaryti sutartį;
5.2. neketinant sudaryti sutarties ir (ar) netenkinus 5.1 papunktyje nurodyto reikalavimo, priimti oficialų sprendimą nesudaryti sutarties ir informuoti apie tokį sprendimą, įskaitant jo priėmimo datą, ir šio sprendimo priėmimo priežastis, o taip pat pateikti šį priimtą sprendimą patvirtinantį dokumentą;
5.3. netenkinus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nurodytų reikalavimų, priimti oficialų sprendimą dėl pirkimo nutraukimo, ir informuoti apie jo priėmimo datą, ir šio sprendimo priėmimo priežastis, o taip pat pateikti šį priimtą sprendimą patvirtinantį dokumentą;
5.4. informuoti apie atsakovės priimtą sprendimą pradėti pirkimą iš naujo, įskaitant jo priėmimo datą, ir šio sprendimo priėmimo priežastis, o taip pat pateikti šį priimtą sprendimą patvirtinantį dokumentą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė į nurodytą pretenziją atsakymą pateikė 2018 m. liepos 25 d., kurioje dėl 5.1, 5.2 ir 5.4 papunkčiuose nurodytų reikalavimų iš esmės nepasisakė, 5.3 papunktyje nurodytą reikalavimą tenkino iš dalies, priimdama sprendimą nutraukti ginčo procedūras. Atsakovė netenkino tik šio reikalavimo dalies, kurioje buvo prašoma pateikti šį sprendimą patvirtinantį dokumentą.
7. Atsakovė pirkimą nutraukė pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PAVETPPSPSĮ) 41 straipsnio 3 dalį, nes atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Tokia aplinkybe atsakovė laikė tai, kad ketinamas su ieškove sudaryti sandoris Vyriausybės nutarimu pripažintas kaip neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų.
8. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė, pateikusi nemotyvuotus atsakymus į 5.1, 5.2 ir 5.4 papunkčiuose nurodytus reikalavimus, pažeidė PAVETPPSPSĮ 109 straipsnio 3 dalies reikalavimus, taip pat, pažeisdama nurodyto įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai ir neteisėtai, nesant pirkime įtvirtintų sąlygų, priėmė sprendimą nutraukti pirkimą dėl atsiradusių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Atsakovės nurodomos aplinkybės, dėl kurių ji priėmė sprendimą nutraukti pirkimą, nelaikytinos aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti. Koordinavimo komisijos išvada ir Vyriausybės nutarimas yra neteisėti ir nesudaro pagrindo jais remtis priimant sprendimą dėl pirkimo nutraukimo.
9. Atsakovė nepagrįstai neleido susipažinti su atsakovės viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolu, įskaitant ir valstybės institucijų komisijai pateiktą informaciją, kurios pagrindu buvo priimta išvada ir Vyriausybės nutarimas, nes nenurodė ir nepagrindė, kad jame yra konfidencialios informacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
11. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė pirkimo procedūras vadovaudamasi PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalimi.
12. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1199-553/2018 sprendė dėl atsakovės ir UAB „Swetrak“ 2018 m. gegužės 24 d. neskelbiamų derybų būdu sudarytos sutarties, pagal kurią buvo įsigyta analogiško pirkimo objekto dalis, teisėtumo. Nurodytoje nutartyje Vyriausybės nutarimas dėl atsakovės ketinamo sudaryti sandorio su ieškove neatitikties nacionaliniam saugumui užtikrinti pripažintas nenumatyta aplinkybė. Nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad atsakovė negalėjo tikėtis, jog Koordinavimo komisija priims ieškovei nepalankią išvadą ir atsakovė jokiu būdu negalėjo daryti įtakos išvadai. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad sprendimą nutraukti pirkimą lėmė ne perkančiojo subjekto valia, o visiškai nuo jo nepriklausančios aplinkybės.
13. Nagrinėjamos bylos atveju teismas taip pat įvertino, kad atsakovė negalėjo iš anksto numatyti minėtų aplinkybių, nes sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra pagal įstatymą galėjo būti pradėta tik perkančiajam subjektui nustačius pirkimo laimėtoją. Sandorio atitikimą nacionalinio saugumo interesams vertinantis subjektas – Vyriausybė, o ne atsakovė, todėl pastaroji iki Vyriausybės nutarimo priėmimo ir paskelbimo negalėjo žinoti ar numatyti, kad viešojo pirkimo sandoris negalės būti sudarytas su pirkimo laimėtoja dėl sandorio grėsmės nacionaliniam saugumui. Šio nutarimo atsakovė negalėjo nevykdyti, nes priešingas veiksmas lemtų NSUSOAĮ reikalavimų pažeidimą.
14. Teismas taip pat darė išvadą, kad viešojo pirkimo sutarties su ieškove nesudarymą iš esmės lėmė ne ieškovės ginčijamas sprendimas, o privalomas teisės aktas – Vyriausybės nutarimas, kuriuo atsakovė turėjo vadovautis vykdydama viešojo pirkimo procedūras. Spręsdamas dėl atsakovės sprendimo teisėtumo teismas nurodė, kad sprendimas priimtas atliekant viešojo pirkimo procedūras, įsigyjant su viešuoju interesu susijusius objektus, todėl tokios procedūros negali būti nepagrįstai uždelsiamos. Vyriausybei priėmus nutarimą, atsakovė privalėjo jį vykdyti ir atitinkamai nutraukti pirkimą, juo labiau, kai pagal NSUSOAĮ 12 straipsnio 15 dalį konstatuotos grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys imperatyviai laikomos nepašalinamomis. Viešojo pirkimo procedūrų stabdymas iki bus išspręsti ginčai dėl teisės aktų teisėtumo neatitiktų viešojo pirkimo esmės, prieštarautų viešajam interesui įsigyti visuomenei svarbias prekes, paslaugas, darbus. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei po to, kai bus išspręstas ginčas dėl teisės aktų teisėtumo, o atsakovei bus reikalingos ginčo pirkimu siekiamos įsigyti prekės, atsakovė galėtų skelbti naują analogišką pirkimą. Ieškovė tokiu atveju taip pat galėtų ginti savo teises kitais teisių gynimo būdais.
15. Kadangi teisės aktų, kurie lėmė atsakovės sprendimą nutraukti ginčo pirkimo procedūras, teisėtumas nėra susijęs su šio ginčo dalyku, teismas nenustatė pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą.
16. Teismas nesirėmė ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012 suformuota praktika, nes šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.
17. Teismo nuomone, atsakovė pagrįstai atsisakė pateikti ieškovei atsakovės sprendimus patvirtinančius dokumentus ir toks atsisakymas ieškovės teisių nepažeidė. Priešingai nei nurodo ieškovė, ji negalėjo turėti materialinio suinteresuotumo sudaryti viešojo pirkimo sutartį su atsakove dėl analogiško pirkimo, todėl jos informavimas apie kitą pirkimą ieškovės teisių nepažeidė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat suformulavo procesinį prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eI-400-815/2019 dėl Vyriausybės nutarimo. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Teismas netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, aplinkybių, o sprendimą priėmė iš esmės remdamasis kitomis, prejudicinės galios šiai bylai neturinčiomis bylomis ir jose priimtais sprendimais, kuriems sprendimo priėmimo metu dar net nebuvo suėjęs kasaciniam skundui paduoti terminas. Dėl neatliko įrodymų vertinimo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178-185 straipsnių nuostatos.
18.2. Šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismas buvo nutraukęs, tačiau apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs 2018 m. spalio 16 d. nutartį, bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Byla vėl buvo paskirta tam pačiam teisėjui, kuris ją buvo nutraukęs, todėl byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, šališkai, turint išankstinį nusistatymą, kad ieškinys yra nepagrįstas. Tai patvirtina ieškovės teisės į teisminę gynybą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje išdėstyti motyvai pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas iš anksto buvo padaręs nepagrįstas išvadas dėl byloje tarp šalių kilusio ginčo. Būtent dėl išankstinio nepagrįsto vertinimo teismas pakartotinai bylą nagrinėjo itin formaliai, byloje esančių reikšmingų aplinkybių visiškai neištirdamas ir nepasisakydamas dėl jų sprendime.
18.3. Tai, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai, patvirtina faktas, jog skundžiamame sprendime išvadas teismas darė remdamasis byla, kurioje ginčas vyko dėl neskelbiamų derybų būdu sudarytos sutarties, o Vyriausybės nutarimas priimtas iš esmės kitoje byloje dėl visiškai kito tvirtinimo detalių pirkimo.
18.4. Sprendime nurodomos išvados nėra pakankamai išsamiai argumentuotos, kad būtų galima nustatyti, iš ko teismas sprendė dėl byloje keliamų faktinių ir teisinių klausimų (ne)įrodytumo, neaišku, ar buvo patikrintos ieškovės nurodomos aplinkybės, ar šios aplinkybės atitinka ir jei atitinka, taip kaip atitinka PAVETPPSPSĮ įstatymo nuostatas.
18.5. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012 suformuota praktika, t. y. suformuota bendra taisykle, kad „tiekėjas, siekiantis panaikinti perkančiosios organizacijos veiksmus, VPĮ V skyriaus nuostatose įtvirtinta tvarka kartu turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus“. Negalima spręsti, kad nurodytos ir šios bylos aplinkybės yra iš esmės skirtingos vien dėl to, kad bylose atitinkamus sprendimus priėmė skirtingos institucijos. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad teismų praktika galima remtis ne tik tuomet, kai bylų faktinės aplinkybės yra identiškos, bet ir kai jos yra panašios.
18.6. Prašydama stabdyti civilinę bylą ieškovė nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį, 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatė, jog sprendimas nesudaryti sutarties su ieškove yra tiesiogiai susijęs su Koordinavimo komisijos išvada ir jos pagrindu priimtu Vyriausybės nutarimu. Tai, ieškovės nuomone, reiškia, kad tik nuginčijus šiuose individualiuose teise aktuose esančią išvadą, ieškovė galėtų įrodinėti ir atsakovės sprendimo nesudaryti pirkimo sutarties nepagrįstumą. Ieškovė Koordinavimo komisijos išvados ir Vyriausybės nutarimo panaikinimo siekia teismine tvarka, tokie ieškovės reikalavimai yra nagrinėjami administraciniame teisme. Dėl nurodytos priežasties civilinė byla turėtų būti sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Administracinės bylos išnagrinėjimo rezultatas neabejotinai turės įtakos šios bylos išnagrinėjimo rezultatui. Panaikinus Vyriausybės nutarimą ir Koordinavimo komisijos išvadą, šioje byloje būtų daroma išvada, kad atsakovės sprendimas nutraukti pirkimą taip pat yra neteisėtas. Bylos sustabdymas neturės jokios įtakos viešojo pirkimo procedūroms, nes jos yra nutrauktos.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
19.1. Skundžiamo sprendimo turinys paneigia ieškovės teiginius, kad sprendimas buvo priimtas remiantis tik kitomis, prejudicinės galios šiai bylai neturinčiomis bylomis. Teismas įvertino ir sprendime pateikė argumentus, dėl kokių priežasčių Vyriausybės nutarimas buvo pagrįstai įvertintas kaip nenumatyta aplinkybė PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalies prasme. Be to, teismas pagrįstai rėmėsi kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes šios ir kitos bylos faktinės aplinkybės yra panašios.
19.2. Ieškovė dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1199-553/2018 kreipėsi su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau jį buvo atsisakyta priimti.
19.3. Vyriausybės sprendimai dėl nacionalinio saugumo niekaip nepriklauso nuo atsakovės ir negali bei negalėjo būti iš anksto prognozuojama aplinkybė. Vyriausybės nutarime konstatuotos faktinės aplinkybės neturi jokio ryšio su atsakove. Neįmanoma prognozuoti, ar ketinamas sudaryti sandoris atitiks ar ne valstybės saugumo interesus. Atsakovės nuomone, valstybės nacionalinio saugumo interesai visais atvejais turėtų būti vertinami kaip svarbesni nei pirkimo laimėtojo komerciniai interesai. Nagrinėjamu atveju dėl susiklosčiusios situacijos atsakovė privalėjo nutraukti pirkimą dėl nenumatytų aplinkybių, nes pirkimo procedūrų dėl pirmosios pirkimo dalies vykdymas tapo neįmanomas. Teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistavo teismų praktikoje suformuluotos aplinkybės taikyti PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalį dėl pirkimo nutraukimo.
19.4. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje pateiktos išvados buvo padarytos dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, o ne nagrinėjant bylos aplinkybes dėl atsakovės priimto sprendimo nutraukti pirkimą teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė apeliaciniame skunde pateikia klaidingą ir subjektyvų šios nutarties vertinimą.
19.5. Įstatyme nėra įtvirtinta apribojimo, kad panaikinus nutartį nutraukti bylą ir grąžinti ją nagrinėti iš naujo, bylos nebegali nagrinėti tas pats pirmosios instancijos teismo teisėjas. Atsakovės įsitikinimu, logiška ir pagrįsta, atsižvelgiant į koncentruotumo principą, skirti bylą nagrinėti tam pačiam teisėjui, kuris jau yra susipažinęs su byla. Atsakovės žiniomis, ieškovė bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimo nebuvo pareiškusi. Tai reiškia, kad ieškovės teiginiai dėl teisėjo nešališkumo ar jo tariamos išankstinės nuomonės yra tik subjektyvi ieškovės nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais.
19.6. Priešingai nei nurodo ieškovė, teismas pagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012, nes šios ir nurodytos kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Be to, ieškovė jau įgyvendina ieškovės nurodomą kasacinio teismo suformuotą taisyklę, t. y. ginčija Vyriausybės nutarimą ir Koordinavimo komisijos išvadą, siekdama paneigti pagrindo nutraukti pirkimą egzistavimą.
19.7. Nėra pagrindo stabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
19.7.1. Teismas galėjo bylos nagrinėjimo metu nustatyti reikšmingus bylai faktus ir tą padarė.
19.7.2. Kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, jog toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti.
Šalies argumentai
19.7.2.1. Ieškovė, prašydama stabdyti civilinę bylą, siekiant išvengti prieštaravimų tarp dviejų teismo sprendimų, nepateikė svarių argumentų, kodėl galėtų kilti prieštaravimai tarp sprendimų, priimtų išnagrinėjus civilinę ir administracinę bylas. Nagrinėjamų bylų dalykas yra skirtingas, todėl jokie prieštaravimai objektyviai nėra įmanomi.
19.7.3. Nors ieškovė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje nustatytais faktais kaip pagrindu stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau šioje nutartyje buvo sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nutraukti bylą dėl nesilaikytos privalomos išankstinės ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos.
19.7.4. Vilniaus apygardos administraciniam teismui kyla abejonių tik dėl Vyriausybės nutarimuose, kaip individualaus akto požymių turinčiuose teisės aktuose, motyvų nebuvimo. Tai reiškia, kad net jei Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs kreipimąsi, nustatytų, kad Vyriausybės nutarimai dėl motyvų nenurodymo prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, patys byloje nustatyti faktai dėl sandorio grėsmės nacionaliniams saugumui liktų tie patys, t. y. nekeistų bylos faktinių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
21. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl atsakovės 2018 m. liepos 25 d. sprendimo dėl pirkimo „2018/PCSP7-3 Gelžbetoninių pabėgių pirkimas“ pirmos objekto dalies nutraukimo panaikinimo buvo atmestas. Ieškovės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais siekia paneigti tokią pirmosios instancijos teismo išvadą.
Dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą
22. Ieškovė prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eI-400-815/2019 pagal pareiškėjų, tarp kurių yra ir ieškovė, skundą dėl Vyriausybės nutarimų Nr. 526 ir Nr. 597 bei Koordinavimo komisijos 2018 m. gegužės 22 d. ir 2018 m. birželio 18 d. išvadų panaikinimo. Prašymą ieškovė grindžia CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu privalomu bylos sustabdymo pagrindu.
23. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
24. Kasacinio teismo praktika dėl nurodytos nuostatos aiškinimo yra suformuluota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.).
25. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsakovės ginčo pirkime priimto sprendimo teisėtumas turi būti vertinamas pagal jo priėmimo metu egzistavusias aplinkybes. Byloje neginčijama, kad Vyriausybės nutarimas atsakovei priimant sprendimą dėl ginčo pirkimo dalies nutraukimo buvo galiojantis. Todėl net ir tuo atveju, jei Vyriausybės nutarimas būtų pripažintas neteisėtu, tai savaime nelemtų ir perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumo. Atsakovės sprendimui nutraukti pirkimą pagal PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalį įvertinti nėra reikalingi faktai, kurie bus nustatinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Šio teismo kompetencija tokio pobūdžio ginče iš esmės yra susijusi su faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie yra individualių poįstatyminių teisės aktų pagrindas, tyrimu, duomenų pagrįstumo, pakankamumo įvertinimu. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 2 d. Nr. KT-11-S8/2019 sprendimo matyti, kad šiuo metu nėra nustatytos aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas abejoti Vyriausybės nutarimo konstitucingumu.
26. Priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1947-790/2018 pateikti išaiškinimai nepagrindžia, kad egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas bylos sustabdymo pagrindas. Šioje byloje teismas sprendė klausimą, susijusį su išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka ir nesprendė (negalėjo spręsti) klausimų, susijusių su PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalies pagrindu priimtu atsakovės sprendimu.
Dėl pažeistos ieškovės teisės į teisminę gynybą
27. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, šališkai, turint išankstinį nusistatymą, jog ieškinys yra nepagrįstas. Šį argumentą ieškovė pagrindžia faktu, kad bylą pagal ieškovės ieškinį išnagrinėjo tas pats teisėjas, kuris ją prieš tai jau buvo neteisėtai nutraukęs.
28. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi bylą nutraukė vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 2 punktu, CPK 423³ straipsnio 2 dalimi. Teismas konstatavo, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės sprendimo ne teisme tvarkos ginčijant atsakovės 2018 m. liepos 25 d. sprendimą ir ta tvarka nebegalima pasinaudoti. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1947-790/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį panaikino ir civilinę bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Civilinę bylą toliau nagrinėjo tas pats Vilniaus apygardos teismo teisėjas.
29. Ieškovė neįrodinėja, o tokia susiklosčiusi procesinė situacija ir nepatenka į CPK 71 straipsnyje nurodytų atveju sąrašą, kai neleidžiama teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą. CPK 71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu teisėjo priimtas sprendimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo panaikintas. Tačiau nagrinėjamu atveju procesiniame sprendime, kuris buvo panaikintas, nebuvo pateiktas teisinis ginčo situacijos vertinimas. Dėl šios priežasties teisėjas galėjo nagrinėti bylą po to, kai apeliacinės instancijos teismas panaikino nutartį nutraukti civilinę bylą dėl nesilaikytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Akivaizdu, kad spręsdamas klausimą, susijusį tik su peržiūros procedūra, teismas nevertino ieškinio (ne)pagrįstumo.
30. Kadangi bylą išnagrinėjęs teisėjas anksčiau nebuvo išreiškęs nuomonės dėl bylos aplinkybių, nekyla abejonių dėl jo nešališkumo. Atitinkamai, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovei nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą procesą. Kad nutarties nutraukti civilinę bylą priėmimas teisėjui nebuvo kliūtis nešališkai ir objektyviai išnagrinėti civilinę bylą, patvirtina ir pačios ieškovės elgesys. Dalyvaujantiems byloje asmenims įstatymas garantuoja teisę bylą nagrinėjančiam teisėjui pareikšti nušalinimą (CPK 68 straipsnis), tačiau ieškovė nušalinimo nereiškė.
Dėl pagrindo nutraukti pirkimą pagal PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalį
31. PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad perkantysis subjektas vykdomas pirkimo procedūras gali nutraukti tik tuo atveju, jei atsiranda aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti ir privalo nutraukti, kai pažeisti PAVETPPSPSĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Bet kuriuo iš nurodytų atvejų nutraukti pirkimą perkantysis subjektas gali tik iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo.
32. Nurodyta įstatymo formuluotė suponuoja, kad tam, jog būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmoji sąlyga yra formalioji ir ji nagrinėjamu atveju yra tenkinama. Antroji sąlyga, t. y. ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra vertinamoji, kurios taikymo kriterijai įstatyme nėra atskleisti. Neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajam subjektui nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; kt.).
33. Nagrinėjamu atveju atsakovė pasinaudojo nurodytoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta teise ir ginčo pirkimą nutraukė. Naujai atsiradusia aplinkybe, kurios negalėjo numatyti, atsakovė laikė priimtą Vyriausybės nutarimą, kuriuo atsakovės planuojamas su ieškove sudaryti sandoris dėl tarptautinio pirkimo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. NSUSOAĮ pareiga įvertinti ir nuspręsti, ar viešajame pirkime dalyvaujantis tiekėjas gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui nustatyta Koordinavimo komisijai, o sprendimą šiuo klausimu priima Vyriausybė (NSUSOAĮ 13 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 13 dalis). Taigi, toks vertinimas ir sprendimo priėmimas nėra susijęs su perkančiojo subjekto valia ir veiksmais. Atsakovei, kaip perkančiajam subjektui, prieš skelbiant ginčo pirkimą nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad ginčo pirkimo laimėtoja bus pripažinta ieškovė. Pagrindas pasinaudoti NSUSOAĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise kreiptis į Koordinavimo komisiją dėl su ieškove ketinamo sudaryti sandorio atsakovei atsirado tik nustačius ieškovę šios pirkimo dalies laimėtoja. Kaip jau minėta, sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūros baigtis nepriklausė nuo atsakovės. Atsakovė, kaip ir joks kitas perkantysis subjektas, būdamas jos vietoje, negalėjo objektyviai numatyti, kad Koordinavimo komisija priims ieškovei nepalankią išvadą. Atsakovės sprendimas nutraukti pirkimą pagrįstas galiojančio, privalomo vykdyti teisės akto įgyvendinimu. Nesivadovaudama Vyriausybės nutarimu ir su ieškove sudarydama viešojo pirkimo sutartį dėl ginčo pirkimo, atsakovė būtų pažeidusi imperatyvius NSUSOAĮ reikalavimus. Šiuo atveju negali būti ignoruojamas ir ypatingas nurodyto įstatymo tikslas – apsaugoti valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius objektus ir šių objektų apsaugos zonose esantį turtą ir teritoriją nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas.
34. Dėl visų šios nutarties dalyje nurodytų priežasčių Vyriausybės nutarimas nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai buvo įvertintas kaip nenumatyta aplinkybė PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalies prasme, daranti negalimą tolesnį pirkimo procedūrų vykdymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokios praktikos laikomasi ir panašiomis faktinėmis aplinkybėmis priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-626-302/2019.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesutinka su ieškovės skundo argumentu, jog skundžiamo sprendimo išvados nėra pakankamai argumentuotos. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jame padarytos išvados pagrįstos visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
36. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1199-553/2018. Kaip teisingai nurodo apeliaciniame skunde ieškovė, nurodytoje byloje kilęs ginčas buvo susijęs su kitame pirkime neskelbiamų derybų būdu sudarytos viešojo pirkimo sutarties (ne)galiojimu. Visgi, civilinėje byloje Nr. e2A-1199-553/2018 priimtoje nutartyje dalis išaiškinimų yra aktualūs ir šiai bylai, t. y. ta dalis, kuri yra susijusi su Koordinavimo komisijos išvados ir jos pagrindu 2018 m. birželio 20 d. priimto Vyriausybės nutarimo Nr. 597, kaip perkančiajam subjektui negalimos numatyti aplinkybės, vertinimu. Vyriausybės nutarimas Nr. 597 savo turiniu (priežasčių prasme) yra analogiškas 2018 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimui Nr. 526. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ši nutartis buvo ne pagrindas skundžiamam sprendimui priimti, o tik kaip papildoma skundžiamame sprendime priimtas išvadas patvirtinanti aplinkybė.
37. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012 pateikti išaiškinimai taip pat nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju kitokiam sprendimui priimti. Nagrinėjamu atveju pirkimas susijęs su iš esmės skirtingo pobūdžio aplinkybe – Vyriausybės nutarimu, priimtu NSUSOAĮ pagrindu, kurio teisėtumui įvertinti teisės aktuose yra reglamentuota ne tik kitokia apskundimo tvarka, bet ir specifinis tokio individualaus teisės akto teisinis įvertinimas. Ieškovė apeliaciniame skunde tokius šios ir kasacinio teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-132/2012 skirtumus ignoruoja.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
38. Priešingai nei apeliaciniame skunde įrodinėjo ieškovė, teisėjų kolegija nenustatė netinkamo įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Nagrinėjamoje situacijoje egzistavo sąlygos ginčo pirkimui pagal PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalį nutraukti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovės ieškinį yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
39. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 3 750 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 4 235 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apie atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nėra, todėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.