Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-1008-227/2016

Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01448-2015-5

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-786/2016 pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, atsakovo A. T. priešieškinį ieškovei V. T. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, institucijos teikiančios išvadą - Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo A. T. apeliacinis skundas netenkintinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje nustatyta, jog šalys santuokos metu susilaukė M. T., gimusios (duomenys neskelbtini) (T.1.,b.l. 7), ir sūnaus N. T., gimusio (duomenys neskelbtini) (T.1., b.l. 8). 2015 m. birželio 30 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi N. tvarka ir priteistas išlaikymas, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su V. T. (T.1 b.l. 15). Dukters M. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos klausimas išspręstas Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-13410-717/2013 (T.1, b.l. 14). Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo reikalavimas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo ir su dalimi, kuria nustatyta nauja bendravimo su vaikais tvarka.Įstatymas nustato, kad visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.165 str. 3 d.). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 str. 2 d.). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios ir CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nagrinėjamu atveju vaikų gyvenamoji vieta ankstesniais teismų sprendimai buvo nustatyta su jų motina. Pažymėtina, kad pareiškus ieškinį dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, nulėmusios vaiko gyvenamosios vietos nustatymą. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Apeliantas teigia, kad teismas nepakankamai išsamiai vertino atsakovo gyvenimo sąlygas, faktą, kad jis gyvena didmiestyje, kuriame būtų galima užtikrinti geresnį vaikų ugdymą, tai, jog vaikai jo namuose gyveno nuo kūdikystės, neatsižvelgė į tai, kad vaikų gyvenimo sąlygos nustačius jų gyvenamąją vietą su tėvu ženkliai pagerėtų. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantas turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį Kauno mieste būstą su patogumais (namo dalį), kurio plotas 72 kv.m. , kuris atitinka saugos reikalavimus, vaikams skirti du nedideli, atskiri, tvarkingi, pakankamai šviesūs, šilti ir ramūs kambariai mansardoje, kur yra visi reikiami baldai ir daiktai skirti vaikų poilsiui, žaidimams, sudarytos sąlygos žaisti uždarame kieme (Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-06-17 išvada, t.2, b.l. 3-4) savaime nevertintina kaip pakankamas pagrindas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su apeliantu, nes sąlygos vaikams augti pas atsakovę taip pat yra tinkamos. Atsakovė su vaikais gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute su patogumais, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 78,59 kv.m. (t.2, b.l. 35-36). Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-06-20 išvadoje pažymima, kad kiekvieno apsilankymo metu ieškovės namuose būdavo tvarkinga, jauku, vaikams sudarytos geros sąlygos gyventi, žaisti, ugdytis, vaikai džiaugiasi akvariumu (t.2, b.l. 15). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. L. Š. , bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Šioje byloje nustatyta, kad abu tėvai turi tinkamas sąlygas nepilnamečiams vaikams augti, vystytis. Aplinkybė, kad atsakovo būstas yra didesniame mieste- Kaune, nei ieškovės – Anykščiuose, niekaip negali sąlygoti išvados, kad pakeitus vaikų gyvenamąją vietą ir nustačius ją su tėvu, vaikų gyvenimo sąlygos esminiai pagerėtų. Be to, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad vaikai jo namuose augo nuo kūdikystės. Kaip nustatyta byloje, šalių sūnaus N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su motina nustatyta 2015-06-30 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi, o dukters Marijos, gimusios (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo 2013-06-27 sprendimu, t.y. abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su mama jiems būnant labai mažo amžiaus. Nors šalys buvo susitaikę ir sudarę santuoką, tačiau teismas pagrįstai įvertino, kad sutuoktiniai nuo 2015 m. pradžios nebesutaria, nuo 2016 metų kovo mėnesio kartu negyvena ir bendro ūkio neveda ir kad vaikai gyvena su ieškove. Tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai, atsakovas dažnai į atsakingas institucijas kreipiasi dėl vaikų sąlygų patikrinimo ir neneigia nesutarimų su ieškovės sūnumi E. N.. Esant šioms aplinkybėms suprantamas ieškovės noras gyventi kitame mieste nei atsakovas. Jos sprendimą apsigyventi už 120 km nutolusiame Anykščių miete įtakojo ir sūnaus mokymo įstaigos pasikeitimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamu sprendimu palikus nustatytą vaikų gyvenamą vietą su motina ir jiems gyvenant Anykščiuose esant nustatytai atsakovo bendravimo su vaikais tvarkai, atsakovo ar nepilnamečių vaikų interesai nepažeidžiami.Sutiktina su apeliantu, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti, o juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, o dėl jos pakeitimo ir atsakovo pareiga buvo įrodyti esmines aplinkybes, dėl kurių vaikų gyvenamąją vietą būtų reikalinga pakeisti. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde neteigia ir neįrodinėja, kad ieškovė nesudaro tinkamų vaikams sąlygų, kad aplinka tapo nesaugia, kad pažeidžiami vaikų interesai. Deklaratyviais pripažintini apelianto teiginiai, kad teismas turėjo įvertinti, ar tėvai nepiktnaudžiauja savo kaip tėvų teisėmis, ar nenaudoja tokių būdų, kurie pažeistų vaikų teises į orumą, asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, kadangi jokių aplinkybių dėl konkrečių neteisėtų ieškovės veiksmų vaikų atžvilgiu jis nenurodo. Nors apeliantas teigia, kad teismo neįvertintos aplinkybės dėl vaikų sutrikusios sveikatos, pažymėtina, kad visuotinai yra žinoma (CPK 182 str. 1 p.), jog maži vaikai pradėję lankyti darželį, kol nėra susiformavęs jų imunitetas, dažniau serga užkrečiamomis peršalimo, virškinimo trakto sutrikimo ligomis, o bronchinė astma gali būti sąlygota šia liga sirgusių artimųjų, yra paveldima, o pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovei 1980 m. buvo diagnozuota astma (t.1, b.l. 171), be to, šios ligos požymiai su amžiumi retėja. Nors atsakovas su priešieškiniu yra pateikęs medicininius dokumentus, kad N. T. ir M. T. 2015 m. balandį buvo hospitalizuoti dėl rotavirusinio enterito, ūmios dehidratacijos, 2015 m. balandį sūnus buvo hospitalizuotas dėl funkcinio žarnų sutrikimo, dehidratacijos, o Marija - dėl vulvinio skausminio sindromo, sūnui 2016-04-28 diagnozuota astma, minėtos aplinkybės nepatvirtina, kad ieškovė netinkamai rūpina vaikais. Priešingai tai rodo, jog ieškovė, esant rimtesniems susirgimams laiku kreipiasi į gydymo įstaigas. Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-04-04 pažymos matyti, kad šalių vaikai lankymo metu buvo sveiki, jie auga ir vystosi normaliai, skiepyti pagal planą, mama vykdo gydytojų nurodymus, atlieka paskirtus tyrimus, dėl dirglumo, miego sutrikimų, padidėjusio nerimastingumo į medikus niekas nesikreipė (t.1, b.l. 59). Esant nurodytoms aplinkybės pripažintina, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė netinkamai rūpinasi vaikų sveikata. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad ieškovės sūnui E. N. kylantys nerimo priepuoliai gali kenkti jo vaikų interesams. Iš ieškovės 2015-03-23 skundo Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai matyti, kad būtent dėl atsakovo grubaus elgesio, tyčiojimosi iš vaiko, žeminimo, psichologinio spaudimo vaikas tapo dirglus, neramus, įsitempęs (t.1, b.l. 36). Dėl to su atsakovu buvo pravestas prevencinis pokalbis (t.1, b.l. 37). Iš 2015-03-02 medicinos dokumentų išrašo matyti, kad vaikui diagnozuoti kiti mišrūs nerimo sutrikimai dėl įtampos, nerimo, patyčių mokykloje, blogų tarpasmeninių santykių šeimoje, E. N. gydytas stacionare, po ko rekomenduota tęsti ambulatorinę vaikų-paauglių psichiatro priežiūrą, teikti ilgalaikę psichologinę pagalbą (t.1, b.l. 38). Iš VšĮ „Moters pagalba moteriai“ išvados matyti, kad ieškovė buvo kreipusis dėl psichologinės pagalbos, kadangi patiria atsakovo psichologinį smurtą, vaikas, iš ankstesnės santuokos, yra žeminamas, nepripažįstamas pilnaverčiu šeimos nariu (t.1, b.l. 40). Įvertinus tai, kad nuo 2016 m. kovo mėnesio šalys kartu negyvena, vaikui nėra daromas psichologinis spaudimas iš atsakovo pusės, jis yra pakeitęs mokymosi įstaigą, kurioje iš jo buvo šaipomasi, gyvenamąją vietą, nesant duomenų, kad jis šiuo metu patirtų nerimo priepuolius, manytina, kad nėra pagrindo abejoti dėl ieškovės sūnaus iš ankstesnės santuokos emocinės būklės stabilumo ir negalima konstatuoti, kad dėl jo sveikatos būklės galėtų būti pažeidžiami šalių vaikų interesai. Priešingai, nors E. N. yra netikras N. ir M. brolis, pripažintina, kad jiems visiems ilgą laiką gyvenant kartu tarp jų yra susiformavę broliški, artimi santykiai, kurių ribojimas pažeistų visų vaikų teises. Apeliantas teigia, kad nebuvo analizuotas būsimo ieškovės partnerio požiūris į vaikus. Ieškovė neigia šiuo metu turinti draugą, su kuriuo gyventų, šios aplinkybės nenustatė iš vaikų apsaugos skyriaus darbuotojai, o priešingų įrodymų apeliantas nepateikė. Nesant duomenų, kad šiuo metu ieškovės emocinė būklė būtų tokia, kad ji nenorėtų auklėti vaikų bei esant įrodymams, priešingiems apelianto teiginiams, t.y. nustačius, kad ieškovė tinkamai elgiasi ir auklėja vaikus, minėtas atsakovo teiginys taip pat atmestinas kaip deklaratyvus. Apeliantas A. T. teigia, kad teismas pažeidė pareigą išsiaiškinti vaikų norus. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui, sprendžiančiam vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, tačiau nenustatyta, jog visais atvejais ši teismo pareiga turi būti įgyvendinama tiesiogiai, t. y. per teismo posėdį. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta ,,neįmanomumo“ apklausti vaiką per teismo posėdį sąlyga turėtų būti suprantama ne tik kaip objektyvus vaiko negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje (pvz., dėl ligos), tačiau ir kaip negalėjimas dalyvauti dėl to, kad gali būti pažeisti jo interesai. Atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes (vaiko jautrumą, galimą apklausos žalą jo psichinei būklei, įtaką neigiamų jausmų (baimės, nerimo, nesaugumo) formavimuisi ir kt.), apklausti vaiką teismo posėdyje gali būti nerekomenduojama ar netikslinga. Dėl to teismas pasirengimo bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje gali pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, pedagogams, kitiems socialiniams darbuotojams ar asmenims išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. T. sprendimo priėmimo metu buvo 3 metai, o N. T. – 2 metai, kas daro pagrindą spręsti, jog tokio amžiaus vaikus apklausti teismo posėdyje būtų neįmanoma. Įvertinus tai, kad su vaikais dažnai bendravo vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, 2016-06-20 Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje nurodyta, kad vaikai jaučiasi laimingi, stebimas labai tvirtas mamos ir vaikų ryšys (t.2, b.l. 15), Anykščių vaikų lopšelis-darželis „Žiogelis“ auklėtoja nurodo, kad tarp mamos, vaikų yra nuoširdūs tarpusavio santykiai, vaikai mylimi, prižiūrimi (t.2, b.l. 17, 18), manytina, kad tokiu būdu sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo buvo atsižvelgta ir į vaikų prisirišimą prie mamos ir per kitus asmenis buvo išsiaiškintas vaikų santykis su mama. Pažymėtina, kad vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, net ir nustačius, jog vaikai norėtų gyventi su tėčiu, tokio amžiaus vaikų norai turėtų būti vertinami atsargiai, kadangi ilgą laiko tarpą jie gyvena su mama, yra prie jos prisirišę, jaučiasi laimingi, aprūpinti ir jų atskyrimas nuo mamos šiu metu galėtų būti netgi žalingas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas išimtinai rėmėsi ieškovės pozicija dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, o jo pasiūlymo visiškai nevertino, neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių gyvenamųjų vietų atstumas 120 km, dėl ko atsakovas patiria kelionės išlaidų. Apelianto nuomone yra tikslingas bendravimo su vaikais telefonu, internetu nustatytas, taip pat, kad jis galėtų su vaikais bendrauti nepertraukiamai 10 dienų savo namuose. Apeliantas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tuo atveju, jeigu vaikų gyvenamoji vietą bus nustatyta su ieškove, tai, įvertinus 120 km atstumą tarp miestų, kuriuose gyvena vaikai ir atsakovas, atsakovo patiriamas kelionės išlaidas, siekiant, kad nenutrūktų jo ir vaikų ryšys būtų tikslinga nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: 1) atsakovas su vaikais bendrauja telekomunikacijų priemonėmis: telefonu, internetu kasdien nuo 18 val. iki 20 val. Ieškovė privalo užtikrinti, jog nebūtų suvaržytos jo su vaikais bendravimo nuotoliniu būdu galimybės; 2) nuo pirmos mėnesio dienos 12 valandos iki 10 mėnesio dienos 18 valandos atsakovas su vaikais bendrauja savo namuose Kaune; 3) nustatytomis vaikų bendravimo su tėvu dienomis poriniais mėnesiais atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina juos į jį gyvenamąją vietą, neporiniais mėnesiais nustatytomis dienomis ieškovė atveža ir perduoda vaikus atsakovo adresu; 4) atsakovas bendrauja su vaikais per porinių metų didžiąsias metines šventes: Velykas, Mindaugo karūnavimo dieną, Žolinių dieną; 5) atsakovas bendrauja su vaikais per neporinių metų didžiąsias metines šventes:Kalėdas, Naujuosius metu; 6) atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienais metais per tėvo dieną ir savo gimimo dieną; 7) atsakovas bendrauja su vaikais per pasiimdamas juos pas save vaikų vasaros atostogų mėnesį, derinant atostogų laiką tarp tėvų, prieš mėnesį laiko. Pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo su vaikais tvarką pagal ieškovės pasiūlymą, kuris nurodytas ieškinyje, pažymėjęs, kad pagal Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą atsakovo pasiūlytas bendravimo su vaikais modelis prieštarauja vaikų geriausiems interesams, priešingai nei ieškovės bei įvertinęs išvadą, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas dėl vaikų mažo amžiaus ir stipraus ryšio su motina galėtų sutrikdyti vaikų vystymąsi ir raidą. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu.CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis). Taigi kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiami su vaikais susiję klausimai, vaiko teisių apsaugos institucijos išvada turi būti pateikiama, tačiau joje esančios informacijos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą. Šiuo atveju teismas vertino ne tik išvadą byloje, tačiau ir šalių paaiškinimus bei visas bylos aplinkybes. Nors teismas išsamiau nepasisakė dėl atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos, tačiau sprendė, jog ji neatitinka geriausių vaikų interesų, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Įvertintina, kad nors ir yra įmanomas bendravimo su vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis nustatymas, tačiau manytina, kad 2 valandas trunkantis atsakovo ir vaikų bendravimas telefonu ar internetu būtų sudėtingas, kai vaikai šiuo metu yra 2 ir 4 metų amžiaus, negalintys susikoncentruoti tokios trukmės pokalbiui. Be to, įpareigojus ieškovę kiekvieną dieną tik parsivežus vaikus iš darželio skambinti atsakovui bei užtikrinti, kad vaikai 2 valandas su juo bendrautų, nukentėtų vaikų interesai, kadangi vakare vaikai turi turėti pakankamai laiko pailsėti, pažaisti, tobulėti, lavintis, bendrauti tarpusavyje, pavalgyti bei ruoštis miegui. Nėra pagrindo nesutikti su Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad tokiu būdu būtų suvaržytas vaikų laisvalaikis, kad jie nurodytu laiku negalės leisti laisvalaikio gamtoje, žaisti su kitais vaikais kieme, išeiti su mama į svečius ar kitaip leisti laiką, kiekvieną dieną laukiant skambučio vaikams gali išsivystyti nerimo sutrikimas, o dažnas ir ilgas naudojimasis kompiuteriais ir telefonu gali būti netgi kenksmingas vaikų sveikatai, sukelti priklausomybę. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad toks bendravimas galėtų vykti pagal vaikų ir vieno iš tėvų poreikį tokį bendravimą suderinus su kitu tėvu, kurio žinioje vaikai tuo metu yra, ir tam tikrais atvejais, kai atsiranda toks reikalingumas, tačiau tai nereiškia būtinumo teismui nustatyti reguliarų kasdienį ir nustatytos trukmės bendravimą su tėvu ryšio priemonėmis. Toks bendravimas yra galimas, tačiau jis neturi trikdyti vaikų dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas pačių vaikų.Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog vaikų interesai nenukentėtų nustačius vaikų bendravimą su tėvu nuolatos jiems būnant 10 dienų atsakovo namuose, kadangi vaikai lanko Anykščių vaikų lopšelį-darželį „Žilvitis“, kur jie yra ugdomi. Nors A. T. pagrįstai nurodo, kad tokio amžiaus vaikų ugdymas nėra privalomas, tačiau įvertintina, kad vaikai noriai dalyvauja darželio veikloje, domisi žaidimais, knygelėmis, piešia, klauso pasakų, jie yra ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programą, taip pat bendrauja su savo bendraamžiais, mokosi sutarti, žaisti drauge. Iš Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus buities ir gyvenimo sąlygų 2016-06-10 patikrinimo akto matyti, kad atsakovas yra UAB „Tamrida“ direktorius. Ir nors atsakovas nurodo, kad jo darbo grafikas yra laisvas, abejotina, ar 10 dienų per mėnesį A. T. galėtų nedirbti ir nuolatos asmeniškai rūpintis savo vaikais nepavesdamas to atlikti kitiems asmenims. Įvertintina ir tai, kad vaikai yra 2 ir 4 metų amžiaus, jie nuolatos gyveno su mama, todėl prie jos yra labai prisirišę, ir toks jų atskyrimas 10 dienų laikotarpiui nuo ieškovės galėtų neigiamai įtakoti jų psichologinę būseną, sukeltų nestabilumo, nesaugumo jausmą. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas vaikų bendravimo su tėvu periodiškumas ir konkreti bendravimo tvarka pripažintina šiuo momentu geriausiai atitinkančia vaikų interesus, protinga, sąžininga ir teisinga vaikų tėvų atžvilgiu. Esant nurodytoms aplinkybės teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog šiuo metu vaikų interesus labiausiai atitinka jų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas, taip pat nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką pagal ieškovės siūlymą, tinkamai aiškino ir taikė vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, bendravimo tvarkos nustatymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimo keisti nėra pagrindo.Netenkinus apeliacinio skundo iš apelianto priteistinos ieškovės naudai 120 Eur išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 120 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti.