- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-22
- Bylos Nr.
- 2-64-786/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01448-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- A. T.
- Išvadą teikia
- Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Vidmantas Žilinskas, Albinas Čeplinskas
institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Karaliūnienei,
Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Eimučiui Blažiui.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, atsakovo A. T. priešieškinį ieškovei V. T. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, institucijos teikiančios išvadą - Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Posėdžio metu ieškovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje ieškovė su atsakovu sudarė santuoką. Santuokoje su atsakovu susilaukė dukros M. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus N. T., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad santuokinio gyvenimo pradžioje sutarė, gyveno normalų santuokinį gyvenimą, bendrai vedė ūkį, palaikė vienas kitą, gimus sūnui, atsakovas nepadėjo prižiūrėti, tik rūpinosi šeimos poreikiais. Nuo 2015 m. pradžios su atsakovu nebesutaria. Nesutarimai prasidėjo nuo 2015 m. vasario mėnesio, santykiai dėl vaiko itin paaštrėjo, atsakovas darėsi vis agresyvesnis ir ypatingai dėl ieškovės sūnaus E. N., kurio tėvas nėra atsakovas. Nuo 2015 m. kovo mėnesio, gyvena atskirai. 2015 m. gegužės mėnesį atsakovė kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą dėl bendravimo tvarkos tėvo (atsakovo) su sūnumi N., nustatymo. 2015 m. birželio 30 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi, buvo nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka ir priteistas išlaikymas. Tuo pačiu laiku buvo pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo su atsakovu, tačiau atsakovui įkalbėjus sutiko ieškinį atsiimti, tikėdamasi, kad atsakovas pakeis požiūrį į šeimą, į sūnų E., santuokinį gyvenimą. Nurodo, kad atsakovas nepasikeitė, susitikus vyko tik konfliktai, priekaištai, pavydas, buvo daromas psichologinis spaudimas, gąsdinimai vaikų atėmimu, vaikų akivaizdoje. Atsakovas tyčiojosi iš jos sūnaus vaiko akivaizdoje, kas sudarė vaikui baimę ir psichologinį stresą, todėl tokioje aplinkoje vaikui nesaugu buvo gyventi. Nurodo, kad atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, netinkamai elgiasi, nebuvo lojalus sutuoktiniui. Kartais kai atsakovas psichologiškai išvesdavo iš kantrybės, ir ieškovė nurodė, nebuvusi pakanti, nusileisti, patylėti, todėl mano kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir siekdama išvengti konfliktų su atsakovu, daugiau nei metus laiko, gyvena atskirai.
Nurodė, kad su atsakovu 2012 m. sausio 19 d. buvo sudariusi santuoką, tačiau dėl panašių aplinkybių 2013 m. birželio 27 d. santuoką nutraukta bendru sutarimu. Prieš gimstant sūnui N. ir atsakovui pažadėjus gyventi taikiai ir nekonfliktuoti, patikėjo ir sudarė su atsakovu iš naujo santuoką. Tačiau laikui bėgant pamatė, kad niekas nepasikeitė, charakteriai nesutampa, iškilusių problemų spręsti be ginčų negali, nėra lojalūs ir neturi pagarbos vienas kitam. Mano, kad nėra prasmės pakartotinai bandyti sutaikyti, nes tai buvo daryta ne kartą, tačiau atsakovas savo elgesio šeimoje nepakeitė, niekas jų nesieja.
Kadangi dėl bendravimo tvarkos su vaikais kyla ginčai ir konfliktai, nes atsakovas bendravimo su vaikais laiko iš anksto nesuderina, atvyksta neįspėjęs apie tai, o paskutiniu metu atvyksta su antstoliais, sukelia ginčus, filmuoja, kas parodo, kad atsakovui pagrindinis tikslas yra ne bendravimas su vaikais, o konfliktų kėlimas, psichologinis spaudimas, nerviniai sukrėtimai, sugniuždymas morališkai. Siekiant suvienodinti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo su vaikais bendravimo tvarką tokią, kaip ji yra nurodžiusi ieškinyje.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad nekilnojamojo turto, kurį galima pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe turtą, nėra. Kreditorinių prievolių tretiesiems asmenims ieškovė neturi, apie atsakovo kreditorines prievoles ieškovei nėra žinoma. Kitos prievolės yra aptartos ikivedybine sutartimi. Prieš santuokos sudarymą 2014 m. gegužės 12 d. tarp šalių sudaryta ikivedybinė sutartis, kuria apsisprendė dėl nuosavybės teisių į turimą ir būsimą turtą. Ieškovės vardu 2015 m. gegužės 8 d. įgytas automobilis Mazda MX-3, valstybis numeris (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jos nuosavybė ir tarp šalių nedalijama. Namų ir buities reikmenų klausimas nekeliamas, kadangi šis turtas jau yra padalintas. Palikti ieškovei T. pavardę ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Ieškovė nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutikdamas su ieškiniu mano, kad ieškovė konkrečių aplinkybių pagrindžiančių minėtų pareigų pažeidimą nenurodė, atsakovas visada siekė turėti harmoningą šeimą, taip vaikus, todėl visais įmanomais būdais bando išsaugoti šeimą, vengia konfliktinių situacijų su ieškove. Posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad sutinka su reikalavimu nutraukti santuoką, padalinti turtą, po santuokos nutraukimo palikti T. pavardę. Su likusiais patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį tenkinti iš dalies: patenkinti dalį ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų – nutraukti santuoką, sudarytą 2014-06-06 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, pripažinti automobilį Mazda MX-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) asmenine V. T. nuosavybe. Nurodo, kad nesutinka su nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta, tačiau teismui nusprendus palikti galioti nustatytą nepilnamečių gyvenamąją vietą su motina, nesutinka su ieškovės nurodyta bendravimo tvarka, todėl rašo pakeisti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
Atsakovas A. T. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė ieškinį dėl santuokos nutraukimo grindžia išimtinai nepilnamečio sūnaus E. N. pažeistais interesais, pateikiamais teismui įrodymai pažymi, kad E. N. patyrė patyčias mokykloje dar gyvenant Kaune, todėl atsakovė su vaikais išvyko iš Kauno į Anykščius būtent dėl E. N. interesų. Nurodo, kad turi visas sąlygas pasirūpinti vaikais, mano, kad būtų užtikrintos tinkamos vaikų gyvenimo sąlygos, be to, būtina sukurti saugią aplinką nepilnamečiams augti ir normaliai vystytis, o tokia aplinka jiems būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, todėl mano, kad tikslinga nepilnamečių N. ir M. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu (atsakovu). Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu), ieškovei bendrauti su vaikais siūlo priešieškinyje nurodyta tvarka. Prašo iš ieškovės nepilnamečių vaikų N. T. ir M. T. išlaikymui priteisti po 60 Eur, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki kol vaikai sulauks pilnametystės. Atsakovas prašė priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė duotą išvadą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir nurodė, kad nėra pagrindo keisti Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-13410-717/2013, ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-822-266/2015, nustatytos nepilnamečių vaikų M. T. ir N. T. gyvenamosios vietos su jų motina V. T.. Nustačius nepilnamečių vaikų M. T. ir N. T. gyvenamąją vietą su tėvu A. T., dėl vaikų mažo amžiaus ir stipraus ryšio su motina, gali sutrikti vaikų vystymasis ir raida. Atsižvelgiant į pateiktą ieškovės V. T. bendravimo su nepilnamečiais jo vaikais M. T. ir N. T. tvarkos modelį vertina, kaip neprieštaraujantį vaikų interesams, o atsakovo A. T. pateiktą bendravimo su nepilnamečiais vaikais modelį vertina kaip prieštaraujantį vaikų geriausiems interesams.
Institucijos teikiančios išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo ir nurodė, kad atsakovo A. T. buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu A. T., vaikų interesai nebūtų pažeisti. Pažymi, kad teismo nustatoma skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikai praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą, nepakenkiant normaliam vaikų dienos režimui, nustatymą. Posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką su vaikais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinis atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2014 m. birželio 6 d., akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1.,b. l. 6). Santuokoje susilaukė dukters – M. T., gimusios (duomenys neskelbtini) (T.1.,b.l. 7), ir sūnaus N. T., gimusio 2014-07-22 (T.1., b.l. 8). Santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo (T.1., b.l. 10). Prieš santuokos sudarymą – 2014 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta vedybų (ikivedybinė) sutartis, kuria sutarė, kad visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, pinigai, vertybiniai popieriai ir kitas turtas bei turtinės teisės yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (T.1., b.l.12-13). Nuo 2015 m. pradžios su atsakovu nebesutaria. Nuo 2016 metų kovo mėnesio šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. 2015 m. birželio 30 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi, buvo nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi N. T. tvarka ir priteistas išlaikymas (T.1 b.l. 15). Dukters M. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir bendravimo tvarkos klausimas išspręstas Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-13410-717/2013 (T.1., b.l. 14).
Atsakovas sutiko su reikalavimu nutraukti santuoką, paaiškino, kad ieškovė nebuvo lojali, neatliko savo, kaip sutuoktinės pareigų. 2015 m. kovo mėnesį neįspėjusi išsikėlė gyventi su nepilnamečiais vaikais į kitą miestą, nedėjo pastangų išsaugoti šeimą. Ieškovės nurodomos santuokos iširimo priežastys deklaratyvios, siekiu sumenkinti ir nepagrįstos jokiais įrodymais. Nurodo, kad byloje esanti medžiaga byloja, jog nepilnametis ieškovės sūnus E. N. patyrė patyčias mokykloje, dėl ko ir kilo sveikatos problemų. Atsakovo teigimu, ieškovė yra nurodžiusi, kad planuoja sudaryti santuoką su trečiuoju asmeniu.
Šalys savo teiginius apie kito sutuoktinio netinkamą pareigų vykdymą ar netinkamą elgesį šeimoje privalo pagrįsti leistinais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl šalių santuokos iširimo priežasčių dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vadovaujasi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais kriterijais. Teismo manymu, santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes abu turėjo pareigą imtis priemonių šeimai ir santuokai išsaugoti.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip nustatyta, sutuoktiniai negyvena sutuoktinių gyvenimo ir bendro ūkio nebeveda. Buvo skirtas terminas susitaikymui, tačiau šalys nesusitaikė.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.27 str. 1 d. nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti tik kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti asmeninių interesų kito sutuoktinio asmeniniams interesams. Lojalumas reikalauja iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu, visiško jų atvirumo. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spęsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų.
Teismo vertinimu, abu sutuoktiniai, ieškovas ir atsakovė, šių pareigų tinkamai nevykdė.
Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad šalys daugiau nei vienerius metus gyvena atskirai, nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, teismas konstatuoja, jog ieškovė ir atsakovas nebuvo lojalūs vienas kitam, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61). Todėl, šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina dabartinė pavardė T., o atsakovui paliktina – T..
Ieškovei neprašant išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteistinas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys santuokoje bendrai jokio nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neįgijo (T.1. b.l. 10). Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Pagal VĮ Regitra duomenis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis Mazda MX-3,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (T.2. b.l.39). Atsakovas neprieštarauja, kad automobilis būtų pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe, todėl nagrinėjamoje byloje nedalijamas.
Ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai M. T. ir N. T. gyvena kartu su motina ieškove V. T. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Specialistai tirdami atsakovo A. T. skundus, ne kartą lankėsi V. T. namuose. Kiekvieno apsilankymo metu namuose būdavo tvarkinga, jauku. Vaikams sudarytos gero sąlygos gyventi, žaisti ir ugdytis. Visi vaikai džiaugiasi akvariumu. M. ir N. lanko Anykščių vaikų lopšelį – darželį „Žilvitis“. Darželio darbuotojos teigia, jog abu mažamečiai vaikai jaučiasi laimingi, stebimas labai tvirtas motinos ir vaikų ryšys. Vaikai į darželį atvedami tvarkingai aprengti, pailsėję, geros nuotaikos. Ieškovė sveikatos problemų neturi, dirba. Ieškovė nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas teigti, kad V. T. netinkamai vykdo motinos pareigas. Atsakovas nesutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų su motina (ieškove).
Institucijos duodančios išvadą- Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius atstovai paaiškino, jog nėra pagrindo keisti Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimu ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi nustatytos nepilnamečių vaikų M. T. ir N. T. gyvenamosios vietos su jų motina V. T.. Nustačius nepilnamečių vaikų M. T. ir N. T. gyvenamąją vietą su tėvu A. T., dėl vaikų mažo amžiaus ir stipraus ryšio su motina, gali sutrikti vaikų vystymasis ir raida. Atsižvelgiant į pateiktą ieškovės V. T. bendravimo su nepilnamečiais jo vaikais M. T. ir N. T. tvarkos modelį vertina, kaip neprieštaraujantį vaikų interesams, o atsakovo A. T. pateiktą bendravimo su nepilnamečiais vaikais modelį vertina kaip prieštaraujantį vaikų geriausiems interesams.
Žemesnės instancijos teismas
Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismo posėdyje ieškovei ir atsakovui nepavyko suderinti bendravimo su nepilnamečiais vaikais galutinės tvarkos. Teismas atsižvelgia į šalių paaiškinimus, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktas į bylą išvadas, kurioje akcentuojama, jog nustačius nepilnamečių vaikų M. T. ir N. T. gyvenamąją vietą su tėvu A. T., dėl vaikų mažo amžiaus ir stipraus ryšio su motina, gali sutrikti vaikų vystymasis ir raida.
Todėl nustatydamas ieškovės ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką už pagrindą ima ieškovės siūlomą tvarką (T.1. b.l. 136-137). Ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, teismo vertinimu, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia šalių ir jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų. Ieškovė turi atsižvelgti į vaikų pareigą ir jų norą bendrauti su tėvu ir turi sudaryti jų bendravimui visas sąlygas, nedarydama tam jokių dirbtinų kliūčių. Teismas pažymi, kad sprendžiant nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvais klausimą, vaikų interesai laikomi prioritetiniais. Tačiau kito, skyrium gyvenančio tėvo, teisės maksimaliai bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais taip pat neturi būti užtikrinamos ir negali būti pažeidinėjamos be pagrįsto ir pakankamo tam pagrindo. Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys arba viena iš jų gali kreiptis į teismą dėl šios tvarkos sąlygų pakeitimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms pakeistina Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. T., tvarka ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimu nustatyta bendravimo su dukra M. T., tvarka.
Sutinkamai su CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimas tenkinamas visiškai, atsakovo reikalavimai netenkinami.
Byloje ieškovei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo suteikta 100 procentų apmokama teisinė pagalba. Ją atstovavo advokatas. Ieškovė pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį į teismą, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis už ieškinio padavimą – 41 euras.
Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, valstybei iš atsakovo priteistinas 41 euro žyminis mokestis.
Valstybės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sudaro 16,93 eurai (1 t., b. l.2). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 16,93 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Pripažinti, kad santuoka tarp ieškovės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini). Kauno miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), iširo abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukti ieškovės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką įregistruota (duomenys neskelbtini)Kauno miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti šalims jų santuokos metu turėtas pavardes – T., T..
Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi nustatytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. T., tvarką ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimu nustatytą bendravimo su dukra M. T., tvarką ir nustatyti atsakovo A. T. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. T. ir N. T. tokią tvarką:
Pradedant pirmuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: pirmą mėnesio penktadienį atsakovas paiima vaikus nuo 17 val. 30 min. iki 19 val. ir grąžina vaikus motinai tos pačios savaitės sekmadienį nuo 17 val..30 min. iki 19 val. Trečią mėnesio penktadienį nuo 17 val. 30 min. iki 19 val., atsakovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus motinai, sekmadienį nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 30 min. Švenčių dienomis: tėvo dieną bei vaikų gimimo dieną, poriniais metais, (perkeliant jas į artimiausias išeigines diena, jei jos sukanka darbo dienomis), atsakovas pasiima vaikus penktadienį nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 30 min. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną (sekmadienį ar dieną prieš darbo dienos pradžią), nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 30 min. grąžina motinai. Per Šv. Kalėdas, poriniais metais, atsakovas, paima vaikus gruodžio 24 d., nuo 16 val. iki 18 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, pristato juos motinai, nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 30 min. Jei vaikai švenčia Šv. Kalėdas su tėvu, tai Šv. Velykas su motina ir atvirkščiai. Neporiniais metais švenčiant Naujuosius metus, atsakovas paima vaikus gruodžio 31 d., nuo 15 val. iki 16 val. ir grąžina sausio 1 d. nuo 17 val. iki 19 val., motinai pagal gyvenamąją vietą.Vaikų vasaros atostogų metu: Vieną mėnesį atostogų vaikai praleidžia pas tėvą, derinant atostogų laiką tarp tėvų, prieš mėnesį laiko, galima atostogas praleisti pas tėvą dalimis – po savaitę, po dvi savaites ir t.t. Pasibaigus vaikų atostogoms pas tėvą, vaikų tėvas pristato vaikus motinai pagal gyvenamąją vietą. Darbo dienomis atsakovas A. T. bendrauja su vaikais iš anksto suderintu laiku, bet ne vėliau, kaip prieš dieną iki bendravimo su vaikais pradžios.
Pripažinti ieškovei V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į automobilį Mazda MX-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 16,93 Eur (šešioliką eurų 93 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.