- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-25
- Bylos Nr.
- e2S-422-940/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15642-986/2025 pagal pareiškėjo R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo antstolis M. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. J. pateiktu skundu dėl antstolio M. P. veiksmų prašė: (1) pripažinti antstolio M. P. veiksmus neteisėtais; (2) pripažinti varžytynes Nr. 283605 neįvykusiomis; (3) pripažinti turto, t. y. Garažo (bokso) Nr. 7 su rūsiu, bendras plotas: 35.30 kv. m, adresas: (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu; (4) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti visus antstolio M. P. veiksmus, susijusius su varžytynių Nr. 283605 užbaigimo procedūromis, įskaitant turto pardavimo iš varžytynių akto perdavimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui; (5) priteisti pareiškėjo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 24 d. pateikė antstolio M. P. kontorai ir Valstybės įmonei Registrų centrui skundą/prašymą dėl varžytynių pripažinimo neįvykusiomis. 2025 m. kovo 25 d. iš antstolio kontoros gautas atsakymas dėl pateikto skundo, kuriuo skundą atsisakoma nagrinėti, argumentuojant tuo, jog skundas nėra susijęs su antstolio procesine veikla organizuojant ir vykdant varžytynes. Teigė, jog nors Antstolių informacinės sistemos tvarkytojas yra Valstybės įmonė Registrų centras, tačiau antstolis organizuoja varžytynes, vadinasi turėtų būti aktyvus iki galo ir visapusiškai bei išsamiai išsiaiškini iškilusią problematiką, kuri, be kita ko, yra susijusi su IT sistemomis ir galimu jų sutrikimu. Antstolis turėjo ne atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą/skundą, bet jį visapusiškai ir išsamiai išanalizuoti, kreipiantis į atitinkamas institucijas, įskaitant ir Valstybės įmonę Registrų centą.
3. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo užsiregistravęs ir 2025 m. kovo 24 d. dalyvavo antstolio M. P. kontoros organizuotose elektroninėse varžytynėse Nr. 283605, kuriose norėjo įsigyti Garažą (boksą) Nr. 7 su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau dėl elektroninių varžytynių portalo veiklos sutrikimų ir netinkamo interneto tinklapio veikimo jam nebuvo tinkamai atnaujinama informacija ir rodoma, kad jo pasiūlyta kaina nėra didžiausia, todėl neturėjo galimybės pasiūlyti didesnę kainą. Pareiškėjas iš portalo gavo el. laišką, kuriuo buvo informuotas, kad varžytynių nelaimėjo, nors elektroniniame portale vis dar matė, kad yra pasiūlęs didžiausią kainą, todėl negalėjo pasiūlyti didesnės sumos.
4. Nurodė, jog didžiausia pasiūlyta kaina, už kurią turtas buvo parduotas, buvo 13 060 Eur suma. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pradinė turto pardavimo kaina buvo 12 000 Eur, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 713 straipsnio 9 punktu, kito varžytynių dalyvio siūloma didesnė kaina turėjo sudaryti ne mažiau kaip 0,5 procento pradinės turto pardavimo kainos, todėl siūloma kaina didėti turėjo ne 60 Eur, o 600 Eur. Taigi, šios įstatymo normos nesilaikymas sudaro pagrindą pripažinti antstolio M. P. veiksmų neteisėtumą.
5. Teigė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, visas procesas negrįžtamai pasunkės, kadangi antstolis turto pardavimo iš varžytynių aktą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui perduos 2025 m. balandžio 15 d., kas sudarys pagrindą varžytynes laimėjusiam asmeniui įgyti pilnavertes nekilnojamo turto teises į ginčo objektą, t. y. Garažą (boksą) Nr. 7 su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje įvyks tolesni procesiniai veiksmai, kurie negrįžtamai apsunkins visą šį ginčo procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjo R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/24/02439, susijusius su varžytynių Nr. 283605 užbaigimo procedūromis, įskaitant turto pardavimo iš varžytynių akto perdavimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
7. Teismas įvertinęs tai, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų apie skundo dėl antstolio veiksmų nepagrįstumą ar pareiškėjo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, atsižvelgęs į tai, jog pagal skunde nurodytas faktines aplinkybes pareiškėjas pasirinko galimą jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, aiškiai išdėstė savo nesutikimo su antstolio veiksmais argumentus, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susijusios su siekiamais užtikrinti reikalavimais, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga.
8. Nustatęs, kad byloje nėra duomenų iš specialaus interneto tinklalapio administratoriaus apie sutrikimų buvimą/nebuvimą vykdant varžytynes Nr. 283605, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 62.2. punktu, nustatančiu, kad varžytynės baigiamos po 20 dienų, kai parduodamas visas kitas turtas, kuris nepatenka į 62.1. punkto reguliavimą, ir įvertinęs, jog šiuo atveju varžytynės pasibaigė 2025 m. kovo 24 d., t. y. dar nėra praėjęs 20 dienų terminas po varžytynių pabaigos, taip pat įvertinęs skundo dėl antstolio veiksmų dalyką, teismas konstatavo, kad, nagrinėjamu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir užbaigus turto pardavimo iš varžytynių procedūras, pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų tenkinimo atveju būtų apsunkintas arba neįmanomas pareiškėjui palankaus procesinio sprendimo įvykdymas, o turto pardavimo iš varžytynių aktą tektų ginčyti ginčo teisenos tvarka.
9. Teismas vertino, jog trumpalaikis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki skundo išnagrinėjimo nagrinėjamu atveju nesukels tokių padarinių, kokie gali atsirasti teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o pareiškėjo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė atitinka ekonomiškumo ir teisingumo principus, padeda išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą bei užtikrina status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu antstolis M. P. prašo panaikinti 2025 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-15642-986/2025.
11. Nurodo, jog teismas, prieš priimdamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenustatė, ar pareiškėjas yra proceso dalyvis vykdymo procese, ar jis yra užsiregistravęs varžytynių Nr. 283605 dalyviu, ar jis dalyvavo varžytynėse, ar jis teikė siūlymus dėl parduodamo turto kainos, ar buvo aplinkybės, dėl kurių varžytynės Nr. 283605 galėtų būti pripažintos neįvykusiomis.
12. Pažymi, jog nei vykdymo procese, nei civilinėje byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kad: (1) pareiškėjas buvo užsiregistravęs varžytynių dalyviu; (2) pareiškėjas dalyvavo varžytynėse, teikė siūlymą (-us) dėl kainos didinimo; (3) pareiškėjas gavo iš Valstybės įmonės Registrų centro pranešimą apie nelaimėtas turto varžytynes; (4) gautas evarzytynes.lt administratoriaus Valstybės įmonės Registrų centro pranešimas, kad, vykstant varžytynėms Nr. 283605, buvo interneto puslapio sutrikimų, dėl kurių varžytynės gali būti skelbiamos neįvykusiomis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo prašyme nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į antstolio M. P. atskirąjį skundą pareiškėjas R. J. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-15642-986/2025 palikti nepakeistą.
14. Nurodo, kad antstolis klaidina teismą, nes nors ir antstolių informacinės sistemos tvarkytojas yra Valstybės įmonė Registrų centras, tačiau antstolis pagal CPK 713 straipsnio 1 punktą organizuoja varžytynes, vadinasi jam, kaip organizatoriui, yra ir turi būti žinomi visi varžytynių dalyviai.
15. Pažymi, kad pareiškėjas su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia teismui papildomus įrodymus, kad jis tikrai buvo užsiregistravęs varžytynių Nr. 282605 dalyviu ir jose dalyvavo.
16. Pareiškėjo vertinimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atliko visą būtinąjį aplinkybių vertinimą ir nustatė, kad skundą teikia ne koks pašalinis asmuo, kaip nurodo antstolis, bet šią teisę turintis asmuo, t. y. pareiškėjas. Atkreipia dėmesį, kad, jei pareiškėjas būtų buvęs pašalinis asmuo, kaip teigia antstolis, jis iš antstolio nebūtų gavęs atsakymo dėl pateikto skundo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
18. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjo R. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
19. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: AB SEB banko 2025 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymo Nr. EP283605-341673 patvirtinimą; 2025 m. kovo 24 d. išrašus iš pareiškėjo elektroninio pašto; išrašą iš elektroninių varžytynių ir aukcionų portalo.
20. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teikiami įrodymai jau egzistavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jie galėjo būti teikiami šiam teismui. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Taigi, neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
23. Byloje nustatyta, kad antstolio M. P. kontoroje 2025 m. kovo 25 d. gautas pareiškėjo R. J. skundas dėl varžytynių pripažinimo neįvykusiomis, argumentuojant tuo, jog dėl specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo pareiškėjas negalėjo pasiūlyti didesnės sumos, todėl nelaimėjo varžytynių. Antstolis M. P. 2025 m. kovo 25 d. Patvarkymu Nr. S-25-123-7094 pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakė, kadangi skundas nėra susijęs su antstolio procesine veikla organizuojant ir vykdant varžytynes. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir pripažinti varžytynes Nr. 283605 neįvykusiomis bei pripažinti Garažo (bokso) Nr. 7 su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti visus antstolio M. P. veiksmus, susijusius su varžytynių Nr. 283605 užbaigimo procedūromis, įskaitant turto pardavimo iš varžytynių akto perdavimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, taip pat sprendė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir užbaigus turto pardavimo iš varžytynių procedūras, pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų tenkinimo atveju būtų apsunkintas arba neįmanomas pareiškėjui palankaus procesinio sprendimo įvykdymas, o turto pardavimo iš varžytynių aktą tektų ginčyti ginčo teisenos tvarka, todėl pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
24. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, turi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina nustatyti abiejų sąlygų buvimą. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
26. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-910/2023). Taigi pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.
27. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-222-370/2025). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad, kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti.
28. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis byloje Nr. 2-1253-330/2015).
29. Nagrinėjamu atveju esminis pareiškėjo nurodytas argumentas, kuriuo pareiškėjas grindė skundo ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalavimus – aplinkybė, jog dėl elektroninių varžytynių portalo veiklos sutrikimų ir netinkamo interneto tinklalapio veikimo pareiškėjui nebuvo tinkamai atnaujinama informacija ir rodoma, kad jo pasiūlyta kaina nėra didžiausia, todėl jis neturėjo galimybės siūlyti didesnės kainos, ko pasėkoje pareiškėjas nelaimėjo varžytynių.
30. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga, tačiau nesutiktina su tokia teismo išvada. Pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismui iš esmės nepateikė jokių šiuos reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, išskyrus paties pareiškėjo deklaratyvius teiginius apie dalyvavimą varžytynėse ir elektroninių varžytynių portalo veiklos sutrikimus, pareiškėjo teigimu, sutrukdžiusius jam siūlyti didesnę parduodamo turto kainą ir laimėti varžytynes. Taigi, pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tikėtiną jo skundo pagrįstumą, kaip reikalaujama CPK 144 straipsnio 1 dalyje, o tokias aplinkybes pagrįsti yra asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiga.
31. Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas, grindžiamas asmens įsitikinimu, nesuteikia šiam asmeniui pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti kito asmens teises varžančias laikinąsias apsaugos priemones. Priešinga išvada iškreiptų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmę, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjas neįrodė pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – skundo reikalavimo tikėtino pagrindimo, todėl jų taikyti nėra pagrindo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas, neriboja jo teisės, pateikus papildomus motyvus ir įrodymus, prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tolimesnėje civilinio proceso eigoje.
34. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir bylos aplinkybėms netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
35. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.