Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, vertėjaujant V. R., dalyvaujant ieškovui S. Š. (S. Š.), atsakovei Z. Š. (Z. S.) ir jos atstovei advokatei G. M., trečiajam asmeniui I. Š. (I. Š.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei Z. Š. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo I. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje trečiasis asmuo I. Š. nurodė, kad palaiko atsakovės nuomonę ir poziciją ir prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad nežino, kad tapus pilnamečiu, ieškovas būtų jam teikęs paramą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), Rusijoje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje gimė du vaikai: I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2002-02-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-581³⁵/2002 vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove bei priteisė iš ieškovo vaikams – I. ir A. – išlaikymą kas mėnesį ne mažiau l MGL dydžio išmokų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Ieškovo santuoka su atsakove nutraukta (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-01-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-579-512/2005 pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-02-05 sprendimą ir iš ieškovo priteisė po 43,44 Eur (150 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesi sūnaus I. Š. ir dukters A. Š. išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme 2005-10-27 iki kiekvieno iš jų pilnametystės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2- 984-889/2012 padidino 2006-01-16 teismo sprendimu iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai A. Š. dydį iki 144,81 Eur (500 Lt) periodinių išmokų per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos 2011-10-04 iki dukters pilnametystės. Klaipėdos apygardos teismas 2012-10-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1425-112/2012 apylinkės teismo 2012-04-02 sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1337-328/2013 atmetė ieškovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kuriuo jis prašė pripažinti, kad nėra I. Š. tėvas, o I. Š. – jo sūnus. Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-965-253/2013 panaikino apylinkės teismo 2013-03-01 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino ir nustatė, kad ieškovas nėra I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, bei nusprendė pakeisti gimimo akte įrašą apie vaiko tėvą, konstatavo, jog aplinkybės, realiai suteikusios pagrindą jam abejoti I. Š. tėvyste, paaiškėjo po Z. Š. pareiškimų 2012 m., nagrinėjant bylą dėl išlaikymo dukrai padidinimo.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė Z. Š. sąmoningai slėpė nuo jo kito vyro tėvystę, todėl nesąžiningi atsakovės veiksmai sukėlė jam neigiamas pasekmes. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti I. išlaikymui ir paramai laikotarpiu nuo 2002-02-05 iki 2011-09-28 atsakovės sūnui nepagrįstai sumokėtą 4 785,97 Eur (16 525 Lt) sumą: už laikotarpį nuo 2002-02-05 iki 2006-01-31 – 1 701,52 Eur (5 875 Lt), nuo 2006-01-31 iki 2009-11-30 – 2 143,19 Eur (7 400 Lt), nuo 2009-11-30 iki 2011-09-28 – 941,27 Eur (3 250 Lt). Ieškovas nurodo, kad vykdydamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-02-05 sprendimą, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, mokėjo kas mėnesį ne mažiau l MGL dydžio išmokas kiekvienam (l MGL – 36,20 Eur (125 Lt)), ir prašo priteisti iš atsakovės I. Š. išlaikymui laikotarpiu nuo 2002-02-05 iki 2006-01-31 atsakovei sumokėtą 1701,52 Eur (5 875 Lt) sumą (47 mėn. x 36,20 Eur (125 Lt)). Taip pat ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 2 143,19 Eur (7 400 Lt) sumą už laikotarpį nuo 2006-01-31 iki I. pilnametystės (duomenys neskelbtini), ir nurodo, kad vykdydamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-01-16 sprendimą (civ. b. Nr. N2-579-512/2005) nuo 2006-01-31 iki I. Š. pilnametystės 2009-11-30, atsakovei sumokėjo 2 143,19 Eur (7 400 Lt) (2006-02-01 - 2008-12-31 laikotarpiu už 35 mėn. po 43,44 Eur (150 Lt), iš viso 1 520,51 Eur (5 250 Lt); 2009-01-23 – 2009-11-27 laikotarpiu per 10 mėnesių mokėjo po 57,92 Eur (200 Lt), iš viso 579,24 Eur (2 000 Lt) ir už vieną mėnesį (2009-07-24) – sumokėjo 43,44 Eur (150 Lt). Ieškovas nurodo, kad išlaikymą atsakovės reikalavimu I. Š. mokėjo į atsakovės sąskaitą ir I. sulaukus pilnametystės (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad išlaikymą abiems vaikams mokėjo toliau. Atsakovė Z. Š. 2011-09-28 ieškinyje dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo patvirtino, kad ieškovas moka dukrai A. Š. po 43,44 Eur (150 Lt) per mėnesį išlaikymą, kuris negali patenkinti dukters poreikių. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-02 sprendime nustatė, kad ieškovas pagal 2006-01-16 sprendimą mokėjo po 43,44 Eur (150 Lt) kiekvienam savo vaikui. Išdėstytos aplinkybės ieškovo teigimu patvirtina, kad iki 2011-09-28 nepilnametei dukrai ieškovo skiriamas išlaikymas buvo 43,44 Eur (150 Lt), o už 2009 m. gruodžio mėnesį ir 2010 m. sausio mėnesį – po 57,92 Eur (200 Lt). Ieškovas nurodo, kad remiantis teismų sprendimais, SEB 2011-11-14 banko išduota pažyma apie atliktus mokėjimus nuo 2009-01-01 iki 2011-10-31, nėra pagrindo abejoti, kad kita mokėto išlaikymo dalis (pusė sumos) buvo skirta atsakovės sūnaus I. Š. išlaikymui. Ieškovas nurodo, kad jo patirtų nuostolių suma už laikotarpį nuo 2009 m. 12 mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. sudaro 941,27 Eur (3 250 Lt). Ieškovas remiasi AB SEB banko 2011-11-14 pažyma apie mokėjimus (t. 1, b. l. 46): už 2009 m. gruodį – 57,92 Eur (200 Lt), 2010 m. sausį – 57,92 Eur (200 Lt) (2 mėn. x 57,92 Eur (200 Lt)= 115,84 Eur (400 Lt), už 2010 m. vasarį – 2011 m. rugsėjį – po 43,44 Eur (150 Lt) už 19 mėn. [(19 mėn. x 43,44 Eur (150 Lt)) + 115,85 Eur (400 Lt) + 825,42 Eur (2850 Lt) = 941,27 Eur (3 250 Lt)].

Aptarti ieškovo reikalavimai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl atsakovės atsakomybės už žalą, ieškovo kildinamą iš delikto – bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.), t.y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.), pažeidimo. Pripažinti atsakovės pareigą atlyginti žalą galima tik nustačius visas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: veikos neteisėtumą (veiksmus ar neveikimą); žalos padarymo faktą ir jos dydį; priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos; kaltę (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Bent vienos iš įvardintų sąlygų nenustačius, prielaidų civilinei atsakomybei taikyti neatsiranda.

Išlaikymo teikimas yra pagrindinis nepilnamečio vaiko turto (nuosavybės) šaltinis. Išlaikymo paskirtis – būtinų sąlygų vaikui sveikai, darniai fiziškai ir psichiškai augti, vystytis bei tobulėti užtikrinimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti ir reikalingas nuolat, kas dieną, todėl labai svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Vaiko teisės į išlaikymą nepertraukiamas įgyvendinimas gali būti užtikrintas, taigi ir pirmiau nurodyti išlaikymo tikslai gali būti pasiekti tik tada, kai tėvai sąžiningai bei itin atidžiai ir rūpestingai vykdo įstatyme (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d.) jiems nustatytas su vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu, be kita ko, gaunamu ir kaip išlaikymas, tvarkymu susijusias teises bei pareigas. Tėvų, nevykdančių ar netinkamai vykdančių savo pareigas vaikams, veiksmai ar neveikimas vertintini kaip priešingi teisei.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės bei pareigos grindžiamos vaiko kilme (CK 3.137 str. 2d.), t.y. vaiko gimimu iš konkrečių tėvų. Tačiau, įvykus biologiniam vaiko gimimui, vaiko ir tėvų tarpusavio teisiniai santykiai dar neatsiranda. Vaiko iš tėvų kilmė su ja susijusių, įstatymuose nustatytų teisių ir pareigų atsiradimą lemia tik patvirtinta įstatyme (CK 3.138 – 3.140 str.) nustatyta tvarka. Sąlyga vaiko kilmei iš motinos nustatyti yra įstatyme (CK 3.139 str.) nustatyta tvarka patvirtintas faktas, jog moteris yra biologinė vaiko motina. Vaiko kilmę iš motinos paprastai patvirtina medicinos įstaigos, kurioje vaikas gimė, išduotas vaiko gimimo pažymėjimas. Tuo tarpu vaiko kilmei iš tėvo nustatyti fiziologinis aspektas, t.y. ar registruojamas kaip vaiko tėvas vyras yra biologinis vaiko tėvas, nesiaiškinamas. Bendrasis principas vaiko kilmei iš tėvo nustatyti yra CK 3.140 str. 1 d. įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Šiuo atveju pagrindas įrašyti vyrą kaip tėvą yra santuokos liudijimas.

Taigi teisiniai išlaikymo santykiai tarp tėvų ir jų nepilnamečių vaikų atsiranda iš tam tikros teisinių faktų (įvykio – vaiko gimimo iš tų tėvų – ir teisinių veiksmų – šio fakto įregistravimo) sudėties, iš kurių svarbiausias faktas yra vaiko gimimas iš tų tėvų, lemiantis, kad egzistuoja prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką.

Įvykus gimimo faktui, sukuriančiam tėvų ir vaikų biologinę kraujo giminystę, tėvai įgyja tik biologinę, t.y. prigimtinę, pareigą išlaikyti savo vaiką (Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.137, 3.192 str.), kurios negalima priversti vykdyti teismine tvarka. Teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t.y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tokia, pagal įstatymą atsiradusi, išlaikymo prievolė gali būti įvykdoma priverstine tvarka. Be to, ši su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusi turtinė, kitaip dar vadinama alimentinė, prievolė, yra asmeninio (intuitu personae) pobūdžio. Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo.

Tačiau dėl pirmiau nurodytų vaiko kilmės iš tėvo nustatymo taisyklių galima tokia situacija, kai teisinis vaiko kilmės iš tėvo konstatavimas neatitinka biologinės vaiko kilmės iš tėvo tikrovės, t.y. vaiko motinos sutuoktinis, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis šio vaiko tėvas, taigi ir subjektas, kuriam pagal įstatymą gali atsirasti vaiko kilme grindžiama asmeninė pareiga išlaikyti šį vaiką. Teismas pažymi, kad šios atitikties buvimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatyme nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl atitinkamas vaiko tėvų elgesys, užtikrinantis šios atitikties egzistavimą, yra būtina tėvų pareigų, be kita ko, ir pareigos tvarkyti jų nepilnamečių vaikų nuosavybe esantį turtą uzufrukto teise išimtinai vaikų interesais, tinkamo (sąžiningo, atidaus ir rūpestingo) vykdymo sąlyga.

Šiuo atveju remiantis atidaus žmogaus elgesio standartu teismas laiko, kad atidus, apdairus ir rūpestingas žmogus tokioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip, t.y. pranešęs ieškovui, kad sūnus nėra jo, o vaikas yra kito vyro ir nesudariusi sąlygų esant nepašalintoms abejonėms ir nepaneigtai kito tėvo tikimybei ieškovo tėvystės pripažinimui. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip neapdairus ir nerūpestingas t.y. neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, todėl atsakovė yra kalta (CK 6.248 str. 3 d.). Remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad vaiko motinos veiksmai (veikimas ar neveikimas), lėmę jos sutuoktinio, nesančio biologiniu jos vaiko tėvu, taigi ir prigimtinės (vaiko kilme grindžiamos) pareigos teikti šiam vaikui išlaikymą turėtoju, įrašymą tėvu vaiko gimimo įraše, taip sudarant sąlygas įpareigoti tokį asmenį vykdyti pagal įstatymą ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tėvui – priklausančią asmeninio pobūdžio prievolę, pripažintini netinkamu (nesąžiningu, neatidžiu ir nerūpestingu) įstatyme (CK 3.185 str. 1 d., 3.186 str. 2 d.) vaiko motinai, kaip uzufruktorei, nustatytų su jos vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu, be kita ko, gaunamu ir kaip išlaikymas, tvarkymu susijusių pareigų vykdymu. Minėta, kad tėvų, nevykdančių ar netinkamai vykdančių savo pareigas vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei, t.y. neteisėtais.

Nors atsakovė nurodo, kad ieškovas nuo pat sūnaus gimimo žinojo, kad jis nėra, jos sūnaus I. biologinis tėvas, tačiau pažymėtina, kad ieškovas santuokoje gimusiam sūnui teismo priteistą išlaikymą mokėjo ir dėl to pretenzijų nereiškė, todėl teismas vertina esant labiau tikėtina, jog ieškovas nežinojo, kad atsakovas yra ne jo vaikas. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-965-253/2013 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-01 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą kuriuo ieškinį patenkino. Nustatė, kad ieškovas nėra I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, bei nusprendė pakeisti gimimo akte įrašą apie vaiko tėvą. Įvertinusi bylos duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog aplinkybės, realiai suteikiančios pagrindą ieškovui abejoti sūnaus tėvyste, paaiškėjo po trečiojo asmens pareiškimų 2012 m., nagrinėjant bylą dėl išlaikymo kitam vaikui padidinimo. Šios aplinkybės yra nustatytos įsitesėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir yra prejudiciniai faktai šioje byloje, todėl daryti kitokias išvadas remiantis tais pačiais faktiniais duomenimis teismas šioje byloje neturi teisinio pagrindo (CPK 182 str. 2 p.). Pažymėtina, kad atsakovė bandė atnaujinti procesą byloje dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. A2-5816-122/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1385-538/2014).

Remdamasi aptartais motyvais, teismas laiko šiuos byloje nustatytus faktus teikiančiais pagrindą pripažinti atsakovės, kaip įstatyminės jos nepilnamečio sūnaus atstovės (uzufruktorės), elgesį, prigimtinę ir kartu asmeninę jai žinimo biologinio jos vaiko tėvo pareigą teikti vaikui išlaikymą perkeliant kitam asmeniui (ieškovui), nesąžiningu ir pažeidusiu įstatyme (CK 3.185 str. 1 d., 3.186 str. 1 d.) jai nustatytą pareigą jos nepilnamečiam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą tvarkyti išimtinai jo interesais. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip neapdairus ir nerūpestingas, t.y. neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.).

Ieškovas taip pat nurodė, kad I. Š. mokėjo 622,68 Eur (2150 Lt) daugiau, nei iš jo buvo priteista 2006-01-31 teismo sprendimu laikotarpiu nuo 2009-01-23 iki 2009-11-27, taip pat teikė I. išlaikymą jam tapus pilnamečiu, toliau mokėdamas atsakovei pinigus, tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo I. Š. šių aplinkybės nepripažįsta. Ieškovo pateiktoje SEB banko 2011-11-14 pažymoje už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-10-31 300-400 Lt dydžio mokėjimų atsakovei paskirtis nurodyta „alimentai“, tačiau nenurodyta kokio asmens išlaikymui ar paramai skiriami pinigai. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2010-01-01 jis mokėjo išlaikymą vaikams ne 86,89 Eur (300 Lt), kaip buvo priteista teismo, o po 115,85 Eur (400 Lt). Atsakovė nurodė, kad mokant po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį per šį laikotarpį, ieškovas dalimis dengė ankstesnį įsiskolinimą, kadangi išlaikymo jis nemokėjo 2006 m. sausį ir birželį, 2008 m. lapkritį, tačiau be savo paaiškinimų nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti tokias aplinkybes (CPK 178 str.). Be to, išlaikymo šalių dukrai mokėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. 2009 metais ieškovas privalėjo išlaikyti nepilnametę dukterį A., I. tapo pilnamečiu (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje Nr. N2-984-889/2014 S. Š. 2011-11-28 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo pervedami pinigai Z. Š. I. tapus pilnamečiu, turėjo būti skiriami dukters išlaikymui ir tam pagrįsti rėmėsi ta pačia SEB banko 2011-11-14 pažyma. Šioje byloje pirmajame 2013-12-16 ieškinyje ieškovas nurodė, kad nuo 2006-02-01 iki I. Š. pilnametystės 2009-11-30 jo išlaikymui pagal 2006-01-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-579-512/2005 sumokėjo 1954,94 Eur (6750 Lt) sumą, kurią sudaro periodinės išmokos po 43,44 Eur (150 Lt) per 45 mėnesius (t. 1, b. l. 5). Ieškovas nepateikė teismui įrodymų (čekių, pinigų perlaidų mokėjimo nurodymų ir pan.), patvirtinančių jis sumokėjo būtent I. Š. 622,68 Eur (2150 Lt) išlaikymo daugiau, nei iš ieškovo buvo priteista 2006-01-31 teismo sprendimu laikotarpiu nuo 2009-01-23 iki 2009-11-27, ar suteikė I. 941,27 Eur (3250 Lt) paramą po to, kai jis tapo pilnamečiu, laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2011-08-29, todėl teismas laiko, kad ieškovas šių aplinkybių neįrodė, todėl nėra pagrindo tekinti nurodytų ieškovo reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo dalies (CPK 178 str., 185 str.).

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad kai I. tapo pilnamečiu (duomenys neskelbtini), visos jo išlaikymui teismų procesiniais sprendimais priteistos sumos buvo ieškovo sumokėtos ir teismas laiko šią aplinkybę nustatyta (CPK 182 str. 5 p., 187 str.).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti atsakovės kaltą (neatidų ir nerūpestingą) neveikimą (CK 6.248 str. 3 d), lėmusį nuostolių ieškovui, neprivalėjusiam teikti, tačiau dėl pirmiau nurodyto atsakovės elgesio suteikusiam jos nepilnamečiui sūnui teismų procesiniais sprendimais priteisto dydžio išlaikymą, padarymą (CK 6.247, 6.249 str.), neteisėtu (CK 6.246 str.). Teismas nustatė visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, tačiau įvertinus ieškovo įrodytų nuostolių dydį, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir jam, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina už laikotarpį nuo 2002-02-05 iki 2006-01-31 – 1 701,52 Eur (5 875 Lt). Ieškovo reikalavimas priteisti jam nuostolius už laikotarpį nuo 2006-01-31 iki I. Š. pilnametystės (duomenys neskelbtini) yra tenkintinas iš dalies ir jam priteistina jo įrodytų nuostolių suma – 2006-01-06 teismo sprendimu priteista (43,44 Eur) 150 Lt periodinių išmokų suma už kiekvieną mėnesį 1998,38 Eur (46 mėn. x 43,44 Eur (150 Lt)). Iš viso pagal ieškovo reikalavimus ir jų pagrindą jo reikalavimai tenkinti iš dalies ir jam iš atsakovės priteistina I. išlaikymui nuo 2002-02-05 iki 2009-11-30 sumokėta3 699,90 Eur (12 775 Lt) suma (CPK 185 str.). Kita reikalavimų dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestina kaip nepagrįsta (CPK 178 str.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 868,86 Eur (3 000 Lt) neturtinės žalos, nurodydamas, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė išgyvenimus, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str.). Vien ta aplinkybė, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė išgyvenimus, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, savaime nereiškia, kad dėl to atsirado neturtinė žala. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodomas aplinkybes dėl išgyvento fizinio, dvasinio skausmo ir kitų nepatogumų. Neįrodžius patirtos neturtinės žalos, teismas šį reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą (CPK 185 str.).

Ieškovas turi teisę reikalauti įstatyme nustatyto dydžio procesinių palūkanų už priteistą piniginę sumą, todėl jo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 3 699,90 Eur sumos nuo bylos iškėlime teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

Pagal bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai visas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Pagal CPK 93 str. 1 d., jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Paduodamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 217,21 Eur (750 Lt) žyminio mokesčio. Už tenkintus 3 699,90 Eur sumos ieškinio reikalavimus ieškovui iš atsakovės priteistina 111 Eur žyminio mokesčio atlyginimo (CPK 93 str. 2 d.). Kitos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims atlygintinos proporcingai ieškovo 65,43 procentų tenkintų reikalavimų daliai, atsakovei – 34,57 procentų atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė išlaidų advokato teisinei pagalbai 140,18 Eur (484 Lt) už ieškinio parengimą (t. 1, b.l. 47-49), atsakovei suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidų suma – 532,68 Eur (1839,24 Lt, t. 2, b. l. 39). Atitinkamai ieškovas turi teisę į 91,72 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai iš atsakovės, valstybė – 184,15 Eur išlaidų atsakovės teisinei pagalbai atlyginimo iš ieškovo (CPK 96 str., 98 str.). Atsižvelgus į šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovės turtinę padėtį, vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo kriterijais, iš atsakovo valstybei jos patirtos 184,15 Eur išlaidos nepriteistinos, tačiau atitinkama suma ieškovui sumažintinas iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir jam iš atsakovės priteistina 18,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (111 Eur + 91,72 Eur – 184,15 Eur) (CPK 3 str. 7 d., 7 str. 1 d., 93 str. 2 d., 96 str., 99 str.). Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nepriteistinos (CPK 92 str.).

2014-01-03 teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – taikymo atsakovei mastas sumažintinas iki priteistos sumos 3699,90 Eur (12 775 Lt) ir palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d., 150 str.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui S. Š. iš atsakovės Z. Š. (Z. S.) 3 699,90 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 3 699,90 Eur sumos nuo bylos iškėlime teisme dienos 2014-01-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atmesti kitą ieškinio reikalavimų dalį.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-03 teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės Z. Š. (Z. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) turto arešto – mastą sumažinant jį iki priteistos sumos 3 699,90 Eur (12 775 Lt) ir palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.