Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo S. Š. (S. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. Š. ieškinį atsakovui S. Š., trečiajam asmeniui N. C. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, vaiko priežiūros išlaidos. Pakeisdamas išlaikymo dydį, teismas turi vadovautis CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiam vaikui apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis vienam vaikui turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, proporcingai teikiamu abiejų tėvų. Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra vienoda, gali būti nevienodos tik turtinės galimybės išlaikyti vaikus (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. Š. kas mėnesį po 150 Lt iki jos pilnametystės. Šiuo metu nepilnametė dukra yra paauglė, 13 metų amžiaus, ieškovės teigimu, yra gabi mokinė ir papildomai lanko mokykloje įvairius būrelius. Taigi išdėstytos aplinkybės, kad vaikas yra vyresnio amžiaus ir jo poreikiai maistui, aprangai, laisvalaikiui tik auga, be to, turi išlaidų savo užklasinei veiklai, teisėjų kolegijos nuomone, sudarė pagrindą spręsti priteisto išlaikymo padidinimo klausimą.

Išlaikymas reikalingas išimtinai vaiko interesams ir jo turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti – vaiko kokybiškam maitinimui, aprangai, mokymuisi, ugdymui, sveikatos palaikymui, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimui, laisvalaikio ir poilsio organizavimui, kitų vaiko interesų finansavimui. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovė nepagrindė reikalaujamo išlaikymo vaikui dydžio. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo aukščiau išdėstytas aplinkybes, vaiko poreikius, kurie yra prioritetiniai, ir pagrįstai nusprendė dėl priteisto išlaikymo dydžio.

Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko mama – ieškovė niekur nedirba – įgijo bedarbio statutą, t. y. kreipėsi į teritorinę darbo biržą ir buvo joje registruota, šiuo metu pajamų negauna. Atsakovas šiuo metu dirba UAB „Garant diving“. Iš teismo gautų SODROS duomenų matyti, kad atsakovo vidutines mėnesines pajamas 2012-03-06 – 2012-08-31 laikotarpiu sudarė apie 3880 Lt dydžio darbo užmokestis (CPK 179 str. 2 d.). Anksčiau, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo vidutines mėnesio pajamas sudarė 2494,39 Lt darbo užmokestis. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi nekilnojamojo turto. Nei ieškovė, nei atsakovas kitų išlaikytinių neturi.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga ir šiuo metu yra geresnė nei ieškovės. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas yra sudaręs antrą santuoką, bendras šeimos pajamas sudaro atsakovo gaunamas darbo užmokestis, kuris, kaip minėta, sudaro apie 3880 Lt per mėnesį. Tačiau tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš prie jo pridėtos darbo sutarties matyti, kad apelianto darbo dienos trukmė – ne mažiau kaip 3 val. per mėnesį pagal darbdavio iškvietimą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas turi galimybę laisvu nuo darbo laiku gauti papildomą darbą ir teikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymą. Augant vaikui, neišvengiamai auga ir jo poreikiai pilnaverčiam jo vystymuisi, mokymosi priemonėms mokykloje bei laisvalaikiui. Be to, nuolat didėjant prekių ir paslaugų kainoms, nepilnametės dukros išlaikymo dydis irgi padidėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 500 Lt išlaikymo suma būtų proporcinga atsakovo gaunamoms pajamoms ir padėtų užtikrinti vaiko poreikius. Taigi pagrindo sumažinti priteistą vaiko išlaikymo dydį nėra pagrindo. Priešingu atveju, visa išlaikymo našta būtų perkelta ieškovei. Kolegija pripažįsta, kad ir taip tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir didesnė kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu bei savo teikiamuose procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, jog visada dukrai teikdavo didesnio, nei buvo priteistas, dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, nesuprantama apelianto pozicija, kodėl jis vengia, kad didesnis išlaikymo dydis, kurį, jo teigimu, ir taip vaikui teikdavo, būtų įtvirtintas teismo sprendimu.

Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu jo tėvai (CK 3.192 str.),todėl kitą išlaikymo dalį pagal išgales turi teikti ieškovė. Ieškovė yra jauno ir darbingo amžiaus. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių ieškovė negali apskritai dirbti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti jo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kito iš tėvų sąskaita, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams bei tėvams nesusitarus, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vėl gali būti peržiūrimas (CK 3.201 str. 1 d.).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė išlaikymo dydį reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovo valstybei priteistina 160 Lt apeliacinės instancijos teisme turėtų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (96, 99 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. Š. valstybei 160 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.