- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-1385-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10281-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- S. Š.
- Atsakovas
- I. Š.
- Trečiasis asmuo
- Z. Š.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1385-385/2014
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. rugsėjo 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelsis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (atsakovo) I. Š. (I. Š.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (atsakovo) I. Š. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-1337-327/2013 pagal ieškovo S. Š. (S. Š.) ieškinį atsakovui I. Š. (I. Š.), trečiajam asmeniui Z. Š. (Z. S.) dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. Š. civilinėje byloje Nr. N2-1337-327/2013 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad jis nėra atsakovo I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o atsakovas I. Š. nėra jo sūnus. Teismas 2013-03-01 sprendimu ieškinį atmetė, padaręs išvadą, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą vienerių metų terminą tėvystės nuginčijimui. Ieškovas, nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, pateikė Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas 2013-10-23 sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-01 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino bei nustatė, kad S. Š. nėra I. Š. biologinis tėvas bei padarė išvadą, jog ieškovas nepraleido įstatyme nustatyto termino tėvystei nuginčyti.
Atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-1337-328/2013, naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms. Nurodė, kad ieškovas teismui buvo pateikęs ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovas nėra jo biologinis tėvas. Ginčas kilo dėl ieškinio senaties termino taikymo. Ieškovo teigimu, kad jis nėra I. Š. biologiniu tėvu sužinojo tik 2012 metais, kai Z. Š. prieš teismo posėdį kitoje civilinėje byloje, kurioje ji buvo ieškove, o S. Š. atsakovu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dukrai A., ieškovė pasityčiojo, kad jis visą gyvenimą mokėjo alimentus ne savo vaikui ir toliau mokės, kadangi sūnus, nors ir pilnametis, nusprendė toliau mokytis. Teigia, jog S. Š. aplinkybė, jog pareiškėjas ne jo sūnus, jau buvo žinoma tada, kai buvo nutraukiama santuoka tarp ieškovo ir Z. Š., kadangi teismo posėdžio metu ieškovas į Z. Š. atstovo klausimą pareiškė: „Sūnus – žmona tvirtina, kad tai ne mano. Aš skaitau, kad tai mano vaikas.“. Pareiškėjo nuomone ši aplinkybė įrodo, kad mama neslėpė nuo ieškovo fakto, kad pareiškėjas nėra ieškovo sūnus ir apie tai jam buvo žinoma jau santuokos nutraukimo metu, o ne 2012 metais, kaip byloje įrodinėjo ieškovas. Pačiam pareiškėjui šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos. Be to, kai mama buvo iškeldinta iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), buvo priversta išvykti gyventi į Rusiją pas savo tėvus kartu su pareiškėju ir ten gyveno iki 1994 m. (2 metus). Ieškovas tuo laikotarpiu nei mamos nei pareiškėjo nelankė ir jokio išlaikymo neteikė. Apie šias aplinkybes tapo žinoma tik dabar. Mano, kad nurodytos aplinkybės yra pagrindas atnaujinti procesą byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-12 nutartimi pareiškėjo (atsakovo) I. Š. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-1337-328/2013 netenkino. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išanalizavęs bylos duomenis, proceso dalyvių paaiškinimus priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kuriuo konstatavo faktą, jog ieškovas apie tai, kad I. Š. ne jo sūnus sužinojo tik 2012 metais. Atsakovas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos teismo priimtu procesiniu sprendimu galėjo skųsti sprendimą kasacine tvarka, tačiau šia įstatymo suteikta teise nepasinaudojo. Pareiškėjas prašymą grindžia ieškovo išsakyta nuomone posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-581-35/2002 dėl santuokos nutraukimo, t. y., kad ieškovui jau tuo metu buvo žinoma aplinkybė, kad pareiškėjas ne jo sūnus, tačiau ši aplinkybė paaiškėjo tik dabar. Teismas sutinka su pareiškėju, jog S. Š. teismo posėdžio metu į atsakovės atstovo klausimą atsakė: „Sūnus – žmona tvirtina, kad tai ne mano. Aš skaitau, kad tai mano vaikai“, tačiau tai nėra pagrindas, konstatuoti faktą, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu žinojo, jog I. Š. nėra jo sūnus. Teismo nuomone nėra pagrindo teigti, jog ieškovui apskundus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-01 sprendimą, Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas bylą nesusipažino ir neįvertino, ieškovo išsakytos pozicijos teismo posėdžio metu nutraukiant santuoką.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (atsakovas) I. Š. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-12 nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-1337-328/2013. Nurodo, kad atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis - pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Ieškinys, pagal kurį ieškovas prašė teismo pripažinti, kad jis nėra apelianto biologinis tėvas, buvo pareikštas apeliantui, kuris visiškai nekaltas dėl to, kad ieškovas nėra apelianto biologinis tėvas, ir kuris negaliojo įtakoti aplinkybių, susijusių su jo gimimu ir registravimu. Apeliantui priteista 4482 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimu jam priskirta atsakomybės našta už tėvų tarpusavio santykius ir teismo sprendimas pažeidžia jo įstatymais saugomas teises ir teisėtus interesus. Civilinė byla Nr.2-581-35/2002, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl apelianto tėvų santuokos nutraukimo, nebuvo prijungta prie bylos dėl tėvystės nuginčijimo, todėl susipažinti su šios bylos medžiaga, apeliantas negalėjo. Taip pat nebuvo prijungta ir civ. byla Nr. 2-2087/91 ir administracinė byla Nr A2-11-5440-642/2010. Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje dėl tėvų santuokos nutraukimo (civ. byla Nr. 2-581-35/2002) nustatytos aplinkybės, tai kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas pareiškė: „Sūnus- žmona tvirtina, kad tai ne mano. Aš skaitau, kad tai mano vaikai“, ir aplinkybės nustatytos administracinėje byloje Nr A2-11-5440-642/2010 bei pagal teismo sprendimą civ. byloje Nr. 2-2087/91, bylos nagrinėjimui pagal S. Š. ieškinį dėl tėvystės nustatymo yra esminės. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą apie tai, kad apelianto gimimo metu ieškovas turėjo žinoti ir jam buvo žinoma, kad jis nėra apelianto biologinis tėvas, jis neginčijo savo tėvystės ir praleido įstatymo nustatytą senaties terminą. Šiuo pagrindu jo ieškinys turi būti atmestas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas S. Š. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad mokėjo atsakovui išlaikymą iki jam suėjo 21 metai, nežinodamas, kad nėra biologinis jo tėvas. Z. Š. santuokos nutraukimo byloje (civ. b. Nr. 581-35/2002) neatskleidė aplinkybių, kad ieškovas nėra apelianto biologinis tėvas, dėl to pagrindo ginčyti vaiko tėvystę nebuvo, o priešingai, apeliantui iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas, vėliau - keičiamas jo dydis ir pan. Dar gyvenant santuokoje, Z. Š. paromis ir net savaitėmis negrįždavo į namus, gyveno palaidą, neatsakingą gyvenimą, tuo tarpu, ieškovas jautė atsakomybę už vaikus, taip pat ir už apeliantą, kaip savo vaiką, siekė, kad po santuokos nutraukimo vaikai liktų gyventi su ieškovui, nes Z. Š. požiūris į vaikus nebuvo atsakingas. O tai tik pagrindžia ieškovo nežinojimą ir negalėjimą žinoti, jog augino vaiką, kuris, tik atlikus DNR ekspertizę, paaiškėjo, nėra ieškovo biologinis sūnus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas S. Š. civilinėje byloje Nr. N2-1337-327/2013 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad jis nėra atsakovo I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o atsakovas I. Š. nėra jo sūnus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-01 sprendimu ieškinį atmetė, padaręs išvadą, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą vienerių metų terminą tėvystės nuginčijimui. Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-23 sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-01 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino bei nustatė, kad S. Š. nėra I. Š. biologinis tėvas bei padarė išvadą, jog ieškovas nepraleido įstatyme nustatyto termino tėvystei nuginčyti. Atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-1337-328/2013, naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms.
Atkreiptinas dėmesys, jog proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).
Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas (atsakovas) grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata. Joje numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Pažymėtina, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
Apeliantas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kaip pagrindą atnaujinti procesą, nurodė, jog S. Š. aplinkybė, jog pareiškėjas ne jo sūnus, jau buvo žinoma tada, kai buvo nutraukiama santuoka tarp ieškovo ir Z. Š., kadangi 2001-11-20 teismo posėdžio metu ieškovas į Z. Š. atstovo klausimą pareiškė: „Sūnus – žmona tvirtina, kad tai ne mano. Aš skaitau, kad tai mano vaiki“. Pareiškėjo nuomone ši aplinkybė įrodo, kad mama neslėpė nuo ieškovo fakto, kad pareiškėjas nėra ieškovo sūnus ir apie tai jam buvo žinoma jau santuokos nutraukimo metu, o ne 2012 metais, kaip byloje įrodinėjo ieškovas. Pažymėtina, kad apeliantas atskirąjį skundą grindžia ieškovo išsakyta nuomone teismo posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-581-35/2002 dėl santuokos nutraukimo, tačiau ieškovas minėto teismo posėdžio metu, nors ir nurodė, kad „Sūnus-žmona tvirtina, kad tai ne mano“, taip pat išreiškė savo įsitikinimą, kad atsakovas jo vaikas, pareikšdamas „Aš skaitau, kad tai mano vaikai“. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog išsakyta nuomonė nėra pagrindas konstatuoti faktą, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu ieškovas žinojo, jog apeliantas nėra jo sūnus, todėl turi būti panaikintas Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-23 sprendimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo nurodyta aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.