- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-63-953/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46837-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis, Martynas Galvičius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024-12-17 nuosprendžio, kuriuo E. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas laiduotojo T. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, E. P. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 1 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. 2024-12-02; kelių transporto priemonės BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacija.
Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir procesinių išlaidų klausimai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2024-11-30, apie 00.25 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 9 km, (duomenys neskelbtini) r., vairavo lengvąjį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF – 0049 (patikros sertifikato Nr. 2198984), jam buvo nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Tokiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024-12-17 nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones ir sutrumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Nurodo, kad BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyti specialiosios teisės uždraudimo terminai, o būtent: teismas, taikydamas 68 straipsnio 1 dalies nuostatas asmeniui, gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, teismas nurodydamas, jog nėra pagrindo taikyti minimalaus baudžiamojo poveikio priemonės termino, neatsižvelgė į duomenų visetą, o būtent į E. P. darbo pobūdį ir jo funkcijas, gyvenamąją vietą, įsipareigojimus bankui, vaiko išlaikymą. Mano, jog teismas, taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę, nepagrįstai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatas iškėlė aukščiau ir poveikio priemonę gretino su administracine atsakomybe. Teigia, jog šioje byloje nėra siekiama išvengti skirtinos poveikio priemonės, nuo pat tyrimo pradžios kaltininkas prašė jam taikyti poveikio priemonę, tačiau parenkant jos trukmę prašė taikyti jos minimumą, ar taikant BK 54 straipsnio nuostatas, trumpinti jos terminą. Pažymi, jog maksimalus teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas pagal ANK numatytas 1 metams 6 mėnesiams, tačiau atsižvelgiant, jog šiuo atveju nagrinėjama baudžiamoji byla ir poveikio priemonės bei jos terminai taikomi pagal baudžiamojo kodekso nuostatas, negalima remtis ar atskaitos tašku laikyti ANK esančių terminų ir bausmių. Nurodo, jog E. P. dirba (duomenys neskelbtini), jo gyvenamoji vieta yra nutolusi nuo jo darbo vietos, susisiekimas su darbo vieta viešuoju transportu yra sudėtingas, be to jo pareigybės reikalavimuose nurodoma, jog jis turi turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, dėl ko E. P. galimai praras darbą, todėl teismo skirtas draudimas kaltininkui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius šiuo konkrečiu atveju yra per griežtas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. apeliacinį skundą negauta.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. ir jo gynėjas advokatas M. Š. prašė apeliacinį skundą tenkinti, papildomai nurodė, kad E. P. nuo sausio 15 d. yra atleistas iš darbo būtent dėl tos priežasties, jog neteko vairuotojo pažymėjimo, nes pareigybės reikalavimas buvo turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Prokuroras V. M. prašė atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nesant išskirtinių aplinkybių, už nusikaltimus skirti tokias pačias arba švelnesnes poveikio priemones, nei skiriamos už administracinius nusižengimus, nėra pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
6. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
7. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
8. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, t. y., kad E. P. buvo kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalto pirmą kartą, anksčiau niekada nebuvo teistas, visiškai pripažino kaltę, nusprendė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė bei skyrė E. P. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą 1 metus ir 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones bei automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimą. Tokį baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemones taikymo terminą pirmosios instancijos teismas paskyrė motyvuodamas tuo, jog už panašaus pobūdžio, tačiau mažesnio pavojingumo teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,40 prom., bet ne daugiau nei 1,5 prom.) asmuo, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę reguliuojantys teisės aktai turi būti vertinami sistemiškai, todėl nesant išskirtinių aplinkybių, už nusikaltimus skirti tokias pačias arba švelnesnes poveikio priemones, nei skiriamos už administracinius nusižengimus, nėra pagrindo. Su šia pirmosios instancijos teismo pozicija aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti.
9. Nors pirmosios instancijos teismo pastaba dėl ANK numatytos administracinio poveikio trukmės yra teisinga, aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu BK 2 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad asmuo pagal šį kodeksą atsako tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, jeigu asmuo yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Aiškinant minėtas ANK ir BK nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jeigu asmens padaryta veika atitinka BK specialiojoje dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, tokiu atveju taikomos BK, o ne ANK nuostatos. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog E. P. padaryta veika, t. y. kelių transporto priemonės vairavimas neblaiviam, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas, užtraukia jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK, kadangi ši veika atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl ANK nuostatos negali būti taikomos. Šios bylos kontekste, minėtas BK ir ANK nuostatas aiškinat priešingai, kaip tai skundžiamu nuosprendžiu padarė pirmosios instancijos teismas, būtų sudaroma tokia teisinė situacija, kai minimalus BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų terminas niekada nebūtų taikomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.
10. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šio nuosprendžio 8 pastraipoje nurodytus, E. P. charakterizuojančius duomenis, pagrįstai atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perdavė laiduotojo T. P. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui. Tačiau, įvertinus aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 1 metų 6 mėnesių terminui, aukštesniojo teismo vertinimu, yra per griežtas. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. nusikalstamą veiką padarė anksčiau niekada neteistas (t. 1, b. l. 200), baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nesusiję su kelių transporto priemonių vairavimu apsvaigus, visos skirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 198-199), jam nustatytas neblaivumas nedaug viršija minimalią ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nusikalstama veika padaryta nakties metu, užmiestyje, todėl eismas nebuvo intensyvus, be to, transporto priemonėje asmuo buvo vienas, keleivių nevežė. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog yra pagrindas nustatyti minimalų baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemones, terminą, numatytą BK 68 straipsnio 2 dalyje.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
11. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).
12. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2025-01-20 nutartimi atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. paskirtas gynėjas advokatas M. Š., 2025-02-19 teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 97,92 Eur išlaidų.
13. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti E. P. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024-12-17 nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. P. uždrausta 1 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2024-12-02.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. P. uždrausti 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2024-12-02.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Iš E. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai neišieškoti.