Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei A. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas 2019 m. gegužės 3 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, po prieštaravimų pateikimo pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 3 475,44 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Eur žyminį mokestį. Atnaujinti ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo, jei teismas nuspręstų, kad šiai reikalavimo teisei suėjo ieškinio senaties terminas.

2.1. Teikia ieškinį kaip kreditoriaus A. B. įpėdinė pagal įstatymą 2016 m. sausio 13 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Jos sutuoktinis A. B. mirė (duomenys neskelbtini).

2.2. Jai nėra žinomos visos jos vyro suteiktos paskolos atsakovei aplinkybės, tačiau paskolos raštelio originalo buvimas pas kreditorių, nesant įrašo, jog skola grąžinta, pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.65 straipsnį reiškia, jog skola negrąžinta, atsakovė taip pat nepateikė paskolos grąžinimo įrodymų.

2.3. Jai žinoma, kad velionis sutuoktinis A. B. ne kartą bendravo su atsakove dėl skolos grąžinimo, konsultavosi su teisininkais ir tikėtina, kad atsakovė pažadais siekė skolos negrąžinti.

2.4. 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo parduotas šeimos turtas – gyvenamasis namas. Persikrausčius į kitą būstą, kartu su sūnumi tvarkant dokumentus, buvo rastas 1999 m. birželio 26 d. paskolos sutarties originalas. Paskolos sutartyje buvo numatytas paskolos grąžinimo terminas iki 1999 m. lapkričio 15 d., ir nėra jokių duomenų, kad šis terminas buvo pratęstas ar paskolos sutartis įvykdyta. Patvirtina, jog apie sutartį sužinojo 2019 metų pradžioje, tvarkydama velionio sutuoktinio dokumentus.

2.5. Pagal Civilinio kodekso nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimus. Apie neįvykdytą sutartį sužinojo 2019 metų pradžioje, todėl nuo to momento jai taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas reikalavimui grąžinti skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 78 Eur žyminio mokesčio valstybei, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Skolinimosi sutartis tarp A. B. transporto įmonės savininko ir ūkininkės A. L. buvo surašyta 1999 m. birželio 26 d. Šalys sutartyje numatė, jog skola bus grąžinta iki 1999 m. lapkričio 15 d.

4.2. Konstatavo, kad nuo 1999 m. lapkričio 15 d. (pasibaigus prievolės įvykdymo terminui) prasidėjo ieškinio senaties terminas.

4.3. Konstatavo, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams pagal 1999 m. birželio 26 d. sutartį reikšti pasibaigė 2009 m. lapkričio 15 d.

4.4. Kreditorius A. B. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. ieškinio senaties terminas pasibaigė dar jam esant gyvam. Iš liudytojos A. S. paaiškinimų (advokatės, rengusios ir išsiuntusios atsakovei 2000 m. rugpjūčio 1 d. prašymą (įspėjimą) dėl skolos grąžinimo A. B.) nustatė, jog A. B. buvo žinoma apie ieškinio senaties terminus, tačiau savo teisės reikalauti skolos kreditorius įstatymo numatyta tvarka nerealizavo.

4.5. Konstatavo, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, nenustatyta svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas šį terminą atnaujinti, esant atsakovės prašymui taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmetė ir dėl ieškinio reikalavimų nebepasisakė .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – teismui nustačius, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo, atnaujinti ieškinio senaties terminą ir ieškinį tenkinti visiškai.

6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties institutą, nevertino ir neanalizavo apeliantės nurodytų ieškinio senaties termino atnaujinimo aplinkybių, neanalizavo priežasčių, dėl kurių asmenys prievolėje pasikeitė. Šiame reikalavime kreditorių A. B. po jo mirties pakeitė jo teisių ir pareigų įpėdinė ieškovė R. B. ir apie neįvykdytą 1999 m. birželio 26 d. paskolos (skolinimo) sutartį sužinojo tik 2019 metų pradžioje. Pagal ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles apeliantei ieškinio senaties terminas gali būti skaičiuojamas nuo to momento, kai paveldėjimo būdu įvyko asmenų pasikeitimas prievolėje po pirminio kreditoriaus A. B. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), apeliantei paveldėjus mirusiojo turtą, tarp jo ir reikalavimo teisę pagal paskolos sutartį, arba kai apeliantė 2019 metais sužinojo apie neįvykdytą paskolos sutartį.

6.2. Aplinkybė, kad pirminis kreditorius pagal paskolos sutartį A. B. galbūt žinojo apie ieškinio senaties ypatumus, negali būti panaudota skolos pareikalavimui taikyti ieškinio senatį, nes reikalavimą perėmęs įpėdinis apie tai nežinojo. Reikalavimui grąžinti skolą ieškinio senatis turi būti skaičiuojama iš naujo arba dėl tų pačių aplinkybių ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

6.3. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties taikymo (netaikymo ar atnaujinimo) aplinkybes aptarė formaliai, mechaniškai, jų neanalizavo ir patikėjo atsakovės atsikirtimu į ieškinį, kad skolą grąžino iš dalies pinigais ir kitu turtu. Negali būti svarbios leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodytos paskolos grąžinimo aplinkybės ieškinio senaties taikymui ir atnaujinimui. Paskolos sutarties originalo buvimas pas kreditorių ar jo įpėdinį įrodo skolos negrąžinimo faktą.

6.4. Prašė įvertinti atsakovės atstovavimo pirmosios instancijos teisme teisėtumo klausimą, nes pirmosios instancijos teismui sukėlė abejonių atsakovės atstovo dalyvavimo procese pagrindai, tačiau jų teismas iš esmės neanalizavo. Galbūt buvo pažeistos procesinės normos, kai byla išnagrinėjama dalyvaujant asmeniui, negalinčiam ir neturinčiam teisės būti atstovu teisme pagal Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies nuostatas.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

8.1. Liudytoja A. S. (advokatė) paaiškino, kad išaiškino A. B. dėl sutartinių santykių ir senaties termino pateikti ieškinį. Ieškinio senaties terminas pasibaigė 2009 m. lapkričio 26 d., A. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė prieš 6 metus, esant A. B. gyvam. A. B. teisės reikalauti skolos įstatymo nustatyta tvarka nerealizavo. Galbūtnebuvo teisinio pagrindo, nes skola buvo grąžinta.

8.2. Apeliantės atstovas sūnus A. B., turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, konsultavo tėvus teisiniais klausimais.

8.3. Svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškovė nepateikė ir byloje nenustatyta. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį.

8.4. Pirmosios instancijos teismas įsigilino į įstatymo formuluotę dėl atstovavimo, vadovavosi suformuota teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad asociacija turi teisę nedalyvaujant advokatui atstovauti savo nariams, priklausantiems tam tikrų asmenų grupėms, bylose dėl asociacijos narių teisių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad apeliantės atstovas, atsakovė ir jos atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, nenustatyta svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas šį terminą atnaujinti.

12. Pažymėtina, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

13. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Taigi teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).

14. Esant atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, būtina patikrinti ir nustatyti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas.

15. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).

16. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius A. B. apie savo teisių pažeidimą sužinojo, kai pasibaigė prievolės įvykdymo terminas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuo 1999 m. lapkričio 15 d. (pasibaigus prievolės įvykdymo terminui) prasidėjo ieškinio senaties terminas. Nuo šios datos, atsakovei nevykdant įsipareigojimų, pradinis kreditorius A. B. galėjo ginti savo teises teisme pareikšdamas ieškinį.

17. Įstatymų leidėjas yra numatęs pakankamai ilgą 10 metų terminą, per kurį asmuo turi galimybę ginti savo pažeistas teises (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas baigėsi 2009 m. lapkričio 15 d., t. y. ieškinys teisme pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą daugiau kaip dešimt metų.

18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė dar esant gyvam pradiniam kreditoriui A. B.. Pagrįstai iš liudytojos A. S. paaiškinimų (advokatės, rengusios ir išsiuntusios atsakovei 2000 m. rugpjūčio 1 d. prašymą (įspėjimą) dėl skolos grąžinimo A. B.) nustatė, jog A. B. buvo žinoma apie ieškinio senaties terminus, tačiau savo teisės reikalauti skolos pradinis kreditorius įstatymo numatyta tvarka nerealizavo.

19. CK 1.128 straipsnis nustato, jog prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Esant nurodytai įstatymų nuostatai, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad reikalavimui grąžinti skolą ieškinio senatis turi būti skaičiuojama iš naujo arba dėl tų pačių aplinkybių ieškinio senaties terminas turi būti atnaujinamas. Juolab, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė dar esant gyvam pradiniam kreditoriui A. B..

20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, nenustatyta svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas šį terminą atnaujinti, esant atsakovės prašymui taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmetė ir dėl ieškinio reikalavimų nebepasisakė.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė asmeniškai pasirašė atsiliepimus į ieškinį ir apeliacinį skundą, dalyvavo 2019 m. spalio 28 d. teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, neteikė prašymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl galbūt pažeistos procesinės normos, kai byla išnagrinėjama dalyvaujant asmeniui, negalinčiam ir neturinčiam teisės būti atstovu, yra teisiškai nereikšminga, neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

22. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.