Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei A. L. dėl skolos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškinyje nurodė, jog teikia ieškinį kaip įstatyminė kreditoriaus A. B. įpėdinė (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Jai nėra žinomos visos jos vyro suteiktos paskolos atsakovei aplinkybės, tačiau paskolos raštelio originalo buvimas pas kreditorių, nesant įrašo, jog skola grąžinta, pagal Civilinio kodekso 6.65 straipsnį reiškia, jog skola negrąžinta, atsakovė taip pat nepateikė paskolos grąžinimo įrodymų. Jai žinoma, kad velionis sutuoktinis A. B. ne kartą bendravo su A. L. dėl skolos grąžinimo, konsultavosi su teisininkais ir tikėtina, kad A. L. pažadais siekė skolos negrąžinti. Jos sutuoktinis A. B. mirė (duomenys neskelbtini), 2018-08-16 buvo parduotas šeimos turtas – gyvenamasis namas. Persikrausčius į kitą būstą, kartu su sūnumi tvarkant dokumentus, buvo rastas 1999-06-26 paskolos sutarties originalas. Paskolos sutartyje buvo numatytas paskolos grąžinimo terminas iki 1999 m. lapkričio 15 d., ir nėra jokių duomenų, kad šis terminas buvo pratęstas ar paskolos sutartis įvykdyta. Patvirtina, jog apie sutartį sužinojo 2019 metų pradžioje, tvarkydama velionio sutuoktinio dokumentus. Pagal Civilinio kodekso nuostatas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimus. Apie neįvykdytą sutartį sužinojo 2019 metų pradžioje, todėl nuo to momento jai taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas reikalavimui grąžinti skolą. Prašo priteisti iš atsakovės A. L. 3475,44 Eur skolą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei sumokėtą 26 Eur žyminį mokestį. Pripažinus, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, prašo teismo šį terminą atnaujinti.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti, atsakovei neįrodžius skolos grąžinimo fakto. Atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, mano, jog senaties terminą turi būti skaičiuojamas nuo ieškovės sužinojimo apie teisę į skolą 2019 metų pradžioje, o pripažinus esant senačiai - šį terminą atnaujinti.

Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodo, jog ieškinys yra deklaratyvus, niekuo neparemtas, abstraktus ir neturintis teisinio pagrįstumo, visi terminai teikti ieškinį yra pasibaigę. Kadangi pati ieškovė ieškinyje teigia, jog jai buvo žinomas velionio A. B. bendravimas dėl skolos grąžinimo, konsultavosi su teisininkais, todėl visus teisinius padarinius dėl praleisto termino žinojo, senaties terminas suėjo net du kartus, t. y. 20 metų. Praėjo daug laiko, buvo gaisras, kur sudegė daug jos dokumentų, be to, po pasibaigusio 10 metų termino praėjo dar 10 metų, todėl ji nebeprivalėjo saugoti jokių su sutartimi susijusių dokumentų.

Teismo posėdyje atsakovė patvirtino, jog 1999-06-18 su A. B. buvo sudaryta paskolos sutartis 12000 Lt. Ji kaip ūkininkė iš A. B. pirko transporto priemonę MAZ, kadangi visos sumos iš karto sumokėti negalėjo, pasirašė skolinimosi sutartį, kurioje iki 1999-11-15 įsipareigojo sumokėti likusią sumą. Kadangi planuotų pajamų ūkis negavo, ji atvyko pas A. B. tartis dėl skolos grąžinimo, sumokėjo 1800 Lt ir buvo sutarta, jog ji grąžins transporto priemonę. Žino, jog jos sūnus transporto priemonę nuvarė A. B. Tuo metu ji turėjo didelių sveikatos problemų, po ko sušlubavo atmintis ir daugelio dalykų nebeprisimena. Mano, kad A. B. būtų skolos ieškojęs, jeigu ji būtų likusi skolinga.

Atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Ieškinys atmetamas.

Tiek 1964 metų Civilinio kodekso (toliau CK) 83 straipsnis, tiek nuo 2001-07-01 įsigaliojusio kodekso 1.124 straipsnis numatė ieškinio senatį – įstatymo numatytą laiko tarpą, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą.

Skolinimosi sutartis tarp A. B. transporto įmonės savininko ir ūkininkės A. L. buvo surašyta 1999-06-26. Šalys sutartyje numatė, jog skola bus grąžinta iki 1999-11-15, nuo šios datos (pasibaigus prievolės įvykdymo terminui) prasideda ieškinio senaties terminas.

Tuo metu galiojusio 1964 metų CK 84 straipsnio 1 dalis nustatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą ( 1994-05-17 įstatymo Nr. I - 459, įsigaliojusio 1994-06-10 redakcija), pagal šią redakciją kreditorius dėl skolos, nepažeisdamas ieškinio senaties termino, galėjo kreiptis iki 2002-11-15. Kadangi 2001-07-01 įsigaliojo Civilinis kodeksas, kurio 1.125 straipsnio 1 dalis numatė, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminas pagal 1964 metų kodeksą tuo metu nebuvo nepasibaigęs, iki naujojo kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į naujojo kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų (1999-11-15 iki 2001-07-01), kaip numatė Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis. Todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams pagal 1999-06-26 sutartį reikšti pasibaigė 2009 m. lapkričio 15 d.

Ieškovė nurodo, jog ji, kaip A. B. teisių ir pareigų paveldėtoja, apie skolą sužinojo tik 2019 m. pradžioje, todėl ieškinio senaties termino eiga turi būti skaičiuojama nuo 2019 metų pradžios.

Civilinio kodekso 1.128 straipsnis numato, jog prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Iš bylos medžiagos matyti, jog kreditorius A. B. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. ieškinio senaties terminas pasibaigė dar jam esant gyvam, iš liudytojos A. S. parodymų matyti, jog A. B. buvo žinoma apie ieškinio senaties terminus, tačiau savo teisės reikalauti skolos kreditorius įstatymo numatyta tvarka nerealizavo.

Tokių svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškovė nepateikė ir byloje nenustatyta.

Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose nustatytos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2012-01-06 nutartyje nurodė, kad asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiką (administracinė byla Nr. AS822-61/2012).

Civilinio kodekso 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Vadovaujantis šia nuostata, konstatavus, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas ir nenustatyta svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas šį terminą atnaujinti, esant atsakovės prašymui taikyti ieškinio senatį, ieškinys atmestinas ir dėl ieškinio reikalavimų nebepasisakytina.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinas 78 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo buvo atidėtas Šiaulių apylinkės teismo 2019-07-08 nutartimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. B. 78 (septyniasdešimt aštuonis) eurus žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.