Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą pareiškėjo J. B. bankroto byloje, suinteresuoti asmenys – A. M., J. L., V. C., E. O., UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius, UAB „Mbworkshop“, UAB „Vilniaus vandenys“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bankroto administratorius UAB „Bankroto administratorių biuras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-04 nutartimi iškėlė fizinio asmens J. B. bankroto bylą. 2018-08-17, 2018-10-26 ir 2019-01-29 nutartimis buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. J. B. bankroto administratorius pateikė teismui mokumo atkūrimo planą, kuriam nebuvo pritarta antrame įvykusiame kreditorių susirinkime.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, patikslinto plano tvirtinimo klausimas sprendžiamas žodinio proceso tvarka. Apie teismo posėdį, vykusį 2019 m. gegužės 9 d. 09:30 val., šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas J. B. į teismo posėdį neatvyko, tačiau jis yra atstovaujamas. Nenustačius kliūčių bylos nagrinėjimui teismas nutarė nagrinėti civilinę bylą iš esmės

Teismo posėdžio metu J. B. atstovė advokato padėjėja Daiva Baranauskaitė palaikė prašymą ir prašė tenkinti. Nurodė, kad antrajame kreditorių susirinkime, kuris įvyko 2019-04-04, buvo svarstomas patikslinto mokumo atkūrimo planas. Didžiausias kreditorius Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius (toliau – bankas), balsavo prieš mokumo atkūrimo plano patvirtinimą ir dėl šios priežasties mokumo planas nebuvo patvirtintas. Bankas taip pat pateikė savo pasiūlymus/pastabas dėl patikslinto plano. Atsižvelgiant į tai, kad susirinkime nebuvo pritarta planui, o banko nurodytus pasiūlymus/pastabas laikė nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo netvirtinti mokumo atkūrimo plano, bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto administratorių biuras“ remiantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą.

Teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad nesutinka ne su vienu banko nurodytu punktu. Bankas pasiūlymuose/pastabose reikalauja, kad įkeistas A. M. ir E. O. turtas būtų įkainotas individualiu metodu, siekiant nustatyti tikrąją turto rinkos vertę ir, kad nebūtų atiduotas turtas už didesnę vertę, nei yra patvirtinti kreditorių reikalavimai. Su šia pozicija atstovė nesutinka, kadangi tai nėra tikslinga. Kreditoriai A. M. ir E. O. tarpusavyje sudarė susitarimą dėl nuolaidų suteikimo bankrutuojančiam fiziniam asmeniui J. B., pagal kurį susitarė, kad A. M. atiteks turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), o E. O. atiteks turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Patvirtinus mokumo atkūrimo planą, įkeistas turtas atitektų jiems, o nuo likusių reikalavimų sumų atsisakytų J. B. naudai ir nedalyvautų daugiau bankroto procedūrose. Pagal VĮ „Registrų centas“ Nekilnojamojo turto registro pažymas matyti, kad bendrai įkeisto turto A. M. ir E. O. vidutinė rinkos vertė yra mažesnė, nei kreditorių reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, mažai tikėtina, kad įvertinus turtą individualiu metodu, turto vidutinė rinkos vertė padidėtų, todėl nėra pagrįsto pagrindo dar labiau didinti bankroto proceso išlaidas, vertinant turtą individualiu metodu.

Taip pat atstovė nurodė, kad bankroto administratorius UAB „Bankroto administratorių biuras“ nesutinka su banko pastaba dėl bankroto administravimo išlaidų didinimo kreditoriams A. M. ir E. O.. Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad įkeistas kreditoriams (A. M. ir E. O.) turtas iškart būtų perduotas jiems ir jie daugiau nedalyvautų bankroto procedūrose, todėl plane nurodyta, kad jie turi padengti tik po 200,00 Eur išlaidų, kas manytina sąžininga ir teisinga, kadangi po turto perdavimo minėti kreditoriai atsisakys nemažos reikalavimų dalies ir supaprastins bankroto procedūras.

Atstovė taip pat pažymėjo, kad banko nurodyta pastaba, kad fizinis asmuo J. B. privalėjo nurodyti pinigines lėšas, kurias uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tavo kryptis“ privalėjo pervesti į antstolio I. G. depozitinę sąskaitą, pagal patvarkymą Nr. S1-18388, nėra pagrįsti. Atstovė nurodo, kad toks patvarkymas iš tikrųjų buvo priimtas, ir pagal kurį UAB „Tavo kryptis“ turėjo pervesti visas fiziniam asmeniui J. B. priklausančias lėšas. Tačiau tokios lėšos nebuvo pervestos, tai patvirtino ir pats antstolis I. G., todėl ir nebuvo nurodytos mokumo atkūrimo plane. Be to aptariamos lėšos buvo išieškotos ir paskirstytos kreditoriams iki bankroto bylos iškėlimo. Atstovė pažymėjo, kad nei bankroto administratorius, nei antstolis negali nurodyti konkrečios sumos, kadangi neturi apie tai duomenų, nors ir pats bankas nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl aptariamų lėšų.

Kalbant dėl banko pastabos, kad fizinis asmuo J. B. nenurodė viso savo turto, o bankroto administratorius neatliko eilės veiksmų, susijusių su fizinio asmens turtu, bankroto administratorius ir atstovė laiko nepagrįstais. Atstovė nurodė, kad fizinis asmuo pateikė visus duomenis apie turimą turtą. Šiuo atveju bankas pats turėjo nurodyti, apie kokį būtent nenurodytą turtą yra kalbama, tačiau nepateikė jokių duomenų. Taip pat atstovė nesutiko su pastaba, kad bankroto administratorius neatliko eilės veiksmų, kadangi 2018-11-29 bankui buvo pateiktas raštas, kuriame bankroto administratorius detaliai paaiškino, kokių veiksmų buvo imtasi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu.

Atstovė taip pat nurodė, kad faktas, jog fizinis asmuo J. B. išsigrynino lėšas, viršijant leidžiamas sumas, negali būti laikomas teismo 2018-05-11 nutarties pažeidimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018-03-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017-02-28 iki 2019-12-31 fiziniam asmeniui J. B. už laikotarpį nuo 2017-02-28 iki 2018-08-20 pervedė 2028,86 Eur netekto darbingumo pensijos. Šiomis piniginėmis lėšomis J. B. negalėjo naudotis, nes banko sąskaita buvo areštuota. Po bankroto bylos iškėlimo turto areštas buvo panaikintas, tačiau nurodytomis lėšomis negalėjo ir toliau naudotis, nes pats bankas neleido išgryninti. Tik nuvykus pačiam bankroto administratoriui į banką, bankas leido išgryninti pinigus. Kadangi šios lėšos buvo susikaupusios už praeitą laikotarpį, t. y. 2017-02-28, jie nepatenka į teismo patvirtintą 300,00 Eur sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Sumos, kurios vėliau buvo išgrynintos ir viršijo 300, Eur teismo nustatytą sumą, buvo pervesto į depozitinę sąskaitą ir nurodytos plane.

Be kitų pastabų, bankas nurodė, kad pateiktame patikslintame mokumo atkūrimo plane nėra nustatyta bankui įkeisto turto pardavimo eiliškumo. Su šia pastaba atstovė nesutinka. Nurodė, kad įvykusiame pirminiame 2019-01-17 kreditorių susirinkime, bankas buvo nurodęs pasiūlymuose eiliškumą ir tvarką, kuri pagal banko pageidavimus buvo įtraukta į patikslintą mokumo atkūrimo planą. Tačiau įvykusiame 2019-04-04 kreditorių susirinkime, bankas nurodė tuo pačiu klausimu jau kitą pastabą/pasiūlymą. Atstovė pažymi, kad patikslintame atkūrimo plane pateiktas turto pardavimo eiliškumas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, o fizinis asmuo negali atsakyti už banko nuomonės nepastovumą.

Dėl banko nurodytos pastabos, kad 2007-06-25 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir 2010-10-01 negyvenamųjų pataplų panaudos sutarties pagrindu atliktinas atlaisvinimas ir reikalavimų pareiškimas šiems asmenims už faktinį patalpų naudojimą, atstovė paaiškino, kad teisė dėl nurodytų sutarčių nutraukimo palikta kreditorių susirinkimui ir tai nurodyta mokumo atkūrimo plane. Tuo atveju jeigu atsirastų reikalavimai tretiesiems asmenims, bankroto administratorius juos taip pat turi teisę reikšti, nepaisant to, ar tokia galimybė yra numatyta mokumo atkūrimo plane. Atsižvelgiant į tai, kad mokumo atkūrimo plane nėra numatyta ši nuostata, tačiau tokia pareiga kyla iš FABĮ nuostatų, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra plano neatitikimas FABĮ nuostatomis ir dėl šios priežasties netvirtinti pačio mokumo atkūrimo plano.

Dėl fizinio asmens lėšų būtinosioms ir administravimo išlaidoms dengti bankas nurodė, kad mokumo atkūrimo plane nėra nurodyta iš kokių lėšų skolininkas planuoja dengti būtinąsias ir administravimo išlaidas, kai neliks 255,00 Eur gaunamų lėšų iš 318,00 Eur sumos, kai bus parduotas nuomojamas turtas. Atstovė nurodė, kad nors fiziniam asmeniui J. B. yra nustatytas 20 procentų darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, mokumo plano vykdymo laikotarpiu, pagerėjus sveikatos būklei, J. B. ketina susirasti darbą, taip pat pagal sveikatos būklę svarstytų alternatyvią mokumo atkūrimo priemonę – nepavykstant susirasti darbo – persikvalifikuotų. Kitu atveju bankrutuojančio asmens poreikiais pasirūpins dukra.

Atstovė taip pat nurodė, kad nesutinka su banko pastaba dėl bankroto administravimo išlaidų mažinimo. Atstovė nurodė, kad fizinis asmuo J. B. negalėjo nuspręsti, kokio dydžio administravimo išlaidos reikalingos bankroto procedūroms atlikti. Dėl šios priežasties buvo kreiptasi į patį bankroto administratorių, kad pateiktų skaičiavimus, kurie buvo nurodyti ir pačiame mokumo atkūrimo plane. Per pirmą kreditorių susirinkimą (2019-01-17) išlaidoms nebuvo pritarta, kadangi bankas reikalavo jas sumažinti. Po pastabų jos buvo sumažintos nuo 3600,00 Eur + 6 procentai nuo parduoto/perimto turto kainos iki 3600,00 Eur + 3 procentai nuo parduoto/perimto turto kainos. Be to šių išlaidų dydis buvo suderintas su banku, tačiau per antrą kreditorių susirinkimą (2019-04-04) bankas vėl nepritarė. Atstovė pažymėjo, kad banko pastabos, jog bankroto administratorius neatliks jokių specifinių veiksmų ir todėl turi būti mažintinas atlyginimas, yra nepagrįsti, kadangi vien pagal FABĮ yra numatyta eilė bankroto administratoriaus pareigų. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad reikalaujamas bankroto administratoriaus atlyginimas, t. y. 3600,00 Eur + 3 procentai nuo parduoto/perimto turto kainos, yra pagrįstas.

Mokumo atkūrimo planas tvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų (2019-04-04 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2) matyti, jog skolininko kreditoriai nepritarė J. B. patikslintam mokumo atkūrimo planui, kadangi didžiausias kreditorius Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui ir pateikė savo nepritarimo priežastis. Teismo posėdžio metu bankrutuojančio fizinio asmens J. B. atstovė paaiškino, jog banko visos pareikštos pastabos ir pasiūlymai yra nepagrįsti. Nurodė, kad iš teismui pateikto mokumo atkūrimo plano ir kitų rašytinių įrodymų, matyti, kad patikslintame plane buvo atsižvelgta į anksčiau įvykusiame kreditorių susirinkime (2019-01-17) išdėstytus pasiūlymus, o banko nurodomos aplinkybės per įvykusį antrą kreditorių susirinkimą (2019-04-04) neatitinka tikrovės ir neparemtos jokiais rašytiniais įrodymais.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp kreditorių A. M. ir E. O. buvo sudarytas susitarimas dėl nuolaidų suteikimo bankrutuojančiam asmeniui J. B.. Susitarime nurodyta, kad kreditorių A. M. ir E. O. naudai įkeistas turtas nebus realizuojamas ir atiteks jiems nuosavybes teise, tenkinant jų kreditorinius reikalavimus. Pagal minėtą susitarimą E. O. atiteks butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 64 100,00 Eur. Tuo tarpu kreditoriui A. M. atiteks butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 35 000,00 Eur bei žemės sklypo 1075/118090 ir 297/1809 dalis, esanti (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 63 302,00 Eur. Nors minėtų nekilnojamųjų turtų vidutinės rinkos vertės yra mažesnes, negu kreditorių reikalavimai, kreditoriai pagal susitarimą dėl nuolaidų suteikimų fiziniam asmeniui J. B. atsisako likusių nepatenkintų savo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pritarti banko nuomonei, kad yra būtina minėtą turtą įkainoti vertintojo individualiu metodu, nėra pagrindo. Iš pateiktų Nekilnojamųjų turto registro pažymų aiškiai matyti, kad įkeistų turtų bendra vidutinė rinkos vertė yra mažesnė, negu kreditorių reikalavimai ir mažai tikėtina, kad pritaikius turto vertinimą individualiu metodu, minėto turto vidutinė rinkos vertė padidėtų ir viršytų kreditorinius reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad papildomas turto vertinimas individualiu metodu padidintų bankroto administravimo išlaidas, kurias turėtų sumokėti bankrutuojantis fizinis asmuo.

Savo pastabose bankas taip pat nurodė, kad kreditoriams A. M. ir E. O. turi būti didinamos bankroto administravimo išlaidos. Teismas nesutinka su tokia banko pozicija. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad kreditoriai atsisakys savo nepatenkintų reikalavimų ir daugiau nereikš jokių reikalavimų bei nedalyvaus tolimesniame bankroto procese, manytina, kad nustatytos bankroto administravimo išlaidos (200,00 Eur kiekvienam kreditoriui) yra pagrįstos ir sąžiningos.

Taip pat nesutiktina su banko pozicija, kad fizinis asmuo J. B. nenurodė viso savo turto, o bankroto administratorius nesiėmė ir neatliko reikiamų veiksmų bankroto proceso metu. Mokumo atkūrimo plane fizinis asmuo J. B. nurodė, kad kito turto, į kurį galėtų būtų nukreiptas išieškojimas, neturi. Pažymėtina, kad J. B. turimas turtas buvo nustatomas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad mokumo atkūrimo plane yra nurodytas visas turimas fizinio asmens J. B. turtas. Priešingu duomenų, kad buvo įtrauktas ne visas turtas ir koks būtent nebuvo įtrauktas, bankas nepateikė. Taip pat pažymėtina, kad 2018-11-29 bankui buvo įteiktas raštas, kuriame detaliai nurodyti bankroto administratoriaus atlikti veiksmai po bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bankroto administratorius tinkamai atliko ir atlieka savo pareigas.

Taip pat svarbu pažymėti, kad banko pastaba, jog bankroto administratorius neatliks jokių specifinių veiksmų ir todėl turi būti mažinamos bankroto administravimo išlaidos, laikytina nepagrįsta. Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad bankroto administratoriaus atlyginimas už visą fizinio asmens bankroto procesą sudaro 3600,00 Eur + 3 procentai nuo parduoto/perimto turto kainos. Atsižvelgiant į tai, kad bankrotas yra ilgai tęsiantis procesas ir visu bankroto laikotarpiu bankroto administratorius atlieka eilę veiksmų, nustatytas atlyginimas laikytinas protingu ir sąžiningu ir užtikrina tiek bankroto administratoriaus, tiek bankrutuojančio asmens kreditorių interesų pusiausvyrą.

Atsižvelgiant į tai, kad yra konstatuoti visi teisiškai reikšmingi faktai, kurie leidžia patvirtinti fizinio asmens J. B. mokumo atkūrimo planą, teismas nutaria dėl likusių banko pateiktų pastabų nepasisakyti, nes jų vertinimas nesudarytų pagrindo kitokiam procesiniam teismo sprendimui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Teismas, įvertinęs mokumo atkūrimo plane numatytas priemones, į skolininko gaunamų pajamų ir numatomų išskaitų santykį, turimo turto vertę, įsiskolinimo susidarymo aplinkybes, skolininko ir kreditorių elgesį, bei tai, kad bankroto procesas tęsiasi ilgą laiką, sprendžia, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, yra realus ir įgyvendinamas, todėl tvirtintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 10 dalies 1 punktu, teismui patvirtinus planą bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Teismui patvirtinus planą fizinis asmuo praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad bus nutrauktos fizinio asmens iki bankroto bylos iškėlimo sudarytos sutartys, kurių vykdymas dar nepasibaigė ir kurias nutraukti numatyta plane. Dėl šios priežasties atsiradę kreditorių reikalavimai yra tenkinami Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio nustatyta tvarka.

Teismas pažymi, kad plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos arba, kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos būklė ar pan., mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 12 dalis).

Už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 11 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2019-03-14 patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuriam 2019‑04‑04 nepritarė kreditorių susirinkimas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.