Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovėms L. K. ir notarei J. Š. dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir palikimo priėmimo termino atnaujinimo, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti po savo tėvo J. P. mirties; panaikinti atsakovei L. K. Vilniaus m. 20-ojo notarės J. Š. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad (duomenys neskelbtini)mirė ieškovės tėvas, po jo mirties liko nekilnojamojo turto. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas J. P. sutuoktinei atsakovei L. K.. (duomenys neskelbtini) J. P. nutraukė santuoką su ieškovės motina. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad net ir po tėvų skyrybų ji palaikė šiltus ir draugiškus santykius su tėvu, nuolat bendravo, tėvas padėdavo jai finansiškai. Su tėvu ieškovė nuolat susitikdavo pas ieškovės močiutę, tėvo motiną. Po močiutės mirties 2011 m. ieškovė išvyko iš Lietuvos ir grįžo 2012 m. Nurodo, kad dėl tėvo darbo, kadangi jis dirbo žvalgyboje, jie susitikdavo rečiau, tėvas buvo atsargus. 2017 m. rugpjūčio mėn. ieškovė išvyko į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) trumpam grįžo (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini). vėl išvyko į (duomenys neskelbtini), o į Lietuvą grįžo (duomenys neskelbtini) mėn. Pažymi, kad būnant (duomenys neskelbtini), ji bendravo su tėvu, kuris (duomenys neskelbtini) pasveikino ją su gimtadieniu, o apie savo sunkią ligą nepranešė, ieškovės vertinimu, ją saugodamas. (duomenys neskelbtini) ieškovė, negavusi iš tėvo pasveikinimo gimimo dienos proga, susirūpino ir skambino jam, tačiau nieko nepavyko sužinoti, tėvas į skambučius neatsiliepė. Apie tėvo mirtį ieškovė sužinojo iš savo motinos (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Ieškovė, sužinojusi apie tėvo mirtį, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus 20-ą notaro biurą ir iš notarės J. Š. sužinojo, kad paveldėjimo byla yra jau baigta. Su atsakove, tėvo sutuoktine, kuri paveldėjo tėvo turtą, ieškovė nebendravo, jokių tėvo sutuoktinės kontaktų neturėjo.

Atsakovė L. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymi, kad ieškovė teigia, jog iki (duomenys neskelbtini) palaikė glaudų ryšį su tėvu, nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). bandė susisiekti su tėvu, ieškojo jo, tačiau jai nepavyko sužinoti, kad tėvas mirė dar (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, ji nuo (duomenys neskelbtini)pradėjo tėvo paieškas, tačiau tik (duomenys neskelbtini), grįžusi iš užsienio, iš savo motinos sužinojo apie tėvo mirtį (duomenys neskelbtini). Vertina, kad ieškovė neįrodė savo argumentų, kuriais grindžia ieškinį. Ieškovė teigia, kad apie tėvo mirtį sužinojo tik (duomenys neskelbtini), grįžusi iš užsienio, tačiau nurodo, jog visą laiką su tėvu glaudžiai bendravo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kodėl jai nuo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)., nepavyko sužinoti apie tėvo mirtį.

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad jos su tėvu ir buvo būtent toks bendravimas – SMS žinutėmis, kartą per mėnesį, paskutiniu metu 3-4 kartus per metus, per pagrindines šventes; čia nėra neatsakingumo ar nesąžiningumo. Tėvas buvo Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos pensininkas, dalyvavo įvairiuose judėjimuose, dirbo privačiam versle, dirbo žvalgyboj, jo veiklos buvo sekamos, dalyvavo įvairiose bylose, pvz., Medininkų byloj, tad dukrai patarė saugotis, norėjo ją apsaugoti. Tėvo telefone buvo įvestas dukros telefonas. (duomenys neskelbtini). tarp jų buvo silpnesnė komunikacija, o (duomenys neskelbtini). kilo įtarimas, kad kažkas negerai, nes tėvas nepasveikino su gimtadieniu. Nuo (duomenys neskelbtini) vis kalbėdavosi su motina, ar ši nieko negirdėjusi apie tėvą, nes buvo daug bendrų pažįstamų. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pradžioje grįžo į (duomenys neskelbtini) ir apie tėvo mirtį sužinojo gruodį iš mamos, kuri sužinojo iš pažįstamos. Grįžusi keletą kartų skambino tėvui, tačiau jis neatsiliepė. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) kuomet buvo grįžusi į Lietuvą, taip pat tėvui skambino, tačiau jis neatsiliepė. Dukra nežinojo, kad tėvas serga, kai neatsiliepė į skambučius, kitu būdu jo neieškojo; buvo grįžusi į Lietuvą tik mėnesiui laiko. Atsako iš tėvo nebuvimą laiko normaliu, nes tai buvo įprasta. Tėvą paskutinį kartą matė (duomenys neskelbtini) m., tiksliau pasakyti negali. Laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) skambino tėvui vieną kartą (duomenys neskelbtini), tėvas neatsiliepė, paskui galbūt parašė 1 SMS, bet atsakymo nebuvo, su šventėmis pasveikindavo mintimis. Į teismo klausimą dėl ieškovės buvimo vietos duomenų suradimo, ieškovė paaiškino, kad ji naudojasi Facebook, tačiau ne vardu ir pavarde. Skype programa su tėvu nebendravo, ar jis turėjo Facebook paskyrą, nežino. Dėl tėvo gyvenamosios vietos paaiškino, kad po to, kai jis pardavė butą (duomenys neskelbtini), dukra jo gyvenamosios vietos nežinojo, jis sakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ten dukra yra buvusi. Jai taip pat žinoma, kad (duomenys neskelbtini) tėvas savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje ieškovė pažymėjo, kad atsakovė jai nei apie tėvo ligą, nei apie jo mirtį nepranešė, o ieškovė atsakovės telefono numerio neturėjo.

Baigiamųjų kalbų metu paaiškino, kad apie tėvo mirtį sužinojo paskutinė, apie jo ligą nebuvo jokių užuominų, o santykiai buvo glaudūs, tačiau atsakovė yra priešiška jai, žinojo, kad yra vienintelė dukra, tačiau apie mirtį nepranešė, notarei nepadėjo ieškovės surasti. Patvirtino, kad informacijos apie tėvo mirtį nurodytame policijos puslapyje nerado, nors peržiūrėjo archyvą.

Ieškovės atstovė į teismo klausimą dėl pateiktų į bylą papildomų dokumentų apie buto (duomenys neskelbtini) pardavimą (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo įtrauktas į bendro paveldėto turto masę ir gautų pinigų panaudojimą atsakovės dukros poreikiams paaiškino, kad norėjo pailiustruoti teismui, jog mirusysis nieko neskyrė ieškovei, viskas buvo tik atsakovės naudai.

Baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovė nurodė, jog byloje įrodyti glaudūs ieškovės ir tėvo ryšiai, to neneigė ir atsakovė, o tai, kas yra artimas bendravimas, yra labai individualu ir niekaip nepamatuojama. Kad jie bendravo, nurodė tiek ieškovė, tiek liudytoja jos motina, be to, mirusysis buvo labai užsiėmęs, negalėjo dažnai bendrauti, o švenčių proga jie vienas kitą visuomet sveikindavo. (duomenys neskelbtini) m. jų ryšys nebuvo prarastas, nebuvo jokių konfliktų, todėl kai dukra negavo žinių, ėmė jo ieškoti, paieškos užsitęsė. Atsakovės pozicija byloje yra nesąžininga, ji vengė informuoti dukrą ir buvusią žmoną apie mirtį, stengėsi nuslėpti šį faktą, ji nėra geranoriška. Ieškovė praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, prašė teismo atsižvelgti į tai, kad ieškovė yra kraujo dukra, įpėdinė. Apie tėvo mirtį sužinojo todėl, kad jo ieškojo, tai įrodo ieškovės iniciatyvą.

Teismo posėdžio metu atsakovės notarės advokatas paaiškino, kad notarai nėra kokiu nors teisės aktu įpareigoti ieškoti įpėdinio, tačiau, nepaisant to, notarė J. Š. įpėdinės ieškojo, surado valstybės sienos kirtimo datas, padarė viską, ką galėjo. Notaras negali vilkinti procedūrų ir laukti nežinia kiek. Po advokato paaiškinimų ieškovė papildomai paaiškino, kad įvedus internete jos vardą ir pavardę ją lengva rasti, nurodomas elektroninio pašto adresas, nuorodos, kur ieškovė talpino darbo pobūdžio informaciją. Į advokato klausimą, ar ji turi Facebook paskyrą, ieškovė atsakė, kad turi, tačiau minima paskyra randama tik jos vardu, pavardė nėra nurodoma. Baigiamųjų kalbų metu akcentavo, kad terminas praleistas ženkliai, be to, patys įpėdiniai yra suinteresuoti palikimo priėmimu, turi domėtis jie, o ne notaras. Ieškovė tėvą paskutinį kartą matė 2015-2016 metais, nežinojo, kur gyvena, susitikdavo ne namie, o viešose vietoje, pas pažįstamus, močiutę. Motyvuoja tuo, jog ryšys buvo nestandartinis, nuo 2018 m. per metus parašydavo 3-4 SMS žinutes, net nenurodė, kad būtų kalbėjusi telefonu. Močiutės laidotuvėse nedalyvavo, tėvo su (duomenys neskelbtini) m. jubiliejumi nesveikino, nesakydavo jam, kur ir kokiam laikui skrenda. Akivaizdu, kad ryšys nebuvo glaudus, jeigu per metus laiko nepavyko sužinoti, jog tėvas mirė. Advokatas pripažino, kad byloje daug moralinių aspektų, tačiau ieškovės elgesį vertino kaip nerūpestingą, neatidų; ryšys su tėvu buvo silpnas, o ne, kaip teigia ieškovė, ypatingas. Rūpestingas žmogus žinotų tėvo adresą, praneštų savo buvimo vietą ir adresą, o to nepadarius laikytina, kad asmuo neatliko net minimalių dalykų.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas K. B. paaiškino, kad apie 20 m. su mirusiuoju buvo draugais, o dėl tokios bylos jis yra nustebęs, nes kraujo dukra turi paveldėti tėvo turtą. Mirusysis susirgo 2018 m., iki to laiko, iki jo ligos bendravo nuolat, o tuo metu liepos 15 d. jie buvo sutarę vieną išvyką, tačiau J. P. liudytojui į skambučius neatsiliepė, tad jis ėmė draugo ieškoti, tą darė apie 2 mėn. ir galiausiai iš bendrų pažįstamų sužinojo, kad J. P. guli ligoninėje ir nenori jokių lankytojų. Visgi, liudytojas aplankė ligoninėje J. P., tačiau šis nekalbėjo, ligoninėje liudytojas gavo draugo žmonos telefoną, o po 1-2 d. žmona pranešė, kad jis mirė. Apie mirusiojo bendravimą su dukra liudytojas mažai ką žino, jie apie tai nebendraudavo, nei apie pirmą, nei apie antrą šeimą ,,nesirišo‘‘ kalba. Dukros vardo liudytojas nežinojo. Kažkur (duomenys neskelbtini) m. liudytojui paskambino mirusio draugo dukra, pasiskundė dėl šio ginčo, prašė liudyt, kalbėjosi apie tai, kaip jos tėvas gyveno ir pan. Liudytojas nurodė dalyvavęs draugo laidotuvėse, apie jas jam pranešė draugo žmona Liuda; laidotuvėse dalyvavo labai daug žmonių, daug kam apie laidotuves pranešė pats liudytojas, taip pat pranešė ir asociacijai, kuriai abu priklausė. Liga buvo netikėtumas, nes J. P. buvo sveikas, sportiškas, dirbo Krašto apsaugos ministerijoj, o tuo metu visi, dirbę toje sistemoje, turėjo pagrindo bijoti dėl savo artimųjų.

Liudytoja teismo posėdyje apklausta S. P. paaiškino, kad su vyru išsituokė (duomenys neskelbtini) m., dukra dažnai bendravo ir su tėvu, ir su močiute, bet liudytoja suprato nuo dukros mažų dienų, kad ryšio su tėvo antrąja žmona nebus. (duomenys neskelbtini) m. dukra išvyko į (duomenys neskelbtini), grįžo (duomenys neskelbtini), buvo Lietuvoje apie mėnesį, tėvui skambino bet jis neatsiliepė, tad jie ir nepabendravo, tada vėl išvyko ir grįžo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dukra paskambino ir pasakė, kad jai nepavyksta susisiekti su tėvu. Liudytoja ėmė domėtis, bet buvo sudėtinga rasti bendrų pažįstamų – jie buvo pakeitę gyvenamąsias vietas. (duomenys neskelbtini) liudytoja sužinojo apie buvusio vyro mirtį iš bendros pažįstamos, kuri sakė, kad žmona neleido draugams jo lankyti, kažkaip viską slėpė. Tai liudytoja papasakojo ieškovei, kuriai buvo šokas. Patvirtino, kad buvęs vyras turėjo jos telefono numerį, ar turėjo jo žmona, nežino. Tėvas dukrą rėmė finansiškai, jie skambindavosi, susitikdavo pas pažįstamus, pas močiutę, bendravo nuolat. Tėvas buvo rūpestingas; kaip dažnai jie susiskambindavo ir rašydavo vienas kitam SMS žinutes, nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. P., t. y. atsirado palikimas pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.3 str.). (duomenys neskelbtini) į notaro biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusiojo sutuoktinė L. K.. Notarė nustatė, jog palikėjas mirė santuokoje, testamento nepaliko, turi vieną pilnametį vaiką iš ankstesnės santuokos - L. P.. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. K. pareiškimas buvo patvirtintas (notarinio registro Nr. 6841), notarei pasiteiravus dėl kitos galimos įpėdinės pagal įstatymą - mirusiojo dukters - atsakovė nurodė, jog su vyro dukterimi (ieškove) nebendravo, jos kontaktų neturi, apie jos buvimo vietą jai nėra žinoma. Notarei patikrinus gyventojų registro duomenis, buvo nustatyta, jog ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi savo nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Suėjus 3 mėnesių terminui po palikimo atsiradimo, notarų biure buvo gautas prašymas gauti paveldėjimo teisės dokumentus; vadovaujantis CK 3.88 str. bei LR Notariato įstatymo 52 str. 1 ir 2 d., buvo nustatyta mirusiojo palikėjo turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir sutuoktinei išduoti nuosavybės teisės liudijimai, duomenys perduoti bei registruoti VĮ Registrų centre. 2020-02-06 notarė dar kartą patikrino duomenis VĮ Registrų centro Testamentų registre apie palikimą priėmusius asmenis ir nustatė, jog L. K. yra vienintelis palikimą priėmęs asmuo po mirusiojo J. P. mirties; įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti suėjo; paveldėjimo byloje visi duomenys patikrinti, pateikti visi giminystės ryšio bei turto dokumentai; negavus iš galimos įpėdinės (ieškovės) prašymų/pranešimų/pageidavimų jokia forma (el. paštu, telefonu, vizitu ar pan.); pasak notarės, nesant jokių galimybių ieškovę informuoti apie galimą paveldėjimo teisės jai atsiradimą; gavus atsakovės prašymą, vadovaujantis CK 5.13 str., atsakovei (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą mirusiojo turtą (notarinio registro Nr. 974).

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). CK 5.50 str. įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 str. 1 d. pagrindu. Taigi, visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, t. y. įpėdinis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos.

Lietuvos teismų praktikoje kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra ne kartą nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 str. įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios priežastys yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Nurodoma, kad vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017). Taigi, teismų praktikoje pripažįstama, kad kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai ir terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, o realiai nesant sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.

Analizuojant šioje byloje taikytiną teismų praktiką, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl kelių dažniausiai praktikoje pasitaikančių priežasčių, kuriomis grindžiami įpėdinių prašymai atnaujinti terminą palikimui priimti, nurodydamas, kad gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą ar pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, taip pat nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius - teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 str. 1, 3 d.). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą ir prarado galimybę į jį pretenduoti.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės pateiktus ieškinio priedus, nustatyta, jog ji nuo 2017 metų vasaros, darydama trumpas pertraukas, savo laisva valia ir sprendimu nuolat gyveno (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktas ieškovės paso kopijas, remiantis (duomenys neskelbtini) bei kitų valstybių imigracijos tarnybų antspaudais bei vizomis, nustatyti ieškovės valstybės sienų kirtimai, kuriais savo atsiliepime rėmėsi notarė. Ieškovė į (duomenys neskelbtini) atvyko (duomenys neskelbtini) jai išduota viza iki (duomenys neskelbtini) ieškovė išvyko. Po to ieškovė atvyko į Vietnamą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išvyko; į (duomenys neskelbtini) atvyko (duomenys neskelbtini), išvyko (duomenys neskelbtini). Ieškovė (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išvyko ir (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) išvyko. Kaip nurodo notarė savo atsiliepime, toliau duomenų pateikta nėra; byloje kitokių aplinkybių nenustatyta. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, ieškovė, būdama Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) atsiėmė pasą Nr. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) - asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-08-07 ieškovė vėl atvyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išvyko; pažymėtina, kad šiuo laikotarpiu, t. y. (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas. Ieškovė (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) išvyko iš jos ir (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) išvyko ir atvyko į (duomenys neskelbtini), iš kurios išvyko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovė išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), iš jos (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), iš kurio (duomenys neskelbtini) išvyko. Apie tolimesnius laikotarpius byloje duomenų nėra. Taigi, kaip matyti iš analizuojamų duomenų, ieškovė jau keletą metų nuolat gyveno (duomenys neskelbtini).

Visiškai natūralu, kad šiuo laikmečiu žmonės yra ypatingai mobilūs, gyvena skirtingose valstybėse ir rečiau bendrauja, todėl sužinojimo apie palikimo atsiradimą momentas ir su tuo susijusios aplinkybės turi būti vertinamos individualiai ir tam tikrais atvejais gali būti vertinamos būtent kaip priežastis atnaujinti terminą palikimui priimti, be to laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo, yra svarbus kriterijus, sprendžiant klausimą dėl tokio prašymo tenkinimo. Visgi, teismas, išnagrinėjęs bylą mano, kad byloje esantys įrodymai neleidžia teigti, jog ieškovė terminą palikimui priimti praleido dėl kokių nors svarbių priežasčių. Kaip nustatyta bylos duomenimis, palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), įpėdinė teigia apie mirtį sužinojusi (duomenys neskelbtini), taigi, praėjus daugiau nei metams po savo tėvo mirties. Kalbant apie terminą iki kreipimosi į teismą dienos, teismas akcentuoja, kad šis terminas, ypač atsižvelgiant į anksčiau nurodytą aplinkybę, jog ieškovė, kaip ji teigia, apie tėvo mirtį sužinojo praėjus daugiau nei metams, taip pat yra per ilgas. Ieškovė ieškinyje nurodo po sužinojimo apie tėvo mirtį (duomenys neskelbtini), į notarę kreipusis (duomenys neskelbtini), o teisme ieškinys gautas dar po dviejų mėnesių – (duomenys neskelbtini). Nors tiek atsakovės, tiek notarės advokatai kėlė šį klausimą teismo posėdžių metu nurodydami, kad laikas, praleistas iki kreipimosi į teismą dienos buvo nepagrįstai ilgas, ieškovė šios aplinkybės nepaaiškino, priežasčių nemotyvavo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą.

Šiuo atveju, vertindamas byloje išnagrinėtas aplinkybes, teismas mano, kad ieškovė jai įstatymo nustatytu terminu neatliko jokių nei aktyvių, nei pasyvių veiksmų tam, kad jos palikimo teisė į tėvo palikimą būtų tinkamai įgyvendinta ir palikimas būtų priimtas. Terminą palikimui priimti ji praleido dėl priežasčių, kurių teismas, tiek pagal bylos duomenis, tiek pagal formuojamą teismų praktiką, negali pripažinti svarbiomis. Pažymėtina, kad ieškovės elgesys tėvo mirties momentu bei laikotarpiu nuo tėvo mirties ir tuo pačiu palikimo atsiradimo iki ieškinio pareiškimo teisme momento, negali būti vertinamas kaip apdarios ir rūpestingos įpėdinės. Teismas negali nevertinti ir tos aplinkybės, kurią akcentavo byloje notarė, kad šiuo metu paveldėjimo byla po palikėjo mirties jau yra užbaigta, paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas atsakovei, duomenys sutvarkyti valstybiniuose registruose ir ieškinio patenkinimas sukeltų neigiamas pasekmes atsakovei L. K. bei pažeistų jos teisėtus interesus bei lūkesčius. Notarė kartu su atsiliepimu į bylą pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) Pareiškimu dėl palikimo priėmimo atsakovė L. K. nurodė notarei tiek faktą, kad palikėjas turi dukrą, tiek jos gimimo datą, o iš užklausų Gyventojų registro tarnybai matyti, kad (duomenys neskelbtini) notarė sužinojo, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) išvyko į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) (tikslesnė buvimo vieta nenurodyta).

Tėvo mirties ir palikimo atsiradimo momentu ieškovė buvo (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip minėta aukščiau ir nustatyta teismų praktikoje, pats buvimo užsienyje faktas mirties momentu neleidžia teigti, kad tai yra svarbi aplinkybė ir būtent dėl to ji neturėjo galimybių sužinoti apie tėvo mirtį bei imtis priemonių tinkamai išreikšti savo valią jo palikimui priimti laiku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011 m.). Ieškovė pati savo valia neatliko jokių su palikimo priėmimu susijusių veiksmų per įstatymo nustatytą terminą. Teismas atkreipia dėmesį, kad net ir sužinojusi apie palikimo atsiradimą, kaip nurodo ieškovė, (duomenys neskelbtini), ji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų jam priimti ar ginti savo, kaip pirmos eilės įpėdinės, teises į jį. Teismas iš esmės sutinka su notarės nurodomomis aplinkybėmis, kad būdama užsienyje, ieškovė turėjo tiek laiko, tiek piniginių resursų keliauti, aplankė keletą šalių, lankėsi oro uostuose, tad tikėtina, jog bendravo tiek su tų šalių, tiek su Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų pareigūnais ir galėjo susisiekti su ambasadomis ir/ar konsulinėmis tarnybomis, kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo, atstovavimo, susisiekti su notaru, advokatu ir t. t. Nors teismo posėdžių metu šalys daug dėmesio skyrė ieškovės buvimo užsienio valstybėse tikslams, teismas šią aplinkybę laiko visiškai nereikšminga bylos nagrinėjimo prasme – tam, kad ieškovė protingu laiku nesužinojo apie savo tėvo mirtį ir praleido terminą palikimui priimti, neturi reikšmės tai, ar ji buvo išvykusi savanorystės, studijų, mokslo, darbo, ar poilsio tikslais. Be to, ieškovės teiginys, kad ji nežinojo apie tėvo mirtį daugiau nei metus, kelia abejonių jos paaiškinimais apie tai, kad ji nuolat bendravo su tėvu ir visus tuos ilgus metus reguliariai su juo kontaktavo, sveikindavo vienas kitą su šventėmis. Ieškovė nepateikė į bylą rašytinių duomenų, taip pat neteikė apie tai paaiškinimų teismo posėdžio metu, ar 2018 metų vasarą, kuomet po metų pertraukos trims mėnesiams grįžusi iš užsienio, ji skambino, buvo susitikusi ar kaip nors kitaip bendravo su tėvu. Kalbant apie dukros ir tėvo ryšį bei bendravimą, teismas atkreipia dėmesį į liudytojų, kurie buvo apklausti ieškovės prašymu, parodymus. Nors ieškovės motina teisme paaiškino, kad jie bendravo nuolat, tuo pačiu nurodė, kad kaip dažnai dukra su tėvu susiskambindavo ir rašydavo vienas kitam SMS žinutes, ji nežino. Ypač svarbiais paaiškinimais teismas laiko liudytojo K. B. parodymus, nes jo nurodytos aplinkybės, jog J. P. (duomenys neskelbtini) neatsiliepė į jo skambučius tik patvirtina aplinkybes, kad mirusysis į skambučius neatsiliepė ne tik dukrai ir, galimai, iš tiesų nenorėjo viešinti savo ligos ir /ar būti lankomas ligoninėje, ką nurodė ir atsakovė L. K.. Teismas ypatingą ieškovės dėmesį atkreipia į tai, kad visgi K. B. elgesį jo draugui neatsiliepus į skambučius galima būtų laikyti moraliniu pavyzdžiu, kaip reiktų elgtis panašiose situacijose: J. P. neatsiliepus į liudytojo skambučius, šis draugo ilgai, net 2 mėnesius ieškojo ir iš pažįstamų galiausiai sužinojo, kad draugas guli ligoninėje ir nenori lankytojų. Nepaisant to, liudytojas į ligoninę nuvyko, nors draugas su juo ligoninėje ir nekalbėjo; dar daugiau – K. B. ligoninėje iš personalo sužinojo draugo žmonos telefoną, su ja susiekė, o po keleto dienų atsakovė L. K. jam telefonu pranešė, kad J. P. mirė. Šiuos duomenis teismas laiko svarbiais, nes jie iliustruoja, kad ir ieškovė minimu laikotarpiu turėjo realią galimybę sužinoti apie tėvo ligą, sunkią jo sveikatos būklę, be to, teismas negali neatkreipti dėmesio, kad po tėvo mirties (duomenys neskelbtini), ieškovė nedėjo pakankamai pastangų susisiekti su juo tokiomis progomis, kaip Kalėdos ((duomenys neskelbtini)), tėvo gimtadienis ((duomenys neskelbtini)), kai tuo tarpu tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje nurodė, kad su tėvu sveikindavo vienas kitą švenčių proga. Teismas negali laikyti rūpestingu elgesiu ieškovės veiksmų, kai ji, kaip pati paaiškino teismo posėdyje, su tėvu paskutinį kartą matėsi kažkur (duomenys neskelbtini) m., tėvui mirus (duomenys neskelbtini) , tik po pusmečio, t. y. apie (duomenys neskelbtini), susirūpino, jog negali su tėvu susisiekti, tačiau net ir tuomet kilus įtarimams, ieškovė neatliko absoliučiai jokių veiksmų dar daugiau nei pusę metų. Nors ieškovės atstovė teisme nurodė, kad tai, jog ieškovė ėmė tėvo ieškoti, rodo jos aktyvų elgesį ir iniciatyvą, teismo tai neįtikino – daugiau nei šešis mėnesius ieškovė neskyrė iš esmės jokio dėmesio tam, kad jai nepavyksta prisiskambinti tėvui – neieškojo tėvo sutuoktinės kontaktų, nesidomėjo, kur tėvas gyvena, nebuvo nuvykusi į tėvo gyvenamąją vietą, nesikreipė į atitinkamas institucijas su užklausomis, nesiėmė veiksmų, kad sudaryti sutartis su advokatais ir pan. Akcentuotina, kad šiuos veiksmus galima atlikti ir nuotoliniu būdu, ieškoti įvairių asmenų kontaktų socialiniuose tinkluose, kas, tikėtina, ieškovei buvo visiškai įprasta, turint omenyje jos patirtį keliaujant po iš esmės egzotiškas šalis ir ten vykdant savanorystės veiklą bei dirbant. Teismas sutinka su atsakovų nuomone, jog tokie ieškovės veiksmai iš esmės reiškia, kad ieškovė tiesiog nebandė su niekuo susisiekti, o jos elgesys, kuomet ji teiravosi savo motinos ar ši girdėjusi kažką apie tėvą ir prašymas tuo pasidomėti, teismo laikytinas nepakankamomis ir itin minimaliomis pastangomis.

Būdama vienintele mirusiojo dukra ir galima įstatymine įpėdine, ieškovė, kaip kiekviena rūpestinga ir atsakinga dukra, ketinanti aktyviai naudotis savo paveldėjimo teise į tėvo turtą, privalėjo reguliariai domėtis tėvo gyvenimu, jo sveikatos būkle, pagaliau, žinoti, kur jos tėvas gyvena, jei, kaip ji nurodo, bendravimas buvo šiltas, nuolatinis ir glaudus. Pažymėtina, kad įstatymas visiems įpėdiniams suteikia vienodą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, nesvarbu, ar palikimo atsiradimas įpėdiniui yra tikėtinas (įpėdinis serga sunkiai ir ilgai, būklė blogėja palaipsniui ar pan.) ar netikėtas įvykis (nelaimingas atsitikimas, staigi liga ar pan.), tad ieškovės pateikiama aplinkybė, kad tėvas nuslėpė savo ligą, neturi jokios esminės reikšmės šioje byloje. Jau minėta, kad tiek palikėjo žmona, tiek liudytojas K. B. byloje paaiškino, kad susirgęs J. P. savo būklės viešinti nenorėjo. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, taigi, tikėdamasi galimai pretenduoti pagal įstatymą į mirusiojo palikimą, tėvui esant pensinio amžiaus, ieškovė privalėjo realiai įvertinti situaciją ir, nuolat gyvendama užsienyje, aktyviau domėtis tėvo gyvenamąja vieta, jo artimųjų kontaktais, tėvo sveikatos būkle ir pan.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės natūraliai sumažėja. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) klausimą, turi įvertinti ne tik įpėdinio termino praleidimo priežastis, bet ir tas aplinkybes, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai. Atsakovė L. K. ilgą laiką (nuo 2000 m.) gyveno su mirusiuoju santuokoje, iš byloje esančių Nuosavybės teisės liudijimų matyti, kad iš esmės visas atsakovės paveldėtas turtas įsigytas gyvenant kartu su J. P. santuokoje, taigi, laikytina, už bendras šeimos lėšas, paveldėtu turtu atsakovė ilgai naudojosi, ten gyvena ir šiuo metu, todėl termino atnaujinimas turėtų neigiamų pasekmių atsakovės L. K. interesams. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės atstovės į bylą pateikti įrodymai apie buto (duomenys neskelbtini) pardavimą 2012-09-05 niekaip nėra susiję su nagrinėjama byla ir paveldėtu po J. P. mirties turtu, nes butas, priešingai nei teigia ieškovės atstovė, neturėjo ir net negalėjo būti įtrauktas į bendro paveldėto turto masę, - butas buvo parduotas dar 2012 m., taigi, šešeri metai iki palikėjo mirties. Apie tai, kad, kaip teigia ieškovės atstovė, gauti pinigai buvo panaudoti atsakovės dukros poreikiams, byloje įrodymų nėra, o ir esant tokiems įrodymams, jų sąsajumo su byla teismas nematytų.

Būtina akcentuoti, kad nei notarui, nei palikimą priėmusiems įpėdiniams (šiuo atveju, atsakovei L. K.) įstatymas neįtvirtina pareigos ieškoti kitų įpėdinių, pranešti jiems apie artimojo mirtį ar su jais bendrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Pagal Notariato įstatymo 2 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą notaras - valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarui jo darbe keliami ypatingi atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Šioje byloje notarė atsakingai ir rūpestingai atliko paveldėjimo byloje visus jai įstatymo priskirtus notarinius veiksmus ir, turėdama teisėtą palikimą priėmusios vienintelės įpėdinės reikalavimą išduoti paveldėjimo liudijimą ir neturėdama jokių duomenų iš ieškovės apie jos pageidavimą pasinaudoti savo paveldėjimo teise, pasibaigus terminui palikimui priimti, išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Notarei įstatymas nekelia reikalavimo ieškoti galimų įpėdinių, pranešti jiems apie palikimą ar pan. Teisminėje praktikoje išskiriama, jog išimtis galėtų būti tik asmenys, tikėtinai pretenduojantys į privalomąją palikimo dalį, pvz., nepilnamečiai vaikai. Pagal paveldėjimo bylos dokumentus notarė nustatė, kad galima įpėdinė yra pilnametė, nuolat gyvena užsienyje. Visgi notarė, siekdama užkirsti kelią bet kokiai galimybei kilti ginčui tarp įpėdinių ateityje, bandė prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą iš anksto susisiekti su galima įpėdine, ieškojo jos duomenų registruose ir net socialiniuose tinkluose, tačiau nesėkmingai. Nors ieškovė į teismo klausimą dėl ieškovės buvimo vietos duomenų suradimo atsakė, kad ji naudojasi Facebook paskyra, tačiau ne pavarde, teismo posėdžio metu teigė, kad ją visuomet lengvai buvo galima rasti socialiniuose tinkluose, per Google paiešką, tačiau tokių savo paaiškinimų niekaip nepagrindė ir neįrodė. Teismas sutinka su notarės argumentais, kad notarė ieškovės socialiniuose tinkluose ieškojo, tačiau nesėkmingai, taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovė L. K. teismo posėdyje paaiškino, jog jos dukra taip pat ieškovės ieškojo socialiniuose tinkluose, tačiau irgi nesėkmingai. Taigi, notarė ėmėsi teisės aktais numatytų priemonių ir atliko dar papildomus kitus veiksmus, kurie, nors ir nenumatyti teisės aktais, bet, jos nuomone, buvo reikalingi ir jų pagrįsta reikalauti iš notaro. Notarė teisėtai atliko notarinį veiksmą ir nėra atsakinga dėl susiklosčiusios situacijos.

Šioje byloje įrodymų visuma leidžia spręsti, kad ieškovė praleido terminą palikimui priimti ne dėl kokių nors svarbių priežasčių, o dėl buvusio jos ir tėvo itin reto bendravimo. Pati ieškovė nurodė, kad su tėvu akis į akį paskutinį kartą matėsi (duomenys neskelbtini) m., paskutiniu metu parašydavo 3-4 SMS žinutes per metus, taigi, telefonu nekalbėjo, o (duomenys neskelbtini) m. bendravimas tarp jų buvo silpnesnis, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tėvui skambino 1 kartą, jis neatsiliepė; su šventėmis aptariamu laikotarpiu ieškovė tėvą pasveikindavo mintimis. Ieškovė tėvo jo gyvenamojoje vietoje nelankė, kur tiksliai tėvas gyveno, nežinojo, jo antrosios žmonos ar kitų šeimos narių kontaktų neturėjo. Nors nurodo bendravusi su močiute, tėvo motina, ką patvirtina ir kiti bylos dalyviai, močiutės laidotuvėse ieškovė nedalyvavo, kodėl, nepaaiškino. Pažymėtina, kad nebendravimas su palikėju nesudaro prielaidos teigti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017 m.) – ieškovės teiginiai, kad ji nežinojo apie tėvo mirtį, leidžia teismui daryti išvadą, kad dažniau, nei nustatyta byloje, bendrauti poreikio nebuvo, o ieškovė savo tėvo gyvenimu, sveikata ir pan. nesidomėjo. Kaip minėta, šioje byloje nėra įrodymų, kad ieškovė dėl kokių nors svarbių priežasčių – buvimo užsienio valstybėje, paties tėvo veiksmų, kuomet jis neatsiliepė dukrai į telefono skambučius, jų specifinio ryšio, ieškovės įvardijamo ypatingu – praleido terminą palikimui priimti, juo labiau, kad šį terminą praleido dėl sprendime aptartų paveldėtojos ir/ar notarės veiksmų, o ne dėl savo pačios pasyvaus veikimo ar aplaidumo. Taigi, apibendrinant išdėstytą aukščiau, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė termino palikimui priimti praleidimo svarbių priežasčių, todėl ieškinys yra atmestinas. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, išvestinis reikalavimas dėl Vilniaus m. 20-ojo notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 974 (ieškinio reikalavime klaidingai nurodyta paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo data) L. K. panaikinimo taip pat atmestinas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė L. K. patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, o notarė J. Š. – 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, šios sumos priteisiamos iš ieškovės.

Valstybė patyrė 22,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ieškinį atmetus, minėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovės.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės notarės J. Š. naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 22,07 Eur (dvidešimt du eurus, 7 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.