Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ingos Staknienės ir Rūtos Petkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-751-861/2021 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovėms L. K. ir notarei J. Š. dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir palikimo priėmimo termino atnaujinimo, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. P., t. y. atsirado palikimas pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.3 straipsnį). 2018 m. lapkričio 27 d. į notaro biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusiojo sutuoktinė L. K.. Notarė nustatė, jog palikėjas mirė santuokoje, testamento nepaliko, turi vieną pilnametį vaiką iš ankstesnės santuokos – L. P.. 2018 m. lapkričio 27 d. atsakovės L. K. pareiškimas buvo patvirtintas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), notarei pasiteiravus dėl kitos galimos įpėdinės pagal įstatymą (mirusiojo dukters), atsakovė nurodė, jog su vyro dukterimi (ieškove) nebendravo, jos kontaktų neturi, apie jos buvimo vietą jai nėra žinoma. Notarei patikrinus gyventojų registro duomenis, buvo nustatyta, jog ieškovė nuo 2017 m. spalio 26 d. yra deklaravusi savo nuolatinę gyvenamąją vietą Malaizijoje. Suėjus 3 mėnesių terminui po palikimo atsiradimo, notarų biure buvo gautas prašymas gauti paveldėjimo teisės dokumentus; vadovaujantis CK 3.88 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 ir 2 dalį, buvo nustatyta mirusiojo palikėjo turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir sutuoktinei išduoti nuosavybės teisės liudijimai, duomenys perduoti bei registruoti VĮ Registrų centre. 2020 m. vasario 6 d. notarė dar kartą patikrino duomenis VĮ Registrų centro Testamentų registre apie palikimą priėmusius asmenis ir nustatė, jog L. K. yra vienintelis palikimą priėmęs asmuo po mirusiojo J. P. mirties, įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti suėjo, paveldėjimo byloje visi duomenys patikrinti, pateikti visi giminystės ryšio bei turto dokumentai, o negavus iš galimos įpėdinės (ieškovės) prašymų/pranešimų/pageidavimų jokia forma (el. paštu, telefonu, vizitu ar pan.) ir nesant jokių galimybių ieškovę informuoti apie galimą paveldėjimo teisės jai atsiradimą, gavus atsakovės prašymą, vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, atsakovei 2019 m. vasario 12 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą mirusiojo turtą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

21. Taip pat nustatyta, jog ieškovė nuo 2017 metų vasaros, darydama trumpas pertraukas nuolat gyveno Malaizijoje. Remiantis ieškovės paso kopijoje esantiems Malaizijos bei kitų valstybių imigracijos tarnybų antspaudais bei vizomis, nustatyti ieškovės valstybės sienų kirtimai. Ieškovė į Malaiziją atvyko 2017 m. rugpjūčio 20 d., o 2017 m. rugpjūčio 25 d. jai išduota viza iki 2017 m. gruodžio 21 d. 2017 m. gruodžio 21 d. ieškovė išvyko, tą pačią dieną atvyko į Vietnamą, o 2017 m. sausio 3 d. išvyko. Ieškovė į Malaiziją atvyko 2018 m. sausio 3 d., išvyko 2018 m. balandžio 2 d. ir tą pačią dieną atvyko į Kambodžą. 2018 m. balandžio 11 d. išvyko ir tą pačią dieną atvyko į Malaiziją, o 2018 m. birželio 4 d. išvyko.

22. Kaip nurodo notarė savo atsiliepime, toliau duomenų pateikta nėra ir byloje kitokių aplinkybių nenustatyta. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, ieškovė, būdama Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 13 d. atsiėmė pasą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018 m. liepos 18 d. – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė vėl atvyko į Malaiziją, o 2018 m. lapkričio 3 d. išvyko. Šiuo laikotarpiu, t. y. (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas. Ieškovė 2018 m. lapkričio 3 d. atvyko į Indoneziją, o 2018 m. lapkričio 9 d. išvyko iš jos ir tą pačią dieną atvyko į Malaiziją, o 2018 m. lapkričio 16 d. išvyko ir atvyko į Indoneziją, iš kurios išvyko 2018 m. lapkričio 24 d. ir tą pačią dieną atvyko į Malaiziją. 2019 m. vasario 20 d. ieškovė išvyko iš Malaizijos į Indoneziją, iš jos 2019 m. kovo 1 d. išvyko į Malaiziją, o 2019 m. gegužės 24 d. išvyko iš Malaizijos į Tailandą, iš kurio 2019 m. birželio 1 d. išvyko. Apie tolimesnius laikotarpius byloje duomenų nėra. Taigi, ieškovė jau keletą metų nuolat gyveno Malaizijoje.

23. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo – pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimo

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

26. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.

27. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia netinkamu pirmosios instancijos teismo termino palikimui priimti instituto taikymu, netinkamu bylos aplinkybių vertinimu, šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ypatingos situacijos neįvertinimu. Apeliantė nurodo, jog ieškovės ir tėvo bendravimo modelis, dažnumas ir artumas buvo padiktuoti ne ieškovės nenoro ar negalėjimo bendrauti, bet išimtinai J. P. pozicija šiuo klausimu, t. y. ieškovė bendravo su tėvu maksimaliai tiek, kiek pastarasis jai leido, nuolat išlaikydamas atstumą, neteikdamas jokių duomenų apie savo antrąją šeimą, savo draugus, tikrąją savo gyvenamąją vietą.

28. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apeliantė paskutinę SMS žinutę iš tėvo gavo 2018 m. gegužės 1 d. ir toliau jos ir tėvo bendravimas nutrūko. Apeliantės tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Pati apeliantė nurodė, kad su tėvu akis į akį paskutinį kartą matėsi 2015-2016 m., paskutiniu metu parašydavo 3-4 SMS žinutes per metus, telefonu nekalbėjo, o 2017-2018 m. bendravimas tarp jų buvo silpnesnis, nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. gegužės tėvui skambino 1 kartą, jis neatsiliepė. Tik (duomenys neskelbtini) negavusi pasveikinimo su gimtadieniu, apeliantė sunerimo ir pradėjo jo ieškoti, t. y. praėjus metams po paskutinės iš tėvo gautos žinutės. Taigi, kaip nurodė ieškovė, tėvo paieškas pradėjo tik 2019 m. gegužės 1 d. ir iki 2019 m. gruodžio mėn. apie tėvą nieko nesužinojo. Nors ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. lankėsi Lietuvoje, byloje nėra įrodymų, kad ji šiuo laikotarpiu ieškojo tėvo, jam skambino ar rašė SMS žinutes (CPK 178 straipsnis).

29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė praleido terminą palikimui priimti ne dėl kokių nors svarbių priežasčių, o dėl buvusio jos ir tėvo itin reto bendravimo. Nors apeliantė teigia, kad su tėvu bendravo šiltai ir maksimaliai tiek, kiek pastarasis leido, tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. apeliantės ir jos tėvo bendravimo dažnumą (nutarties 28 punktas) bei įvertinus tai, kad duomenų, kurie patvirtintų apeliantės nurodomus teiginius apie jos tėvo pavojingą darbą žvalgyboje bei atitinkamai jos ir tėvo atviresnio ir dažnesnio bendravimo pavojingumą bei duomenų apie gyvenamąją vietą ir kitų aplinkybių apie save neatskleidimą byloje nėra, apeliantės pastarieji argumentai atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

30. Be to, nors apeliantė nurodė, kad sunerimusi tėvo paieškas pradėjo (duomenys neskelbtini) (negavusi sveikinimo gimtadienio proga), tačiau pati apeliantė dar po pusės metų, t. y. 2019 m. lapkričio 23 d. SMS žinute pasveikino tėvą su Lietuvos kariuomenės diena. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, praėjus pusantrų metų nuo paskutinės tėvo gautos žinutės gimimo dienos progą ((duomenys neskelbtini)), apeliantė 2019 m. lapkričio 23 d. sveikindama tėvą su Lietuvos kariuomenės diena galimai tikėjosi, kad tėvas yra sveikas, nesidomėjo jo sveikata ir tikėtina, kad nesiėmė jokių aktyvių tėvo paieškos veiksmų. Vien tai, kad po apeliantės tėvo J. P. mirties ((duomenys neskelbtini)), jo telefono numeris veikė daugiau nei metus – abonentas nebuvo išjungtas, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad apeliantės tėvas buvo gyvas, ypač kai po paskutinės iš tėvo gautos žinutės ((duomenys neskelbtini)) buvo praėję virš dvejų metų.

31. Apeliantė nurodė, jog teismas nepagrįstai lygino ieškovės elgesį su liudytojo K. B. elgesiu. Vieną vertus, apeliantė nurodo, kad K. B. tėvo paieškos irgi sekėsi sunkiai, kadangi tėvas dėl savo uždaro būdo nepasakojo draugui savo asmeninio gyvenimo detalių ir tik atsitiktinumo dėka sužinojo apie apeliantės tėvo mirtį. Kitą vertus, apeliantė taip pat nurodo, jog ji pati tokio paties atsitiktinumo dėka sužinojo apie tėvo mirtį, t. y. motinai parduotuvėje, 2019 m. gruodžio mėn. atsitiktinai sutikus pažįstamą I. R., kuri ir pranešė apie J. P. mirtį. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentus, jog ji ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad rastų tėvą bei įvertinus ir tai, jog apie tėvo mirtį sužinojo tik atsitiktinumo dėka, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina itin kritiškai.

32. Byloje taip pat nėra duomenų, jog apeliantė aktyviai ieškojo tėvo sutuoktinės kontaktų, domėjosi, kur tėvas gyvena, kreipėsi į atitinkamas institucijas su užklausomis ar ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekiant surasti tėvą (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, nurodydama, kad jos ir tėvo bendravimas buvo šiltas, nuolatinis ir glaudus, būdama vienintele mirusiojo tėvo dukra ir galima įstatymine įpėdine, kaip rūpestinga ir atsakinga dukra, ketinanti aktyviai naudotis savo paveldėjimo teise į tėvo turtą, privalėjo reguliariai domėtis tėvo gyvenimu, jo sveikatos būkle ir žinoti, kur jos tėvas gyvena. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog apeliantės nurodyti tėvo paieškos veiksmai laikytini kaip nepakankami bei apeliantės aktyvios tėvo ieškojimo pastangos buvo itin minimalios.

33. Nors apeliantė tėvo mirties ir palikimo atsiradimo momentu buvo Malaizijoje, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats buvimo užsienyje faktas mirties momentu neleidžia teigti, kad tai yra svarbi aplinkybė ir būtent dėl to ji neturėjo galimybių sužinoti apie tėvo mirtį bei imtis priemonių tinkamai išreikšti savo valią jo palikimui priimti laiku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011 m.).

34. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovė L. K., žinodama apie J. P. dukrą – apeliantę, turėjo visas galimybes pranešti ieškovei apie tėvo mirtį ir tokiu būdu būtų išvengusi neigiamų pasekmių, susijusių su šia byla, ieškovės telefono numerį galėjo sužinoti iš tėvo tam dar esant gyvam.

35. Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2018 m. lapkričio 27 d. pareiškimu dėl palikimo priėmimo atsakovė L. K. nurodė notarei tiek faktą, kad palikėjas turi dukrą, tiek jos gimimo datą, o iš užklausų Gyventojų registro tarnybai matyti, kad 2018 m. lapkričio 27 d. notarė sužinojo, jog ieškovė yra pilnametė ir 2017 m. spalio 26 d. išvyko į užsienio valstybę Malaiziją. Taigi, notarė bandė prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą iš anksto susisiekti su galima įpėdine, ieškojo jos duomenų registruose ir net socialiniuose tinkluose, tačiau nesėkmingai. Be to, kaip nurodė atsakovės, apeliantės ieškojo ir socialiniuose tinkluose, tačiau nesėkmingai. Taigi, notarė ėmėsi teisės aktais numatytų priemonių ir atliko dar papildomus kitus veiksmus, kurie, nors ir nenumatyti teisės aktais, bet, jos nuomone, buvo reikalingi ir jų pagrįsta reikalauti iš notaro.

36. Pažymėtina, kad notarui, nei palikimą priėmusiems įpėdiniams, įstatymas neįtvirtina pareigos ieškoti kitų įpėdinių, pranešti jiems apie artimojo mirtį ar su jais bendrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovėms įstatymas nekelia reikalavimo ieškoti galimų įpėdinių, pranešti jiems apie palikimą ar pan., todėl apeliantės argumentai apie atsakovės L. K. prievolę pranešti apeliantei apie tėvo mirtį taip pat yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys).

38. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, taigi, tikėdamasi galimai pretenduoti pagal įstatymą į mirusiojo palikimą, tėvui esant pensinio amžiaus, ieškovė privalėjo realiai įvertinti situaciją ir, nuolat gyvendama užsienyje, aktyviau domėtis tėvo gyvenamąja vieta, jo artimųjų kontaktais, tėvo sveikatos būkle ir pan. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė terminą palikimui priimti praleido dėl priežasčių, kurių pirmosios instancijos teismas, tiek pagal bylos duomenis, tiek pagal formuojamą teismų praktiką, pagrįstai nepripažino svarbiomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

39. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus visus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

41. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

42. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovės turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

43. Atsakovė L. K. prašė priteisti iš ieškovės 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apeliantės L. P. atsakovei L. K. 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

44. Taip pat atsakovė notarė J. Š. prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jos nepriteisiamos.

45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės L. P. atsakovei L. K. 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.