Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-30 · Civilinė byla Nr. 2S-466-232/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-30
Bylos Nr.
2S-466-232/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15292-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Pareiškėjas
UAB „Agrovesta“
Suinteresuotas asmuo
S. G., J. B.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-466-232/2014Teisminio proceso Nr.2-68-3-15292-2013-4Procesinio sprendimo kategorija:129.1; 128.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Agrovesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Agrovesta“ skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų, suinteresuoti asmenys S. G., J. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Pareiškėjas UAB „Agrovesta“ pateikė skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų prašydamas panaikinti 2013-04-05 patvarkymą Nr. 0129/11/00409/1 S-662 „Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo atidėjimo“ ir 2013-04-11 patvarkymą Nr. 0129/11/00409/1 S-697 „Dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis“. Dėl antstolės 2013-04-05 patvarkymo Nr. 0129/11/00409/1 S-662, kuriuo atidėtas varžytynių aktų tvirtinimas iki 2013-04-30 (toliau – Patvarkymas Nr. S-662) skunde pareiškėjas nurodė, jog varžytynių aktai, kuriuos pareiškėjas pasirašė 2013-04-05, ne vėliau kaip 2013-04-06 turėjo būti patvirtinti antstolės elektroniniu parašu ir perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o antstolės priimtas patvarkymas atidėti varžytynių tvirtinimą yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių motyvų: teisės aktai nustato antstoliui pareigą per 3 darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo surašyti kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktą. Šis 3 darbo dienų terminas, skirtas turto pardavimo iš varžytynių akto surašymui, yra imperatyvus ir nei CPK, nei kiti teisės aktai nenumato antstolio teisės pratęsti ar atidėti šį terminą; varžytynių aktų surašymas ir jų tvirtinimas yra skirtingi antstolio procesiniai veiksmai; jeigu iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas, elektroninė turto pardavimo iš varžytynių akto forma, patvirtinta antstolio elektroniniu parašu, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tos dienos, kuria turto pardavimo iš varžytynių aktą pasirašė varžytynių laimėtojas, perduodama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Nei CPK, nei jokiame kitame teisės akte nėra numatyta antstolio teisės šį terminą pratęsti ar atidėti. Dėl 2013-04-11 antstolės patvarkymo Nr. 0129/11/00409/1 S-697 dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis (toliau – Patvarkymas Nr. S-697) nurodė, jog pareiškėjo nuomone antstolis CPK 717 str. 4 p. pagrindu neturėjo teisės varžytynes skelbti neįvykusiomis dėl šių motyvų: pareiškėjo įsitikinimu, teisės aktuose vartojamos dvi skirtingos varžytynių akto „surašymo“ ir „pasirašymo“ sąvokos, turinčios skirtingą teisinę reikšmę. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad varžytynių aktai buvo surašyti anksčiau (t.y. 2013-04-04) nei išieškotojos raštas apie atsiskaitymą (t.y. 2013-04-05); nei vienas Patvarkyme Nr. S-697 nurodytas pagrindas varžytynių paskelbimui neįvykusiomis, t.y. nei klaida dėl išieškotino įsiskolinimo dydžio, nei išieškotojos raštas apie jo reikalavimų patenkinimą po varžytynių aktų surašymo, nepatenka į CPK 717 straipsnyje įtvirtintų pagrindų sąrašą.

A. B. Č. 2013-05-02 patvarkymu Nr. 0129/11/00409/1 pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, jog patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo atidėjimo surašė dėl po varžytynių vykdymo procese naujai paaiškėjusių aplinkybių. Dar negavus iš pirkėjo pasirašytų turto pardavimo aktų, paaiškėjo, jog išlaikymo skolos dydis turėjo būti mažesnis nei buvo paskaičiuotas iki varžytynių (išlaikymo skola prieš paskelbiant varžytynes buvo paskaičiuota neteisingai: priskaičiuota apie 15 tūkstančių skolos, o turėjo būti tik 3040,00 Lt). Pastebėjus akivaizdžią klaidą, kad turėjo būti parduodamas tik vienas sklypas, o ne visi, be to, dar neturint duomenų apie skolininko visišką atsiskaitymą su išieškotoja, taip pat įvertinus, kad 3 dienų terminas turto pardavimo iš varžytynių akto surašymui šiuo atveju yra akivaizdžiai per trumpas siekiant šalims apginti savo teises ir įstatymų saugomus interesus, buvo priimtas patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo atidėjimo. Nurodė, jog priimtas patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo atidėjimo nepažeidė UAB „Agrovesta“ teisių ir teisėtų interesų, kadangi iki tol, kol turto pardavimo iš varžytynių aktų nepasirašė antstolis, jie neturi teisinio pagrindo ir negali būti laikomi pasirašytais CPK 715 straipsnio numatyta prasme. Nors CPK konkrečiai nenumato antstolio teisės atidėti turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymą, tačiau vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi bei 625 straipsniu antstolis turi pareigą imtis visų teisėtų priemonių padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus ir teisę patvarkymu savo iniciatyva atidėti vykdymo veiksmus. Šiuo atveju, antstolė pripažindama, kad varžytynėse buvo parduoti du sklypai neteisėtai ir siekdama apginti skolininko interesus, turto pardavimo iš varžytynių aktų nepasirašė, o pasirašymą – tvirtinimą atidėjo patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Antrasis 2013-04-11 patvarkymas, kurį skundžia ir prašo panaikinti UAB „Agrovesta“ atstovas, priimtas dėl to, jog 2013-04-10 kontoroje gautas išieškotojos J. B. 2013-04-05 raštas, kuriame ji informuoja, kad skolininkas S. G. su ja pilnai atsiskaitė ir prašo grąžinti vykdomąjį dokumentą be tolimesnio vykdymo (CPK 717 straipsnio 4 punktas). 2013-04-05 skolininkas faktiškai buvo pilnai atsiskaitęs su išieškotoja ir padengęs vykdymo išlaidas. Antra aplinkybė, dėl ko priėmė šį patvarkymą, yra išlaikymo skolos apskaičiavimo klaida, dėl kurios neturėjo vykti dvi žemės sklypų varžytynės, kadangi išlaikymo skolai padengti butų užtekę ir vieno, didžiausio sklypo pardavimo kainos. Todėl patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis priimtas ir dėl dviejų sklypų neteisėto pardavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Agrovesta“ pareikštą skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų netenkino. Teismas padarė išvadą, jog pagal CPK 724 straipsnį turto pardavimo iš varžytynių akto surašymas tiesiogiai jokių teisinių padarinių dėl varžytynėse parduoto daikto nesukuria, nereiškia turto realizavimo, tai yra tik viena iš turto realizavimo stadijų. Teisiniai padariniai atsiranda patvirtinus turto pardavimo iš varžytynių aktą antstolio ir pirkėjo parašais – tik tada aktas tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, pirkėjas įgyja nuosavybės teises į nupirktą daiktą ir varžytynių procedūra pasibaigia. Teismas iš dalies sutiko, jog CPK konkrečiai nenumato antstolio teisės atidėti turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo termino, tačiau teismas atsižvelgęs į antstolio patvarkyme nurodytas aplinkybes dėl turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimo atidėjimo (t.y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – neteisingai paskaičiuoto įsiskolinimo dydžio) bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, sprendė, jog nagrinėjamu atveju antstolis veikė teisingai, tinkamai atliko pareigas, numatytas CPK 634 straipsnio 2 dalyje, realiai siekdamas užtikrinti tiek išieškotojo, tiek skolininko teises į teisingą vykdymo procesą. Taip pat teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo priimant patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis. Teismas nurodė, nors minėto straipsnio 4 punkte minima „surašymo“ sąvoka, tačiau ji neturėtų būti aiškinama atsietai nuo CPK 715 straipsnio, nustatančio nuosavybės teisių atsiradimo momentą, nuostatų. Teismo vertinimu, esant situacijai, kuomet skolininkas padengia įsiskolinimą bei apmoka vykdymo išlaidas iki nuosavybės teisių perėjimo pirkėjui momento (CPK 715 straipsnis), varžytynės turėtų būti skelbiamos neįvykusiomis CPK 717 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi vykdymo proceso tikslas – skolininko atsiskaitymas su išieškotoja – pasiektas, priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas neproporcingai pažeisti skolininko interesus. Todėl antstolės 2013-04-11 patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis Nr.0129/11/00409/1 S-697 yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas UAB „Agrovesta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-03 nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta nei viena iš CPK 627 straipsnio ar 626 straipsnio numatytų aplinkybių, dėl kurių antstolis turėtų teisę ar pareigą sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus. Patvarkymo-I priėmimo metu antstolė nebuvo gavusi išieškotojos raštiško prašymo atidėti ar sustabdyti vykdymo veiksmus, todėl Patvarkymo-I priėmimo metu nebuvo jokio teisinio pagrindo antstolei atidėti ar sustabdyti vykdymo veiksmus. Vadovaujantis CPK 754 str. 2 d. antstolė gavusi pareiškėjo pasirašytus varžytynių aktus, privalėjo patvirtinti juos elektroniniu parašu ir perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Patvarkyme-I pateiktas vienintelis antstolės argumentas, kad varžytynių aktų surašymui numatytas trijų dienų terminas yra per trumpas negali būti pagrindu atidėti varžytynių aktų patvirtinimą ar jų pasirašymą, kadangi varžytynių aktų surašymas ir patvirtinimas yra du skirtingo vykdymo proceso institutai. Patvarkymo-I priėmimo metu ir šiuo metu galiojanti CPK redakcija nenumato tokio procesinio veiksmo kaip varžytynių akto patvirtinimas. Tokiu būdi nėra aišku kokį vykdymo veiksmą Patvarkymu-I antstolė iš tiesų siekė atidėti. Teismas neįvertino aplinkybės, jog antstolė priimdama tiek Patvarkymą-I, tiek Patvarkymą-II rėmėsi vien išieškotojo ir skolininko teisių apsauga, neatsižvelgdama į teisėtus pareiškėjo interesus, kylančius iš CPK ir jį detalizuojančių aktų imperatyvių nuostatų. Pažymėjo, jog Patvarkyme-I nėra užsimenama apie nustatytas ar tariamas klaidas dėl įsiskolinimo dydžio. Aplinkybės ir motyvai susiję su įsiskolinimo dydžio suma minimi Patvarkyme-II, kuris priimtas 2013-04-11 t.y. praėjus 5 dienoms nuo Patvarkymo-I priėmimo, todėl Patvarkymo-I teisėtumas ir pagrįstumas negalėjo būti grindžiami vėliau. Pažymėjo, jog teismo išvada, kad antstolis turi teisę paskelbti varžytynes neįvykusiomis, jeigu skolininkas padengia įsiskolinimą ne iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo, o iki nuosavybės teisių perėjimo pirkėjui momento, akivaizdžiai neatitinka CPK 717 str. 1 d. 4 p. nuostatos, kadangi tik iki varžytynių akto surašymo skolininkui patenkinus išieškotojo reikalavimus ir apmokėjus visas vykdymo išlaidas antstolis gali paskelbti varžytynes neįvykusiomis. Todėl tik nustačius, kad skolininkas padengė įsiskolinimą ir apmokėjo visas vykdymo išlaidas iki varžytynių aktų surašymo momento, o išieškotojas laiku apie tai informavo, galima daryti išvadą, jog antstolė teisėtai ir pagrįstai varžytynes paskelbė neįvykusiomis. Varžytynių aktai surašyti 2013-04-04, o antstolės Patvarkymas-II, kuriuo varžytynės paskelbtos neįvykusiomis 2013-04-11, tokiu būdu pažeidžiant CPK 717 str. 1 d. 4 p., todėl Patvarkymas –II turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Suintesuotas asmuo antstolė B. Č. atsiliepime nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-03 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašo minėtą nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo UAB „Agrovesta“ skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų t.y. nagrinėjamas antstolio patvarkymo, kurio atidėtas varžytynių aktų tvirtinimas iki 2013-04-30 ir antstolio patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pagal vykdomosios bylos Nr. 0129/11/00409/1 medžiagą matyti, jog antstolės B. Č. kontoroje nuo 2011-04-12 vykdomas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-04-06 vykdomasis raštas Nr. N2-263-787/2011 dėl D. M. B. išlaikymo išieškojimo, kuriame nurodyta, jog iš S. G. priteista sūnaus D. M. B. išlaikymui po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo visų rūšių gaunamų pajamų, pradedant mokėti nuo 2009-09-29 iki sūnaus pilnametystės. 2012-11-19 patvarkymu Nr.S-2351 antstolė areštavo skolininko lėšas. 2012-12-14 turto arešto aktu areštavo tris žemės sklypus, esančius Kapitoniškių k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. sav., kurių bendra vertė 9 600 Lt. 2013-02-20 antstolė priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir tą pačią dieną elektroniniame puslapyje www.evarzytines.lt paskelbė pirmąsias varžytines, vyksiančias nuo 2013-03-22 10 val. iki 2013-03-29 15 val., dėl S. G. priklausančių trijų ūkio paskirties žemės sklypų esančių K k., R. sen., K. r. sav.: 1/3 žemės sklypo, 2,5020 ha bendro ploto, unikalus Nr., pradinė pardavimo kaina 5 200 Lt; 1/3 žemės sklypo, 0,4744 ha bendro ploto, unikalus Nr., pradinė pardavimo kaina 1 040 Lt; 1/3 žemės sklypo, 0,6774 ha bendro ploto, unikalus Nr., pradinė pardavimo kaina 1 440 Lt (varžytinių Nr. 02270, 02271, 02273). 2013-03-29 elektroninių varžytinių Nr. 02270, 02271, 02273 laimėtoju paskelbta UAB „Agrovesta“, kuri 2013-04-02 visą sumą už įsigytus žemės sklypus (iš viso 8 204 Lt) pervedė į antstolės B. Č. depozitinę sąskaitą. 2013-04-04 antstolė surašė kiekvieno iš varžytynėse parduoto žemės sklypo pardavimo iš varžytinių aktus Nr. 0129/11/00409/1 ir tą pačią dieną elektroniniu paštu išsiuntė UAB „Agrovesta“ pasirašymui. Visus tris varžytynių aktus UAB „Agrovesta“ pasirašė 2013-04-05, 8 val. 15 min. (UAB „Agrovesta“, pasirašydamas Varžytynių aktus, klaidingai nurodė pasirašymo mėnesį, t.y. varžytynių aktuose nurodyta 2013 m. kovo 5 d.). 2013-04-04 turto pardavimo iš varžytinių aktus pasirašė pirkėjas UAB „Agrovesta“, antstolė jų nepasirašė. 2013-04-05 patvarkymu dėl turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimo atidėjimo Nr. 0129/11/00409/1 S-662 antstolė atidėjo turto pardavimo iš varžytynių aktų patvirtinimą iki 2013-04-30 nurodė, kad CPK 724 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 darbo dienų terminas yra per trumpas siekiant šalims apginti savo teises ir įstatymų saugomus interesus, jeigu jų nuomone, jie buvo pažeisti. 2013-04-10 antstolės kontoroje gautas J. B. 2013-04-05 prašymas grąžinti jai vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš S. G. be tolimesnio vykdymo, nes S. G. su ja pilnai atsiskaitė, jokių pretenzijų jam neturi. 2013-04-11 antstolė priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis Nr.0129/11/00409/1 S-697, nes per klaidą dėl neįsegto į bylą dokumento (informacijos iš skolininko darbovietės dėl išskaitymų) išlaikymo skola prieš paskelbiant varžytynes buvo paskaičiuota neteisingai, ji turėjo būti mažesnė, buvo parduota daugiau turto nei reikėjo. Be to, nurodė, kad 2013-04-10 gautas išieškotojos J. B. 2013-04-05 raštas, kuriame ji informavo, kad skolininkas S. G. su ja pilnai atsiskaitė ir prašo grąžinti vykdomąjį dokumentą be tolesnio vykdymo. Vadovaudamasi CPK 717 str. 4 p. nutarė paskelbti varžytines Nr. 02270, 02271, 02273 neįvykusiomis ir grąžinti pirkėjams įmokėtas lėšas už nupirktą turtą. A. B. Č. 2013-04-12 mokėjimo nurodymu Nr. 51447 pervedė UAB „Agrovesta“ 8 204 Lt sumą.

Antstolė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog dar negavus iš pirkėjo pasirašytų turto pardavimo aktų, paaiškėjo (į kontorą atvykęs skolininkas S. G. nurodė), jog išlaikymo skolos dydis turėjo būti mažesnis nei buvo paskaičiuotas iki varžytynių (išlaikymo skola prieš paskelbiant varžytynes buvo paskaičiuota neteisingai: priskaičiuota apie 15 tūkstančių skolos, o turėjo būti tik 3040,00 Lt), jis taip pat nurodė, jog ketina atsiskaityti su išieškotoja J. B.. Pastebėjus akivaizdžią klaidą, kad turėjo būti parduodamas tik vienas sklypas, o ne visi, be to, dar neturint duomenų apie skolininko visišką atsiskaitymą su išieškotoja, antstolė pripažindama, kad varžytynėse buvo parduoti du sklypai neteisėtai ir siekdama apginti skolininko interesus, turto pardavimo iš varžytynių aktų nepasirašė, o pasirašymą – tvirtinimą atidėjo skundžiamu patvarkymu S-662.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-340/2011; 2012-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdomosios bylos medžiaga iš esmės patvirtina antstolės atsliepime į skundą nurodytas aplinkybes ir jomis abejoji apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos t.y. UAB „Nematekas“ 2012-09-18 pažymos apie iš darbo užmokesčio išskaičiuotas sumas, skolininko atleidimo iš minėtos darbovietės dieną iš viso išskaičiuota iš skolininko atlyginimo skola sudarė 11 059,89 Lt, įsiskolinimo likutis – 2 151,11 Lt. Minėta patvirtina apie anstolės patvarkyme ir atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad išlaikymo skola prieš paskelbiant varžytynes buvo paskaičiuota neteisingai t.y. didesnė, ko pasekoje parduota daugiau turto nei reikėjo. Kaip matyti antstolė pripažindama, kad varžytynėse buvo parduota neteisėtai daugiau turto nei reikėjo iš esmės savo iniciatyva operatyviai ėmėsi priemonių ištaisyti šiai klaidai ir apginti skolininiko interesus t.y. tą pačią dieną nuo pirkėjo varžytynių aktų pasirašymo (aktus pirkėjas pasirašė 2013-04-05 8 val. 15 min.) 2013-04-05 priėmė Patvarkymą „Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimo atidėjimo“ Nr. 0129/11/00409/1 S-662, todėl tokiu varžytynių procese padarytos klaidos ištaisymu iš esmės pripažintinas antstolės 2013-04-05 priimtas Patvarkymas „Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimo atidėjimo ir lėšų grąžinimo“. Be to pažymėtina ir tai, jog šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirašydamas turto pardavimo aktus neįgijo nuosavybės teisės į skolininko žemės sklypus. Pagal LR CPK 715 str. tik nuo turto pardavimo iš varžytytnių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Minėta, jog antstolė turto pardavimo iš varžytynių aktų nepasirašė, todėl tokie aktai iš esmės neturi teisinio pagrindo ir negali būti laikomi pasirašytais LR CPK 715 str. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad teisiniai padariniai atsiranda patvirtinus turto pardavimo iš varžytynių aktą antstolio ir pirkėjo parašais ir tik tada aktas tampa nuosavybęs teisę patvirtinančiu dokumentu, pirkėjas įgyja nuosavybės teises į nupirktą daiktą ir varžytynių procedūra pasibaigia. Apeliantas teisingai nurodė, jog šiuo atveju įstatymas konkrečiai nenumato antstolio teisės atidėti turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymą (minėta nustatė ir pirmosios instancijos teismas), tačiau kita vertus, antstolis vadovaujantis LR CPK 634 str. 2 d. turi pareigą imtis visų teisėtų priemonių padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, be to CPK 613 str. iš esmės neapriboja antstolio teisės įstatyme nereglamentuojamais ir kitais klausimais priimti patvarkymus. Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią situaciją bei vadovaujantis protingumo, teisingumo principais nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo veiksmu (priimdama patvarkymą „Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimo atidėjimo ir lėšų grąžinimo“) antstolė akivaizdžiai veikė ultra vires ir taip pažeidė įstatymu jai suteiktus įgaliojimus, todėl apelianto argumentai, kad antstolė nesivadovavo jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, nesilaikė imperatyvių CPK normų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atidėjimą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą (veikė ultra vires) atmestini, kaip nepagrįsti. Taip pat nenustatyta, jog šiuo konkrečiu atveju būtų akivaizdžiai pažeistos varžytynių laimėtojo teisės ir teisėti interesai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolei pardavus skolininko žemės sklypus, ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms t.y. klaidai, jog skola prieš paskelbiant varžytynes buvo paskaičiuota neteisingai t.y. didesnė, ko pasekoje parduota daugiau turto nei reikėjo, žemės sklypų perleidimas, iš esmės sukeltų didesnę žalą skolininkui, nei pirkėjui, ypač atsižvelgiant į tai, kad antstolė operatyviai ėmėsi veiksmų pažeidimams taisyti, varžytynių aktai nepasirašyti.

2013-04-11 antstolė B. Č. toje pačioje vykdomoje byloje priėmė 2013-04-11 patvarkymą Nr. 0129/11/00409/1 S-697 „Dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis“. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo priimant šį patvarkymą nėra pagrindo. CPK 717 str. 1 d. 4 p. numato, kad antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos 2013-04-10 antstolės kontoroje buvo gautas išieškotojos J. B. 2013-04-05 raštas, kuriuo ši antstolę informavo, kad skolininkas S. G. su ja pilnai atsiskaitė, prašė grąžinti vykdomąjį dokumentą be tolimesnio vykdymo. Minėtas raštas patvirtina aplinkybę, jog faktiškai 2013-04-05 skolininkas su išieškotoja jau buvo pilnai atsiskaitęs. Antstolės vykdymo išlaidos apmokėtos. Pagal vykdomosios bylos medžiagą varžytynių aktai surašyti 2013-04-04, jie pasirašyti pirkėjo 2013-04-05, antstolė šių aktų nepasirašė, 2013-04-05 patvarkymu atidėjo turto pardavimo iš varžytynių aktų pasirašymą. Apeliacinio teismo vertinimu būtina atsižvelgti į tai, jog vykdymo proceso tikslas t.y. skolininko atsiskaitymas su išieškotoja įvykdytas ir jau 2013-04-05 skolininkas su išieškotoja buvo pilnai atsiskaitęs, todėl nors turto pardavimo iš varžytynių aktas ir surašytas viena diena ankščiau (2013-04-04), tačiau toks aktas 2013-04-05 pasirašytas tik pirkėjo, antstolės nepasirašytas dėl aukščiau nutartyje aptartų aplinkybių, todėl šių aplinkybių kontekste nėra pagrindo išvadai, kad ginčijamas patvarkymas neteisėtas.

Kiti atskirajame skunde nurodyti apelianto motyvai įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė