Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. B. ir R. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Š. B., A. B., V. B., N. D., notarė Žana Palaimienė, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad palikėjas A. B., pareiškėjos R. S. tėvas ir pareiškėjos S. B. sutuoktinis, mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje (Mirties liudijimas (duomenys neskelbtini), 2005 m. kovo 29 d. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma Nr. (29)4V0-2989). Palikėjas A. B. su savo sutuoktine S. B. būdamas santuokoje susilaukė vaikų: N. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), Š. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. B., gim. (duomenys neskelbtini) (2005 m. kovo 29 d. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma Nr. (29)4V0-2989, gimimo liudijimai). Dar iki palikėjo mirties jam priklausęs turtas buvo perleistas palikėjo vaikams, kurie turtą pasidalino, todėl po palikėjo A. B. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (2016 m. gruodžio 12 d. Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Žanos Palaimienės išduotas liudijimas). Pareiškėjai S. B. po palikėjo mirties atsitiktinai namuose radus vieno bokso mūrinio garažo 1975 m. liepos 16 d. aktą valstybiniam priėmimui, jo pagrindu 2016 m. lapkričio 15 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas apie palikėjo A. B. nuosavybės teisę į garažą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau taip pat – garažas) (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Po palikėjo mirties jo dukra R. S. ir jos šeima rūpinosi garažu, kadangi visi įpėdiniai susitarė, kad garažas tenka R. S.. Pareiškėjos per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi palikimo atsiradimo momentu garažas ir palikėjo nuosavybės teisė į jį nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl nebuvo galimybių imtis juridinių veiksmų dėl pareiškėjų nuosavybės teisių įregistravimo. Garažas ir palikėjo A. B. nuosavybės teisė į jį Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tik 2016 m. lapkričio 15 d.

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-295/2011).

Pareiškėjos teikė teismui paaiškinimus, neprieštaringus byloje esantiems įrodymams, kad po palikėjo mirties nebuvo pagrindo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi palikėjui nuosavybės teise priklausęs turtas buvo perleistas palikėjo vaikams dar iki palikėjo mirties, o garažas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas kaip palikėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po A. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiškėjos ir kiti suinteresuoti asmenys, t. y. palikėjo vaikai Š. B., A. B., V. B., N. D., įstatymų nustatytu terminu ir tvarka į notarų biurą nesikreipė (2016 m. gruodžio 12 d. Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Žanos Palaimienės išduotas liudijimas). Paveldimas turtas atsirado tik 2016 m. lapkričio 15 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravus A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti (atnaujinti), teismas turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti (atnaujinti) terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-46/2006, 2007-06-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-258/2007, 2010-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-115/2010, 2011-03-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-91/2011, kt.).

Procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybes, į bylą pateikti įrodymai, teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina pareiškėjų siekį paveldėti mirusiojo A. B. turtą. Suinteresuoti asmenys byloje nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjų pareikšto reikalavimo, pareiškėja R. S. yra pirmos eilės A. B. įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o pareiškėja S. B. yra mirusiojo sutuoktinė, ir vadovaujantis CK 5.13 straipsniu paveldi lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, kad palikėjo mirties metu pareiškėjos neturėjo galimybės kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi šis mirusiojo A. B. turtas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos, radusios dokumentus, patvirtinančius A. B. nuosavybės teisę į garažą, nedelsdamos ėmėsi aktyvių veiksmų nuosavybei įteisinti ir įregistravo šį juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre, o tada nedelsdamos kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (CK 5.50, 5.57 straipsniai), jį praleidus dėl objektyvių priežasčių, nustatant pareiškėjoms terminą kreiptis dėl paveldimo turto priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442, 443 ir 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų S. B. ir R. S. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą palikimui priimti terminą po palikėjo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjoms, kad jos turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, pagal paskutinę A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.