- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-63-383/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14935-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant O. G. atsakomybei 1 metams ir baudžiamoji byla nutraukta.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
D. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš E. G. D. P. naudai 600 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Iš E. G. priteista 368,33 Eur valstybės naudai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam D. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. kad 2022 m. balandžio 29 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiais sudavė mažiausiai keturis smūgius D. P. į veidą, taip padarydamas poodines kraujosruvas abiejų skruostų srityse, abipusius skruostikaulių lankų įspaustinius lūžius, pakraujavimą po voratinkliniu dangalu kairėje, taip sukėlė nukentėjusiajam D. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 3 d. nuosprendyje konstatuota, kad E. G. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, perduodant O. G. atsakomybėn. Spręsdamas civilinio ieškinio atlyginimo klausimą, teismas pripažino, kad neturtinė žala nukentėjusiajam D. P. buvo padaryta, tačiau įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmės turinčias aplinkybes, provokuojantį nukentėjusiojo elgesį, sprendė, kad prašoma priteisti suma nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti mažintina.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis D. P. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 3 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir jį tenkinti pilnai dėl neturtinės žalos.
3.1. Skunde teigiama, kad nuosprendyje teismas padarė neteisingą išvadą, jog nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti teisingas neturtinės žalos dydis būtų 2 000 eurų. 2022 m. gegužės 24 d. jam atlikta operacija - (duomenys neskelbtini). Po atliktos operacijos turėjo griežtai laikytis gydytojo rekomendacijų ir negalėjo miegoti ant kairės veido pusės 3 savaites, atsisakyti kieto maisto. Dėl patirtos galvos traumos mėnesį laiko turėjo vartoti skausmą malšinančius vaistus. Dėl patirtų lūžių gydymas truko 3 mėnesius.
3.2. Nors turi judėjimo negalią ir nustatytas darbingumas tik 20%, stengiasi kabintis į gyvenimą, dirba informacinių technologijų specialistų įmonėje, registruotoje (duomenys neskelbtini), yra įmonės H. L. savininkas. Dėl padaryto nusikaltimo negalėjo dirbti ir patyrė didelę žalą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu jo neatsiprašė, nors yra kaimynai. Dėl šio nusikaltimo patyrė fizines ir dvasines kančias - fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. Nukentėjusiajam buvo apribota galimybė valgyti maistą, dėl patirtų sužalojimų negalėjo visavertiškai gyventi, dirbti, sumažėjo bendravimo galimybės. Nusikaltimo pasekmės pasireiškė ir pasireiškia iki šiol uždarumu, emocine depresija, nebendravimu su kitais žmonėmis taip, kaip ankščiau. Jis nepasitiki savimi ir kitais žmonėmis už namų ribų, nenoriai išeina į lauką, daugiausia laiko praleidžia namuose, kartais net iki parduotuvės vienas nenori nueiti.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis D. P. ir jo atstovė advokatė I. M. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. G. gynėjas advokatas G. M. ir prokurorė Jurgita Mastauskienė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nukentėjusiojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra keliamas, nukentėjusysis D. P. prašo visa apimtimi tenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam D. P., vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Neturtinė žala nukentėjusiajam priteista motyvuotai ir pagrįstai, jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kitas reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, ir priteisė iš E. G. proporcingą, pagrįstą neturtinės žalos atlyginimą.
8. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad įvykių metu nesunkaus sveikatos sutrikdymo metu nukentėjusysis D. P. patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala.
9. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (,,restitutio in integrum“) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).
10. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis) reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018). Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam D. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl E. G. veiksmų. Jo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis – sveikatos sutrikdymo padarymu, todėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. G. pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą yra pagrįsta ir neginčijama.
11. Nukentėjusysis D. P. šioje byloje yra pateikęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jo naudai iš E. G. 210,69 Eur turtinei žalai atlyginti ir 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 600 eurų neturtinei žalai atlyginti (turtinė žala buvo atlyginta bylos nagrinėjimo metu, todėl nepriteista). Prašomą neturtinės žalos dydį teismas sumažino, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis provokavo E. G. grasinimais, spardymu bei spjūviu. Įvertinęs šias aplinkybes, padarytą sveikatos sutrikdymo mąstą, E. G. turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, apylinkės teismas sprendė, jog nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti teisingas neturtinės žalos dydis yra 2 000 eurų. Kadangi E. G. atlygino nukentėjusiajam dalį neturtinės žalos (1 400 Eur), iš jo nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis buvo sumažintas iki 600 Eur.
12. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis D. P. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžiu ir prašo tenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturinės žalos visa apimtimi. Skunde nurodo, kad 2022 m. gegužės 24 d. jam buvo atlikta skruostikaulio operacija, po kurios turėjo griežtai laikytis gydytojo rekomendacijų, negalėjo miegoti ant kairės veido pusės 3 savaites, turėjo atsisakyti kieto maisto, vartoti skausmą malšinančius vaistus, gydymas truko 3 mėnesius. Savaime suprantama, jog nukentėjusysis D. P. patyrė fizinį skausmą, turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime. Vis dėlto, nėra pateikta duomenų, jog nukentėjusiajam dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo būtų likę reikšmingi liekamieji padariniai, po įvykio būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kad dėl patirto sužalojimo būtų esmingai ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į padarytos veikos pavojingumą, paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur), sutinka su apylinkės teismo sprendimu, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 2 000 Eur. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos atlyginti neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Teismų praktikos analizė nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti reikšmingai skiriasi nuo įprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse: Nr. 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-139-895/2017 – 700 Eur (piršto lūžis), Nr. 2K-24-895/2017 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-36-895/2017 – 1 000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur (dešinio skruostikaulio lūžimas); Nr. 2K-221-648/2016 – 6000 Lt (1 738 Eur) (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-21-942/2016 – 1500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai). Kaip matyti, teismų praktikoje bylose dėl panašaus pobūdžio sužalojimų priteisiamos sumos yra apie 2 000 Eur, todėl šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu priteista suma nelaikytina aiškiai per maža ar akivaizdžiai neteisinga kompensacija už patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusysis dirba informacinių technologijų specialistų įmonėje, yra įmonės ,,H. L.“ savininkas, dėl padaryto nusikaltimo negalėjo dirbti ir patyrė didelę žalą, fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, nenoriai išeina į lauką. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam D. P. iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės priteistas 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas atsižvelgiant į visas aukščiau įvardytas aplinkybes, neužtikrina protingo balanso tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteista neturtinės žalos suma laikytina pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jo patirtus neigiamus išgyvenimus ir atitinka formuojamą teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju įvykio metu nukentėjusysis pats elgėsi provokuojančiai, t. y. grasino E. G., jį įžeidinėjo, o galiausiai ir apspjovė (šią aplinkybę patvirtina E. G. parodymai, liudytojų Ž. Ž., T. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kitų objektų apžiūros protokolas). Nagrinėjamu atveju pats nukentėjusysis sąmoningai skatino E. G. pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką, iš dalies nulėmė nusikalstamos veikos padarymą. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti namo gyventojai nurodė, kad D. P. yra konfliktiška asmenybė, su kuria kaimynai nesutaria, kai kurie iš jų net išsikrausto, neapsikentę nukentėjusiojo elgesiu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįstai vertino ir nukentėjusiojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu.
14. Pažymėtina, kad didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) teismų praktikoje paprastai siejama su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokių sveikatos sutrikimų, atsiradusių po patirto sveikatos sužalojimo, bendravimo galimybių sumažėjimas (pvz., dėl traumuoto, subjauroto veido), kai nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019, 2K-289-693/2019). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam buvo atlikta skruostikaulio lūžio atvira repozicija, buvo paskirti skausmą malšinantys vaistai. Vis dėlto, bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam būtų esmingai apribotos bendravimo galimybės, jis būtų buvęs atskirtas nuo artimųjų, kilę išgyvenimai būtų žymiai palietę socialinę, šeiminę ar profesinę sritis. Nekyla abejonių, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo, prieš jį pavartoto smurto nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus ir už tai turi būti teisingai atlyginta. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju būtų neteisinga visą atsakomybę perkelti tik E. G. ir iš jo priteisti maksimalų žalos atlyginimą, kadangi pats nukentėjusysis provokavo kaltininką ir elgėsi amoraliai. Kadangi E. G. atlygino dalį žalos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teise, apylinkės teismas pagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, E. G. pilnai atlygino nukentėjusiajam padarytą ir skundžiamu nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą (600 Eur).
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir nukentėjusiojo D. P. civiliniame ieškinyje. Šios aplinkybės skundžiamu nuosprendžiu jau buvo įvertintos, todėl jokių naujų argumentų, į kurias apylinkės teismas būtų neatsižvelgęs, apeliaciniame skunde nenurodyta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad apeliaciniame skunde įvardinti dvasiniai išgyvenimai, patirtos emocijos, apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalies normą. Vis dėlto, visos skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, aptartos, į jas atsižvelgta, pagrindžiant priteistinos neturtinės žalos dydį. Apylinkės teismas neturtinę žalą taip pat grindė remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, teismų praktika ir CK nuostatomis. Tuo remiantis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ir priteista suma nukentėjusiojo D. P. neturtinei žalai atlyginti yra teisinga, proporcinga jo patirtiems išgyvenimams, skausmui ir kitiems neigiamiems padariniams, atitinka teismų formuojamą praktiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo paliekamas galioti.
16. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. gruodžio 21 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam D. P. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 203,33 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas vyko pagal nukentėjusiojo D. P. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, todėl iš E. G. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. G..
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.