- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-23
- Bylos Nr.
- eAN2-88-380/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00451-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 21 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucijos) vyresniosios specialistės 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-253135-2024 V. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalį 30 Eur dydžio bauda už tai, kad 2024 m. liepos 27 d. 11.22 val. Klaipėdos sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 13 km/val. Važiavo 63 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais savo veiksmais V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. pateikė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriame nurodė, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas 2024 m. liepos 27 d., o administracinio nusižengimo protokolas atsiųstas 2024 m. spalio 24 d., todėl siūlomos sumokėti piniginės baudos nemokėjo, nes buvo pažeistas taikomas šešiasdešimties kalendorinių dienų terminas, numatytas ANK 611 straipsnio 5 dalyje. Administracinis nusižengimas užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu, administracinio nusižengimo protokolas suformuotas automatiniu būdu, iš fotonuotraukų aiškiai galima identifikuoti transporto priemonės priklausomybę ir laiku, nepažeidus nustatyto termino, jį nubausti. Joks papildomas tyrimas nebuvo atliekamas. Dėl šių priežasčių V. L. prašė panaikinti Institucijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. kovo 21 d. nutarimu skundą tenkino, panaikino Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos vyresniosios specialistės 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-253135-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną V. L. nutraukė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-253135-2024. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiais toliau nurodomais argumentais.
4.1. Institucija su skundžiamu nutarimu nesutinka. Cituojamos aktualios redakcijos ANK 611 straipsnio 5 dalies nuostatos. Nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad duomenys Administracinių nusižengimų registre iš pažeidimo fiksavimo sistemų įsiregistruoja automatiniu būdu. Aštuntą parą po pažeidimo duomenų įsiregistravimo, duomenys apdorojami automatiniu būdu, be darbuotojų įsikišimo. Tais atvejais, kai įregistruoti duomenys atitinka automatinio proceso sąlygas (transporto priemonė registruota Lietuvoje, transporto priemonės savininkas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą ar transporto priemonė priklauso juridiniam asmeniui, kuris yra registruotas Lietuvoje ir Juridinių asmenų registre turi deklaruotą elektroninį paštą), kai tai fizinis asmuo, jam automatiniu būdu surašomas administracinio nusižengimo protokolas su pranešimu apie užfiksuotą administracinį nusižengimą, o kai tai yra juridinis asmuo – pranešimas apie užfiksuotą administracinį nusižengimą. Visi procesiniai dokumentai yra išsiunčiami transporto priemonių savininkams ar valdytojams. Būtent terminus, per kuriuos turi būti atliktas šis procesas ir reglamentuoja ANK 611 straipsnio 5 dalis.
4.2. Tais atvejais, kai duomenys neatitinka automatinio apdorojimo sąlygų (pvz., nustatoma nenumatyta automatizavimo klaida, užfiksuotas nuotraukos dublikatas, gauti klaidingi transporto priemonės valstybiniai numeriai, transporto priemonės valstybinis numeris yra registruotas ne Lietuvos Respublikoje arba transporto priemonė neįregistruota apskritai, negautas pažeidimo vietos adresas arba jis yra nepilnas, nepavyksta konvertuoti koordinačių sistemos į adresą, nėra sąsajos su Kelių transporto priemonių, Juridinių asmenų ar Gyventojų registru, nėra sąsajos su Ieškomų transporto priemonių registru arba transporto priemonė yra ieškoma, transporto priemonės savininkas miręs, ar paieškomas, nepavyksta išsiųsti suformuoto dokumento per ePristatymą, pagal ANK straipsnyje numatytą sankciją gali būti skiriamas įspėjimas ir pan.) automatiškai yra sukuriama Administracinių nusižengimų registre užduotis pareigūnui. Automatinis procesas sustoja ir šias užduotis jau turi atlikti pareigūnai, kuriems tai pavedama. Tai ir yra vadinama papildomu tyrimu, kurį atlikus, iš naujo gali būti inicijuojamas procesas, todėl gali susiformuoti klaidinga nuostata, neva automatinis procesas vyko nuo pradžios iki pabaigos.
4.3. Aptariamu atveju administracinio nusižengimo protokolas su pranešimu apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, transporto priemonės savininkui negalėjo būti automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre, o buvo sukurta užduotis pagal požymį „Transporto priemonės valstybinis numeris yra registruotas ne Lietuvos Respublikoje arba duomenys negauti“, kadangi pažeidimo fiksavimo sistema klaidingai nuskaitė transporto priemonės valstybinio numerio simbolius ir transporto priemonės registracijos šalį – vietoje Lietuvos Respublikoje registruoto automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimų fiksavimo sistema nustatė, jog tai Švedijos Karalystėje registruota transporto priemonė, kurios valstybinio numerio ženklas yra (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, 2024 m. rugpjūčio 6 d., 10.43 val., buvo koreguotas transporto priemonės valstybinis numeris ir transporto priemonės šalies kodas, o 2024 m. spalio 24 d. 14.48 val., buvo iš naujo inicijuotas automatinis procesas transporto priemonės savininkui. Būtina pažymėti, kad atlikus transporto priemonės valstybinio numerio ir šalies kodo korekciją, sistema nurodė, jog automobilio savininkas yra juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini), kuriam 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Negavus iš manomo transporto priemonės savininko jokio atsakymo, analogiškas pranešimas sistemos nurodytam menamam transporto priemonės savininkui (juridiniam asmeniui) 2024 m. spalio 23 d. buvo išsiųstas pakartotinai. Pašalinus sistemos klaidą, administracinio nusižengimo protokolas su pranešimu dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo 2024 m. spalio 24 d. buvo surašytas ir išsiųstas V. L.
4.4. Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimo veiksmai, kurie negalėjo būti atlikti automatiškai, o kuriuos atlikti turėjo žmogus, šioje byloje buvo atliekami net du kartus – nustatant teisingą transporto priemonės valstybinį numerio ženklą ir jos registracijos šalį, bei nustatant transporto priemonės priklausomybę. Cituojami išaiškinimai, pateikti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje Nr. AN2-189-888/2024 ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartyje Nr. AN2-178-795/2024, kurie, Institucijos nuomone, yra aktualūs ir šioje administracinio nusižengimo byloje. Todėl apylinkės teismas skundžiamame nutarime klaidingai interpretavo ANK 611 straipsnio 5 dalies nuostatas, neįvertino to, kad šioje administracinio nusižengimo teisenoje nei administracinio nusižengimo protokolas, nei pranešimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą nuo pat pradžių automatiškai nebuvo suformuojamas Administracinių nusižengimų registre, o buvo sukurta užduotis pareigūnui, buvo atliekamas papildomas tyrimas – iš pradžių tikslinant valstybinį numerį ir transporto priemonės registracijos šalį, o vėliau ir transporto priemonės savininko duomenis, todėl ANK 611 straipsnio 5 dalies nuostatos šiuo konkrečiu atveju neturėjo būti taikomos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. G. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. L. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija, remdamasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai interpretavo ANK 611 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netinkamai įvertino bylos duomenis, todėl nepagrįstai panaikino Institucijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną V. L. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
9. ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą.
10. ANK 611 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad kai už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus (tarp jų ir numatytus ANK 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse) administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) ar pranešimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre, administracinio nusižengimo protokolas ar pranešimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti išsiųstas ne vėliau kaip per šešiasdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Šis terminas netaikomas tais atvejais, kai reikalingas papildomas tyrimas.
11. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo, kad V. L. 2024 m. liepos 27 d. 11.22 val. Klaipėdos sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 13 km/val., taip pažeidė KET 127 punkto reikalavimus. Tačiau šioje byloje kyla ginčas dėl teisinio vertinimo, ar nagrinėjamu atveju dėl V. L. 2024 m. liepos 27 d. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje, turėjo būti taikomas ANK 611 straipsnio 5 dalyje numatytas 60 kalendorinių terminas, per kurį turėjo būti išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas ar pranešimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą transporto priemonės savininkui (valdytojui). Institucija tvirtina, jog šiuo atveju nurodytas terminas negalėjo būti taikomas, nes reikėjo atlikti papildomą tyrimą.
12. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentų matyti, jog šis teismas, įvertinęs Institucijos V. L. inkriminuotas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes, remdamasis bylos įrodymų visuma, išreikalavęs papildomus bylai teisingai išnagrinėti aktualius duomenis ir atsižvelgęs į ANK 611 straipsnio 5 dalyje numatytą teisinį reglamentavimą, pripažino, kad nagrinėjamu atveju Institucijos nurodomi pareigūnų atlikti veiksmai negali būti laikomi papildomu tyrimu, pateisinančiu ANK 611 straipsnio 5 dalyje numatyto 60 kalendorinių dienų termino nesilaikymą, todėl administracinio nusižengimo protokolas V. L. 2024 m. spalio 24 d. buvo surašytas neteisėtai, iš esmės pažeidžiant procesines normas, reglamentuojančias administracinio nusižengimo protokolo surašymą.
13. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiamu nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ANK 611 straipsnio 5 dalies nuostatas, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą bei bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo panaikino Institucijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną V. L. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo savo sprendimą. Vien tai, kad šios administracinio nusižengimo bylos faktinės aplinkybės ir įrodymai nebuvo vertinti taip, kaip norėtų Institucija, o teismas padarė Institucijos netenkinančias išvadas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo Institucijai nesilaikius ANK 611 straipsnio 5 dalyje numatyto 60 kalendorinių dienų termino, savaime nereiškia, kad įrodymai buvo vertinti netinkamai, nesilaikyta ANK nustatyto teisinio reglamentavimo, nukrypta nuo teismų suformuotos praktikos, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas.
14. Bylos medžiaga patvirtina, kad V. L. pranešimas dėl užfiksuoto ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo ir administracinio nusižengimo protokolas automatiniu būdu buvo surašyti ir išsiųsti 2024 m. spalio 24 d. (b. l. 8–9, 21), t. y. akivaizdžiai praėjus daugiau nei šešiasdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos – 2024 m. liepos 27 d. Byloje nėra ginčo, kad fiksuojant pažeidimą padariusios transporto priemonės valstybinį numerį stacionaraus greičio matuoklio sistema padarė klaidą neteisingai jį nuskaitydama ir nustatydama neteisingą registracijos šalį (Švedijos Karalystę vietoje Lietuvos Respublikos), nors į bylą pateiktoje fotonuotraukoje numeris buvo itin aiškiai matomas (b. l. 18), todėl ši klaida buvo pastebėta pareigūno (fizinio asmens) ir pataisyta 2024 m. rugpjūčio 6 d. Antrą kartą minėta sistema taip pat padarė klaidą nustatydama transporto priemonės savininką – (duomenys neskelbtini), šiai įmonei Institucija siuntė pranešimą, laukė atsakymo apie transporto priemonę 2024 m. liepos 27 d. vairavusį asmenį, po to pranešimą tai pačiai įmonei siuntė pakartotinai. Šias aplinkybes Institucija apeliaciniame skunde pripažįsta ir siekia, kad tokie jos pareigūnų atlikti veiksmai būtų laikomi ANK 611 straipsnio 5 dalyje nurodytu papildomu tyrimu, dėl to, Institucijos nuomone, ANK 611 straipsnio 5 dalyje numatytas šešiasdešimties dienų terminas nagrinėjamu atveju netaikytinas. Toks Institucijos pateikiamas vertinimas nagrinėjamoje byloje nėra teisingas.
15. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, remiantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Iš esmės tas pats pasakytina ir apie atsakomybės dėl Institucijos pažeisto ANK 611 straipsnio 5 dalyje numatyto imperatyvaus termino, kurio pažeidimas įvyko dėl automatinės sistemos padarytų klaidų, perkėlimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
16. Įvertinus apeliaciniame skunde akcentuojamas papildomo tyrimo atlikimo priežastis (net dviejų sistemos padarytų klaidų taisymą, reikalavusį fizinio asmens įsikišimo), kurioms administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo visiškai jokios nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos, taip pat tai, kad dar nusižengimo padarymo dieną (2024 m. liepos 27 d.) tiek V. L. vairuojamas automobilis, tiek jo valstybinis numeris buvo užfiksuoti itin kokybiškai (b. l. 18), o automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo pat 2022 m. gegužės 22 d. VĮ „Regitra“ buvo registruotas būtent fizinio asmens V. L. vardu, todėl jį identifikuoti turėjo būti nesudėtinga, sutiktina su apylinkės teismo nuomone, kad Institucijos atlikti veiksmai taisant sistemos padarytas klaidas šioje byloje neturi būti traktuojami kaip papildomas tyrimas, kuris pateisintų ANK 611 straipsnio 5 dalyje numatyto šešiasdešimties kalendorinių dienų termino nesilaikymą.
17. Apygardos teismas daro išvadą, kad nors šioje byloje dėl V. L. padaryto nusižengimo pareigūnams du kartus teko atlikti veiksmus, kurie negalėjo būti atlikti automatiškai, tačiau Institucija nepagrįstai formaliai vertina aplinkybę, kad abiem atvejais toks fizinio asmens įsikišimas buvo būtinas ne dėl kokių nors V. L., kuris net neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, atliktų veiksmų (pavyzdžiui, buvimo paieškomu, transporto priemonės numerio slėpimo, transporto priemonės registravimo kito asmens vardu arba kitoje valstybėje ir pan.), o dėl akivaizdžių sistemos padarytų techninių klaidų neteisingai nustatant automobilio valstybinį numerį, jo registracijos šalį, taip pat nustatant transporto priemonės savininką, kurias pripažįsta ir pati Institucija. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, nėra abejonių, kad administracinio nusižengimo protokolas nusižengimo padarymo dieną 2024 m. liepos 27 d. automatiškai nebuvo surašytas dėl stacionaraus greičio matuoklio klaidos, tačiau ji buvo ištaisyta 2024 m. rugpjūčio 6 d. Sistemai padarius dar vieną klaidą 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo išsiųstas pranešimas apie pažeidimą tariamam transporto priemonės savininkui, kuris per 5 dienas turėjo informuoti apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi automobiliu, kaip tai numatyta ANK 611 straipsnio 2 dalyje. Negavus iš tariamo transporto priemonės savininko jokio atsakymo, analogiškas pranešimas sistemos nurodytam menamam transporto priemonės savininkui (juridiniam asmeniui) buvo išsiųstas pakartotinai 2024 m. spalio 23 d. Vis dėlto nei apylinkės teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde Institucijos atstovai taip ir negalėjo paaiškinti, kodėl iš pradžių negavus duomenų iš tariamo automobilio savininko per minėtą 5 dienų terminą, pakartotinis paklausimas jam buvo išsiųstas tik 2024 m. spalio 23 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, nors sistemos klaida dėl transporto priemonės savininko taip pat buvo nesudėtingai ištaisyta, bet tik 2024 m. spalio 24 d.
18. Konstatuotina, jog Institucija vis dėlto turėjo visas galimybes laiku pastebėti ir ištaisyti techninę klaidą dėl automobilio savininko, ir inicijuoti administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir išsiuntimo automatinę procedūrą nusižengimą padariusiam asmeniui nepažeidžiant ANK 611 straipsnio 5 dalyje numatyto termino, kurio privalėjo laikytis, tačiau to nepadarė dėl aplinkybių, kurioms administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo turėti jokios įtakos, todėl jį nubaudus po to, kai buvo pažeistas nurodytas šešiasdešimties kalendorinių dienų terminas, susiklostytų teisiniu požiūriu netoleruotina situacija.
19. Apeliaciniame skunde akcentuojami išaiškinimai, pateikti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje Nr. AN2-189-888/2024 ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartyje Nr. AN2-178-795/2024 nėra aktualūs ir negali būti taikomi šioje administracinio nusižengimo byloje, nes nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. AN2-189-888/2024 buvo nagrinėjama situacija, kai asmuo buvo nubaustas ne tik pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį (dėl nustatyto greičio viršijimo), bet ir pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (dėl transporto priemonių vairavimo neturint teisės jas vairuoti), o Klaipėdos apygardos teismo nutartyje Nr. AN2-178-795/2024 taip pat buvo nagrinėjama situacija, kai asmuo buvo nubaustas ne tik pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Abiejose minėtose nutartyse apygardų teismai pagrįstai išaiškino, jog apeliantams, ginčijusiems savo kaltę dėl visų jų padarytų nusižengimų, ANK 611 straipsnio 5 dalyje numatytas šešiasdešimties kalendorinių dienų terminas negalėjo būti taikomas dėl to, kad nors administracinio nusižengimo teisena jiems buvo pradėta automatiniu būdu užfiksavus jų padarytus nustatyto greičio viršijimus, tačiau automatinei sistemai nustačius, kad administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys pažeidimų padarymo metu buvo ir netekę teisės vairuoti, pareigūnams kilo būtinybė atlikti papildomus tyrimo veiksmus, susijusius su vairuotojo pažymėjimų negaliojimo aplinkybių išsiaiškinimu, o ne dėl to, kad automatinė sistema dėl vieno ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarė net dvi akivaizdžias techninio pobūdžio klaidas, kurias teko taisyti pareigūnams iš pradžių tikslinant valstybinį numerį ir transporto priemonės registracijos šalį, o vėliau ir transporto priemonės savininko duomenis, kaip buvo nustatyta šioje administracinio nusižengimo byloje.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės ir neaiškumai yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti remiantis Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.