- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-924-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21649-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Inga Staknienė, Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- Vilniaus dailės akademijai
- Kategorijos
- 2.6.8.11.3Sutarties ar jos dalies negaliojimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovei Vilniaus dailės akademijai dėl atsakovės veiksmų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė teismo pripažinti atsakovės Vilniaus dailės akademijos veiksmus, įtraukiant ieškovę E. R. į rotaciją, neteisėtais; pripažinti 2019-10-10 studijų sutarties, reg. Nr. 2017/467 priedą, sudarytą tarp atsakovės Vilniaus dailės akademijos ir ieškovės E. R., negaliojančiu; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovei sumokėtą 1 623,50 Eurų įmoką bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė 2017 metais įstojo į Vilniaus dailės akademiją, į valstybės finansuojamą vietą studijuoti „(duomenys neskelbtini)“. 2019 mokslo metų pradžioje buvo informuota, kad įvertinus ieškovės II kurso studijų rezultatus, rotacijos metu ji buvo perkelta į valstybės nefinansuojamą vietą. 2019-10-10 ieškovei buvo pateiktas pasirašyti studijų sutarties, reg. Nr. 2017/467 priedas, kuriuo ieškovė įsipareigojo mokėti už studijas. Remiantis paminėto sutarties priedo 6 punktu, studijų kainos įmoka yra 1 623,50 Eur per semestrą. Už pirmąjį 2019-2020 mokslo metų semestrą ieškovė yra sumokėjusi 1 623,50 Eur įmoką.
3. Ieškovės teigimu, jos pateikiami studijų rezultatai patvirtina, kad 3 semestro metu ji surinko 30 kreditų ir 4 semestro metu taip pat surinko 30 kreditų, visų dalykų įvertinimai yra teigiami, todėl vadovaujantis tiek Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, tiek Vilniaus dailės akademijos studentų laikinojo rotacijos tvarkos aprašo, patvirtinto 2017-04-19 Senato posėdžio nutarimu Nr. S-2/13 (toliau – ir Laikinasis rotacijos tvarkos aprašas), nuostatomis, ji gali būti laikoma gerai besimokančiu studentu, neturinčiu akademinių skolų, įvykdžiusiu visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus (60 kreditų) ir pasiekusiu puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį. Kadangi Laikinojo rotacijos tvarkos aprašo 7 punkte yra nustatyta, kad studentas, kurio pirmosios pakopos ir vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, pasibaigus studijų metams išlaiko valstybės finansavimą studijoms, jeigu po studijų pasiekimai atitinka LR mokslo ir studijų įstatyme nustatytus gerai besimokančio studento studijų pasiekimų kriterijus, tai yra jeigu jis neturi akademinių skolų, yra įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir yra pasiekęs puikų arba tipinį studijų pasiekimų lygmenį, atsakovė Vilniaus dailės akademija neturėjo jokio teisinio pagrindo įtraukti ieškovės į rotaciją. Ieškovės teigimu, ji, pabaigusi antrus mokslo metus Vilniaus dailės akademijoje, turėjo ir toliau išlikti valstybės finansuojamoje vietoje ir neturėjo būti rotuojama, nes neturėjo jokių skolų, buvo pasiekusį tipinį studijų pasiekimų lygį.
4. Ieškovė nurodė, kad jai nebuvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių ji buvo pervesta į valstybės nefinansuojamą vietą, priedas prie sutarties jai buvo pateiktas tik trumpam susipažinimui ir ji, visiškai neįsigilinusi į priedo nuostatas, jį pasirašė. Ieškovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, jog jai nebuvo suteikta informacija, kokiu pagrindu ji buvo rotuojama, be to, ji nebuvo jokiu būdu informuota apie įvykusios rotacijos rezultatus, todėl neturėjo galimybės jų ginčyti, taip pat tai, kad ieškovė yra tik trečio kurso studentė, neturinti nei gyvenimiškos patirties, nei praktikos sutarčių sudarymo klausimais, tuo tarpu atsakovė yra savo srities specialistė, turinti didelę praktiką tiek sutarčių pasirašyme, tiek rotacijų vykdyme. Ieškovės teigimu, akivaizdu, kad ji 2019-10-10 pasirašė studijų sutarties priedą dėl esminio suklydimo, nes jei būtų žinojusi, jog buvo neteisėtai rotuojama, tikrai nebūtų pasirašiusi minėto sutarties priedo, todėl šis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio pagrindu ir taikoma restitucija – ieškovei turi būti grąžinta negaliojančio sandorio pagrindu sumokėta studijų įmoka – 1623,50 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Vilniaus dailės akademija (toliau – ir VDA) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė, studijuodama antrame kurse – 2018/2019 mokslo metų rudens (3) semestre, turėjo studijų dalyką „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymui už šį studijų dalyką dėstytojas R. V. 2019-01-15 VDA (duomenys neskelbtini) 2 kurso studentams į kurso grupės elektroninį paštą išsiuntė atsiskaitymo užduotį, kurią studentai turėjo atlikti iki 2019-01-16, 17 val. Dalyko užduoties laiške buvo nurodytas laikas, iki kada darbas turėjo būti atsiųstas, atlikto darbo pavadinimo suformavimo instrukcija ir būdas, kaip darbas turėjo būti atsiųstas (laiško ekranvaizdis ir priedas (egzamino užduotis)). Iki nustatyto termino – 2019-01-16, 17 val. – ieškovė dėstytojui nepateikė atliktos užduoties. Dėstytojas ieškovės darbo nepateikimo (negavimo) galimas priežastis yra išdėstęs pateiktame paaiškinime. 2019-01-31 aptariamo studijų dalyko egzamino žiniaraštyje nurodyta, kad ieškovė į studijų dalyko atsiskaitymą (egzaminą) neatvyko. 2019-02-05 į studijų informacinę sistemą buvo suvesta informacija apie tai, kad už studijų dalyką “ „(duomenys neskelbtini)“” ieškovė turi skolą. Ties aptariamu studijų dalyku nurodyta – „NE“, kas reiškia neatsiskaitymą. Visa ši informacija buvo matoma Studijų informacinėje sistemoje ieškovės paskyroje. 2018/2019 m. studijų programos vykdymo kontrolės suvestinėje 2019-02-06 ieškovei ties aptariamu studijų dalyku taip pat nurodytas neatsiskaitymas. Pagal VDA 2018-2019 mokslo metų pavasario semestro grafiką iki 2019-02-20 buvo skirtas laikas akademinių įsiskolinimų likvidavimui, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo ir susidariusios skolos nelikvidavo.
6. Atsižvelgiant į tai, kad 2018-2019 mokslo metų rudens (3) semestre ieškovė įgijo akademinę skolą, vadovaujantis Vilniaus dailės akademijos studentų laikinojo rotacijos tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus dailės akademijos senato 2017-04-19 nutarimu Nr. S-2/13, 8 punktu “studentas, kuris turi akademinių skolų arba kurio pasiekimai atitinka slenkstinį lygmenį, netenka valstybės finansavimo studijoms <…>”, po rotacijos 2019 m. liepos mėn. ieškovė neteko valstybės finansuojamos studijų vietos. Apie tai VDA Vilniaus fakulteto bakalauro programų administratorė V. S. ieškovei pranešė el. laišku 2019-08-26. 2019-10-10 ieškovė atvyko pasirašyti ir pasirašė 2017-08-03 Studijų sutarties Nr. 2017/467 pakeitimą, kuriuo įsipareigojo savo lėšomis finansuoti savo studijas VDA, o 2019-10-16 atliko mokėjimą už studijas, tuo dar kartą patvirtindama įsipareigojimą mokėti už studijas.
7. 2019-10-22 „(duomenys neskelbtini)“ katedros koordinatorė E. Č. el. laišku informavo ieškovę apie jos tebeturimą aukščiau nurodyto dalyko skolą. Tą pačią dieną ieškovė kreipėsi į dėstytoją R. V. dėl studijų dalyko skolos. Studentė prašė įvertinti jos 2019-10-22 dėstytojui atsiųstą atsiskaitymo darbą atgaline data, grąžinti prarastą valstybės finansuojamą vietą ir grąžinti už studijas sumokėtus pinigus. Ieškovės situacija buvo apsvarstyta 2019-10-29 „(duomenys neskelbtini)“ katedros posėdžio metu ir ieškovė informuota, jog skolos likvidavimas negali būti užskaitomas atgaline data. 2019-10-22 ieškovės atsiųstą darbą dėstytojas R. V. įvertino 5 balais (silpnai). Ieškovei taip pat buvo sudaryta galimybė gauti aukštesnį įvertinimą, nei gautas įvertinus 2019-10-22 atsiųstą darbą, atlikus naują dėstytojo suformuluotą užduotį, tačiau ieškovė šia galimybe nepasinaudojo, todėl 2019-12-19 į studijų informacinę sistemą buvo įvestas 2019-10-22 dėstytojui pateikto studijų dalyko „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo darbo įvertinimas – 5 balai (apie tai fiksuota semestro rezultatų suvestinėje ir studijų informacinės sistemos išklotinėje).
Atsiliepimas
8. Atsakovės teigimu, ginčo situacija susiklostė išimtinai dėl to, kad ieškovė nebuvo pakankamai atsakinga, atidi ir rūpestinga ir neatidžiai sekė informaciją studijų informacinėje sistemoje arba apskritai to nedarė. Studijų informacinė sistema yra pagrindinė oficiali komunikacijos priemonė, kurioje VDA informuoja studentus apie jų studijų rezultatus: gautus įvertinimus, susidariusias skolas ir kt., todėl vadovaujantis Studijų sutarties 16.3 (vykdyti studijų programoje numatytas užduotis) ir 16.4 (laikytis akademinės drausmės, vidaus tvarkos taisyklių, bendrųjų reikalavimų studentams) papunkčių nuostatomis bei protingumo principu, suponuojančiu studento pareigą domėtis bei sekti savo studijų rezultatus, ieškovė turėjo sekti bei tikrinti informaciją apie savo studijų rezultatus savo paskyroje Studijų informacinėje sistemoje. Jeigu ieškovė būtų tai dariusi, būtų pastebėjusi informaciją apie susidariusią skolą ir galėjusi imtis priemonių situacijai išspręsti laiku – akademinių skolų likvidavimo laikotarpiu. VDA savo pareigą informuoti apie studijų dalyko įvertinimą, šiuo atveju – apie susidariusią skolą, įvykdė laiku, todėl už tai, kad apie studijų dalyko skolą ieškovė, kai ji teigia, sužinojo tik 2019-10-22, yra atsakinga tik pati ieškovė.
9. Atsakovė nurodė, kad ieškovė visiškai pagrįstai ir teisėtai pateko į rotuojamų studentų sąrašą, nes ieškovė rotacijos vertinamuoju laikotarpiu (2018-09-01 – 2019-06-30) turėjo akademinę skolą, taigi, atitiko visas rotacijos sąlygas, numatytas Vilniaus dailės akademijos studentų laikinajame rotacijos tvarkos apraše. Ieškovė nebeturi akademinių skolų už 3 semestrą nuo 2019-12-19, tačiau rotacijos vertinamuoju laikotarpiu ji akademinę skolą turėjo. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė dar iki atvykstant pasirašyti studijų sutarties pakeitimo buvo aiškiai ir suprantamai informuota apie rotacijos rezultatus bei to pasekmes. VDA nematė būtinybės nurodyti konkrečių ieškovės dalyvavimą rotacijoje nulėmusių priežasčių, nes jau buvo informavusi ieškovę apie jos turimą akademinę skolą, todėl pagrįstai manė ieškovę žinant jos rotaciją nulėmusias priežastis. Jeigu studentei nebuvo aišku, ji galėjo savo ruožtu pasidomėti, dėl kokių priežasčių ji atsidūrė rotuojamų studentų sąraše, tačiau to nepadarė. Ieškovei atvykus pasirašyti Studijų sutarties pakeitimo, jai buvo sudarytos sąlygos susipažinti su sutarties tekstu, atidžiai jį perskaityti bei užduoti klausimų. Ieškovė perskaitė sutartį, jokių klausimų neturėjo, dėl to atsakovė darė išvadą, kad ieškovė su sutarties tekstu susipažino ir pilnai suprato jos turinį bei iš jos kylančias pasekmes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-31 sprendimu ieškinį atmetė.
11. Teismas nurodė, jog neturi jokio pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad ieškovė savo paskyroje Studijų informacinėje sistemoje nematė (negalėjo matyti) duomenų apie turimą skolą ir dėl to negalėjo žinoti apie skolos egzistavimą.
12. Nors bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dalyko „„(duomenys neskelbtini)““ atsiskaitymui skirtą darbą dėstytojui R. V. buvo išsiuntusi 2019-01-16, tačiau nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, ar minėtą darbą dėstytojas gavo ir dėl kokių priežasčių ieškovės atsiskaitymo darbas nebuvo įvertintas iki 2019 m. 3 rudens semestro egzaminų sesijos pabaigos, nes ieškovė dėl neįvertinto darbo į dėstytoją kreipėsi tik 2019-10-22. Bylos duomenys nesudarė pagrindo daryti išvados, kad ieškovės 2019-01-16 dėstytojui siųstą darbą dėstytojas tikrai gavo ir darbas buvo neįvertintas išimtinai dėl dėstytojo kaltės.
13. Teismas sprendė, kad situacija, jog ieškovei buvo užfiksuota minėto dalyko skola, susiklostė išimtinai dėl ieškovės, kaip studentės, netinkamo pareigų vykdymo - nepakankamo studentės atidumo ir rūpestingumo, nes pati ieškovė, išsiuntusi dėstytojui darbą, nesidomėjo ne tik tuo, ar darbą dėstytojas gavo, bet taip pat tuo, kaip jos darbas buvo įvertintas (ar apskritai įvertintas). Teismas vertino, kad atsakomybės dėl susiklosčiusios situacijos, kai ieškovės dėstytojui 2019-01-16 siųstas darbas buvo dėl šiuo metu negalimų nustatyti konkrečių priežasčių neįvertintas 2019 m. 3 rudens semestro egzaminų sesijos metu, negalima perkelti atsakovei, nes ieškovė savo pretenzijas dėstytojui, o taip pat ir atsakovei dėl neįvertinto 3 semestro darbo pareiškė tik 2019-10-22, t. y. praėjus 9 mėnesiams po to semestro pabaigos. Protingumo principas reikalauja ir kiekvienas studentas turi elementarią pareigą domėtis savo studijų procesu bei rezultatais.
14. Teismas vertino, kad duomenys patvirtina, jog ieškovė 2018-2019 mokslo metų rudens semestre įgijo akademinę skolą iš studijų dalyko „„(duomenys neskelbtini)““, nes ši skola nebuvo likviduota iki 2019-02-20. Ieškovė teisėtai ir pagrįstai buvo įtraukta į rotaciją ir neteko valstybės finansuojamos vietos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, ieškovei turint akademinę skolą iš aptarto dalyko, teismui nebuvo pagrindo pripažinti atsakovės veiksmus pasibaigus 2018-2019 mokslo metams įtraukiant ieškovę į rotaciją neteisėtais, todėl šis ieškovės ieškinio reikalavimas teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei nesikreipiant į atsakovę dėl konkrečių jos rotaciją nulėmusių priežasčių nurodymo, atsakovė turėjo visišką pagrindą laikyti, jog ieškovei jos įtraukimo į rotaciją priežastys yra žinomos ir suprantamos, nes ieškovė Studijų informacinėje sistemoje buvo informuota apie jos turimą akademinę skolą. Esant nustatytoms aukščiau aptartoms bylos aplinkybėms, teismas nenustatė sąlygų ir pagrindų, numatytų CK 1.90 straipsnyje, pripažinti 2019-10-10 studijų sutarties priedą negaliojančiu ir kartu taikyti sandorio negaliojimo pasekmę – restituciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovė E. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas, padarydamas išvadą, kad į rotaciją ieškovė pateko išimtinai dėl netinkamo jos, kaip studentės, pareigų vykdymo, visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareigos nustatytos ne tik studentams, bet ir dėstytojams, ir pačiai mokymo įstaigai. Teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas ginčo situaciją, padarė neteisingas išvadas, atsakomybę už susidariusią situaciją perkeldamas tik ieškovei ir tokiu būdu visiškai eliminuodamas atsakovę nuo tinkamo pareigų vykdymo. Ieškovė teismui pateikė įrodymą, kad ji savo darbą, kurio savalaikis neįvertinimas, sukėlė ieškovei neigiamas pasekmes, išsiuntė dėstytojo nurodytu laiku, nurodytu elektroninio pašto adresu. Tai reiškia, kad studentė įvykdė savo pareigą: atliko užduotį ir pateikė ją dėstytojui. Nors studentas neabejotinai turi pareigą būti aktyvus, atidus, rūpestingas, tačiau dėstytojui taip pat keliami tam tikri atsakingumo reikalavimai. Vilniaus dailės akademijos Studijų reglamentas (1.2.12. punktas) dėstytojų apibūdina kaip asmenį, vadovaujantį studijų procesui. Tai reiškia, kad ne studentas, bet dėstytojas, tinkamai atlikdamas vadovo pareigas ir matydamas, kad studijų procesas nėra sklandus - nepateiktas studentės darbas, turėjo informuoti studentę, kad jos darbas negautas vertinimui ar pasiteirauti, kodėl jos darbas nepateiktas.
16.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad apie egzistuojančią skolą atsakovė ieškovę informavo tik 2019-10-22, t. y. tik po devynių mėnesių nuo skolos atsiradimo. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie tai, kad informavo ieškovę apie susidariusią skolą ir galimybes perlaikyti egzaminą iki sesijos pabaigos, t. y. iki 2019-07-15. Studentui neišlaikius egzamino pirmą kartą, sudaromos sąlygos jį perlaikyti ir tik gavus neigiamą perlaikymo rezultatą, fiksuojama akademinė skola. Iš to seka, kad VDA, žinodama apie studento neišlaikytą ar nelaikytą egzaminą, turi suderinti su dėstytoju ir paskirti egzamino perlaikymo laiką. Ieškovė niekada nebuvo informuota apie egzamino perlaikymo laiką. Ir tai tik patvirtina, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo pareigų, o ieškovės skolą pripažino akademine skola, net nesudariusi ieškovei sąlygų perlaikyti egzaminą, kaip tai numatyta Studentų laikinojo rotacijos tvarkos aprašo 4 punkte. Tai reiškia, kad ieškovės skola neatitiko akademinės skolos apibrėžimo ir ieškovė buvo nepagrįstai įtraukta į rotaciją.
16.3. Teismas, nagrinėdamas bylą, labai neobjektyviai vertino ieškovės ir atsakovės teikiamus įrodymus. Faktas, kad ieškovė laiku išsiuntė darbą dėstytojui, buvo vertinamas tik sąlyginai, nes ieškovė nepasitikrino, ar dėstytojas jį gavo. O faktas, kad dėstytojas ištrynė visą informaciją ir dabar negalima patikrinti, ar ieškovės darbą buvo gavęs, taip pat buvo įvertintas, kaip netinkamas ieškovės pareigų vykdymas, nes ieškovė laiku į dėstytoją nesikreipė. Ieškovės pateikti įrodymai apie savalaikį laiško išsiuntimą nepaneigti jokiais atsakovės įrodymais, kad laiškas nepasiekė adresato.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Joks teisės aktas nenustato dėstytojui pareigos informuoti studentą apie tai, kad nėra gautas jo atsiskaitymo darbas ir teirautis, kodėl taip yra. Atsiskaitymu už studijų dalykus suinteresuotoji šalis yra studentas. Ši studento atsakomybė tiesiogiai seka iš pagrindinės studento pareigos studijuoti ir siekti studijų programos apraše numatytų rezultatų (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 62 str. 3 d. 1 p.; Vilniaus dailės akademijos studijų reglamento (toliau – Studijų reglamentas) 2.1.2.1 p.) bei Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinto studentų asmeninio suinteresuotumo studijose principu (3 str. 2 d. 5 p.). Studijų 2 dalyko įvertinimas ir yra studijų rezultatas, kurio siekti yra įpareigotas studentas. Dėstytojas apeliantei kartu su kitais studentais el. paštu pateikė aiškią ir išsamią užduotį, nurodė terminą ir būdą, kuriuo studentas turi pateikti atsiskaitymo užduotį. Taigi, dėstytojas įvykdė pareigą pateikti užduotį ir laukė visų studentų atsiskaitymo užduočių. Negavęs įvykdytos atsiskaitymo užduoties iš apeliantės, dėstytojas neturėjo pareigos studentę apie tai pats asmeniškai informuoti. Informaciją apie studijų rezultatus studentams dėstytojas yra įpareigotas pateikti per Studijų informacinę sistemą (toliau – SIS) (Studijų reglamento 5.7.10 p.). Jeigu apeliantė būtų pasitikrinusi SIS’e, kokį įvertinimą gavo iš aptariamo studijų dalyko, būtų pamačiusi, kad ties įvertinimu yra nurodyta neatsiskaityta ir būtų turėjusi galimybę atsiskaityti už aptariamą studijų dalyką laiku, neleidžiant neatsiskaitymui virsti akademine skola. Atlikusi užduotį ir pateikusi ją dėstytojui, apeliantė neatliko visų jai priklausančių atsakingo studento pareigų.
17.2. Rūpintis neatsiskaityto ar neigiamai įvertinto studijų dalyko pakartotiniu atsiskaitymu ir tartis su dėstytoju dėl galimos kitos atsiskaitymo datos, įsiskolinimų likvidavimo laikotarpiu, taip pat yra studento, o ne dėstytojo pareiga. Įprastai studentas, sužinojęs, kad turi neigiamą įvertinimą ar neatsiskaitymą, kreipiasi į dėstytoją ir susiderina su juo pakartotinio atsiskaitymo datą. Pats dėstytojas nėra įpareigotas ieškoti studento ir savu ruožtu inicijuoti studento įgyto įsiskolinimo pakartotinio perlaikymo. Jei apeliantė būtų kreipusis į dėstytoją, jos turimo neatsiskaitymo pakartotinis perlaikymas būtų buvęs neabejotinai suderintas. Tam, dėstytoją įpareigoja Studijų reglamento 5.7.5 p. Taigi, dėstytojas atliko visas jam teisės aktais priskirtas pareigas ir nepažeidė jokių skunde apeliantės nurodomų teisės aktuose įtvirtintų principų.
17.3. Apeliantė buvo laiku ir tinkamai informuota apie neatsiskaitymą. VDA taip pat pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Po to, kai pasibaigus įsiskolinimų likvidavimo laikotarpiui (pagal studijų grafiką – 2019-02-20), apeliantės neatsiskaitymas virto akademine skola, apie tai VDA neturėjo pareigos apeliantę kaip nors papildomai informuoti. Informacija apie tai buvo pateikta SIS‘e, studijų dalyko įvertinime ir toliau buvo matyti žyma „NE“, t. y. neatsiskaityta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
3. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių studijų procesą aukštojoje mokykloje, aiškinimo ir taikymo klausimai.
4. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė E. R. 2017 metais priimta studijuoti į Vilniaus dailės akademiją (toliau – VDA) „(duomenys neskelbtini)“specialybę valstybės finansuojamoje vietoje. 2017-08-03 ieškovė su VDA pasirašė Studijų sutartį Nr. 2017/467.
6. 2019-01-15 VDA „(duomenys neskelbtini)“ katedros dėstytojas R. V. iš el. pašto adreso „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ 2 kurso grupės elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė dalyko „(duomenys neskelbtini)“atsiskaitymo užduotį, nurodydamas, kad užduotį studentai turi atlikti iki 2019-01-16, 17 val. ir atsiųsti ją el. paštu dėstytojui.
7. 2019-01-16, 00:02 val. ieškovė iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė dėstytojui R. V. į el. paštą „(duomenys neskelbtini)“ prie laiško prisegtą dokumentą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, nurodydama, kad siunčia egzamino užduotį.
Žemesnės instancijos teismas
8. 2019-01-31 parengtame 2018/2019 m. VDA rudens semestro egzaminų žiniaraštyje Nr. 2018R6551071 nurodyta, kad ieškovė neatvyko į studijų dalyko „(duomenys neskelbtini)“ egzaminą, jai egzaminas neįskaitytas.
9. 2019-02-05 Studijų informacinėje sistemoje įvesti duomenys, jog ieškovė neišlaikė dalyko „(duomenys neskelbtini)“egzamino.
Žemesnės instancijos teismas
10. 2019-08-26 VDA Vilniaus fakulteto Valstybės finansuojamų programų administratorė V. S. el. paštu kreipėsi į ieškovė ir nurodė, kad ieškovė prarado valstybės finansuojamą vietą po 2019 m. rotacijos; paprašė ieškovės pranešti, ar ji planuoja toliau tęsti studijas.
11. 2019-08-26 ieškovė el. paštu kreipėsi į V. S. ir nurodė, kad planuoja tęsti studijas.
12. 2019-10-01 ieškovė su atsakove sudarė Studijų sutarties Nr. 2017/467 pakeitimą – priedą, kuriame nurodyta, kad ieškovė perkeliama į valstybės nefinansuojamą vietą bei įsipareigoja sumokėti 1 623,50 Eur studijų kainos įmoką per semestrą.
13. 2019-10-16 ieškovė sumokėjo į atsakovės banko sąskaitą 1 623,50 Eur studijų kainą už semestrą.
Žemesnės instancijos teismas
14. 2019-10-22 VDA „(duomenys neskelbtini)“ katedros koordinatorė E. Č. el. paštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad dekanatas informavo, jog ieškovė vis dar turi skolą iš dalyko „(duomenys neskelbtini)“nuo praėjusio rudens; paprašė ieškovės susisiekti su dėstytoju R. V. ir susitarti dėl atsiskaitymo.
15. 2019-10-22 ieškovė el. paštu kreipėsi į E. Č. ir nurodė, kad apie skolą iš dalyko „(duomenys neskelbtini)“ ji nebuvo informuota.
16. 2019-12-19 Studijų informacinėje sistemoje įvesti duomenys, jog ieškovės atliktas dalyko „(duomenys neskelbtini)“egzaminas įvertintas 5 balais.
17. 2019-12-20 Semestro rezultatų suvestinėje nurodyta, kad ieškovės atliktas dalyko „(duomenys neskelbtini)“ egzaminas įvertintas 5 balais (silpnai).
Žemesnės instancijos teismas
18. 2020-01-09 dėstytojas R. V. surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ieškovė neteikė jokių pretenzijų jam 9 mėnesius po 2018-2019 metų pabaigos; po 2018-2019 mokslo metų pabaigos visi su atsiskaitymo užduotimi gauti laiškai su atliktų bylų duomenimis buvo ištrinti, siekiant atlaisvinti elektroninio pašto dėžutę, dėl ko jis negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovės laiško gavimo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ieškovė atliko jai priklausančią pareigą, siekdama išlaikyti dalyko „(duomenys neskelbtini)“ egzaminą, laiku išsiuntė dėstytojui laišką kartu su atlikta egzamino užduotimi; dėstytojas, matydamas, kad nepateiktas ieškovės darbas, turėjo informuoti apie tai ieškovę, ir pasiteirauti, kodėl jos darbas nepateiktas.
20. Siekiant nustatyti, kokias pareigas studijų procese turėjo ieškovė bei dėstytojas, ir ar tinkamai jas vykdė, aktualūs studijų procesą reglamentuojantys teisės aktai.
21. Mokslo ir studijų valstybinį reguliavimą nustatančiame Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta, kad studijos yra grindžiamos, be kita ko, akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimo, studentų asmeninio suinteresuotumo principais (3 str. 2 d. 4-5 p.).
22. Vadovaujantis to paties įstatymo 62 straipsnio 3 dalies 3 punktu, studentai privalo laikytis šio įstatymo, aukštosios mokyklos statuto ir vidaus tvarkos taisyklių. Pagal minėto įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 2 punktą, mokslo ir studijų institucijų personalas privalo atlikti savo institucijos statute (įstatuose) ir darbo sutartyse nustatytas pareigas.
23. Remiantis VDA Studijų reglamento 2.1.2.1, 2.1.2.2., 2.1.2.5, 2.1.2.7, 5.7.2 punktais, studentai privalo vykdyti pasirinktos studijų programos numatytas užduotis ir studijų sutarties reikalavimus, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, VDA statuto, Studijų reglamento, kitų studijas ir VDA vidaus gyvenimą reglamentuojančių aktų, laikytis akademinės drausmės ir vidaus tvarkos taisyklių, susipažinti su VDA tinklalapyje paskelbtais VDA teisės aktais, reglamentuojančiais studijas, studijų metu jais nuolat domėtis, susipažinti su visa VDA el. paštu siunčiama su studijomis susijusia informacija, nustatytu laiku pateikti darbus ir laikyti egzaminus. Aptartus studento įsipareigojimus atitinkančios nuostatos taip pat buvo įtvirtintos ir tarp ieškovės ir VDA sudarytos Studijų sutarties Nr. 2017/467 16.1-16.4 punktuose.
24. Pagal VDA Studijų reglamento 2.2.2.1-2.2.2.5 punktus, dėstytojai privalo laikytis VDA statuto ir Studijų reglamento reikalavimų, etikos kodekso, VDA vidaus tvarkos taisyklių, rektoriaus įsakymų, susijusių su studijų planavimu, organizavimu, vykdymu ir studijų rezultatų vertinimu, reikalavimų, numatytų studijų programose, studijų dalykų aprašuose.
25. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, į tai, kad studijos yra grindžiamos studentų asmeninio suinteresuotumo principu, tiek pagal Studijų reglamentą, tiek pagal Studijų sutartį ieškovė įsipareigojo vykdyti pasirinktos studijų programos numatytas užduotis, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovei taip pat atsirado ir bendro pobūdžio pareiga studijų procese domėtis studijų eiga, bendradarbiauti su dėstomų dalykų dėstytojais dėl su studijomis susijusių klausimų, rūpestingai ir atidžiai atlikti atitinkamų dalykų užduotis, įsitikinti, ar atliktas užduotis dėstytojai gavo, domėtis studijų procese atliktų užduočių įvertinimais.
26. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad iki pat 2019-10-22 (daugiau nei 9 mėnesius) ieškovė nesidomėjo, ar dėstytojui R. V. jos 2019-01-16 siųsta egzamino užduotis pasiekė dėstytoją, kokį įvertinimą ieškovė gavo už šią egzamino užduotį. Toks ieškovės neveikimas pripažintinas pažeidžiančiu aukščiau aptartas ieškovės, kaip studentės, bendrojo pobūdžio pareigas studijų procese. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybės, jog ieškovė išsiuntė laišką dėstytojui R. V., nurodydama, kad siunčia egzamino užduotį, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė tinkamai atliko savo, kaip studentės, pareigas studijų procese ginčo atveju, kadangi, kaip minėta, studentės pareigos studijų procese nepasibaigia vien egzamino užduoties išsiuntimu.
27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės 2019-01-16 dėstytojui siųstą darbą dėstytojas gavo ir darbas buvo neįvertintas dėl dėstytojo kaltės, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad R. V. neatliko savo, kaip dėstytojo, pareigų (CPK 178 str.).
28. Nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės teiginiu, kad dėstytojas, matydamas, jog nepateiktas ieškovės darbas, turėjo informuoti apie tai ieškovę, ir pasiteirauti, kodėl jos darbas nepateiktas. Kaip minėta, būtent ieškovė, o ne dėstytojas, turėjo pareigą įsitikinti, ar ieškovės siųstas darbas pasiekė dėstytoją. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėstytojui pagal įstatymą ar VDA vidaus teisės aktus būtų nustatyta pareiga domėtis, dėl kokių priežasčių studentai laiku nepateikia egzamino užduočių ir paraginti juos tai padaryti (CPK 178 str.). Nenustačius, kad dėstytojas turėjo tokią teisinę pareigą, nėra pagrindo pripažinti, kad jis šios pareigos neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės ir dėstytojo veiksmus/neveikimą studijų procese ginčo atveju, pagrįstai sprendė, kad studijų dalyko „(duomenys neskelbtini)“ egzamino užduotis dėstytojo buvo pripažinta kaip neatlikta ir neįskaityta dėl nepakankamo ieškovės atidumo ir rūpestingumo, kadangi pati ieškovė, išsiuntusi dėstytojui darbą, nesidomėjo ne tik tuo, ar darbą dėstytojas gavo, bet taip pat tuo, kaip jos darbas buvo įvertintas.
30. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus/neveikimą ieškovės atžvilgiu, kadangi apie skolą, atsiradusią neišlaikius dalyko „(duomenys neskelbtini)“ egzamino, informavo ieškovę tik 2019-10-22. Su šiuo ieškovės teiginiu nėra pagrindo sutikti.
31. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019-10-22 VDA „(duomenys neskelbtini)“ katedros koordinatorė E. Č. el. paštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad dekanatas informavo, jog ieškovė vis dar turi skolą iš dalyko „(duomenys neskelbtini)“ nuo praėjusio rudens. Vis dėlto, nėra pagrindo išvadai, kad tokiu būdu ieškovė buvo pirmą kartą tinkamai informuota apie nurodytą skolą.
32. Studentų informavimo apie studijų dalykų įvertinimus tvarka įtvirtinta VDA Studijų reglamento 5.7.10 punkte, pagal kurį egzamino įvertinimo rezultatus dalyką koordinuojantis dėstytojas arba jo įpareigotas asmuo suveda į VDA informacinę sistemą. Jokia kita oficiali studentų informavimo apie egzaminų rezultatus priemonė Studijų reglamente nenurodyta.
33. Remiantis aptartu Studijų reglamento punktu, studentų egzaminų įvertinimai suvedami ir skelbiami VDA informacinėje sistemoje. Atsižvelgiant į šios nutarties 23 punkto motyvus, ieškovė turėjo pareigą per protingą laiko tarpą pasitikrinti VDA informacinėje sistemoje įvestus studijų rezultatus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019-02-05 Studijų informacinėje sistemoje buvo įvesti duomenys, jog ieškovė neišlaikė dalyko „(duomenys neskelbtini)“ egzamino. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2019-02-05 dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių ji negalėjo prisijungti prie VDA informacinės sistemos ar prie jos prisijungus, duomenys apie dalyko „(duomenys neskelbtini)“egzamino įvertinimą nebuvo nurodyti (CPK 178 str.). Aptartos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nuo 2019-02-05 ieškovė turėjo galimybę, prisijungusi prie VDA informacinės sistemos, sužinoti studijų dalyko „(duomenys neskelbtini)“egzamino rezultatą. Taigi, skirtingai nei nurodė ieškovė, apie studijų dalyko „(duomenys neskelbtini)“ egzamino rezultatą VDA (per informacinę sistemą) pirmą kartą informavo ieškovę ne 2019-10-22, tačiau 2019-02-05. Aplinkybė, jog ieškovė VDA informacinės sistemoje nurodytų egzaminų rezultatų netikrino, nesudaro pagrindo išvadai, kad VDA neįvykdė savo pareigos informuoti ieškovę apie dalyko „(duomenys neskelbtini)“ egzamino rezultatą.
34. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovei, kaip ne pirmus metus aukštojoje mokykloje studijuojančiai studentei, turėjo būti aišku, kur ir kaip ji galėjo susipažinti su savo egzaminų rezultatais ir kitokiais būdais, pvz. konkretaus dalyko katedroje galima susipažinti su egzaminų žiniaraščiais, kreiptis į dėstytoją ir kt.
35. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė iki 2019-10-22 siekė pasinaudoti bent vienu iš būdu studijų rezultatams sužinoti (CPK 178 str.). Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė studijų rezultatų per protingą terminą nesužinojo dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir atidumo studijų procese. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad VDA tinkamai ir laiku informavo ieškovę apie studijų dalyko „(duomenys neskelbtini)“ egzamino rezultatą.
36. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė iki 2019-02-20 nelikvidavo 2018-2019 mokslo metų rudens semestre įgytos akademinės skolos iš studijų dalyko „(duomenys neskelbtini)“. Pasibaigus pavasario sesijai, o kartu ir 2018-2019 mokslo metams, buvo vykdoma VDA studentų rotacija pagal Vilniaus dailės akademijos studentų laikinajame rotacijos tvarkos apraše, patvirtintame 2017-04-19 Senato posėdžio Nr. S-2 nutarimu Nr. S-2/13, nustatytą tvarką.
37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 78 straipsnio 4 dalimi, gerai besimokančiu laikomas studentas, neturintis akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį. Pagal to paties straipsnio 5 dalį studentui, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto vertinamojo laikotarpio, ne ilgesnio kaip studijų metai, valstybės finansavimas studijoms išlieka, jeigu jis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus gero mokymosi kriterijus. Jeigu studentas neatitinka gero mokymosi kriterijų, jis netenka valstybės finansavimo, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį. Valstybės finansavimo studijoms netekęs studentas už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą.
38. Remiantis Vilniaus dailės akademijos studentų laikinojo rotacijos tvarkos aprašo, patvirtinto 2017-04-19 Senato posėdžio Nr. S-2 nutarimu Nr. S-2/13, 7 punktu, studentas, kurio pirmosios pakopos ir vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, pasibaigus studijų metams išlaiko valstybės finansavimą studijoms, jeigu jo studijų pasiekimai atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatytus gerai besimokančio studento studijų pasiekimų kriterijus, t. y. jis yra įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį rezultatų lygmenį. Vadovaujantis Laikinojo rotacijos tvarkos aprašo 8 punktu, studentas, kuris turi akademinių skolų arba kurio studijų pasiekimai atitinka slenkstinį lygmenį, netenka valstybės finansavimo studijoms, išskyrus 17 punkte numatytą atvejį.
39. Kadangi, kaip minėta, rotacijos vertinamuoju laikotarpiu ieškovė turėjo akademinę skolą iš 3 semestro studijų dalyko „(duomenys neskelbtini)“, ji teisėtai ir pagrįstai buvo įtraukta į rotaciją ir neteko valstybės finansuojamos vietos. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės veiksmai įtraukiant ieškovę į rotaciją ir pašalinant ieškovę iš valstybės finansuojamos vietos, pripažinti pagrįstais ir teisėtais, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pirmojo ieškinio reikalavimo (pripažinti atsakovės VDA veiksmus įtraukiant ieškovę E. R. į rotaciją neteisėtais).
40. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė pripažinti 2019-10-10 studijų sutarties, reg. Nr. 2017/467 priedą, sudarytą tarp atsakovės VDA ir ieškovės E. R., negaliojančiu (kaip sudarytą dėl suklydimo).
41. Vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.
42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014). Konkrečiu atveju vertinant, ar buvo suklydimas, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015. 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-969/2016, 33 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018, 52 punktas).
43. Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Taigi, tais atvejais, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Toks vertinimas siejamas su tuo, kad tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią. Nurodytos vertinimo gairės lemia tai, kad ir teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-219/2017 27 punktas).
44. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apie tai, kad po rotacijos neteko valstybės finansuojamos vietos ieškovė sužinojo dar iki sutarties priedo pasirašymo (2019-10-01), t. y. 2019-08-26, kai į ją kreipėsi VDA Vilniaus fakulteto Valstybės finansuojamų programų administratorė V. S.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iki sutarties priedo pasirašymo ieškovė nesutiko su jos perkėlimu į valstybės nefinansuojamą vietą po rotacijos, išreiškė poziciją kad toks perkėlimas yra nepagrįstas (CPK 178 str.).
45. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovei kilus neaiškumų, dėl kokių priežasčių ji yra įtraukta į rotaciją, ieškovė, prieš pasirašydama sutarties priedą dėl mokėjimo už studijas, turėjo pakankamai laiko ir galimybių šias priežastis išsiaiškinti. Ieškovei nesikreipiant į atsakovę dėl konkrečių jos rotaciją nulėmusių priežasčių nurodymo, atsakovė turėjo pakankamą pagrindą laikyti, jog ieškovei jos įtraukimo į rotaciją priežastys yra žinomos bei suprantamos ir ieškovė sutarties priedą pasirašė suprasdama jo teisines pasekmes.
46. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė požymių, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė ne dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių suklydo dėl esminių sutarties priedo sudarymo aplinkybių. Tokių požymių nenustačius, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Netenkinus ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pagrįstai buvo atmestas išvestinis ieškinio reikalavimas taikyti tokio sandorio negaliojimo teisines pasekmes.
47. Dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
48. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybės, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su studijų procesu aukštojoje mokykloje. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-31 sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
50. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, o atsakovė bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje priteisti neprašė, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės apeliantės E. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.