Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų D. Š. ir D. M. ir atsakovo V. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. Š. ir D. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai prašė: 1) įpareigoti atsakovą raštu paneigti ieškovų garbę ir orumą žeminančius teiginius, patalpinant atsiprašymą bei paskleistų duomenų paneigimą viešoje erdvėje – socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos apskrities bokso federacijos paskyroje: „Aš, V. M., 2016 m. gegužės 2 d. viešoje erdvėje rašydamas komentarus, teigdamas tikrovės neatitinkančius teiginius apie D. Š. ir pavadindamas jį „gondonu“, ,,mraz“ ir kitais necenzūriniais žodžiais, pasielgiau netinkamai ir neetiškai, kadangi tokie teiginiai neatitinka tikrovės, žemina D. Š. garbę bei orumą. Taip pat 2017 m. kovo 3 d. viešoje erdvėje rašydamas komentarus ir teigdamas, kad D. Š. ir D. M. yra: “aferistas, vagis, šeškė“, pasielgiau netinkamai ir neetiškai, kadangi tokie teiginiai neatitinka tikrovės, žemina D. Š. garbę bei orumą. Dėl tokio savo netinkamo elgesio (teiginių) D. Š. ir D. M. atsiprašau“; 2) priteisti iš atsakovo ieškovui D. Š. 2 000 Eur neturtinę žalą, ieškovui D. M. – 1 000 Eur neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19.8. Pagal teismų praktiką esminis kriterijus, leidžiantis atskirti žinią nuo nuomonės, yra galimybė paskleistus teiginius, žodžius patikrinti tiesos kriterijumi. Todėl atsakovo teiginiai turi būti pripažįstami žinia, o ne nuomone, kadangi teiginius apie vagystę galima patikrinti tiesos kriterijumi. Aplinkybė, jog ieškovas D. Š. buvo nuteistas už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, nesuteikia teisės kitiems asmenims teigti, kad asmuo yra padaręs ir kitas veikas, turinčias vienokio ar kitokio nusikaltimo požymių. Nei D. Š., nei D. M. niekada nebuvo teisti už vagystę ar kitus nusikaltimus nuosavybei.

19.10. Byloje yra duomenys, patvirtinantys ieškovų pasiekimus ir reikšmingą jų indėlį Lietuvos sporto pasaulyje. Todėl yra akivaizdu, kad ne dėl pačių komentarų turinio, kurio teismas nepripažino galinčiu padaryti didesnę žalą ieškovams, o tik dėl pačių ieškovų užsitarnauto autoriteto tarp Lietuvos bokso ir apskritai Lietuvos sporto organizacijų narių ieškovams nebuvo sukeltos skaudesnės pasekmės dėl atsakovo paskleistų tikrovės neatitinkančių bei necenzūrinių ir įžeidžiančių teiginių. Teismas, net ir nenustatęs sunkesnių ir skaudesnių pasekmių ieškovams dėl atsakovo veiksmų, turėjo pagrindą pripažinti visus atsakovo komentaruose jo surašytus teiginius (tiek paskleistus duomenis, tiek necenzūrinius žodžius) kaip itin įžeidžiančius ir kenkiančius ieškovų reputacijai bei turimam autoritetui Lietuvos sporto pasaulyje. Todėl teismas nepagrįstai ieškovų neturtinę žalą (patirtus vidinius išgyvenimus, patirtą emocinę įtampą, perskaičius minėtus komentarus) įvertino tik simboline 100 eurų pinigine išraiška.

20.4. Teismas gana išsamiai įvertino aplinkybę, kad ieškovo D. Š., kurio atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo šis nuteistas už tarpininkavimą kyšininkaujant, ir ieškovo D. M., kuriam už turto pasisavinimą teisme yra iškelta baudžiamoji byla, atžvilgiu panaudojimas žodžių „žiurkė“, „vagis“, „aferistas“ nėra akivaizdžiai įžeidžiantis garbę ir orumą. Reiškimas nuomonės apie asmenų, kurie nuteisti ar teisiami už turtinius ar korupcinius nusikaltimus, šiuo konkrečiu atveju neviršija nuomonės reiškimo moralinių ribų. Asmens teistumas už korupcinius ir turtinius nusikaltimus suponuoja neigiamą visuomenės požiūrį į tokius žmones, kaip į savanaudžius. Todėl atsakovo komentare atsispindintis ieškovų įvardinimas vagimis, aferistais šiuo atveju atitinka valstybės požiūrį į šių asmenų veiksmus.

20.6. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes neteisingai įvertino šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį ir proporcijas. Reiškiant ieškinį dėl žalos priteisimo, tame tarpe ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos nuo pareikštos žalos reikalavimo sumos. Todėl, nors reikalaujama neturtinės žalos, procesine prasme ginčas yra turtinis ir bylinėjimosi išlaidos skaičiuotinos nuo pareikštos žalos sumos, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai. Todėl atmetus reikalavimus dėl paneigimų (atsiprašymų) paskelbimo viešojoje erdvėje, o likusią ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo D. Š. atžvilgiu patenkinus tik 5 procentais, o D. M. – 10 procentų, atitinkamai turi būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos, tai yra ieškovui D. Š. galėjo būti priteista 15,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, o D. M. – 48,40 Eur. Atitinkamai atsakovui iš D. Š. turėjo būti priteista 390 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš D. M. – 380 Eur.

21.1. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, galinčių pagrįsti jo nurodomas aplinkybes, kad tarp ieškovų ir atsakovo tėvo kilo teisinis ginčas, pats ieškovas D. Š. nepagarbiai atsiliepė apie atsakovo tėvą, ieškovai yra teisti ar teisiami už turtinius ar korupcinius nusikaltimus. Be to, šios aplinkybės neatitinka tikrovės, nes tarp ieškovų ir atsakovo tėvo nėra kilęs ir nėra nagrinėjamas joks teisinis ginčas, nei D. Š., nei D. M. nėra niekur ir niekada nepagarbiai atsiliepę apie atsakovo tėvą. D. Š. tiesiog pateikė savo vertinimą, kad atsakovo tėvo kompetencija vadybos ir valdymo srityje nėra pakankama eiti pareigas (duomenys neskelbtini). Jei šis vertinimas subjektyviai iššaukė atsakovo norą atsikirsti ieškovui D. Š., tai akivaizdu, kad atsakovas tai padarė visiškai neadekvačiai ir įžeidžiančiai. Tikrovės neatitinkanti aplinkybė yra tai, kad ieškovai neva yra teisti ar teisiami už turtinius nusikaltimus. Ieškovas D. Š. niekada neginčijo ir neslėpė, kad prieš 7 metus buvo nuteistas, tačiau tik už korupcinio pobūdžio veiką. Tuo tarpu D. M. apskritai nėra teistas už kokią nors veiką ir net nėra teisiamas.

21.3. Atsakovo teiginiai, apie tai, kad ieškovai jo žodžius suprato jiems priimtiniausia reikšme, vertintini tik kaip gynybinė atsakovo pozicija, kuri neparemta jokiais įrodymais. Nors ieškovams rusų kalba nėra gimtoji, tačiau abu ieškovai yra gerai mokantys šnekamąją rusų kalbą. Šiuo atveju tiek atsakovas, būdamas rusakalbis, gerai suprato ieškovams skirtų žodžių įprastines tiesiogines reikšmes, tiek ieškovai, mokėdami rusų kalba, aiškiai suprato tokias šių žodžių reikšmes, kurias atsakovas šiems žodžiams suteikė, tai yra ieškovų garbės ir orumo žeminimo reikšmes. Todėl ieškovai ieškinyje teisingai įvertino atsakovo jiems adresuotų žodžių reikšmes, jų pobūdį ir tikslą – įžeisti ir pažeminti ieškovų garbę ir orumą.

21.4. Atsakovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįsti CPK nuostatomis ir aktualia teismų praktika. Atsakovas neatkreipė dėmesio, kad ieškovai reiškė du savarankiškus ir kartu savo rūšimi skirtingus reikalavimus – neturtinį reikalavimą ir turtinį reikalavimą. Esant keliems savarankiškiems ir kartu savo rūšimi skirtingiems reikalavimams, bylinėjimosi išlaidos proporcingai paskirstomos vertinant pačių tenkintų ir atmestų reikalavimų skaičių, o ne atitinkamo reikalavimo tenkintos ir atmestos dalies procentinę išraišką. Šią išvadą patvirtina ir aktuali teismų praktika. Tuo tarpu atsakovo minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 buvo nagrinėjami tik turtiniai reikalavimai (dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo), todėl šioje nutartyje suformuluoti išaiškinimai netaikytini pagal ieškovų ieškinį pradėtoje civilinėje byloje.

22. Atsakovas V. M. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškovų D. Š. ir D. M. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

23. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo už ieškovų garbės ir orumo įžeidimą ir atmestas ieškovų reikalavimas dėl viešo atsakovo komentarų paneigimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

24. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas S. B. „Facebook“ paskyroje įkeltą internetinio portalo www.15min.lt straipsnį „Opozicijos kirčių sulaukęs bokso federacijos prezidentas D. Š. smogė atgal“ 2016 m. gegužės 3 d. pakomentavo tokiais žodžiais: ,,D. Š. ti vobse gondon kto takoi stob obsuzdat na kakom jazike i kak razgovarivat M.? provaravalsia u sebia na rabote v svojo vremia tak tebia za ruku priveli v federacijų, tak ti mesto togo stob blagodarnim bit, prigrel takuju ze krisu kotoraja voruet u svoix“ (el. b. t. I, l. 11). Vertimas į lietuvių kalbą: D. Š., tu apskritai gondonas. Kas tu toks, kad svarstytum, kokia kalba ir kaip turi kalbėti M.. Apsivogei savo darbe savo laiku, tave už rankos atvedė į federaciją, tai tu užuot padėkojęs, priglaudei tokią pačią žiurkę, kuri vagia iš saviškių“ (el. b. t. I, l. 13).

25. Atsakovas Vilniaus apskrities bokso federacijos Facebook paskyroje patalpintą 2017 m. kovo 3 d. internetinio portalo www.alfa.lt straipsnį „Suktybės: Lietuvos bokso federacijos rinkimų konferencija pripažinta neteisėta“ pakomentavo žodžiais: „Gandonas, aferistas ir vagis tas š. ir jo šeškė m.“ (el. b. t. I, l. 19). Ieškovai taip pat pateikė duomenis, jog atsakovas Lietuvos bokso federacijos „Facebook“ paskyroje įkėlė komentarą: „@d. š. cio gondon ocko zim zim cto komentarii udaliaes i srazu v ciornij spisok vnosis :)) cmoskin kak u tebia vobse jazik povernulsia na celoveka gnat za spinoi kotorij 20 let iz doma dengi nios v etot ne komu ne nuznij sport, plius zastavlial menia pokupat perciatki i meski i ptemii platit boksioram kogda eto dolzen bil delat ti mraz, i posle etogo u tebia gondona povoracivaetsia jazik ctoto govorit, ti gondon etomu celoveku ruki dolzen celovat“ (el. b. t. I, l. 127 - 128). Vertimas į lietuvių kalbą: „D. Š....gondonas...kodėl komentarus pašalinai ir iškarto į juodą sąrašą įrašai... Kaip tau apskritai liežuvis apsiverčia „gnat“ (kalbėti) už nugaros apie žmogų, kuris 20 metų iš namų nešiojo pinigus į niekam nereikalingą sportą, plius vertė mane pirkti pirštines ir maišus ir premijas mokėti boksininkams, kada tu turėjai tai daryti, tu, bjaurybe, ir po to tau, gondonui, liežuvis apsiverčia kažką sakyti apie žmogų. Tu, gondone, turi rankas bučiuoti tam žmogui“ (el. b. t. I, l. 13).

26. Nagrinėjamoje byloje atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo buvo priteista ieškovams po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, jog žodžiai, kuriais jis apibūdino ieškovus, nebuvo keiksmažodžiai ar necenzūriniai, jie neturi įžeidžiančios prasmės. Tuo tarpu ieškovai apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta įpareigoti atsakovą raštu paneigti žeminančius ieškovų garbę ir orumą teiginius, taip pat sumažinta prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimas iki 100 Eur.

Dėl atsakovo komentarų apie ieškovus vertinimo

27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 2.24 straipsnį asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma tokių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Ieškovas privalo įrodyti pirmuosius tris juridinius faktus. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovui tenka pareiga įrodinėti paskleistų teiginių atitikimą tikrovei.

28. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovas, viešai išreikšdamas savo nuomonę apie ieškovus, tai padarė netinkamai, nes nuomonė buvo pareikšta neetiškai ir užgauliu būdu, todėl pripažino, jog už tokios nuomonės pareiškimą atsakovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Pirmos instancijos teismas detaliai aiškinosi atsakovo komentaruose apie ieškovus pavartotų žodžių „gondonas“, „mraz“, „krisa“, „šeškė“, „aferistas“, „vagis“ reikšmę, jų pavartojimo kontekstą, taip pat atsižvelgė į byloje nustatytą faktinę aplinkybę, jog ieškovas, D. Š., iš tiesų buvo teistas už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką.

29. Pažymėtina, jog ieškovai byloje yra pateikę Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros profesorės E. L. 2017 m. gegužės 31 d. Lingvistikos specialisto išvadą (toliau – Išvada), kurioje buvo pateiktas atsakovo pavartotų žodžių ir sakinių vertimas į lietuvių kalbą, taip pat atskleista šių žodžių prasmė, reikšmė ir vartojimas šnekamojoje kalboje, jų supratimas ir jais skleidžiamas informacijos pobūdis (el.b., t. I, l. 12-17). Išvadoje nurodyta, jog žodžiai „gondon“, „krysa“ („žiurkė“), „mraz“ („bjaurybė/šlykštybė“) yra žeminantys ir menkinantys žmogų. Žodis „šeškė“ – nevartojamas lietuvių kalboje. Tai yra rusų šnekamojoje kalboje naudojamo žargono „šesterka“ ekvivalentas. „Šesterka“ priklauso kriminaliniam žargonui ir reiškia „liokajus“, „padlaižūnas“. Kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti šią Išvadą, neprašė skirti teismo lingvistinės ekspertizės, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šia Išvada, jog atsakovo pavartoti žodžiai, kuriais jis apibūdino ieškovus yra keiksmažodžiai.

30. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi lietuvių kalbos žodynuose nurodytomis jo komentaruose pavartotų ir į lietuvių kalbą išverstų žodžių reikšmėmis. Tačiau autentiškas komentarų tekstas buvo rašytas rusų kalba, todėl analogiškos lietuviškų žodžių reikšmės šiuo atveju negali tiksliai perteikti paprastai rusų kalboje tam tikram žodžiui priskiriamų reikšmių. Be to, ir lietuvių kalboje atsakovo cituojamuose žodynuose žodžių „žiurkė“, „gandonas“, „bjaurus“ reikšmės, skirtos apibūdinti asmenį, yra taip pat menkinančios ir įžeidžiančios. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog yra sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę už ieškovų garbės ir orumo įžeidimą.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą raštu paneigti ieškovų garbę ir orumą žeminančius teiginius

31. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės. Taigi iš dalies sutiktina su ieškovų apeliacinio skundo argumentu, jog paskleistų žinių paneigimo galima reikalauti ir tada, kai jas paskleidė ne visuomenės informavimo priemonė. Taip pat sutiktina su ieškovais, jog „Facebook“ paskyromis naudojasi ir komentarus jose stebėti gali didelė visuomenės dalis, nagrinėjamu atveju Lietuvos bokso federacijos „Facebook“ paskyrą stebi apie 12 000 nuolatinių naudotojų. Taigi atsakovo komentarus apie ieškovus galėjo perskaityti nemaža dalis žmonių. Tačiau pirmos instancijos teismas atsisakė taikyti viešo paneigimo asmens teisių gynimo būdą ne tik dėl aplinkybės, jog komentarus paskleidė ne visuomenės informavimo priemonė, bet ir dėl kitų nustatytų aplinkybių.

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog esminė aplinkybė, kurią teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, yra tai, kad atsakovo komentarai vertintini ne kaip apie ieškovus paskleisti duomenys, o kaip nepagarbiais ir įžeidžiančiais žodžiais išreikšta atsakovo subjektyvi negatyvi nuomonė apie juos. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog tokiems atsakovo teiginiams, kaip „vagis“, „aferistas“, „provaravalsia u siebia na rabote v svojo vremia“ (apsivogei darbe savo laiku), yra tikrovės neatitinkantys teiginiai, žeminantys asmens garbę ir orumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovų argumentais.

33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

35. EŽTT praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

36. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja tikra faktinė aplinkybė, jog ieškovas D. Š. iš tiesų buvo teistas už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pat yra duomenų, jog ginčijamų komentarų patalpinimo metu buvo kreiptasi ir į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl galimų ieškovų padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (el.b., t. I, l. 105-120). Pažymėtina, jog atsakovas nėra teisininkas, todėl negalima reikalauti, jog jo komentarai atitiktų BK apibrėžtų nusikalstamų veikų apibrėžimus. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog bendrame atsakovo komentarų ir minėtų faktinių aplinkybių kontekste apibūdinimais „vagis“, „aferistas“ atsakovas tik siekė parodyti neigiamą ieškovo kaip asmenybės vertinimą.

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovų reikalaujamo paneigimo Lietuvos bokso federacijos „Facebook“ paskyroje paskelbimo atveju vėl viešai būtų kartojami tie patys įžeidžiami ir užgaulūs žodžiai, nevartotinos viešumoje formuluotės, todėl tinkamai neatliktų savo funkcijos ieškovų pažeistų asmeninių teisių gynimo prasme. Todėl sutiktina, jog pirmos instancijos teismo pasirinktas neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra tinkamiausias ir proporcingas ieškovų pažeistų teisių gynimo būdas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

38. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo už duomenų, žeminančių jo garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės, paskleidimą gali reikalauti atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

39. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuluotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

40. Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

41. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Žmogaus teisių konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemas (žr. pvz., EŽTT 2012 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Krone Verlag GmbH prieš Austriją, peticijos Nr. 27306/07, par. 58; 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Armonienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36919/02, par. 45-47; 2012 m. spalio 25 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje V. ir P. prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, par. 110).

42. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).

43. Nagrinėjamoje byloje ieškovai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigdami, jog teismas neatsižvelgė į itin žeminantį ir paniekinantį atsakovų komentarų pobūdį, į ieškovų žinomumą ir nuopelnus Lietuvos bokso srityje, į tai, jog atsakovo komentarai apie ieškovus sukėlė pakankamai didelę grėsmę jų reputacijos vertinimui kitų asmenų akyse. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovų argumentais. Pažymėtina, jog ieškovai nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių rašytinių įrodymų, tai yra nepagrindė, kad dėl atsakovo komentarų kas nors būtų viešai suabejojęs ieškovų tinkamumu eiti (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini).

44. Pripažintina, jog su atsakovų komentarų turiniu galėjo susipažinti nemažas kiekis bokso sporto gerbėjų, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, jog patys komentarai galėjo neigiamai paveikti „Facebook“ paskyros stebėtojų nuomonę apie ieškovus. Pažymėtina, jog ieškovai pateikė teismui tik tas „Facebook“ paskyros atvaizdo kompiuterio bei telefono ekrane nuotraukas, kuriose buvo patalpintas atsakovo komentaras. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kokia buvo kitų straipsnio skaitytojų reakcija į atsakovo komentarus, tai yra – ar jiems buvo pritariama, ar su atsakovu buvo diskutuojama, ar pateikiama priešinga nuomonė. Byloje yra matyti tik vieno iš komentatoriaus įspėjimas atsakovui „nesimėtyti tokiomis frazėmis“ (el.b., t. I, l. 19). Todėl konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo komentarai nesukėlė didesnės žalos ieškovų reputacijai, o 100 Eur kompensacija kiekvienam iš ieškovų yra pakankamas jų pažeistų teisių atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog savo sprendimu patenkino pusę ieškovų reikalavimų, tai yra atmetė reikalavimą dėl viešo paskleistų duomenų paneigimo ir patenkino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovams priteisė po 50 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 50 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

46. Pažymėtina, jog pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas neturtinės žalos dydį nustato teismas, todėl nepaisant mažesnio, negu ieškovai reikalavo, žalos dydžio priteisimas vis tiek reiškia šio reikalavimo patenkinimą. Atsakovas byloje remiasi kasacinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 išaiškinimais, tačiau šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovai reiškė reikalavimą tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl vadovautis atsakovo nurodyta teismų praktika negalima. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

47. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

49. Kadangi abiejų bylos šalių apeliaciniai skundai atmestini, šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinio proceso metu, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.