- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-17
- Bylos Nr.
- e2-907-934/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00593-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Suinteresuotas asmuo
- A. C.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria apribota suinteresuoto asmens A. C. teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu trejiems metams, priimtos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kepyklos projektas“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kepyklos projektas“ (toliau – atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija „Nemokumo sprendimas“ (1 t., b. l. 17–20). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 24 d. Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi nutarta atsakovę likviduoti dėl bankroto (2 t., b. l. 86–88).
2. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, pareiškėja, kreditorė) pateikė teismui prašymą apriboti buvusios atsakovės vadovės A. C. (toliau – ir suinteresuotas asmuo, buvusi bendrovės vadovė) teisę iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu už pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (DOK-15297).
Šalies argumentai
3. Prašyme nurodė, kad atsakovės vadove nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. buvo A. C. UAB „Kepyklos projektas“ buvo nemoki – negalėjo vykdyti prievolių, jos turimi įsipareigojimai jau 2023 metais viršijo turto vertę. 2024 m. kovo 1 d. atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 6 184,32 Eur (dėl 9 255,70 Eur skolos buvo sudaryta mokestinė paskolos sutartis (toliau – MPS), kuri, atsakovei nevykdant įsipareigojimų, buvo nutraukta), 2024 m. gegužės 1 d. – 9 509,38 Eur (skola pagal MPS – 3 530,94 Eur), 2024 m. liepos 1 d. – 14 590,52 Eur, 2024 m. rugsėjo 1 d. – 18 793,36 Eur, 2024 m. lapkričio 1 d. – 21 053,45 Eur. Nuo 2024 m. gegužės 9 d. atsakovės atžvilgiu vykdytas priverstinis nepriemokos išieškojimas. Atsakovės vadovė žinojo apie įmonės finansinę situaciją bei didėjančius įsipareigojimus valstybei, tačiau neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti atsakovės nemokumo procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi kreditorės prašymą patenkino iš dalies ir apribojo atsakovės buvusios vadovės teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (2 t., b. l. 189–192).
5. Teismas nusprendė, kad jau 2023 m. gruodžio 31 d. UAB „Kepyklos projektas“ pagal balanso duomenis buvo nemoki (įsipareigojimai 1,8 karto viršijo turimo turto vertę) (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
6. Teismas padarė išvadą, kad bendrovė 2024 m. negalėjo vykdyti ir nevykdė savo turtinių prievolių kreditoriams, įsiskolinimų dydis 2024 m. didėjo, t. y. įmonė buvo nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Kreditoriai taikė priverstinio išieškojimo priemones: VMI – nuo 2024 m. gegužės 9 d., VSDFV – 2024 m. rugpjūčio 26 d., tačiau nepavyko išieškoti skolų, taip pat dėl UAB „Kepyklos projektas“ nevykdymo buvo nutraukta ir mokestinė paskolos sutartis, antstolių kontorose vykdomosios bylos taip pat pradėtos vykdyti 2024 m. Nors buvusi bendrovės vadovė ir ėmėsi aktyvių veiksmų ieškant sprendimų dėl mokestinių nepriemokų įvykdymo – buvo sudaryta MPS, tačiau ši sutartis nebuvo vykdoma, dėl to VMI buvo nutraukta 2024 m. rugsėjo 20 d. Į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei 2024 m. gruodžio 5 d. kreipėsi VSDFV Kauno skyrius. Teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą. Teismas nutartyje nurodė, kad UAB „Kepyklos projektas“ įsiskolinimas VSDF 2024 m. gruodžio 4 d. sudarė 24 451,09 Eur, priverstine tvarka įsiskolinimo išieškoti nepavyko. 2025 m. sausio 6 d. atsakovės mokestinė nepriemoka sudarė 20 977,95 Eur. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių atsakovė neturi.
7. Teismas nusprendė, kad, įvertinusi tuo metu buvusią atsakovės finansinę situaciją, šios jau kurį laiką buvusį negebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus, apyvartinių lėšų nebuvimą, buvusi bendrovės vadovė turėjo pareigą spręsti dėl bankroto bylos inicijavimo, turėjo suprasti, kad priešingi veiksmai pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių teises bei dar labiau blogina finansinę padėtį, tačiau to nepadarė.
8. Teismas konstatavo, kad egzistuoja JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos ir yra pagrindas apriboti buvusios bendrovės vadovės teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas. Byloje nustatytas buvusios bendrovės vadovės neteisėtas neveikimas bei sąmoningas tokio elgesio pasirinkimas, tai patvirtina jos elgesio pavojingumą ir grėsmę skaidriam verslui.
9. Teismas, įvertinęs buvusios bendrovės vadovės padarytų imperatyvių teisės normų pažeidimų pobūdį, taip pat vadovaudamasi teisingumo ir sąžiningumo principais, nusprendė esant pakankamą ir proporcingą pagrindą 3 metus apriboti buvusios bendrovės vadovės teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (JANĮ 13 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Suinteresuotas asmuo A. C. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti, priteisti iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui šios patirtas išlaidas teisinei pagalbai, grąžinti apeliantei 57 Eur žyminį mokestį (3 t., b. l. 1–8). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas, spręsdamas dėl tyčinio pareigų nevykdymo ar kreditorių teisių pažeidimo, netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Teismas nutartį grindė tik formaliu faktu, kad bendrovės finansinė padėtis 2023 m. pabaigoje ir 2024 m. pablogėjo, todėl buvusi bendrovės vadovė turėjo pareigą inicijuoti bankroto procesą. Tačiau teismas neįvertino bendrovės vadovės veiksmų, kurie rodo jos pastangas nuosekliai mažinti bendrovės įsipareigojimus ir išvengti įmonės bankroto.
10.2. Teismo akcentuota vienintelė aplinkybė, jog atsakovės 2023 m. gruodžio 31 d. turėtas turtas sudarė 61 002 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 110 389 Eur., t. y. 1,8 karto viršijo turimo turto vertę, negali būti vertinama kaip esminė, sukelianti įmonės vadovei pareigą nedelsiant inicijuoti įmonės bankroto bylą, nevertinant nei įmonės verslo specifikos, nei nuoseklios įmonės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų mažėjimo tendencijos. Kaip patvirtina viešųjų registrų duomenys, 2021–2023 metų laikotarpiu atsakovės pajamos išaugo 172 procentų (nuo 298 208 Eur iki 515 666 Eur), o skolos sumažėjo 43 procentais (nuo 192 886 Eur iki 110 389 Eur). Teismas neatsižvelgė, kad bendrovė nuo pat jos įsteigimo (2015 m. lapkričio 26 d.) veikė specifiniame verslo segmente – užsiėmė konditerijos gaminių (kepinių) gamyba ir prekyba, kuriame egzistuoja ciklai, sąlygojantys ženklius pajamų svyravimus (padidėjimą) ir suteikiantys finansines galimybes bendrovei spręsti skolų mažinimo klausimus.
10.3. Neegzistuoja objektyvios ir teisės aktų reikalaujamos sąlygos taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sankciją. Nėra pagrindo teigti, kad buvusi bendrovės vadovė piktybiškai ar sąmoningai nevykdė pareigos inicijuoti nemokumo procesą. Priešingai, jos vadovavimo bendrovės laikotarpiu buvo imamasi veiksmų kreditoriams tenkinti (pasiektas susitarimas su VMI), o sprendimas dėl bendrovės nemokumo procedūros inicijavimo buvo priimtas jau po suinteresuoto asmens vadovavimo laikotarpio pabaigos.
10.4. Teismo priimtas sprendimas apriboti buvusios bendrovės vadovės teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu. Sprendžiant dėl buvusios bendrovės kaltės ir sąmoningo vilkinimo inicijuoti bendrovės bylą, svarbios yra ir aplinkybės, nustatytos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-218-814/2025. Išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje buvo sprendžiamas buvusios bendrovės vadovės administracinės atsakomybės klausimas dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio pagrindu, tačiau tiek minėtoje administracinio nusižengimo byloje, tiek šioje civilinėje byloje buvo tiriami ir vertinami buvusios bendrovės vadovės veiksmai, nuosekliai mažinant bendrovės skolinius įsipareigojimus ir siekiant išsaugoti bendrovės veiklą. Tai rodo, kad buvusi bendrovės vadovė ėmėsi aktyvių veiksmų ieškant sprendimų dėl mokestinių nepriemokų įvykdymo – ji nebuvo pasyvi ar aplaidi vadovė ir nevengė spręsti bendrovės turimų įsipareigojimų klausimus. Minėtoje administracinio nusižengimo byloje VMI pateikė duomenis, kokius mokėjimus atliko bendrovė kreditoriams (tame tarpe ir VMI) po šioje byloje Kauno apygardos teismo akcentuotos 2023 m. gruodžio 31 d. „nemokumo dienos“: per laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. bendrovės pajamos sudarė 134 113,49 Eur, išlaidos – 134 794,53 Eur. Per nurodytą laikotarpį VSDFV pervesta 35 310,58 Eur, VMI – 30 334,88 Eur, bendrovės darbuotojams išmokėta 69 542,77 Eur darbo užmokesčio, 4 921,27 Eur išmokėta avanso, bendrovė kitiems tiekėjams (kreditoriams) apmokėjo sąskaitų-faktūrų 47 724,894 Eur sumai; per laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. spalio 25 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokestinę nepriemoką bendrovė sumažino nuo 3 502,94 Eur iki 389 Eur. Per laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) mokestinę nepriemoką bendrovė sumažino nuo 2 140,13 Eur iki 531,77 Eur. Kauno apylinkės teismas minėtoje administracinio nusižengimo byloje, įvertinęs aplinkybes, kad buvusi bendrovės vadovė dėjo pastangas ir iš dalies dengė susidariusią mokestinę nepriemoką, nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo, nusprendė, kad minimalios įstatymo numatytos baudos skyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas nuobaudos paskirčiai, todėl buvusiai bendrovės vadovei paskyrė daug mažesnę nei ANK 120 straipsnyje numatyta minimali bauda, 400 Eur baudą.
10.5. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymas priklauso ir nuo šiame straipsnyje numatytų pareigų pažeidimo sukeliamų pasekmių, todėl teismas, atsižvelgdamas į prašomos taikyti sankcijos išimtinumą, turėjo nustatyti ir įvertinti bendrovės nemokumo proceso neiniciavimo laiku įtaką nemokumo proceso vykdymui, kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Taip pat turėjo nustatyti išimtines aplinkybes, kurios pateisintų pačios griežčiausios sankcijos taikymą. Nagrinėjamu atveju nei pareiškėja, nei teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, taip pat aplinkybių, kad buvusios vadovės laiku neįvykdytas įpareigojimas būtų turėjęs įtakos nurodytų veiksmų bankroto procese atlikimui ar sukėlęs sunkias pasekmes nemokumo procesui, kurios leistų taikyti pačią griežčiausią sankciją buvusiai vadovei.
10.6. Svarbi aplinkybė, į kurią būtina atsižvelgti, vertinant buvusios bendrovės vadovės veiksmų teisėtumą ir atsakomybės apimtį, yra ta, kad VMI pranešimą apie ketinimą inicijuoti bendrovės nemokumo procesą išsiuntė tik 2024 m. gruodžio 9 d., t. y. jau po to, kai ji buvo atleista iš bendrovės vadovės pareigų.
10.7. Nors apeliantė mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų pripažinti ją padarius JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą, tačiau prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti, ar teismo skirta sankcija ir laikotarpis yra pagrįsti ir teisingi. Teismas nemotyvavo ir nepagrindė, kodėl buvusios bendrovės vadovės atžvilgiu taiko būtent 3 metų apribojimą eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismas neanalizavo ir nepasisakė, kodėl nagrinėjamu atveju negalima taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatyto minimalaus laikotarpio (1 metų) poveikio priemonės arba, atsižvelgiant į byloje nustatytas individualias aplinkybes (buvusios bendrovės vadovės aktyvius veiksmus nuosekliai mažinant bendrovės įsipareigojimus, ieškant sprendimų dėl mokestinių nepriemokų įvykdymo, nebūnant pasyviai ar aplaidžiai vadovei ir nevengiant spręsti bendrovės turimų įsipareigojimų klausimus), iš viso netaikyti sankcijos.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į suinteresuoto asmens A. C. atskirąjį skundą pareiškėja (kreditorė) VMI prašo atskirąjį skundą atmesti (3 t., b. l. 19; DOK-21772). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad, objektyviai įvertinus tuo metu buvusią atsakovės finansinę situaciją, bendrovės jau kurį laiką buvusį negebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus, apyvartinių lėšų nebuvimą, buvusi bendrovės vadovė turėjo pareigą spręsti dėl bankroto bylos inicijavimo, turėjo suprasti, kad priešingi veiksmai pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių teises bei dar labiau blogina finansinę padėtį, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantės nurodytos priemonės, kuriomis ji, apeliantės teigimu, siekė išsaugoti atsakovės veiklą, buvo neveiksmingos. Apeliantė nesugebėjo atkurti bendrovės mokumo, nes skolos VMI ženkliai didėjo.
Šalies argumentai
11.2. Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės dėl pastangų ir siekio išsaugoti bendrovės veiklą vertintinos kaip gynybinė pozicija. Priešingu atveju, jeigu bet kokie bendrovės vadovo veiksmai būtų pripažįstami pastangomis atkurti mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti vadovams piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų bendrovės mokumui atkurti.
11.3. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų apsaugoti kreditorius ir inicijuoti nemokumo procesą. Aplinkybė, kad apeliantė siekė išsaugoti ir tęsti bendrovės veiklą, o ne iš karto paduoti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepaneigia jos atsakomybės JANĮ 5 straipsnio 1 punkto prasme.
11.4. Apeliantė pažeidė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytą pareigą, o tokiu atveju neįmanoma paneigti ir JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje 1 punkte įtvirtintos sąlygos egzistavimo. VĮ „Registrų centras“ 2024 m. gegužės 31 d. pateiktos, buvusios bendrovės vadovės pasirašytos, bendrovės finansinės ataskaitos už 2023 m. patvirtina, kad buvusi bendrovės vadovė žinojo, kad jau nuo 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki, tačiau neįvykdė jai įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip užtikrinti bendrovės bei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų į kuo didesnę apsaugą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrinęs, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos VMI prašymas apriboti apeliantės, buvusios LUAB „Kepyklos projektas“ vadovės, teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu trejus metus. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023).
17. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-218-814/2025 VMI pateiktą 2025 m. balandžio 10 d. VMI raštą „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame pateikta informacija apie, apeliantės teigimu, buvusios bendrovės vadovės aktyvius veiksmus nuosekliai mažinant bendrovės įsipareigojimus po 2023 m. gruodžio 31 d.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, prašomų prijungti duomenų sąsajumą su ginčo dalyku, taip pat į tai, kad pareiškėjai naujai teikiamas įrodymas žinomas, pareiškėja pati jį yra parengusi, taip pat turėjo galimybę pasisakyti dėl jo, nenustatęs piktnaudžiavimo teise fakto, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, nutaria pateiktus duomenis priimti ir esant poreikiui vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis).
Dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos poveikio priemonės (ne)taikymo ir jos (ne)proporcingumo
19. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad UAB „Kepyklos projektas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. lapkričio 30 d., įmonės vadove nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo A. C. (1 t., b. l. 2–5).
20. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 dalį juridinio asmens vadovas turi pareigą inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte taip pat nustatyta, kad, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 8 straipsnyje nustatyta nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, tvarka.
21. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos alternatyvios sąlygos, todėl teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę eiti pareigas, esant bent vienai iš nurodytų sąlygų.
22. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje diskvalifikavimas (arba apribojimas vadovui eiti juridinio asmens vadovo pareigas) suprantamas kaip sankcija, poveikio ir kontrolės priemonė, kuria siekiama įvairių, kompleksinių tikslų: 1) bendrosios prevencijos, kuri pasireiškia per visuomenės žinojimą, kad yra taikoma atsakomybė už netinkamą ir nesąžiningą elgesį, ir kartu suvokiant, kad visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir kreditoriai, kontrahentai, yra saugomi nuo nesąžiningų vadovų veiksmų; 2) individualiosios prevencijos, kuria siekiama paveikti asmenis, jog šie laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir vėl neatliktų teisės pažeidimų, apriboti asmeniui galimybę daryti naują veiką tada, kai jam yra ribojama teisė eiti vadovaujančias pareigas; 3) teisingumo principo įgyvendinimo, reiškiančio, kad kiekvienam asmeniui turi būti paskirta sankcija individualiai išnagrinėjus faktines aplinkybes; 4) nubaudimo tikslo, kai sankcija yra realiai paskiriama ir kyla neigiami jos padariniai. Šios sankcijos taikymo esmė ir tikslas – išlaikyti aukštus įmonių veiklos standartus, kurie yra neatsiejamai susiję ir su įmonių socialine atsakomybe, užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui įmonių valdymo srityje (Audronė Balsiukienė „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): 452–475; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022).
23. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju JANĮ 13 straipsnio 2 dalis) nustatyta poveikio priemonė (teisės apribojimas) yra ne teismo nuobauda, o sui generis (savita) bankroto bylą nagrinėjančio teismo civilinio proceso tvarka taikoma poveikio priemonė, užtikrinanti ne tik procesinių, bet ir materialinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020).
24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus juridinio asmens vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-443-881/2020; 2022 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-795-910/2022 29 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sąlygų apeliantės atžvilgiu taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sankciją dėl toliau nurodomų motyvų.
26. Pirma, apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad bendrovė jau 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Šią išvadą patvirtina bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartyje, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, nurodė, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą pateikti už 2023 m. Bendrovės 2023 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis atsakovė 2023 m. gruodžio 31 d. turėjo 61 002 Eur vertės turto, iš jo – 49 208 Eur vertės ilgalaikio turto ir 11 794 Eur vertės trumpalaikio turto (9 207 Eur atsargų ir 2 587 Eur pinigų), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 110 389 Eur, t. y. 1,8 karto viršijo turimo turto vertę (1 t., b. l. 17–20).
27. Antra, atsakovės VĮ „Registrų centras“ 2024 m. gegužės 31 d. pateiktos buvusios bendrovės vadovės pasirašytos finansinės ataskaitos už 2023 m. patvirtina, kad pastaroji vėliausiai 2024 m. gegužės 31 d. žinojo apie bendrovės nemokumą (CBP-593 priedai; 1 t., b. l. 3). Priešingų duomenų byloje nėra. Taigi, apeliantė, vėliausiai nuo 2024 m. gegužės 31 d., žinodama apie bendrovės nemokumą, nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos pareigos, bendrovei tapus nemokia, nedelsiant inicijuoti bendrovės nemokumo procesą. Apeliantės kaip įmonės vadovės pareigos, vėliausiai nuo 2024 m. gegužės 31 d. žinant apie bendrovės nemokumą, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra laikytinas vadovės neteisėtu neveikimu, pasireiškiančiu imperatyvios įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdymu.
28. Trečia, priešingai negu nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tyčinio pareigų nevykdymo ar kreditorių teisių pažeidimo, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad teismo akcentuota aplinkybė, jog atsakovės 2023 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1,8 karto viršijo turimo turto vertę, negali būti vertinama kaip esminė, sukelianti vadovei pareigą nedelsiant inicijuoti bankroto bylą, nevertinant nei bendrovės verslo specifikos ir nuoseklios mokėtinų sumų ir įsipareigojimų mažėjimo tendencijos.
29. Viena, vertus, atsižvelgiant į tai, kad JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos yra imperatyvios, apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji siekė išsaugoti ir tęsti bendrovės veiklą, tenkinti kreditorių reikalavimus, atkurti bendrovės nemokumą, nepanaikina buvusios bendrovės vadovės JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos pareigos, bendrovei tapus nemokia, nedelsiant inicijuoti bendrovės nemokumo procesą.
30. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog, bendrovei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo bendrovės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus bendrovės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. bendrovei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2025, 39 punktas).
31. Kita vertus, nors, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar padarytas pažeidimas yra formalus, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai negu teigia apeliantė, buvusios bendrovės vadovės padarytas pažeidimas, sprendžiant dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos priemonės taikymo, įvertinus dėl laiku neinicijuoto bendrovės nemokumo proceso kilusias pasekmes, negali būti vertinamas kaip formalus. Šios išvados grindžiamos žemiau nurodomais argumentais.
32. Priešingai negu nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik aplinkybę, kad bendrovė 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, bet ir bendrovės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų pokytį 2024 metais ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai nustatė, kad bendrovė 2024 m. negalėjo vykdyti ir nevykdė savo turtinių prievolių kreditoriams, t. y. bendrovė buvo nemoki, jos skolos kreditoriams didėjo (žr. skundžiamos nutarties 11–13 punktus). Kaip matyti iš pareiškėjos prašymo dėl juridinio asmens vadovo teisų apribojimo ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų (DOK-15297), bendrovės mokestinė nepriemoka VMI nuo 2024 m. kovo 1 d. ženkliai didėjo: 2024 m. kovo 1 d. mokestinė nepriemoka buvo 6 184,32 Eur (dėl 9 255,70 Eur skolos 2025 m. gegužės 6 d. buvo sudaryta MPS, kuri, atsakovei nevykdant įsipareigojimų, buvo nutraukta), 2024 m. gegužės 1 d. – 9 509,38 Eur (pagal MPS skola buvo 3 530,94 Eur), 2024 m. liepos 1 d. – 14 590,52 Eur, 2024 m. rugsėjo 1 d. – 18 793,36 Eur, 2024 m. lapkričio 1 d. – 21 053,45 Eur. Nuo 2024 m. gegužės 9 d. buvo vykdomas priverstinis išieškojimas VMI, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, dėl UAB „Kepyklos projektas“ nevykdymo VMI 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (2 t., b. l. 172) buvo nutraukta ir 2024 m. gegužės 6 d. VMI sprendimu su bendrove sudaryta MPS dėl 3 459,70 Eur GPM už 2024 m. kovo mėn. ir 5 796 Eur PVM už 2024 m. kovo mėn. išdėstymo iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. (2 t., b. l. 165–167, 168–171). Iš VSDFV pareiškimo dėl nemokumo bylos bendrovei iškėlimo matyti, kad bendrovės įskolinimas VSDF 2024 m. gruodžio 4 d. buvo 24 451,09 Eur, nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, tačiau priverstine tvarka įsiskolinimo išieškoti nepavyko (CBP-593). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, antstolių kontorose vykdomosios bylos taip pat pradėtos vykdyti 2024 m. (1 t., b. l. 38–66). Iš antstolių nemokumo byloje pateiktų dokumentų matyti, kad buvo vykdomi išieškojimai: pagal 2024 m. spalio 14 d. vykdomąjį dokumentą dėl skolos VMI išieškojimo (1 t., b. l. 38–46, 47–54); pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. teismo įsakymą dėl 20 343,36 Eur skolos, 371,20 Eur palūkanų, 115 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš bendrovės išieškotojai AB „Baltic shopping centers“ (1 t., b. l. 55–57); pagal 2024 m. spalio 7 d. vykdomąjį dokumentą dėl 3 061,83 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 4 497,62 Eur netesybų išieškojimo išieškotojai A. N. (1 t., b. l. 65–66).
33. Apeliantės nurodomi viešųjų registrų duomenys, kad 2021–2023 metų laikotarpiu atsakovės pajamos išaugo 172 procentais (nuo 298 208 Eur iki 515 666 Eur), o skolos sumažėjo 43 procentais (nuo 192 886 Eur iki 110 389 Eur), nepatvirtina bendrovės finansinės padėties gerėjimo, priešingai, atsižvelgiant į mokėtinų sumų ir viso turto santykio pokytį didėjimo linkme, rodo bendrovės finansinės būklės prastėjimą. Apeliantės viešiesiems registrams pateiktais duomenimis nustatyta (žr. atskirojo skundo 16 punktą), kad 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, ir turimo turto santykis – 1,51 ((182 886 Eur / (48 508 Eur + 79 401 Eur))=1,51), 2022 m. gruodžio 31 d. – 1,46 ((139 480 Eur / (47 007 Eur + 48 746 Eur))=1,46), o 2023 m. gruodžio 31 d. – 1,81 ((110 389 Eur / (11 794 Eur + 61 002 Eur)).
34. VMI rašto, pateikto Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-218-814/2025 (3 t, b. l. 9–14), duomenys taip pat nesudaro pagrindo aptariamą situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta šios nutarties 31–33 punktuose. Nors VMI rašte nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. VSDFV išieškota ar pervesta 35 310,58 Eur, VMI pervesta ar išieškota 30 334,88 Eur, bendrovės darbuotojams išmokėta 69 542,77 Eur darbo užmokesčio, 4 921,27 Eur išmokėta avanso, bendrovė kitiems tiekėjams (kreditoriams) apmokėjo sąskaitų – faktūrų už 47 724,894 Eur, tačiau, kaip minėta (žr. šios nutarties 32 punktą), bendrovės įsiskolinimų dydis 2024 m. didėjo, bendrovė 2024 m. negalėjo vykdyti prievolių, t. y. buvo nemoki. Dėl to Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 17–20). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde neteisingai interpretuojami minėtame VMI rašte pateikti duomenys dėl mokestinės nepriemokos, t. y. klaidingai (nurodant tik paskutinio mėnesio skolą, neatsižvelgiant į ankstesniais mėnesiais susidariusius įsiskolinimus) nurodoma, kad per laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. spalio 25 d. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokestinę nepriemoką bendrovė sumažino nuo 3 502,94 Eur iki 389 Eur, per laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokestinę nepriemoką bendrovė sumažino nuo 2 140,13 Eur iki 531,77 Eur (žr. atskirojo skundo 25 punktą). Iš VMI administracinio nusižengimo byloje pateikto rašto matyti, kad 2025 m. vasario 3 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka VMI buvo 21 663,92 Eur, iš kurios PVM mokestinė nepriemoka – 11 386,94 Eur (mokėjimo terminas nuo 2024 m. balandžio 26 d.) ir 490,43 Eur PVM delspinigiai; GPM mokestinė nepriemoka – 9 371,29 Eur (mokėjimo terminas nuo 2024 m. kovo 16 d.) ir 415,26 Eur GPM delspinigiai (3 t., b. l. 9–10). Taigi, priešingai negu nurodė apeliantė, nepriemoka VMI ne mažėjo, o didėjo.
35. Apeliantės teiginiai, kad ji dėjo pastangas nuosekliai mažinti bendrovės įsipareigojimus ir išvengti bankroto (pasiektas susitarimas dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, iš dalies buvo dengiama nepriemoka), savaime nepaneigia padarytų išvadų dėl pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesą pažeidimo bei skolos kreditoriams didėjimo bei nesudaro pagrindo netaikyti atsakomybę JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, juolab kad nei 2021 m. – 2023 m. finansiniai duomenys, nei 2024 m. finansinė situacija nesudarė pagrindo spręsti, jog bendrovė turi finansines galimybes mažinti skolas. Bendrovės vadovė turėjo pareigą spręsti dėl bankroto bylos įmonei inicijavimo, turėjo suprasti, kad priešingi veiksmai pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių teises bei blogina bendrovės finansinę padėtį, tačiau bendrovės nemokumo neinicijavo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė buvusios bendrovės vadovės kaltę dėl laiku neinicijuoto bendrovės nemokumo proceso.
36. Ketvirta, priešingai, negu nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino bendrovės nemokumo proceso neiniciavimo laiku įtaką nemokumo proceso vykdymui, kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: bendrovė 2024 m. negalėjo tinkamai vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, įsiskolinimų dydis 2024 m. didėjo; bendrovės skola VMI nuo 2024 m. kovo 1 d. buvusios 6 184,32 Eur (dėl 9 255,70 Eur skolos buvo sudaryta mokestinė paskolos sutartis, kuri, atsakovei nevykdant įsipareigojimų, buvo nutraukta) padidėjo iki 2024 m. lapkričio 1 d. 21 053,45 Eur; įsiskolinimas VSDF 2024 m. gruodžio 4 d. sudarė 24 451,09 Eur; kreditoriai taikė priverstinio išieškojimo priemones: VMI – nuo 2024 m. gegužės 9 d., VSDFV – 2024 m. rugpjūčio 26 d., tačiau nepavyko išieškoti skolų; pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis, nuo 2024 m. atsakovės atžvilgiu vykdomi 3 išieškojimai 41 693,62 Eur sumai. Šių aplinkybių apeliantė nepaneigė. Taigi, aplinkybės, įrodančios, kad bendrovės nemokumo proceso neiniciavimas laiku lėmė kreditorių VSDFV ir VMI nepatenkintų finansinių reikalavimų didėjimą, buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatą sankciją buvusios bendrovės vadovės atžvilgiu.
37. Penkta, apeliantės argumentai, kad nagrinėjamai bylai svarbios aplinkybės, konstatuotos Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-218-814/2025, susijusios su A. C. veiksmais, ieškant sprendimų dėl mokestinių nepriemokų įvykdymo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl paskirtos nuobaudos pagrįstumo. Nurodytoje byloje apeliantės veiksmai buvo vertinami administracinius nusižengimus reglamentuojančio įstatymo taikymo aspektu, o ne JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto kontekste, todėl administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios (CPK 182 straipsnio 3 punktas) bei nepaneigia JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudos taikymo galimybės.
38. Šešta, nesutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad jai paskirta nuobauda yra neproporcinga ir neteisinga.
39. Teismų praktikoje nėra suformuluotų taisyklių, į ką turi būti atsižvelgiama, sprendžiant dėl apribojimo eiti bendrovės vadovo pareigas trukmės. Teismas, spręsdamas dėl termino, kuriam gali (turi) būti paskirta sankcija, situaciją kiekvienoje byloje vertina individuliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578-407/2023).
40. Atsižvelgiant į imperatyvios teisės normos pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir jo sukeltas pasekmes, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos sankcija ir (ar) jos trukmė yra per griežta, neproporcinga padarytam pažeidimui. Apeliantė atskirajame skunde nepagrindė, kad pritaikytas apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu yra neproporcingas jos teisių suvaržymas ir (ar) varžo jos teises daugiau nei būtina užtikrinti procesinių ir materialinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimą. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, sankcijos buvusiai bendrovės vadovei paskyrimas atitinka jos paskirtį, sankcija ir (ar) jos trukmė nėra per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui.
41. Apibendrindamas aptartas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančių rašytinių įrodymų visetu, pagrįstai nusprendė, jog egzistuoja JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos ir yra pagrindas apriboti buvusios bendrovės vadovės teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas. Apeliantė, prašydama panaikinti skundžiama nutartimi jai paskirtą nuobaudą, nepaneigė JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo buvimo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų ir rašymo apsirikimo ištaisymo
42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo apskųstą nutartį panaikinti ar pakeisti. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, apeliantė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalyje).
45. Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties rezoliucinės dalies antroje pastraipoje padarytas rašymo apsirikimas – nurodytas neteisingas atsakovės teisinis statusas. Šis rašymo apsirikimas nekeičia minėtos nutarties esmės, todėl ištaisomas, vietoje neteisingo atsakovės teisinio statuso – likviduojama dėl bankroto mažoji bendrija „Kepyklos projektas“, nurodant teisingą – likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Kepyklos projektas“ (CPK 276 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ištaisyti rašymo apsirikimą, padarytą Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties rezoliucinės dalies antroje pastraipoje, vietoje neteisingo nurodyto atsakovės teisinio statuso – likviduojama dėl bankroto mažoji bendrija „Kepyklos projektas“, nurodant teisingą – likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Kepyklos projektas“.