- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-243-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04860-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- A. L., A. Č., E. L.
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jadvyga Mardosevič ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams A. Č., E. L., A. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. 2016 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iškeldinti atsakovus A. Č., E. L., A. L. su visa jų manta iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2016-10-28 turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr.0240-14/00259 ieškovas įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini). Nors turtas ieškovui priklauso nuosavybės teise, tačiau juo naudotis jis negali, kadangi čia gyvena atsakovai, kurie ne tik neišsikelia iš jų buvusio turto, tačiau atsisako įleisti ieškovą apžiūrėti turtą bei grasina jį suniokoti. Atsakovai neturi jokio teisinio pagrindo gyventi ieškovo priklausančioje nuosavybėje, kadangi tarp ieškovo ir atsakovų nėra susiklostę jokie prievoliniai teisiniai santykiai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. L. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė teismo jį atmesti, o, nusprendus tenkinti, suteikti atsakovui 4 mėnesių terminą pilnai išsikraustyti iš turto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas, kurio pagrindu nuosavybės teisė į turtą perėjo ieškovui, yra neteisėtas, todėl atsakovas nesutinka išsikelti iš ginčo turto ir ketina teikti ieškinį teismui dėl turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu.
4. Atsakovės A. Č. ir E. L. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai - iškeldino atsakovus A. Č., E. L. ir A. L. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui A. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pirties, esančių (duomenys neskelbtini)., priteisė ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo susiklostę jokių nekilnojamojo turto nuomos/panaudos santykių, kurių pagrindu atsakovai turėtų galimybę ginti savo teises į gyvenamąją patalpą prievolinės teisės normų pagrindu. Tuo tarpu ieškovas įrodė negatorinio ieškinio pagrindus, t.y., kad jis yra turto, esančio (duomenys neskelbtini), teisėtas savininkas, ir kad jo teisės yra pažeistos atsakovų, be teisėto pagrindo gyvenant ieškovui priklausančiame name bei naudojantis žemės sklypu ir pirtimi. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų išsikraustę iš ieškovui priklausančio turto ir būtų išnykusi sąlyga dėl savininko teisių pažeidimo.
7. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas negali naudotis žemės sklypu, gyvenamuoju namu, pirtimi ir juos valdyti bei disponuoti savo nuožiūra, nes turto neatlaisvina ir jam neperduoda atsakovai. Ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypą, gyvenamąjį namą bei pirtį, esančius (duomenys neskelbtini), nėra nuginčytos, byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų leidęs naudotis atsakovams žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir pirtimi.
8. Atsakovo A. L. prašymo suteikti 4 mėnesių terminą išsikraustymui teismas netenkino, konstatavęs, kad atsakovai jokių įrodymų dėl sunkios savo turtinės padėties nepateikė, negalėjimo susirasti kitą gyvenamąją patalpą ar kitų svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą atidėti sprendimo vykdymą, neįrodė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
10. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo argumentų, jog ieškovas turtą įsigijo neteisėto turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu, nepasisakė dėl turto pardavimo iš varžytynių akto neteisėtumo. Be to teismas nesuteikė atsakovui jokio termino, per kurį atsakovas galėtų tinkamai išsikelti iš gyvenamosios vietos. Teismas turėjo taikyti specialiąsias iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų teisės normas, įvertinti vieną iš svarbiausių žmogaus teisių – teisę į būsto neliečiamumą.
Atsiliepimas
11. Ieškovas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nenurodo nei vieno CPK 327 straipsnyje nustatyto pagrindo, dėl kurio byla turėtų būti perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl apelianto prašymas, kurio tikslas vilkinti bylos nagrinėjimą ir išsikėlimą iš ieškovui priklausančio turto, ieškovo teigimu, turėtų būti atmestinas, kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
12. Ieškovas akcentuoja kasacinio teismo praktiką, kurioje yra nurodyta, kad iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisinių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Atsakovai neturi jokio teisinio pagrindo gyventi ieškovui priklausančioje nuosavybėje, kadangi tarp ieškovo ir atsakovų nėra susiklostę jokie prievoliniai santykiai. 2016 m. spalio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 0240- 14/00259 nėra nuginčytas ir nebuvo ginčijamas, dėl ko teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti šio akto teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Ši byla nagrinėjama atsakovo A. L. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
15. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad 2016-10-27 turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0240/14/00259 antstolis V. M. pardavė skolininkui (atsakovui) A. L. nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pirtį, esančius Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), ieškovui A. K. už 110 009 EUR. Nekilnojamojo turto registre 2016-10-28 įregistruota ieškovo A. K. nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą.
16. Nei 2016-10-27 turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 0240/14/00259, nei ieškovo A. K. nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį turtą nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijama ir nėra nuginčyta. Todėl apeliantas visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo ir nepasisakė dėl 2016-10-27 turto pardavimo iš varžytynių akto neteisėtumo ir nepagrįstumo, taip pat neatsižvelgė į tai, kad šis aktas yra neteisėtas. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys nagrinėtos bylos esmei, ieškinio pagrindui ir dalykui, nes nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas reikalavimo dėl 2016-10-27 turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0240/14/00259 nuginčijimo nepareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo ir nenagrinėjo.
17. Be to Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. L. 2016 m. liepos 21 d. skundu dėl antstolio veiksmų prašė paskelbti neįvykusiomis nuo 2016-06-07 — 2016-07-07 vykusias pareiškėjo turto - 15,24 arų žemės sklypo, individualaus gyvenamojo namo ir pastato - pirties, esančių (duomenys neskelbtini), antrąsias varžytynes Nr. 123133; stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0240/14/00259, kurioje atliekamas išieškojimas iš pareiškėjo turto - 15,24 arų žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pastato - pirties, esančių (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi skundas buvo atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartis palikta nepakeista. Taigi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo patikrintas antstolio veiksmų teisėtumas ir pažeidimų nenustatyta.
18. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis specialiosiomis iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų normomis, nes tokių teisės normų atsakovas iš esmės nenurodė. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas šios teisės apsaugos priemones. Teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama, įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o, kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
19. Taigi iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013; 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014; 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008; kt.).
20. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Jei iškeldinamojo teisė į būstą atsiranda prievolinių teisės normų pagrindu, reikalavimas iškeldinti turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialiuosius teisinius santykius reglamentuojančias CK normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja teisės naudotis patalpa pabaigą.
21. Byloje nustatyta ir tą pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje civilinėje byloje yra įrodyta, jog žemės sklypas, gyvenamasis namas, pirtis, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui, ieškovo ir atsakovo nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė daiktinės teisės normas.
22. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
24. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo naudai priteistina 100 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. L. ieškovui A. K. 100 EUR (vieną šimtą eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.