Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2582-1217/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-09
Bylos Nr.
1-2582-1217/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49327-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Kaltinamasis
P. T.
Nukentėjusysis
H. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2582-1217/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49327-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant prokurorėms Alicijai Tamulionienei, Rimutei Dzimanavičienei,kaltinamajam P. T.,dalyvaujant nukentėjusiajam H. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, baigęs (duomenys neskelbtini) klases, vykdo individualią veiklą, teistas Lietuvos Respublikoje:

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, paskiriant galutinę bausmę – 56 MGL (2 800 Eur) baudą;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 58 MGL (2 900 Eur) dydžio baudą, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudžiant 3 metus naudotis specialia teise – teisę vairuoti transporto priemones;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, paskirta galutinė - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, paskiriant galutinę bausmę - 40 parų arešto, uždraudžiant 5 metus naudotis specialia teise – teisę vairuoti transporto priemones;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 26 d. priimta nutartis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. paskirtą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartimi pakeistą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant ir paskyrė galutinę subendrintą 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę. Į subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu bausmės. Subendrintos bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2023 m. gruodžio 28 d.;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta galutinė sumažinta laisvės apribojimo bausmė 1 metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant tokius įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) neatlygintinai, per pirmuosius 6 (šešis) laisvės apribojimo bausmės mėnesius, skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) iki 2025 m. vasario 1 dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą; 4) pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (nuosprendis įsiteisėjęs ir atiduotas vykdyti),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. T. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad 2023 m. spalio 30 d. iš M. G. jo įgytas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas, 2023 m. lapkričio 27 d. skelbimų portale „Skelbiu.lt“ patalpino skelbimą apie parduodamą minėtą automobilį, po ko, žinodamas ir apie tai nutylėdamas, kad naujas automobilio savininkas, areštuoto automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu įregistruoti negalės, 2023 m. gruodžio 8 d., adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį su nukentėjusiuoju H. Š. ir pastarajam pardavė automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 2 800 Eur sumą, ko pasėkoje, nukentėjusysis nupirkto automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu įregistruoti negalėjo, tokiu būdu jis apgaule, savo naudai, įgijo svetimą, H. Š. priklausantį 2 800 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis P. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad supranta kuo yra kaltinimas, kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Buvo skambutis, pokalbio metu nukentėjusiajam buvo pasakyta, kad mašina areštuota. Jis turėjo išvykti, paliko mašiną draugui. Jo draugas pirkėjui dar kartą pasakė, kad automobilis Audi A4 areštuotas. Automobilį, kurį turėjo apie mėnesį laiko, pirko iš žmogaus. Mokėjo tiek pat už kiek pardavė. Automobilis buvo gero stovio. Pirkdamas automobilį žinojo, kad jis areštuotas. Paprašė draugo M. R., kad įdėtų skelbimą, nes jis turi firmą, užsiima automobiliais. Pats nematė skelbimo apie automobilį. Skelbime buvo jo telefono numeris. Automobilio kaina buvo žemesnė negu rinkos. Visiems sakė, kad automobilis areštuotas. Nežinojo ar skelbime buvo parašyta apie areštą. Kai važiavo pardavinėti automobilį, prašė, kad dar kartą pasakytų, jog transporto priemonė areštuota. Jis buvo užpildęs pirkimo – pardavimo sutartį be datos. Savo duomenis nurodė – vardą, pavardę, asmens kodą ir parašą. Sutartį baigė pildyti M.. Atvažiavo po savaitės jam davė grynais. Nebuvo susitikęs su nukentėjusiuoju. Automobilis buvo apžiūrimas su M.. Automobilis buvo kieme, (duomenys neskelbtini). Raktelius irgi buvo palikęs. Pardavėjas turi pranešti apie defektus. M. žinojo, kad mašina buvo areštuota. Pirko už 2 800 Eur. Prašė, kad sutartyje nurodytų didesnę kainą. Automobilis buvo ardymui, bet įkėlė skelbimą, sakė, kad buvo areštuotas. Kol važinėjo nebuvo defektų su greičio dėže. Įsigijo, kad užsidirbti, ardymui ir pardavimui. Buvo gera mašina.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis H. Š. paaiškino, kad rado skelbimą „Autoplius“ portale, pirmą kartą nepavyko prisiskambinti, tačiau po kelių skambučių pavyko susitarti. Nuvykus į „HBH“ aikštelę, susitiko su pardavėju. Pravažiavo su automobiliu, buvo sąlygini defektai, rūdys, iš pavarų dėžės sklido garsai, defektai tenkino, tada vietoje pinigų neturėjo. Važiavo iki (duomenys neskelbtini) g. kiemo. Atvykus pasirašė sutartį ir perdavė pinigus už automobilį. Bandydamas registruoti automobilį susidūrė su tuo, kad negalėjo to padaryti, po kelių dienų bandė užvesti, tačiau automobilis nerodė jokių ženklų. Mėgino susisiekti su pardavėju, bet jis neatsiliepė į skambučius. Buvo ruduo gal. Pažymėjo, kad automobilis buvo apibūdintas kaip tvarkingas, neminimas, kad areštuotas, buvo susitarta vieta ir laikas kada galima jį apžiūrėti. Kai pirko automobilį buvo tamsu, tarp 17.00-19.00 val. Pavyko kažkiek sumažinti kainą. Kaina buvo virš 3000 Eur, nusiderėjo apie 300 Eur. Sutartis buvo paruošta, supildyta, jam reikėjo suvesti savo duomenis ir sumą. Sutartis buvo pasirašinėjama kieme, dalyvavo trise, jo draugė, jis ir pardavėjas. Kitą dieną ar po kelių dienų mėgino užvesti automobilį ir kiek pamena, neužsivedė. Sekančią ar kelios dienos po pirkimo nepavyko priregistruoti automobilio, nes gavo atsakymą, jog automobilis turi apribojimų. Suvedus automobilio duomenis patikrino internete ir ten kur galima įvesti duomenis išmetė priežastį, kodėl negali registruoti. Mėgino susisiekti su automobilio pardavėju ne vieną dieną, o nepavykus, vėliau kreipėsi į policiją. Mėgino skambinti iš kito telefono, bet neapvyko, telefonas buvo išjungtas. Neturėjo jokio įsitikinimo, kad negalės užregistruoti automobilio savo vardu. Buvo automobilio registracijos pasas, prieš tai buvusio savininko vardu, mėgino susisiekti su juo. Buvo parašytas adresas, kuriuo nuvyko, rado pirmąjį savininką, o jo dėka surado ir M. G.. Pažymėjo, kad skubėdamas ir pasitikėdamas pardavėju, nepatikrino automobilio. Kolega dalyvavo apžiūroje, bet nedalyvavo pasirašant sutartį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. G. parodė, kad kaltinamasis automobilio pirkimo metu buvo be plaukų, bet jį atsimena. Automobilis „Audi A4“ priklausė jam, tačiau buvo parduotas ardymui. Automobilis areštuotas ir buvo pavarų defektas. Pirkėjui nurodė defektus bei tai, kad yra areštuotas. Jis turėjo teisę parduoti automobilį ir nuimti nuo įskaitos, t. y. išregistruoti. Pardavė automobilį už 900 eurų, mokėjo grynais. Jis negalėjo išsiregistruoti, nes žmogus, kuris nupirko pirmas turėjo nuvažiuoti į „Regitrą“. Skambino kaltinamajam, bet telefonas buvo išjungtas. Skambino į „Regitrą“, sakė turi būti antras egzempliorius. Gavo informaciją, kad buvo naudojamasi automobiliu. Paskambino iš policijos, kad automobilis areštuotas ir žmogus vairavo be teisių, o jam atėjo trys baudos. Suprato, kad automobilis neardytas, o juo važinėta. Baudos panaikintos. Naujas savininkas skambino perrašyti, klausė, kaip perrašyti jeigu automobilis buvo parduotas ardymui.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad pažįsta kolegą H. Š.. Su kolega nuvažiavo po darbų pažiūrėti automobilio „Audi A4“, pristatė pardavėjas automobilį, pravažiavo ir po apžiūros, derybų, buvo nutarta pirkit, kolega neturėjo automobilio, buvo sutarta susitikti vėliau. Kolegą nuvežė iki namų ir tada sudarė jie pirkimo pardavimo sutartį. Tuo metu buvo sniego, tarp 18.00 – 19.00 val. Galėjo būti gruodis. Važiavo prie „HBH“, link tos pusės. Po 10 minučių atvažiavo su parduodamu automobiliu. Jis buvo vienas, jie dviese. Apžiūrėjo automobilį ir pravažiavo. Buvo dvejonių, bet automobilis tiko. Buvo tarp 2800 – 3000 Eur suma. Kai apžiūrėjo automobilį, jis buvau šalia. Pavaros junginėjosi su garsu ir skydelyje buvo lemputė. Apie negalėjimą persiregistruoti nebuvo kalbos. Šio fakto žinojimas būtų lėmę automobilio nepirkimą. Į kaltinamąjį pardavėjas nebuvo panašus. Sužinojo, kad negali registruoti, nes SDK kodas netiko. Parašė H., kad nepavyksta perregistruoti. Kažkaip nekilo mintis tikrinti, vėlyvas metas buvo, pardavėjas sakė, kad skuba kažkur, viskas vyko gretai. Jam atrodė, kad pinigų nebuvo su savimi pasiėmęs kolega, susitarė tą pačią diena po valandos susitikti. Pardavime nedalyvavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. R. parodė, kad žino, jog yra pakviestas dėl parduoto automobilio „Audi“, nes jis buvo areštuotas. Paprašė P. įdėti skelbimą ir padėti parduoti automobilį. Nežinojo, iš kur buvo įgijęs automobilį ar už kiek jį pirko. Pažymėjo, kad turi įmonę, pats parduoda automobilį. Jis pats asmeniškai įdėjo skelbimą. Įdėjo į „Autoplius“ arba „Autogidas“. Nurodytas numeris buvo P.. Kieno automobilis, tas ir nustatė sumą. Paskambino P., kad bus klientas, reikės aprodyti, jo pačio nebuvo. P. išvažiuodamas atvarė tą automobilį. Rodė automobilį netoli „HBH“. Jam reikėjo tik parodyti automobilį, skelbime buvo nurodyti kriterijai, variklis, metai, kilovatai. Neminėjo P., kad automobilis areštuotas. Nežinojo, kad automobilis areštuotas. Negalėjo pasakyti pirkėjui, kad areštuotas automobilis, nes nežinojo. Gali būti, kad neatsimena, nes buvo senai. Nesakė pirkėjui, kad negalima bus perregistruoti, nes areštuotas automobilis. Jam viskas tiko, reikėjo automobilį nuvaryti iki namų, (duomenys neskelbtini). Jis pinigus paėmė. Jis įrašė tik pirkėjo duomenis, pirkimo pardavimo sutartyje P. T. buvo surašęs savo duomenis. Neatsiminė ar buvo nurodyti defektai skelbime.

Kiti bylos duomenys

Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu P. T. pasinaudojo savo teise neduoti parodymų (t. 2, b. l. 63).

Papildomai apklaustas kaip įtariamasis, P. T. parodė, kad <...> prisiminė tik tiek, kad automobilio pardavėjas jam pasakė, kad automobilis, kurį jis perka, yra areštuotas. Apie jokius automobilio defektus jam automobilio pardavėjas nesakė. Nusipirkęs automobilį jis su juo važinėjo apie pora savaičių, jį naudojo savo reikmėms, automobilis važiavo gerai. Pirkdamas automobilį jau žinojo, kad jį perparduos, todėl jo neregistravo. Kažkuriuo metu, paprašė draugo M. įkelti automobilio skelbimą į internetinį skelbimų portalą. M. įkėlė automobilio skelbimą ir parašė jo telefono numerį pasiteiravimui. Su juo susisiekė asmuo, pasakė, kad nori pirkti automobilį. Jis jam telefonu pasakė, kad automobilis yra areštuotas, jo registruoti nebus galima, automobilio pirkėjas pasakė, kad jam nesvarbu. Jis savo draugui M. davė savo vardu pasirašytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, nes turėjo išvykti dviem savaitėm. M. susitiko su automobilio pirkėju, jam pardavė automobilį. Automobilį pirkėjas nusipirko už 2 800 Eur sumą. Jis M. taip pat sakė, kad automobilis yra areštuotas, jis tą žinojo, tačiau nežino, ar jis automobilio pirkėjui tai sakė susitikęs gyvai. Po to, kai M. pardavė automobilį jo pirkėjui, sudužo jo mobilusis telefonas, todėl automobilio pirkėjas su juo susiekti nebūtų galėjęs. Po to, jis išvyko į įkalinimo įstaigą, todėl taip ir nebuvo progos daugiau bendrauti su automobilio pirkėju. Jis informavo automobilio pirkėją dėl arešto, tačiau jis vis tiek sutiko jį pirkti (t. 2, b. l. 67-68).

Šalies argumentai

Pareiškėjo H. Š. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 5 d. rado „Audi A4“ automobilio skelbimą: „(duomenys neskelbtini)“. Susisiekęs su pardavėju, numeriu „(duomenys neskelbtini)“, susitarė laiką automobilio apžiūrai. 2023 m. gruodžio 8 d. 18.00 nuvyko su bendradarbiu A. M. apžiūrėti automobilio, automobilis patiko ir kaip pardavėjas teigė, automobilis defektų neturėjo, todėl po bandomojo važiavimo nusprendė jį įsigyti. Tą pačią dieną susitiko su pardavėju pasirašyti pirkimo pardavimo sutarties. Pasirašymas vyko (duomenys neskelbtini) namo kieme, jame dalyvavo jo draugė D. K.. Pasirašius pirkimo pardavimo sutartį, sumokėjo grynais, sutartyje nurodytus 2 800 Eur pardavėjui. Vakare mėgindamas registruoti automobilio įsigijimą pamatė, jog automobilio deklaruot kaip įsigyto nepavyko. Patikrinus automobilį „Regitros“ puslapyje pagal registracijos numerį ir VIN kodą gavo rezultatą, kad automobilis turi apribojimų. Po dviejų dienų automobilis neužsivedė. Mėginant susisiekti su pardavėju dėl detalesnės informacijos, pardavėjas neatsiliepė. Automobilio techniniam pase rado ankstesnį savininką. Susiekus su juo, 2023 m. gruodžio 11 d. 18 valandą, G. M. teigė, kad automobilis areštuotas ir buvo parduotas dalims, asmeniui P. T. (jo pardavėjui), taip pat, atsiuntė pirkimo pardavimo sutartį. Teigė, kad po pardavimo gavo pranešimus apie nuobaudas už greičio viršijimus ir važiavimą be teisių. Paieškojus internete pardavėjo numerio, rado dar kelis „autogidas.lt“ automobilių skelbimus, kuriuose atrado ir savo praeitą automobilį. Susisiekus su pardavėju, jis savo kaltę neigė ir nenorėjo susigrąžint automobilio ir grąžint sumokėtus pinigus. Skelbimo nuoroda „autogidas.lt” - (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 1-4).

Ikiteisminio tyrimo metu H. Š. parodė, kad 2023 m. gruodžio 5 d. jis portale „autoplius.lt“ ieškojo automobilio asmeniniam naudojimui. Skelbimų portale pamatė skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi A4“, juodos spalvos, ir nusprendė susisiekti su pardavėju. Telefoninio pokalbio metu kalbėjo apie automobilių trūkumus, paklausė kur ir kada būtų galima susitikti apžiūrėti automobilį. Pardavėjas apie automobilio trūkumus nekalbėjo, minėjo jog susitikus vietoje gyvai galėtų viską išsamiau papasakoti. Tada su pardavėju bandė sutarti tinkamą susitikimo laiką. Tarp 2023 m. gruodžio 5 d. ir 2023 m. gruodžio 8 d. pardavėjas vis atšaukdavo jų susitikimus, remdamasis tuo, kad neturi laiko, tačiau susitikimą sutarė daryti 2023 m. gruodžio 8 d. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 18.00 prie „HBH“ restorano atvyko su bendradarbiu A. M. apžiūrėti automobilio. Atvykus, automobilio pardavėjas prisistatė vardu P. T., aprodė automobilį, jie su bendradarbiu jį apžiūrėjo. Apžiūrėję automobilį, sutarė dėl jo kainos ir nusprendė jį įsigyti, tačiau tuo metu automobilio pardavėjas neturėjo automobilio dokumentų, todėl susitarė tos pačios dienos 20 valandą susitikti prie jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), kur galėtų pasirašyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 20 valandą į minėto adreso kiemą atvyko automobilio pardavėjas, su kuriuo pasirašė automobilio „Audi A4“ pirkimo pardavimo sutartį, atsiskaitė su pardavėju grynais pinigais, paduodamas jam 2 800 Eur. Automobilio pirkimo metu dalyvavo jo draugė D. K.. Po pinigų perdavimo asmuo perdavė jam automobilio raktelius, techninės apžiūros pasą, automobilio dokumentus, kurie buvo ne jo vardu, o prieš tai buvusio savininko. Po kurio laiko pastebėjo, kad automobilio pardavėjas nepateikė savo įsigyto automobilio pirkimo pardavimo sutarties su prieš tai buvusiu savininku. 2023 m. gruodžio 9 d. registruojant automobilio įsigijimą „Regitros“ puslapyje, jam nebuvo leista to padaryti, nes savininko deklaravimo kodas (toliau-SDK) nesutapo su pardavėjo asmens duomenimis, nes automobilis priklausė ankstesniam savininkui, tačiau ne pardavėjui. Dėl šios priežasties nusprendė susisiekti su automobilio pardavėju telefonu, tačiau jis telefono nekėlė tiek gruodžio 9 d., gruodžio 10 d. Automobilio dokumentuose pastebėjo, kad yra ankstesniojo savininko G. M. kontaktiniai duomenys, dėl to nusprendė nuvykti į dokumentuose nurodytą adresą, pas ankstesnį automobilio savininką. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), jį pasitiko ankstesnio automobilio savininko tėtis. Šis jam davė sūnaus kontaktinius duomenis. Susisiekus su M. G. sūnumi telefonu, jis jam papasakojo visą susiklosčiusią situaciją ir norėjo gauti pirkimo pardavimo kopiją bei gauti daugiau detalių, kodėl buvo parduotas automobilis ir jis buvo neužregistruotas. M. G. papasakojo, kad jo naudojimo metu automobilis buvo areštuotas ir automobilį jis pardavė „ant dalių“. Taip pat, M. G. papasakojo, kad po pardavimo jis gavo iš policijos informacijos, kad su minėtu automobiliu buvo viršytas greitis ir yra gauta baudų už nusižengimus. M. G. jam pateikė savo pirkimo pardavimo sutartį. Jis 2023 m. gruodžio 12 d. internete suvedęs automobilio pardavėjo telefono numerį pastebėjo, kad automobilių pardavimo portaluose buvo ne vienas pardavimo skelbimas, kuriame jis rado ir savo automobilį, tačiau telefono numeris jau buvo pakeistas. Tada per „autogidas.lt“ portalą 2023 m. gruodžio 12 d. vakare susisiekė su pardavėju, paaiškino, kad automobilis buvo parduotas su defektais, kad praeitas savininkas yra gavęs baudų už greičio viršijimą. Asmuo su kuriuo susirašinėjo per „autogido“ portalą savo kaltę neigė ir vėliau tą pačią dieną pastebėjo jog minėtas skelbimas yra išimtas. Viso bendravimo su automobilio pardavėju metu, jis nesakė, kad automobilis yra areštuotas, kad turi baudų už greičio viršijimą ir kad automobilis turi variklio defektą (t. 1. b. l. 25-26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. G. parodė, kad automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko teisėmis turėjo nuo 2017 m. balandžio 18 d. Automobilį nusprendė parduoti. 2023 spalio 30 d. įdėjo į „Facebook“ platformą skelbimą su prierašu, kad parduoda automobilį tinkantį tik ardymui. Tą pačią dieną su juo susisiekė būsimas automobilio savininkas P. T.. Būsimas automobilio savininkas automobilio apžiūrėti atvyko ne vienas. Apžiūros metu, jis jam papasakojo, kad automobilio perrašyti negali, nes jis turi reikalų su antstoliais ir automobilį gali parduoti dalimis, nes buvo bėdų su greičių dėže. P. T. su tokiomis sąlygomis sutiko. Su P. T. sudarė dvišalę automobilio pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nurodyta automobilio kaina 900 eurų. Sutartyje niekur nežymėjo, kad automobilis parduodamas dalimis, nes P. T. sakė to nerašyti. Automobilio pirkėjas atsiskaitė grynaisiais pinigais, jis jam padavė raktelius ir asmuo su automobiliu išvažiavo. Maždaug savaitę po automobilio pardavimo pradėjo gauti pranešimus apie gautas baudas už greičio viršijimą. Iš viso tokių baudų gavo 3. 2023 m. lapkričio 9 d. jis gavo skambutį iš tyrėjo J. U., kuris paklausė ar jis perdavė asmeniui automobilį, ar jis vairavo minėtą automobilį, kurį pardavė. Tyrėjas paminėjo, kad automobilį areštuos. Jis patikino, kad automobilį pardavė, ir atsiuntė el. paštu tyrėjui pirkimo pardavimo sutartį. Yra pasimetęs dėl situacijos, nežino ką daryti dėl gautų baudų, nes automobilį pardavė „ant dalių“, o asmuo su neperregistruotu automobiliu toliau važinėjo. Prie apklausos protokolo pridėta 2023 m. spalio 30 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 49-53).

Papildomai liudytoju apklaustas M. G. parodė, kad automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam nuosavybės teise nuo 2017 metų. Jį pirko (duomenys neskelbtini) iš žmogaus, automobilio skelbimą rado internete. Automobiliu naudojosi iki 2023 m. rudens. Automobilis veikė gerai, tačiau 2023 m. vasarą atsirado automobilio pavarų dėžės defektas, dėl ko nusprendė parduoti automobilį. Nepaisant to, 2020 m., birželio mėnesį gavo laišką, kad minėtas automobilis yra areštuotas. Ten buvo parašyta, kad neturi teisės automobilio parduoti, nebent be perrašymo, išregistruoti ir gali automobilį utilizuoti. Jam atrodo, kad areštą turėtų išsimokėti maždaug po metų, nes kiekvieną mėnesį jam dalį pinigų nuskaito nuo algos. 2023 m. vasaros pabaigoje jis nuvyko į VĮ ,,Regitrą“, esančią Lentvaryje, pasiaiškinti, ką jis gali padaryti su automobiliu. Regitros darbuotojai jam pasakė, kad jis negali perrašyti mašinos, gali nuvežti ją į sąvartyną, ten gauti pažymą, arba išregistruoti automobilį. Jis suprato, kad gali parduoti automobilį dalimis, pardavus nunešti sutartį į VĮ ,,Regitrą“ ir automobilį taip išregistruoti, taigi taip ir planavo daryti. Antstoliui prieš parduodant automobilį neskambino. 2023 m. rudenį, automobilio skelbimą įdėjo į socialinį tinklą ,,Facebook“, skelbime pažymėjo, kad automobilis parduodamas tik dalimis ir tą pačią dieną jam parašė žmogus. Jis asmeniui davė savo telefono numerį, jis jam paskambino iš telefono numerio „(duomenys neskelbtini)“ ir jie tą pačią dieną susitarė susitikti. Telefonu asmeniui dar patvirtino, kad automobilis parduodamas tik dalimis. Asmuo apie 20 val. atvyko pas jį į namus, jis prisistatė kaip P., su juo buvo kitas asmuo. P. pasakė, kad tai jo brolis, tačiau asmenys nebuvo panašūs. Asmenys apžiūrinėjo automobilį apie valandą, klausinėjo įvairių klausimų. P. pasakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir ten turi vietą ardymui, nusipirkęs automobilį iš karto pradės ardyti. P. jam neatrodė įtartinas, bendravo įprastai. Jo brolis irgi neatrodė įtartinai. P. pasakė, kad nori pirkti automobilį ir jis pasakė, kad sutartyje turi būti įrašyta, kad automobilis parduodamas dalimis. P. pasiūlė nerašyti sutartyje, kad automobilis skirtas tik ardymui, jis labai skubėjo, pasakė, kad rytoj jo dukros gimtadienis ir jis turi jai nupirkti dovaną, jis nieko blogo nepagalvojęs ir nieko neklausinėjęs sutiko, neparašė į sutartį, kad automobilis skirtas ardymui ir P. jam padavė 900 eurų grynaisiais pinigais. 2023 m. lapkričio 9 d. jam paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad minėto automobilio vairuotojas už vairo pagautas be teisių, pareigūnas paklausė, ar automobilis priklauso jam. Jis atsakė, kad automobilis parduotas ,,ant dalių“ ir pareigūnui el. paštu išsiuntė pirkimo-pardavimo sutartį. Tada jam kilo įtarimas, kad kažkas yra ne taip. Po dviejų-trijų savaičių pradėjo gauti baudas už greičio viršijimą. Gavo 3 baudas. Suprato, kad automobiliu kažkas naudojasi, bandė skambinti P. iš skirtingų telefonų numerių, tačiau jo telefonas buvo išjungtas, susisiekti neįmanoma. 2023 m. gruodžio mėnesį jam paskambino asmuo, kuris pasakė, kad nusipirko automobilį, bandė automobilį registruoti ,,Regitroje“, tačiau jam pasakė, kad automobilis areštuotas. Jis asmeniui paaiškino situaciją, pasiūlė savo pagalbą, jeigu reikės. Taip pat, asmuo paaiškino, kad žmogus, kuris pardavė jam automobilį dingęs, su juo susisiekti neįmanoma. Taip pat pridėjo, kad automobilis sugedo ir jo užvesti nebeįmanoma ( t. 1, b. l. 54-55).

Papildomai liudytoju apklaustas M. G. parodė, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori pridėti, jog įdėjęs savo automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skelbimą į ,,Facebook“, jame neparašė, kad automobilis yra areštuotas, parašė tik tai, kad automobilis parduodamas ,,ant dalių“, be perrašymo. Kai jis susitiko su P. T., jis jam pasakė, kad automobilis areštuotas ir skirtas tik ardymui. <...> (t. 1, b. l. 57-58).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. R. parodė, kad yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorius. Įmonės vardu turi portalo „www.autoplius.lt“ abonementą, gali kelti transporto priemonių skelbimus į minėtą portalą, kartais jo paprašo jo draugai ar pažįstami įkelti automobilių skelbimus, kadangi be abonemento skelbimo įkėlimas brangiai kainuoja. Jis įkelia skelbimus įmonės vardu. P. T. pažįsta apie metus. P. jo kartais pašo, kad įkeltų automobilių skelbimus į ,,Autoplius“ svetainę. P. jam nepasakoja, iš kur gauna automobilius, ką su jais veikia. 2023 m. rudenį, P. jo paprašė į ,,Autoplius“ patalpinti automobilį „Audi A4“, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis sutiko, kadangi kiek yra talpinęs P. automobilių į ,,Autoplius“, niekada nėra kilę jokių problemų. P. jam automobilį atvežė ir pasakė, kad jam kažkur reikia išvažiuoti. Paliko ne tik automobilį, bet ir pasirašytą savo ranka automobilio pirkimo pardavimo sutartį be datos, kad esant reikalui, galėtų automobilį aprodyti susidomėjusiems asmenims ir parduoti. Neklausė jo, iš kur jis gavo automobilį ir apskritai nieko nekalbėjo apie tą automobilį. Patalpino skelbimą į ,,Autoplius“, su juo susisiekė P., pasakė, kad jam paskambino asmuo pasiteirauti dėl automobilio ir paprašė jo, kad parodytų asmeniui minėtą „Audi“ automobilį. Tiksliai neprisiminė kurią dieną, bet po pietų, susitiko su asmeniu, susidomėjusiu automobiliu. Susitiko prie ,,HBH“ restorano. Jis buvo vienas, asmuo, kuris atvažiavo apžiūrėti automobilio, buvo su kitu asmeniu, tai yra buvo du vyrai. Jis aprodė minėtą automobilį asmenims, asmenys pasivažinėjo automobiliu ir pasakė, kad nori pirkti, tačiau su savimi neturi pinigų ir paprašė, kad nuvarytų automobilį prie vieno iš asmens namų, (duomenys neskelbtini), kad ten paduotų pinigus už automobilį. Automobiliu nuvažiavo iki asmens namų, (duomenys neskelbtini), automobilis važiavo be jokių problemų. Asmuo padavė pinigus, jis jam padavė P. vardu pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį. Asmeniui paaiškino, kad P., su kuriuo jie pradžioje kalbėjo telefonu, yra išvykęs ir jis tiesiog perduoda sutartį, pasirašytą P.. Jam atrodo, kad kitą ar dar kitą dieną po automobilio pardavimo jie susitiko su P. prie ,,HBH“ restorano. Jis P. T. perdavė pinigus už automobilį. Jie apie automobilį nieko nekalbėjo (t. 1, b. l. 63-64).

Papildomai apklaustas M. R. parodė, kad 2023 m. rudenį P. T. paprašė į svetainę ,,Autoplius“ įkelti automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skelbimą. P. T. jam nesakė, kad automobilis yra areštuotas. Be to, P. atvežęs jam automobilį, kad jį parduotų, nesakė, kad automobilis areštuotas. Bendraujant su P. telefonu, jis jam nei karto neminėjo, kad automobilis areštuotas, apie areštą apskritai nieko jam nesakė nei prašydamas įkelti automobilio skelbimą, nei jam automobilį perduodamas, nei jiems kalbant telefonu. Kad automobilis yra areštuotas jis nežinojo. P. taip pat jam nepasakojo nei iš kur pirko automobilį, nei už kokią sumą jis jį pirko (t. 1, b. l. 67).

Surašytame savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad H. Š. pateikė automobilio „Audi A4“ 2023 m. gruodžio 8 d. pirkimo - pardavimo sutartį (P. T. pardavė H. Š. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“ už 2 800 Eur (grynais) (t. 1, b. l. 70-71).

Surašytame savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. G. el. paštu pateikė nuotraukas (automobilio „Audi A4“ nuotraukos, parduodamo automobilio skelbimo nuotraukos, 2020 m. birželio 1 d. turto arešto aktas – disponavimo teisės apribojimas automobiliui „Audi A4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 72-93).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakymą bei pateikė dokumentus – parduodamo automobilio skelbimas (t. 1, b. l. 96-99).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – „autoplius.lt“ pateikta informacija. Apžiūros metu susipažinus su pateikta informacija, nustatyta, kad skelbimas dėl parduodamo automobilio „Audi A4“, 3.0 l., universlas aktyvuotas 2023 m. lapkričio 27 d. 09:59:25, redaguotas bei ištrintas 2023 m. gruodžio 13 d. 16:34:44. Paskutinio redagavimo IP: (duomenys neskelbtini). Paskutinio prisijungimo IP: (duomenys neskelbtini). Elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), telefonas pasiteirauti (duomenys neskelbtini). Pliusai papildomi pavedimu nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), paslauga „(duomenys neskelbtini)“ automobilių skelbimų partnerystė, automobilio kaina 3 205 Eur (t. 1, b. l. 100-101).

Antstolis A. N. pateikė raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodė, kad skolininkui M. G. priklausantis turtas areštuotas vykdant vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo. Areštas turtui taikomas nuo 2020 m. birželio 1 d., jo terminas nenustatytas. Transporto priemonė buvimo vieta ir būklė nenustatyta (t. 1 b. l. 109). Pridėtas turto arešto aktų registro išrašas – asmuo, kurio turtas areštuojamas – M. G., turtas – „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 114-116).

VĮ „Regitra“ 2024 m. kovo 29 d. pateiktame atsakyme nurodyta, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos turimais duomenimis, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 29 d. iki 2023 m. gruodžio 9 d. P. T. vardu nebuvo atlikta jokių veiksmų, susijusių su transporto priemonės „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registracija (t. 1, b. l. 124).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra įeinantys ir išeinantys skambučiai/žinutės tarp mobiliojo ryšio numerių „(duomenys neskelbtini)“ (naudojasi H. Š.) ir „(duomenys neskelbtini)“ – portale „Autoplius“ po automobilio skelbimu nurodytu pardavėjo (galimai P. T.) numeriu pasiteiravimui. Apžiūrimas 2023 m. gruodžio 5 d. aktualus laikas: nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 5 d. 12:43:12 val. naudojantis mobiliojo ryšio telefonu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (naudojasi H. Š.) įvyko išeinantis skambutis į mobiliojo ryšio telefoną Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (naudojosi P. T.), skambučio trukmė 50 sekundžių. 16:56:00 val. naudojantis mobiliojo ryšio telefonu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ įvyko išeinantis skambutis į mobiliojo ryšio telefoną Nr. „(duomenys neskelbtini)“, skambučio trukmė 26 sekundės. 17:08:54 val. ir 17:09:32 val. išeinančios žinutės iš Nr. „(duomenys neskelbtini)“ į Nr. „(duomenys neskelbtini)“. 17:03:24val. ir 17:09:26 val. įeinančios žinutės iš Nr. „(duomenys neskelbtini)“ į Nr. „(duomenys neskelbtini)“, jungtasi prie celių/bokštų Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas 2023 m. gruodžio 6 d. aktualus laikas: nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 6 d. 11:13:29 val. naudojantis mobiliojo ryšio telefonu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ įvyko išeinantis skambutis į mobiliojo ryšio telefoną Nr. „(duomenys neskelbtini)“, skambučio trukmė 29 sekundės. 14:36:54 val. naudojantis mobiliojo ryšio telefonu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ įvyko išeinantis skambutis į mobiliojo ryšio telefoną Nr. „(duomenys neskelbtini)“, skambučio trukmė 44 sekundės. Skambučių metu jungtasi prie bokštų/celių Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). ??Apžiūrimas 2023 m. gruodžio 8 d. aktualus laikas: nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 8 d. 17:07:21 val. naudojantis mobiliojo ryšio telefonu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ įvyko išeinantis skambutis į mobiliojo ryšio telefoną Nr. „(duomenys neskelbtini)“, skambučio trukmė 44 sekundės. 18:09:05 val. naudojantis mobiliojo ryšio telefonu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ įvyko išeinantis skambutis į mobiliojo ryšio telefoną Nr. „(duomenys neskelbtini)“, skambučio trukmė 12 sekundžių. Pirmojo skambučio metu jungtasi prie bokštų/celių Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Antrojo skambučio metu jungtasi prie bokštų/celių Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) 17:57:20 val. ir 17:57:21 val. įeinantys skambučiai iš Nr. „(duomenys neskelbtini)“ į Nr. „(duomenys neskelbtini)“, trukmė - 21 sekundė, skambučių metu jungtasi prie bokštų/celių Vilniaus m., (duomenys neskelbtini),17:24:59 val., 19:30:14 val., 19:35:45 val. išeinančios žinutės iš Nr. (duomenys neskelbtini) į Nr. (duomenys neskelbtini). 17:25:22 val., 19:33:20 val., 19:33:27 val. įeinančios žinutės iš Nr. (duomenys neskelbtini) į Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas 2023 m. gruodžio 9 d. aktualus laikas: nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 9 d. 13:08:23 naudojantis mobiliojo ryšio telefonu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ įvyko išeinantis skambutis į mobiliojo ryšio telefoną Nr. „(duomenys neskelbtini)“, skambučio trukmė 5 sekundės. 13:11:40 val., 13:21:58 val., 13:35:44 val., 14:25:26 val., 14:39:18 val., 15:42:01 val., 16:25:50 val., 21:02:51 val., 21:21:07 val., 21:32:17 val. naudojantis mobiliojo ryšio telefonu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ įvyko išeinantys skambučiai į mobiliojo ryšio telefoną Nr. „(duomenys neskelbtini)“, visų skambučių trukmė nuo 1 iki 3 sekundžių. Skambučių metu jungtasi prie bokštų/celių Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Ozo g. 25, Prekybos centras „Akropolis”. 14:38:46 val., 21:02:26 val., 21:28:39 val., 21:28:43 val., 21:32:17 val. išeinantys neįvykę skambučiai į Nr. „(duomenys neskelbtini)“. 12:59:43 val., 13:04:23 val., 13:04:24 val. išeinančios žinutės iš Nr. „(duomenys neskelbtini)“ į Nr. „(duomenys neskelbtini)“.

Apžiūrimas 2023 m. gruodžio 10 d. aktualus laikas: nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 10 d. 14:22:05 val., 14:29:53 val., 14:39:30 val., 20:41:58 val. naudojantis mobiliojo ryšio telefonu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ įvyko išeinantys skambučiai į mobiliojo ryšio telefoną Nr. „(duomenys neskelbtini)“, skambučių trukmė nuo 1 iki 2 sekundžių. Skambučių metu jungtasi prie celių/bokštų Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). 14:30:21 val. išeinanti žinutė iš Nr. „(duomenys neskelbtini)“ į Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (t. l, b. l. 147-149).

Dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir taikytinų teisės aktų bei teismų praktikos

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, be to, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 3 – 4 dalys).

Byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų paaiškinimai teisme, apžiūros protokolai, taip pat rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma (BPK 20 straipsnis). Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat tarnybiniai pranešimai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018, 2K-5-719/2022, 2K-21-697/2024).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šiame straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Taigi, sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas dėl objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų. Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-450-312/2019). Apgaulė reiškiasi asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pavyzdžiui, turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-303/2019).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. T. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Pažymėjo, kad buvo skambutis dėl automobilio pirkimo, kurio metu pasakė, jog automobilis areštuotas. Savo draugui M. R. (kuris jo vardu turėjo parduoti automobilį) taip pat pasakė, kad automobilis „Audi A4“ areštuotas. Pažymėjo, kad už automobilį mokėjo tiek pat, už kiek pardavė. Automobilis buvo gero stovio. Pirkdamas automobilį žinojo, kad jis areštuotas. <...> Kai važiavo pardavinėti automobilį, prašė, kad draugas dar kartą pasakytų, jog transporto priemonė areštuota. <...> M. žinojo, kad buvo mašina areštuota. Automobilis buvo ardymui, bet įkėlė skelbimą. Įsigijo tam, kad užsidirbtų, ardymui ir pardavimui (t. 2, b. l. 118-120).

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esantys ištirti įrodymai paneigia šią kaltinamojo versiją. Pažymėtina, kad šioje byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad 2023 m. gruodžio 8 d. H. Š. iš P. T. už 2 800 Eur įsigijo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatytais duomenimis minimam automobiliui nuo 2020 m. birželio 1 d. buvo pritaikytas areštas (t. 1, b. l. 114-116). Vertinant bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu išreikšta gynybos pozicija, svarbu tai, kad kaltinamasis P. T. 2023 m. spalio 30 d. įsigijęs minimą automobilį iš M. G. net nebandė deklaruoti jo įsigijimo AB „Regitra“, kadangi žinojo, jog to padaryti nepavyks dėl taikomo arešto. Tai patvirtina AB „Regitra“ 2024 m. kovo 29 d. pateiktas atsakymas, kuriame nurodoma, kad <...> laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 29 d. iki 2023 m. gruodžio 9 d. P. T. vardu nebuvo atlikta jokių veiksmų, susijusių su transporto priemonės „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registracija (t. 1, b. l. 124). Kaip jau minėta, 2023 m. gruodžio 8 d. P. T. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 2 800 Eur pardavė H. Š.. Pastarasis, jo teigimu, praėjus dienai ar kelioms, bandė deklaruoti šio automobilio įsigijimą AB „Regitra“, tačiau dėl tų pačių priežasčių – dėl automobiliui taikomų apribojimų, to padaryti taip pat negalėjo (t. 2, b. l. 120-121).

Teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas M. G., kuris pažymėjo, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė jam, tačiau buvo parduotas ardymui. Automobilis areštuotas ir buvo pavarų defektas. Pirkėjui, t. y. P. T., nurodė defektus bei tai, kad automobilis yra areštuotas. Jis turėjo teisę parduoti automobilį ir nuimti nuo įskaitos, t. y. išregistruoti. Pardavė automobilį už 900 Eur, mokėjo grynais. Analogiškas įvykio aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl pagrindo jomis netikėti, teismui nėra. Be to, pats kaltinamasis P. T. neneigė, jog perkant automobilį buvo informuotas, kad jam taikomas areštas, todėl automobilį parduoda ardymui (t. 2, b. l. 118-120). Remiantis bylos duomenimis, akivaizdu, kad kaltinamasis P. T. automobilį vis dėlto nusprendė parduoti, o ne ardyti. Taigi kaltinamasis neabejotinai suprato ir žinojo, jog automobiliui „Audi A4” taikomas areštas, jis suvokė ir tai, kad pardavęs šį automobilį, jo pardavimo negalės deklaruoti bei juo negalės laisvai disponuoti ir naujas pirkėjas, šiuo atveju – nukentėjusysis H. Š.. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis įsigijęs automobilį „Audi A4“, šio automobilio įsigijimo deklaruoti negalėjo, automobiliu jis negalėjo ir laisvai disponuoti. Todėl teismas daro išvadą, kad P. T., žinodamas apie automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikomą areštą, apie šią aplinkybę nukentėjusiojo neinformavo prieš jiems pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį.

Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu laikėsi pozicijos, kad nukentėjusysis prieš pirkdamas automobilį buvo informuotas apie jam taikomą areštą. Be to, kaltinamasis pažymėjo, kad informavo savo draugą M. R. apie automobiliui taikomą areštą ir nurodė apie tai dar kartą pasakyti pirkėjui, t. y. H. Š.. Tačiau šias kaltinamojo P. T. nurodomas aplinkybes paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. R. parodė, kad <...> P. jam neminėjo, kad automobilis areštuotas. Nežinojo, kad automobilis areštuotas. Negalėjo pasakyti pirkėjui, kad automobilis areštuotas, nes nežinojo. Gali būti, kad neatsimena, nes buvo senai. Nesakė pirkėjui, kad negalima bus perregistruoti, nes areštuotas automobilis. <...>. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes <...> P. atvežęs jam automobilį, kad jį parduotų, nesakė, kad automobilis areštuotas. Bendraujant su P. telefonu, jis jam nei karto neminėjo, kad automobilis areštuotas, apie areštą apskritai nieko jam nesakė nei prašydamas įkelti automobilio skelbimą, nei jam automobilį perduodamas, nei jiems kalbant telefonu. Kad automobilis yra areštuotas jis nežinojo (t. 1, b. l. 67). Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, kad pirkimo metu, automobilis buvo apibūdintas kaip tvarkingas, nebuvo paminėta, kad areštuotas. Analogiškas aplinkybes, susijusias su nežinojimu apie taikomą areštą automobiliui, nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad su kolega H. Š. nuvažiavo po darbų pažiūrėti automobilio „Audi A4“ <...> Kai apžiūrėjo automobilį, jis buvo šalia <...> apie negalėjimą persiregistruoti automobilio nebuvo kalbos. Šio fakto žinojimas būtų lėmęs automobilio nepirkimą. <...> Parašė H. jam, kad nepavyksta perregistruoti. Tai, kad nukentėjusysis H. Š. nežinojo apie nusipirktam automobiliui taikomus apribojimus patvirtina ir jo paties aktyvūs veiksmai po automobilio įsigijimo – nusipirkęs automobilį „Audi A4“ nedelsdamas ilgo laiko bandė jį persiregistruoti AB „Regitra“ savo vardu, o nepavykus, siekė išsiaiškinti priežastis (sužinojęs pirmąjį automobilio savininką su juo susisiekė, be to, bandė kontaktuoti ir su kaltinamuoju, tačiau nesėkmingai (tai įrodo pateiktos byloje mobiliojo ryšio numerių išklotinės, kad nukentėjusysis ne kartą skambino ir rašė trumpąsias žinutes kaltinamajam P. T. (t. 1, b. l. 147-149)). Pažymėtina, kad aplinkybė apie automobiliui „Audi A4“ taikomą areštą atsakingam pirkėjui yra esminė ir nulemianti jo apsisprendimą tokį automobilį nusipirkti, todėl būtent tokios esminę reikšmę nukentėjusiojo apsisprendimui turinčios informacijos nuslėpimas teismų praktikoje vertinamas kaip apgaulė BK 182 straipsnio 1 dalies prasme. Akivaizdu, kad kaltinamojo apgaulės prieš nukentėjusįjį panaudojimas sukėlė pastarajam nepatogumų ir atitinkamus neigiamus padarinius, t. y. jis už areštuotą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 2 800 Eur, šio automobilio jis negali deklaruoti savo vardu ir juo laisvai disponuoti. Tokios apgaulės panaudojimas P. T. veiką daro pavojingą ir nusikalstamą, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamasis P. T. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiški. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – jauno amžiaus (t. 2, b. l. 6), teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Vokietijoje bei Didžiojoje Britanijoje, be to, šiame nuosprendyje įrodytą nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 2, b. l. 16-28), SODROS duomenimis vykdo individualią veiklą (t. 2, b. l. 30), teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad dirba, gaunamos pajamos kiekvieną mėnesį skiriasi, būna apie (duomenys neskelbtini) Eur (t. 2, b. l. 118), daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie jam paskirtų baudų sumokėjimą, nėra (t. 2, b. l. 32-47), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Apibendrinant, teismas sprendžia, jog P. T. asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo, kad jo priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra atsitiktinis, jo antivisuomeninės nuostatos ryškėja, kadangi jis ne pirmą kartą nusikalto.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam P. T. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas jį charakterizuojančias aplinkybes (tarp jų – teistumus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei iki šio teismo nuosprendžio skirtas bausmes, kurios neturėjo įtakos kaltinamojo elgesiui ir jis pakartotinai ne kartą nusikalto), skirtina griežčiausia BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, skirtinos bausmės dydis nustatytinas nesiekiantis šios bausmės rūšies vidurkio, numatyto atitinkamo baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje, t. y. už padarytą nusikaltimą skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju P. T. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis anksčiau teistas ne kartą, be to, jis nusikalto tuo metu, kai jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartimi panaikintas ir jam buvo paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat kaltinamasis daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn. Taigi visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad P. T. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 7 d. priėmė nuosprendį, kuriuo P. T. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta galutinė sumažinta laisvės apribojimo bausmė 1 metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme, nes nagrinėjamą veiką P. T. padarė 2023 m. spalio 30 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio priėmimo. Esant šioms aplinkybėms, bausmės turi būti bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Veikos nesiskiria savo pavojingumu, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (6 mėnesių laisvės apribojimas, jį, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeičiant į 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę), paskiriant P. T. galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitoma atlikta bausmės dalis iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė – žala apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-168-211/2018, 2K-307-689/2019, 2K-70-942/2022).

Šioje baudžiamojoje byloje dėl kaltinamojo P. T. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis H. Š. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2 800 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 37).

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad P. T. pardavė H. Š. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“ už 2 800 Eur (grynais); pateikta automobilio „Audi A4“ 2023 m. gruodžio 8 d. pirkimo - pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 70-71). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį. Baudžiamojo proceso metu nebuvo ginčo dėl nukentėjusiojo sumokėtos 2 800 Eur sumos dydžio už perkamą automobilį. Byloje nustatyta, kad H. Š. patyrė žalą dėl kaltinamojo P. T. teisei priešingų veiksmų, žala pagrįsta, ji nėra atlyginta, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir prašoma 2 800 Eur žala priteistina iš kaltinamojo P. T..

Dėl kitų klausimų

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone, tačiau, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011).

Akivaizdu, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas nusikalstamai veikai daryti, kaltinamasis jį panaudojo siekdamas gauti nukentėjusiajam priklausantį turtą, šiuo atveju 2 800 Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad be automobilio kaltinamajam nebūtų pavykę savo naudai įgyti nukentėjusiajam priklausančius pinigus, todėl minėta transporto priemonė pagrįstai pripažinta kaip uždraustos veikos priemonė, BK 72 straipsnio 2 dalies prasme ir konfiskuotina valstybės naudai.

Kaltinamajam P. T. šioje baudžiamojoje byloje kardomoji priemonė paskirta nebuvo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vokas prie galinio bylos 2-to tomo viršelio su CD laikmena, kurioje yra išklotinės, paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

P. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (6 mėnesių laisvės apribojimą, jį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, pakeičiant į 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę), ir paskirti P. T. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio P. T. sulaikymo laisvės atėmimo bausmei atlikti dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Civilinio ieškovo H. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai iš P. T. priteisti 2 800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Audi A4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas pas H. Š., konfiskuoti valstybės naudai.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, voką prie galinio bylos antrojo tomo viršelio su kompaktiniu disku, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Kaupelė