- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-152-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05763-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- Z. D.
- Atsakovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto 3-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-948-1003/2018 pagal ieškovės Z. D. ieškinį atsakovei L. S., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto 3-ojo notarų biuro notarei N. V., dėl oficialaus testamento pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. D. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, prašydama pripažinti oficialų testatorės A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto 3-iojo notarų biuro notarės N. V. (duomenys neskelbtini)patvirtintą testamentą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Ieškovė Z. D. taip pat prašė pripažinti galiojančiu testatorės A. S. (duomenys neskelbtini) notarės I. P. patvirtintą testamentą; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad mirusios A. S. ir J. J. yra seserys.
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės teta palikėja A. S., kuri Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo pripažinta neveiksnia. Šiaulių apylinkės teismas 2015-09-15 nutartimi nustatė neveiksniai A. S. nuolatinę globą, globėja ir turto administratore paskyrė ieškovę Z. D.. Ieškovė paaiškino, kad palikėja A. S. po savo vyro mirties metais surašė testamentą, 2009-2010 metais palikėjos sveikata pablogėjo, jai sutriko atmintis, sunkiai orientavosi aplinkoje. 2013 m. sudarė testamentą, kurį patvirtino Šiaulių miesto 3-iojo notarų biuro notarė N. V., kuriuo palikėja turtą paliko atsakovei L. S.. Testamentų registro išraše nurodyta, kad palikėjos A. S. palikimą priėmė ieškovė ir atsakovė, palikimo byla užvesta pas Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarą V. Ž..
3. Ieškovės nuomone, palikėjos A. S. oficialus testamentas, patvirtintas Šiaulių miesto 3-iojo notarų biuro notarės N. V., 2013 m. buvo sudarytas palikėjos, kuri tuo metu dėl savo psichinės ir fizinės sveikatos būklės negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ji neišreiškė savo tikrosios valios. Ieškovė nurodė, kad atsakovė L. S. palikėjai sudarant testamentą pasinaudojo palikėjos A. S. būkle. Palikėja nemokėjo nei skaityti, nei rašyti lietuviškai, o testamentas sudarytas lietuvių kalba, į rusų kalbą neišverstas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė L. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad mirusios palikėja A. S. ir J. J. yra seserys. Aplinkybė, kad Šiaulių apylinkės teismas, neturėdamas tam teisinio pagrindo, konstatavo, kad ieškovė yra palikėjos A. S. dukterėčia, negali būti pripažinta ieškovės ir palikėjos giminyste patvirtinančiu dokumentu. Atsakovė nurodė, jog ieškovė nėra pateikusi rašytinių dokumentų, patvirtinančių, kad ji yra įstatyminė A. S. įpėdinė, taip pat nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio tokį faktą, todėl ieškovė negali reikšti reikalavimo dėl testatorės A. S. 2013 m. testamento pripažinimo negaliojančiu.
5. Trečiasis asmuo notarė N. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nesutinka su ieškovės argumentais, kad palikėja sirgo ligomis, dėl kurių ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su palikėja notarė bendravo asmeniškai, išsiaiškino jos valią, giminystės ryšį, santykius su žmogumi, kuriam testamentu paliekamas turtas. Be to, notarė nurodė, jog jai buvo pateiktas VšĮ Dainų PSPC psichikos centro pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad A. S. yra psichiškai sveika. Testamento sudarymo metu buvo pateikta užklausa Centrinei hipotekos įstaigai dėl duomenų, ar asmuo nėra neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registre, ir buvo gauta informacija, kad asmuo tokiame registre neregistruotas. Notarė pažymėjo, kad bendraujant su palikėja jai nekilo abejonių dėl to, kad asmuo nesuprastų savo veiksmų ar, kad testamento turinys neatitiktų jos tikrosios valios.
Žemesnės instancijos teismas
6. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. kovo 2 d. daliniu sprendimu tenkino patikslintą ieškinį dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. S., mirusi (duomenys neskelbtini), yra seserys. Teismas nurodė, kad iš esamų įrodymų labiau tikėtina, jog J. J. ir A. S. yra seserys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. sprendimu atmetė ieškinį dėl (duomenys neskelbtini) testamento pripažinimo negaliojančiu, priteisė L. S. iš Z. D. 1 000 Eur teisinių paslaugų išlaidas, priteisė valstybei iš Z. D. 34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, aplinkybes, liudytojų parodymus, ekspertizės išvadas, sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog 2013 m. oficialiajame testamente neišreikšta tikroji testatorės A. S. valia.
9. Teismas nurodė, kad liudytojų, neturinčių suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymai nepatvirtina, jog ginčo testamento sudarymo momentu testatorė negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas pažymėjo, kad liudytojų A. D., V. D., E. D., V. I. parodymai dėl ginčo dalyko vertintini kritiškai, atsižvelgiant į tai, jog A. D. yra ieškovės sūnus, V. D. – ieškovės marti, E. D. – ieškovės sutuoktinis, V. I. – atsakovės artima draugė, todėl tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi.
10. Teismas nurodė, kad ištyręs bei įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų visumą nenustatė jokių testatorės A. S. valios įforminimo trūkumų ar ginčijamame testamente išreikštos valios neatitikties tikrajai velionės valiai; teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma rodo, kad 2013-01-08 oficialaus testamento sudarymo metu testatorė A. S. nors ir turėjo somatinių ligų, tačiau psichikos ligomis nesirgo, buvo socialiai orientuota, pati suformavo valią bei ją išreiškė ginčo testamente, tai yra galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
11. Teismas sprendė, jog ieškovės teiginiai, kad testatorė A. S. testamentu neišreiškė savo tikrosios valios, nes sudarė testamentą, kurio nesuprato, nes nemoka lietuviškai nei skaityti, nei rašyti, kad su testamento turiniu nebuvo tinkamai supažindinta, vertintini kaip deklaratyvūs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliantė (ieškovė) Z. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą, ieškovės Z. D. patikslintą ieškinį atsakovei L. S. tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės 605 Eur išlaidas už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino CK 5.28 straipsnio 3 dalies reguliavimo ir nepagrįstai nekonstatavo, kad testatorės valia yra pareikšta jai nesuprantama kalba, kuria ji nei skaitė, nei kalbėjo, nei kurios suprato. Teismas nagrinėjamoje byloje suabsoliutino notarės paaiškinimus, negretino, ir nevertino su objektyviais įrodymais ir nepagrįstai sprendė, kad pateiktas 2013 m. oficialus testamentas neturi esminių trūkumų, kurie akivaizdžiai reiškia, kad buvo neužtikrinti CK 5.18 str. reikalavimai.
12.2. Testatorė nemokėjo lietuviškai nei skaityti, nei rašyti, nei suprato lietuviškai, todėl notarė privalėjo testamentą surašyti tiek lietuvių, tiek testatorei suprantama rusų kalba. Pačiame 2013 m. testamente tik lietuvių kalba užrašyta, kad išversta į lietuvių kalbą, toks įrašas padarytas ne testatorės ranka, kas nepatvirtinta net pačio tokio fakto realaus buvimo. Be notarės paaiškinimų byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kad 2013 m. testamentas buvo išverstas į testatorei suprantamą rusų kalbą.
12.3. Byloje nėra duomenų, kad notarė bent būtų pasiūliusi testatorei pasirinkti kvalifikuotą vertėją, ir testatorė to būtų atsisakiusi bei tokios aplinkybės būtų įformintos, kad jas būtų galima vėliau patikrinti.
12.4. Testatorei 2013 m. testamento surašymo metu buvo beveik 87 metai, be to, byloje yra duomenų, jog ji blogai girdėjo. Tačiau byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kaip testatorei nesuprantama kalba surašyto testamento vertimu buvo užtikrinta reali galimybė tokį vertimą realiai girdėti, jį tinkamai suprasti.
12.5. Notarė turėjo į bylą pateikti įrodymus, kad buvo laikytasi įstatymų reikalavimų užtikrinant CK 5.18 straipsnio 1 dalies reikalavimų testatorei sudarant 2013 m. testamentą, tačiau notarė nepateikė nė vieno tai įrodančio objektyvaus įrodymo, neskaitant savo pačios, kaip suinteresuoto asmens, paaiškinimų.
12.6. Dar prieš penkias kalendorines dienas iki 2013 m. testamento surašymo testatorė medicinos darbuotojoms žodžiu nurodė, kad ji testamentu butą užrašys ieškovei. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų įvykusios per tas 5 kalendorines dienas, kurios kardinaliai galėjo pakeisti testatorės 2013 m. susiformavusią valią testamentu butą palikti ieškovei.
12.7. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad 2013m. testamente nebuvo išreikšta tikroji testatorės valia, kadangi 2013 m. dėl savo psichinės ir fizinės būklės testatorė negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. S. teismo prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą, o apeliantės Z. D. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, teisingai pritaikė procesinės teisės normas, tinkamai įvertino bylos medžiagą.
13.2. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 2013 m. oficialiajame testamente neišreikšta tikroji testatorės A. S. valia, nėra duomenų, kad testatorė 2013 m. teismo sprendimu būtų buvusi pripažinta neveiksnia. Liudytojų, neturinčių suinteresuotumo bylos baigtimi parodymai patvirtina, kad ginčo testamento sudarymo metu testatorė buvo psichiškai sveika, orientuota visais atžvilgiais teisingai, pažinimo sutrikimų nerasta.
13.3. Liudytojų A. D., V. D., E. D., V. I. parodymai dėl ginčo dalyko vertintini kritiškai, kadangi A. D. yra ieškovės sūnus, V. D. – ieškovės marti, E. D. – ieškovės sutuoktinis, V. I. – ieškovės artima draugė, t. y. šie liudytojai tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, o liudytojos M. Z. B. parodymai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybę, kad testamento sudarymo metu A. S. suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos teisingai valdyti.
13.4. Testamentą pasirašė pati testatorė notarės N. V. akivaizdoje, testamentas pasirašytas tinkamai, testatorės parašo tikrumo ieškovė neginčijo, o tai leidžia tvirtinti, kad ieškovė nesuabejojo, jog A. S. 2013 m. gebėjo pasirašyti testamente.
13.5. Ginčo testamente nurodyta, jog notarė patikrino testatorės tapatybę, išaiškino CK 2.50 str. turinį, garsiai perskaitė testamentą, išaiškino testamento turinį, kuris testatorei suprantamas ir atitinka testatorės valią, priimtas ir pasirašytas, žodžiu išverstas į rusų kalbą. Testamentas sudarytas lietuvių kalba atsižvelgiant į tai, kad testatorė yra Lietuvos Respublikos pilietė. Patvirtindama testamentą notarė įsitikino testatorės veiksnumu. Notarė įvykdė Notariato įstatymo 15 straipsnio nuostatas.
13.6. Sudarydama testamentą A. S. veikė sąmoningai, notarė nurodė, kad tvirtinant testamentą jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo nekilo. Be to, teismas neturi pagrindo netikėti testamentą tvirtinusios notarės parodymais, kadangi nebuvo nei nustatyta, nei įrodinėjama, kad notarė turėjo interesą netinkamai atlikti savo pareigas, būti šališka.
Šalies argumentai
13.7. Ieškovės teiginiai, kad A. S. testamentu neišreiškė tikrosios savo valios, nes nesuprato savo veiksmų reikšmės, sudarė testamentą, kurio nesuprato, vertintini kaip deklaratyvūs, neparemti jokiais byloje esančiais įrodymais, o pats notarinis veiksmas dėl testamento sudarymo ir tvirtinimo nebuvo skundžiamas.
13.8. Nei faktas, jog atsakovė galėjo susisiekti su notare dėl testamento sudarymo, nei tai, jog ji notarės nurodymu organizavo gydytojo psichiatro pažymos apie testatorės psichinę sveikatą išdavimą, nuvykimas kartu su testatore į notarės kontorą ir joje buvimas ginčo testamento pasirašymo, notarinio tvirtinimo metu, nesudaro jokio pagrindo abejoti testamento sudarymo procedūros atlikimo ar testatorės galimybe 2013 m. laisva valia nurodyti ginčijamo testamento turinį, o ieškovė, tvirtindama, jog atsakovė primetė savo valią testatorei ginčo testamento sudarymo metu, nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, jog testamento sudarymo metu testatorės valia atsakovės veiksmais būtų palaužta.
13.9. Ieškovės teiginiai, susiję su testatorės sveikata 2009-2010 metais, laikytini subjektyviomis ieškovės prielaidomis. Aplinkybė, jog prieš sudarant testamentą medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog palikėje nori palikimą palikti dukterėčiai, nepatvirtina, kad testamento sudarymo metu A. S. dėl savo psichinės ir fizinės sveikatos būklės negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių miesto 3-iojo notaro biuro notarė N. V. prašo apeliantės apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Su velione, kaip ir su bet kuriuo kitu asmeniu, atvykusiu į notaro kontorą sudaryti testamento, notarė bendrauja asmeniškai, išsiaiškina asmens valią, giminystės ryšį, santykius su žmogumi, kuriam testamentu paliekamas turtas.
14.2. Notarei buvo pateiktas VšĮ Dainų PSPC psichikos centro pažymėjimas, kuriam nurodyta, kad A. S. yra psichiškai sveika. Be to, iš Centrinės hipotekos įstaigos buvo gauta informacija, kad testatorė nėra neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registre.
14.3. Su testatore pokalbis vyko rusų kalba, kuria buvo išsiaiškinta testatorės valia, tuomet surašytas testamentas valstybine kalba, o visas turinys žodžiu išverstas į rusų kalbą.
14.4. Bendraujant su velione notarei nekilo abejonių dėl to, kad asmuo nesuprastų savo veiksmų ar kad testamento turinys neatitiktų jos tikrosios valios. Priešingu atveju notarė tokio testamento nebūtų tvirtinusi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinių skundų teisiniai ir faktiniai pagrindai.
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
17. Byloje nustatyta, kad A. S. (apeliantės Z. D. teta) (duomenys neskelbtini) testamentu, kurį patvirtino notarė I. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą paliko Z. D. (ieškovei). Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto 3-iąjame notarų biure A. S. sudarė testamentą, kuriuo butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko L. S. (atsakovei); testamentą patvirtino notarė N. V.. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo sprendimu A. S. pripažinta neveiksnia, jos globėja ir turto administratore nutartimi paskirta Z. D.. A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškimą dėl A. S. priėmimo ieškovė Z. D. pateikė (duomenys neskelbtini), atsakovė L. S. – (duomenys neskelbtini).
18. Byloje ieškovės Z. D. prašymu buvo paskirta ir atlikta A. S. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Tesimo psichiatras ekspertas S. R., atsakydamas į teismo nutartyje suformuluotus klausimus nurodė, jog A. S. testamento sudarymo metu 2013 m. nestebėta jokių pažinimo funkcijos sutrikimų, dėl ko ji galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos teisingai valdyti; A. S. dėl savo psichikos sveikatos būklės turėjo galimybę 2013 m. savarankiškai priimti sprendimus ir atlikti įvairius teisines pasekmes sukeliančius veiksmus, taip pat dėl savo psichikos sveikatos būklės galėjo išreikšti valią sudarydama testamentą, jį suprasti ir pasirašyti. VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos centro pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog A. S. yra psichiškai sveika, neabejotinai buvo išduotas objektyviai įvertinus A. S. psichikos sveikatos būklę.
19. Apeliantė Z. D. ieškiniu, kurį patikslino, prašė pripažinti testatorės A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto 3-iojo notarų biuro notarės N. V. 2013 m. patvirtintą testamentą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.89 str. pagrindu) ir pripažinti galiojančiu testatorės A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentą, 1995 m. patvirtintą notarės I. P.. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu
20. CK 5.15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį (CK 1.89 straipsnio 1 dalis). Testamentas ar jo dalis gali būti pripažinti negaliojančiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais pagal įpėdinių pagal įstatymą arba testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.16 straipsnio 2 dalis, 5.17 straipsnio 1 dalis). CK 5.18 str. 1 d. nurodyta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.
21. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl testamento teisėtumo, yra pažymėjęs, kad kiekvienas veiksnus fizinis asmuo laisva valia ir savo nuožiūra gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį pasirinktam vienam ar keliems asmenims. Testamentas gali būti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytiems teisiniams pagrindams. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).
22. Kaip minėta, ieškovė (apeliantė) Z. D. teismo prašė pripažinti 2013 m. testamentą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CK 1.89 str. pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, jog bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012). Taigi asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.
23. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2013 m. testamentas buvo surašytas lietuvių kalba, kuri testatorei nesuprantama, testamentas neišverstas į rusų kalbą. Taip pat apeliantė pažymi, kad teismas neįvertino CK 5.28 str. 3 dalies reguliavimo ir nepagrįstai nekonstatavo, kad testatorės valia yra pareikšta jai nesuprantama kalba. Apeliantės nuomone, siekiant, kad testatorė išreikštų savo tikrąją valią ir tai būtų galima patikrinti, notarė privalėjo šį testatorės sudaromą vienašalį sandorį surašyti tiek valstybine lietuvių kalba, tiek testatorei suprantama rusų kalba, o tai nebuvo padaryta taip neužtikrinant CK 5.18 str. 1 d. nustatytų reikalavimų. Apeliantė taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pasiekti Valstybinės kalbos įstatymo 9 straipsnyje bei Notariato įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinti tikslai, o tai lėmė, jog buvo neužtikrinti ir CK 5.18 str. 1 d. įtvirtinti reikalavimai.
24. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, jog notaro raštvedyba tvarkoma valstybine kalba. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiem šalims priimtina kalba. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad visi Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sandoriai sudaromi valstybine kalba. Prie jų gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias kalbas. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiem pusėms priimtina kalba. Taigi, kaip matyti iš šių įstatymų nuostatų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sandoriai sudaromi valstybine (lietuvių) kalba. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad nebuvo pasiekti valstybinės kalbos įstatymo 9 straipsnyje bei Notariato įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinti tikslai ir nebuvo užtikrinti CK 5.18 str. 1 d. reikalavimai.
25. Nagrinėjamu atveju 2013-01-08 testamente, pasirašytame palikėjos A. S., nurodyta, jog „testamentas garsiai perskaitytas, suprastas dėl turinio ir, kaip atitinkantis valią, priimtas ir pasirašytas. Žodžiu išverstas į rusų kalbą“. Notarė N. V., tvirtinusi ginčo testamentą, 2018-10-04 teismo posėdžio metu patvirtino, kad kalba rusiškai ir žodžiu išvertė testamentą A. S., kuri šio testamento esmę suprato. Notarė nurodė, kad jai nekilo absoliučiai jokių abejonių dėl testatorės valios, be to, prieš tvirtinant testamentą buvo gautas išrašas iš Centrinės hipotekos įstaigos Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, kuriame nurodyta, jog A. S. nėra registruota Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Notarė taip pat atsižvelgė į VšĮ Dainų PSPC psichikos centro pažymą, kurioje nurodyta, jog A. S. yra psichiškai sveika.
26. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad notarė N. V., prieš tvirtindama testamentą, tinkamai įsitikino, jog testatorė A. S. orientuojasi aplinkybėse, testatorės elgesys nesukėlė jokių abejonių dėl jos sugebėjimo suprasti savo veiksmus sudarant testamentą, jį pasirašant ir pan. Teismo vertinimu apeliantės teiginiai, kuriais abejojama, ar testamentas testatorei buvo išverstas į rusų kalbą, ar testatorė suprato testamento prasmę, vertintini kaip deklaratyvūs.
27. Kaip minėta, apeliantė, siekdama nuginčyti testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu, turėjo įrodyti, kad testamento sudarymo metu A. S. buvo tokios būsenos, kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Apeliantė nurodo, kad testatorė 2013-01-08 dėl savo psichinės ir fizinės sveikatos būklės jau negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
28. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovės prašymu buvo atlikta A. S. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, iš kurios matyti, kad A. S. testamento sudarymo metu 2013 m. nestebėta jokių pažinimo funkcijos sutrikimų, dėl ko ji galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos teisingai valdyti. Ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad A. S. dėl savo psichikos sveikatos būklės turėjo galimybę 2013 m. savarankiškai priimti sprendimus ir atlikti įvairius teisines pasekmes sukeliančius veiksmus, taip pat testatorė 2013 m. galėjo išreikšti valią sudarydama testamentą, jį suprasti ir pasirašyti bei VšĮ Dainų PSPC psichikos centro pažymėjimas apie tai, kad A. S. yra psichiškai sveika, neabejotinai buvo išduotas objektyviai įvertinus testatorės psichikos sveikatos būklę. Iš pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės matyti, jog A. S. psichikos būklė buvo objektyviai įvertinta psichiatro bei psichologo, tą pačią dieną buvo užpildytas protinės būklės mini tyrimas, kurio įvertis 26 balai, pažinimo sutrikimo nėra.
29. CPK 218 str. numatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.
30. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).
31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; kt.).
32. Ginčo atveju apeliantė nepateikė duomenų, dėl kurių teismas galėtų abejoti ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, tokių aplinkybių nenustatyta ir kitais bylos duomenimis, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas laikytinas patikimu įrodymu byloje.
33. Nagrinėjamu atveju atmestinas ir apeliantės argumentas, kad dar prieš 5 kalendorines dienas iki 2013 m. testamento surašymo testatorė medicinos darbuotojoms žodžiu nurodė, kad ji testamentu butą užrašys ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, jog medicininiuose dokumentuose gydytoja D. M. įrašė: „dėl notarinių veiksmų supranta – nori užrašyti dukterėčiai L. butą, nes tikisi, kad ji prižiūrės.“ Posėdžio metu apklaustas ekspertas S. R. paaiškino, kad yra tiriamosios ranka rusiškai surašytas prašymas dėl pažymos notarui išdavimo, o tai, kad dukterėčios vardas nurodomas „L.“, nepaneigia A. S. psichikos būklės tuo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, testatorės noras sudaryti naują testamentą, esant sudarytam 1995 m. testamentui ( kuriuo testatorė visą savo turtą paliko ieškovei Z. D.), rodo, kad A. S. pakeitė savo sprendimą dėl turimo turto patvarkymo po jos mirties ir dėl to išreiškė naują valią.
34. Kaip minėta, testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo (CK 5.18 str. 1 d.), kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 str. 1 d.). Tai reiškia, kad testamentas yra sudaromas laisva testatoriaus valia, pats testatorius yra visiškai laisvas pasirinkti, kam jis nori testamentu palikti savo turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010). Nagrinėjamu atveju byloje nenustačius testatorės A. S. valios trūkumų testamento sudarymo metu, taip pat nenustačius testamento tvirtinimo notarine tvarka trūkumų, spręstina, kad nėra pagrindo 2013-01-08 testamento pripažinti negaliojančiu.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (peticija Nr. 16034/90); mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (peticija Nr. 20772/92); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
36. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, surinktus duomenis, liudytojų parodymus, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą atmetus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, iš apeliantės Z. D. priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei L. S.. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė L. S. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ją atstovavusiai advokatei sumokėjo 300 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atsakovei iš apeliantės priteistina 300 Eur suma išlaidoms advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. S., a. k. (duomenys neskelbtini)