Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. Č. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2022 m. gegužės 2 d. teisme buvo gautas atsakovo V. Č. atsiliepimas. Atsakovas nurodo, jog pripažįsta, kad yra atsakingas už autoįvykį, nes vairavo automobilį autoįvykio metu ir jo nesuvaldė, dėl ko įvyko autoavarija, kurios metu mirtinai sužalotas P. N.. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dėl ieškinio pagrįstumo pasisakyti negali, kadangi Telšių apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-93-671/2022, kurioje jis yra teisiamas už autoįvykį, kurio metu mirtinai buvo sužalotas P. N.. Šiuo metu baudžiamojoje byloje yra paskirta kompleksinė teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizė. Vadinasi, yra kvestionuojama jo kaltė ir atsakomybė dėl autoįvykio ir P. N. mirtino sužalojimo, taip pat kvestionuojamas ir ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtas žalos atlyginimas nukentėjusiesiems. Be to, baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-671/2022 nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys yra pareiškę civilinį ieškinį AB „Lietuvos draudimas“, prašo papildomai priteisti 79 316,00 Eur draudimo išmokų. Mano, jog šios civilinės bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas, kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Telšių apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-671/2022. Taip pat nurodo, jog advokato byloje nesamdys dėl sunkios turtinės padėties, teismo posėdžiuose pagal galimybes dalyvaus, dės pastangas pasiekti taikų susitarimą šioje byloje.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi teismas nutarė atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-546-796/20227 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. Č. dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą iš esmės. Teismas nutarė išreikalauti iš Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų baudžiamosios bylos Nr.1-93-671/2022 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus atliktos kompleksinės teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizės aktą. Ieškovę akcinę bendrovę „Lietuvos draudimas“ įpareigojo iki 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikti nurodytus papildomus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus. Paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka 2022 m. spalio 18 d. 9.30 val. Klaipėdos apygardos teisme Herkaus Manto g. 26, Klaipėdoje. Nurodė, kad teismo posėdžio salė bus nurodyta skelbimų lentoje.

4. 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdis buvo atidėtas iki 2022 m. lapkričio 22 d. 9.00 val.

7. Teismas protokoline nutartimi nutarė procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti iki 2022 m. gruodžio 12 d. 10.30 val.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Iš į bylą ieškovės pateiktos policijos įstaigos Telšių apskrities VPK 2020 m. lapkričio 11 d. Eismo įvykio informacijos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) 8,15 km, įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavęs keleivis P. N.. Pažymoje nurodyta, jog galimas eismo įvykio kaltininkas – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir vairuotojas V. Č., kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės. Dėl eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

9. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu iš viso išmokėjo 52 208,68 Eur. Iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų nustatyta, jog 2022 m. vasario 8 d. ieškovė išmokėjo 6 000,00 Eur dydžio draudimo išmoką mirusiojo dukros O. L. patirtai neturtinei žalai atlyginti pagal Eksperto išvadą; 2022 m. vasario 8 d. išmokėjo 6 000,00 Eur dydžio draudimo išmoką mirusiojo dukros D. N. patirtai neturtinei žalai atlyginti pagal Eksperto išvadą; 2022 m. vasario 8 d. ieškovė išmokėjo 9 000,00 Eur dydžio draudimo išmoką mirusiojo sugyventinės R. G. patirtai neturtinei žalai atlyginti pagal Eksperto išvadą; 2022 m. vasario 8 d. ieškovė išmokėjo 9 000,00 Eur dydžio draudimo išmoką mirusiojo dukros E. N. patirtai neturtinei žalai atlyginti pagal Eksperto išvadą. 2022 m. vasario 8 d. ieškovė išmokėjo 9 000,00 Eur dydžio draudimo išmoką mirusiojo mamos A. K. patirtai neturtinei žalai atlyginti pagal Eksperto išvadą; 2022 m. vasario 8 d. ieškovė išmokėjo 5 000,00 Eur dydžio draudimo išmoką mirusiojo sesers R. R. patirtai neturtinei žalai atlyginti pagal Eksperto išvadą ir 6728,20 Eur dydžio draudimo išmoką už mirusiojo laidojimo išlaidas, pagal Eksperto išvadą. 2021 m. birželio 30 d. ieškovė pervedė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ministerijos 717,48 Eur dydžio draudimo išmoką už E. N. išmokėtą našlaičio pensiją laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 31 d. pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pretenziją Nr. (1.51E) DV_S. ir 2022 m. sausio 12 d. pervedė 763,00 Eur dydžio draudimo išmoką už E. N. išmokėtą našlaičio pensiją laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pretenziją Nr. (1.51E) DV_S.

10. 2022 m. vasario 9 d. ieškovė išsiuntė atsakovui V. Č. pranešimą dėl išmokos išmokėjimo, jame nurodė, jog sprendžia visus draudimo išmokos klausimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) įvykiu, kurio vietovė yra kelio (duomenys neskelbtini) 8,15 kilometras. Šio eismo įvykio metu žuvusio P. N. žalai dėl gyvybės atėmimo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems išmokėjo 50 728,20 Eur dydžio draudimo išmoką ir prašo jo, kaip įvykio kaltininko, pervesti šią sumą į AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitą. 2022 m. liepos 17 d. ir 2022 m. sausio 13 d. taip pat išsiuntė pranešimus dėl papildomų 717,48 Eur ir 763,00 Eur sumų sumokėjimo. Atsakovui nesumokėjus prašomų sumų ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės draudiko, atlyginusio nukentėjusių asmenų patirtą žalą, teisės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnio pagrindu išsireikalauti sumokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens.

12. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

13. Ieškovė nurodo, jog įvykio kaltininkas V. Č. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę, todėl ieškovė įgijo regreso teisę į transporto priemonės valdytoją V. Č.. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, jog pripažįsta, kad yra atsakingas už autoįvykį, nes vairavo automobilį autoįvykio metu ir jo nesuvaldė, dėl ko įvyko autoavarija, kurios metu buvo mirtinai sužalotas P. N.. Tačiau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dėl ieškinio pagrįstumo pasisakyti negali, kadangi Telšių apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-93-671/2022, kurioje jis yra teisiamas už autoįvykį, kurio metu mirtinai buvo sužalotas P. N.. Šiuo metu baudžiamojoje byloje yra paskirta kompleksinė teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizė. Vadinasi, yra kvestionuojama jo kaltė ir atsakomybė dėl autoįvykio ir P. N. mirtino sužalojimo, taip pat kvestionuojamas ir ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtas žalos atlyginimas nukentėjusiesiems.

14. Iš byloje pateiktos 2020 m. spalio 14 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nustatyta, jog V. Č. vairuojamos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio padarymo metu buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“.

15. 2020 m. lapkričio 11 d. policijos įstaigos Telšių apskrities VPK pateiktoje Eismo įvykio informacijoje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) 21.24 val. rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini) 8,15 km, įvykusio eismo įvykio galimas kaltininkas transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. Č. buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Eismo įvykio metu keleivis P. N. žuvo.

16. Iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžiu V. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 6 dalyje, o būtent dėl to, jog vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 1,64 promilės neblaivumas, kas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sudėtį. Taip pat jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, kelio posūkyje nesulėtino važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio keleivis P. N.. Taigi laikytina, kad tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra būtinasis priežastinis ryšys, kurio pakanka konstatuoti, jog asmuo padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje. Jo kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 3 dalis).

17. Pažymėtina, jog šio sprendimo priėmimo dieną Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendis nėra įsiteisėjęs, nes prokuratūra pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2022 m. spalio 19 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžio dalį baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-671/2022 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio l dalies taikymo nuteistajam V. Č. pakeisti ir panaikinti jo dalį dėl V. Č. taikyto bausmės vykdymo atidėjimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. pagrindais. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

18. Teismas pažymi, jog 2022 m. spalio 19 d. nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamasis V. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairuotojo pažymėjimo nėra turėjęs. Bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad vairavo automobilį išgėręs. (duomenys neskelbtini) neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad pirmas tikrinimas (duomenys neskelbtini), 22.55 val., – 1.91 promilės neblaivumas, antras tikrinimas 23.13 val. – 1.64 promilės neblaivumas. V. Č. teismo nuosprendžio neskundė, prokuratūra apeliaciniame skunde nurodo, jog Telšių apylinkės teismas visiškai pagrįstai V. Č. pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio l dalyje ir 281 straipsnio 6 dalyje, ir jam taikė baudžiamojo poveikio priemones, todėl ši nuosprendžio dalis neskundžiama. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai taikė V. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 3 metams. Taigi prokuratūra skundžia tik nuosprendžio dalį, susijusią su V. Č. paskirtos bausmės atidėjimu.

19. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bylose, kuriose draudikai pareiškia regresinius reikalavimus už žalą atsakingiems asmenims, nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į sprendimo 14–17 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, taip pat į tai, jog V. Č. nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nei iš esmės ir šios bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvo P. N., neginčijo, teismas daro išvadą, jog atsakovo V. Č. neteisėti veiksmai, tai yra tai, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės jos vairuoti ir padarė eismo įvykį, kurio metu žuvo P. N., yra įrodyti.

21. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti draudimo sutarties pagrindu iš viso išmokėjo 52 208,68 Eur (sprendimo 9 punktas).

22. Kadangi atsakovas eismo įvykio metu padarė žalą vairuodamas transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, ieškovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu turi teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtas sumas.

23. Atsakovas V. Č. atsiliepime į ieškinį taip pat nurodo, jog į žalos atlyginimo procedūrą nebuvo įtrauktas, todėl dėl asmenų rato, išmokėtų jiems sumų negali pasisakyti. Išmokų kiekvienam nukentėjusiajam asmeniui dydžių teisiniai pagrindai byloje nėra nurodyti.

24. Ieškovė į bylą yra pateikusi duomenis apie draudimo išmokų išmokėjimo faktą (2022 m. sausio 14 d. eksperto išvadą išmokėti 50 728,20 Eur neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo P. N. artimiesiems, sutartis, sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus, sprendimo 9 ir 26 punktai).

25. 2022 m. rugsėjo 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu iš viso išmokėjo 52 208,68 Eur, iš jų 44 000 Eur neturtinės žalos ir 8 208,68 Eur turtinės žalos atlyginimas.

26. Neturtinę 44 000 Eur žalą sudarė: 6 000,00 Eur dydžio draudimo išmoka mirusiojo dukros O. L. patirtai neturtinei žalai atlyginti; 6 000,00 Eur dydžio draudimo išmoka mirusiojo dukros D. N. patirtai neturtinei žalai atlyginti; 9 000,00 Eur dydžio draudimo išmoka mirusiojo sugyventinės R. G. patirtai neturtinei žalai atlyginti; 9 000,00 Eur dydžio draudimo išmoka mirusiojo dukros E. N. patirtai neturtinei žalai atlyginti; 9 000,00 Eur dydžio draudimo išmoka mirusiojo mamos A. K. patirtai neturtinei žalai atlyginti; 5 000,00 Eur dydžio draudimo išmoka mirusiojo sesers R. R. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis 2019 m. spalio 30 d. Nr. 1K-367 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ 6 punktu, kuris numato, jog mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA). Įvykis įvyko 2020 metais, kai MMA buvo 607 Eur. Ieškovė nurodo, jog artimiausioms nukentėjusiosioms, kurių kasdienybę artimo žmogaus mirtis pakeitė labiausiai, – mamai, dukrai, sugyventinei, būtų mokėjusi maksimumą pagal rekomendacijas – 30 MMA (607 x 30 = 18 210 Eur), bet, kadangi buvo konstatuotas didelis žuvusiojo neatsargumas (žuvusysis pats prašė jį vežti, suvokė, jog vairuotojas neblaivus), moralinės žalos dydis buvo sumažintas 50 proc. ir išmokėta po 9 000 Eur. Žuvusiojo dukroms, gyvenančioms Vokietijoje, apskaičiuota po 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienai, o seseriai R. R. – 5 000 Eur. Šioms nukentėjusiosioms išmokėtos sumos taip pat sumažintos. Pažymi, kad išmokos dukroms išmokėtos vadovaujantis vyraujančia teismų praktika (pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartis priimta byloje Nr. lA-120-491/2021), atsižvelgus į tai, jog dukros gyveno savarankišką gyvenimą atskirai nuo tėvo, o seseriai R. R. sumokėta šiek tiek mažiau, kadangi ryšys su žuvusiuoju įvertintas kaip ne toks glaudus kaip tėvų ir vaikų, be to, įvertinus žuvusiojo didelį neatsargumą ,išmoka sumažinta 50 proc.

27. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog nukentėjusiesiems atlyginta 8 208,68 dydžio turtinė žala, kurią sudaro: 6 728,20 Eur suma, išmokėta 2022 m. vasario 8 d. pavedimu R. R. (1 865 Eur už paminklą pagal UAB „Žemaitijos paminklai“ sąskaitą faktūrą Nr. 21-03/01 (ieškovė pateikė sąskaitą faktūrą ir R. R. atliktus 300 Eur ir 1 565 Eur mokėjimų nurodymus); 1 090 Eur suma pagal R. R. sudarytą laidojimo paslaugų sutartį su UAB „Tela“ ir kvitą, patvirtinantį paslaugų apmokėjimą pagal šią sutartį (pridedama sutartis ir čekis); 673,20 Eur suma pagal R. R. sudarytą laidojimo paslaugų sutartį su UAB „Tela“ (pridedama sutartis ir R. R. 2021 m. lapkričio 14 d. atliktas 673,20 Eur mokėjimo nurodymas Nr. 421 įmonei); 2 100 Eur suma už antkapį pagal UAB „Žemaitijos paminklai“ sąskaitą faktūrą Nr. 2021-08, pateiktas 2021 m. gegužės 4 d. R. R. atliktas 2021 m. gegužės 4 d. 1 500 Eur sumos mokėjimo nurodymas Nr. 470 ir 2021 m. gegužės 5 d. 1 600 Eur sumos R. R. mokėjimo nurodymas UAB „Žemaitijos paminklai“. Taip pat 1 480,48 Eur suma pervesta 2021 m. birželio 30 d. ir 2022 m. sausio 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (717,48 Eur dydžio draudimo išmoka už E. N. našlaičio pensiją, mokėtą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 31 d., pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pretenziją Nr. (1.51 E) DV _S. ir 763,00 Eur dydžio draudimo išmoka už E. N. našlaičio pensiją, mokėtą laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pretenziją Nr. (1.51 E) DV _S.

28. Ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai su į bylą pateiktais papildomais įrodymais, patvirtinančiais R. R. patirtą turtinę žalą, susijusią su P. N. laidotuvių organizavimu ir kapo sutvarkymu, taip pat duomenys apie E. N. apskaičiuotą ir išmokamą našlaitės pensiją buvo išsiųsti ir įteikti atsakovui V. Č.. Pažymėtina, jog atsakovas jokių konkrečių nesutikimo su apskaičiuoto ir išmokėto žalos atlyginimo dydžiu nepateikė.

29. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio, byloje pateiktus mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad tokio dydžio sumos buvo išmokėtos nukentėjusiems asmenims, taip pat rašytinius įrodymus, patvirtinančius R. R. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriaus patirtą turtinę žalą ir jos dydį, daro išvadą, jog ieškovė įrodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) autoįvykio, kurį sukėlė atsakovas V. Č., būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, ir kurio metu žuvo P. N., nukentėjusiems asmenims buvo padaryta 52 208,68 Eur žala, kurią atlygino ieškovė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovo priteistina 52 208,68 Eur padarytai žalai atlyginti.

Dėl procesinių palūkanų

30. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 52 208,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32. Kadangi ieškovė paduodama ieškinį vadovaudamasi CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktu nemokėjo žyminio mokesčio, todėl patenkinus ieškinį valstybei iš atsakovo priteistina 1 008 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie kitas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei iš atsakovo nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo V. Č. 52 208,68 Eur (penkiasdešimt du tūkstančius du šimtus aštuonis Eur šešiasdešimt aštuonis ct) žalos atlyginimo, 5 procentų palūkanas nuo 52 208,68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. Č. 1 008 Eur žyminį mokestį valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.