- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-262-553/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00772-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ruslada“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ruslada“ ir atsakovo A. S. (A. S.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ruslada“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ruslada“ (toliau – ieškovė, UAB „Ruslada“, įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. S. (toliau – atsakovas) 122 942,32 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3055-275/2021 iškėlė ieškovei bankroto bylą, nustatęs, kad įmonė ilgą laiką neatsiskaito pagal savo prievolę VSDFV Vilniaus skyriui ir VMI. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 20 d. Nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija „Sekmė“ (toliau – MB „Sekmė“). Teigė, kad 2021 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1109-275/2022 nemokumo administratorės prašymu buvo patvirtintas ieškovės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai bendrai 122 942,32 Eur sumai; 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2 - 1109-275/2022 nemokumo administratorės prašymu nutarė bankrutuojančią UAB „Ruslada“ pripažinti likviduojama dėl bankroto ir pradėti įmonės likvidavimą.
3. Paaiškino, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonės vadovu bei vieninteliu akcininku nuo 2019 m. kovo 15 d. (išrinkimo data) iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas A. S. Atsakovui neperdavus nemokumo administratorei įmonės valdomo ir naudojamo turto pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visų įmonės dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų ir kitos įmonės informacijos, susijusios su jos veikla, Vilniaus apygardos teismas nutarė skirti buvusiam įmonės vadovui A. S. 300 Eur baudą. Tokiu būdu, laikė, kad atsakovas pažeidė imperatyvią Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies numatytą pareigą, t. y. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Papildomai pažymėjo, jog atsakovas neteikė VĮ „Registrų centras“ ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2018 metų, o tai tik patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus, kadangi nemokumo administratorius negali / negalėjo: patikrinti įmonės sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti ieškinių teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, nustatyti tyčinio bankroto požymių ir kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančios veiklos ataskaitos, nustatyti debetinių įsiskolinimų, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir pan.
4. Neatmetė prielaidos, jog atsakovas taip elgėsi sąmoningai, siekdamas išvengti galimos atsakomybės, nemokumo administratoriui nustačius JANĮ 6 straipsnio numatytos imperatyvios pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai pažeidimą, tyčinio bankroto požymius, turto neišsaugojimą (iššvaistymą) ar nenaudingų sandorių sudarymą – apie ką liudija ir ieškovės kreditoriniai reikalavimai, patvirtinti ieškovės bankroto procese.
5. Nurodė, jog nemokumo administratoriui neperdavus nei turto, nei jokių dokumentų, žalą, padarytą ieškovei, aptariamu atveju laikė 2021 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtintą 122 942,32 Eur kreditorių finansinių reikalavimų sumą.
Šalies argumentai
6. Ieškovės teigimu, ieškinyje aptarta žala įmonei ir jos kreditoriams nebūtų atsiradusi (arba ji būtų mažesnė), jei atsakovas, kaip įmonės vadovas, būtų tinkamai vykdęs savo pareigą ir perdavęs nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, ar kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja ne tik faktinis, bet ir teisinis priežastinis ryšys – padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas juridinio asmens vadovas, turėjo galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti ir skirti nemokumo administratoriui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog įmonės vardu nebuvo registruota kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, todėl nesupranta, kokiu būdu įmonės vadovas turėjo tokį turtą perduoti. Teigė, jog įmonės dokumentai nemokumo administratoriui yra perduoti, tai patvirtina dokumentų priėmimo–perdavimo aktas. Mano, kad nemokumo administratorius klastoja dokumentus ir padirbinėja parašus.
8. Atsakovo teigimu, jis, būdamas pareigingas įmonės vadovas, ne tik, kad neatliko jokių tyčinių veiksmų, kurie blogintų įmonės padėtį, priešingai – ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, kad išgelbėtų sunkią įmonės situaciją. Sunki finansinė situacija susidarė ne dėl vadovo (atsakovo) netinkamų veiksmų, o dėl COVID-19 pandemijos. Paaiškino, jog prašė mokestinių atidėjimo, tikintis, jog pandemija greitu metu pasibaigs, tačiau pandemijai užsitęsus ir niekaip nepavykstant esamais įmonės resursais padengti prastovų metu susikaupusių skolų, atsakovas kreipėsi į kreditorius su pranešimu sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, tačiau kreditoriai pagalbos nesuteikė, nesutiko kelti įmonei bankroto ne teismo tvarka. Tokiu būdu laikė melagingais ieškovės teiginius, jog įmonės vadovas nesiėmė jokių veiksmų tam, kad nedidinti įmonės skolų.
9. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, jog, įmonė registruoto turto neturi, įmonės dokumentai nemokumo administratoriui yra perduoti, be to, įmonės balanse nurodyta 3 024 Eur suma yra draudimo įmoka, kurią nemokumo administratorius tikėtina jau susigrąžino, kadangi nemokumo administratoriui ši informacija buvo pateikta, laikė, jog teiginiai, kuriais grindžiama žala įmonei yra visiškai nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Ruslada“ iš atsakovo A. S. 4 648,66 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla, o 2022 m. kovo 4 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios ieškovės kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma 122 942,32 Eur: VSDFV Panevėžio skyrius – 4 944 Eur reikalavimas, VMI prie LR FM – 87 972,33 Eur reikalavimas, VDI prie LR SADM – 6 076 Eur reikalavimas, UAB ,,EBV Finance“ - 302,50 Eur reikalavimas, UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos“ – 4 390,01 Eur reikalavimas, UAB ,,Bitė Lietuva“ – 6 227,18 Eur reikalavimas, E100 International Trade sp. Zo. O – 7 856,77 Eur reikalavimas, UAB ,,Europinių kortelių servisas“ – 1 125,53 Eur reikalavimas, UAB ,,Konrestas“ – 4 048 Eur reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
12. Pasisakydamas dėl juridinio asmens valdymo organų (vadovų) civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą, teismas nurodė, kad juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, todėl civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma, t. y. neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai), iš kurių ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).
13. Įvertinęs įrodymų visetą, teismas sprendė, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, pažeidė teisinę pareigą laiku kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kada atsakovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai.
14. Teismas vertino atsakovo paaiškinimus, kurių ieškovė neginčijo, kad įmonė tapo nemokia po to, kai perleido visą savo likvidų turtą, kad galėtų atsiskaityti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. teismo įsakymą, kuriuo iš UAB ,,Ruslada“ UAB ,,Konrestas“ naudai buvo priteista 108 447 Eur skola bei 421 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismas nustatė, kad UAB ,,Ruslada“ vadovui A. S. minėtas teismo įsakymas buvo įteiktas 2021 m. balandžio 23 d. Teismas, įvertinęs laiką, per kurį galėjo būti pareikšti prieštaravimai dėl teismo įsakymo, o taip pat atsižvelgdamas ir į aplinkybę, jog nuo 2021 m. gegužės pradžios A. S. dėjo pastangas inicijuoti UAB ,,Ruslada“ neteisminį bankrotą, sprendė, kad atsakovas turėjo pagrindą laikyti įmonę nebegyvybinga ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 1 d. Teismo vertinimu, nuo 2021 m. gegužės mėn. įmonei nebevykdant ūkinės–komercinės veiklos, bei jau turint einamųjų skolų, apdairiam ir rūpestingam vadovui turėjo tapti žinoma, kad įmonės finansinė būklė pasikeitė iš esmės, ji tapo nemokia. Dėl to atsakovui atsirado įstatyme numatyta pareiga kreiptis dėl bankroto bylos UAB ,,Ruslada“ iškėlimo. Atsakovui šios pareigos nevykdžius, konstatuotina, kad yra nustatyta jo neteisėta veika, o dėl šios pareigos nevykdymo išaugęs įmonės skolos dydis laikytinas žala, tarp kurios ir atsakovo neveikimo yra priežastinis ryšys.
15. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl žalos dydžio tikslinga įvertinti, kokie kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo gavimo teisme, t. y. iki 2021 m. spalio 13 d. Iš bylos duomenų nustatęs, kad nuo 2021 m. gegužės mėn. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės skolos išaugo 4 648,66 Eur (UAB ,,Bitė Lietuva“ – 4 346,16 Eur, UAB ,,EBV Finance“ – 302,50 Eur), teismas sprendė, kad būtent už tokio dydžio žalos atsiradimą ir yra atsakingas atsakovas A. S., todėl ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo ieškovei 4 648,66 Eur žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2426-967/2022 ir priimti naują sprendimą – priteisti visą reikalaujamą žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Ieškinys buvo pareikštas tuo pagrindu, kad jeigu atsakovas, kaip bendrovės vadovas, būtų tinkamai vykdęs savo pareigą ir perdavęs administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, žala ieškovei ir jos kreditoriams nebūtų atsiradusi (arba ji būtų mažesnė).
16.2. Nemokumo administratoriui nebuvo perduotas nei ieškovės turtas, nei dokumentai, dėl ko administratorius negalėjo patikrinti įmonės sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos; pareikšti ieškinių teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais; nustatyti tyčinio bankroto požymių ir kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančios veiklos ataskaitos; nustatyti debetinių įsiskolinimų, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir kt. Susiklosčiusi situacija leidžia teigti, jog ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurių suma, remiantis 2021 m. kovo 4 d. nutartimi yra 122 942,32 Eur, nebus atlyginti.
17. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2426-967/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismo teiginys, kad atsakovas nevykdė pareigos inicijuoti bankroto procesą, yra nepagrįstas ir melagingas. Nurodė, kad atsakovas, žinodamas apie sunkią įmonės finansinę padėtį, vadovaudamasis juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis, 2021 m. gegužės mėnesį kreipėsi į įmonės kreditorius su pranešimu sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, tačiau kreditoriai nei suteikė pagalbos, nei sutiko kelti įmonei bankrotą ne teismo tvarka. Teismui ši informacija buvo žinoma.
17.2. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos nenumato tikslaus termino, per kiek laiko, kreditoriams atsisakius priimti nutarimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, privaloma inicijuoti teisminę bankroto procedūrą. Atsakovo nuomone, jis veikė nedelsdamas ir operatyviai, nes kai tik tapo žinoma, kad įmonė nebegalės atsiskaityti su kreditoriais, inicijavo kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka, kurio kreditoriai nepalaikė. Nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties įmonė neturėjo lėšų teisininkų paslaugoms, todėl teisminės bankroto procedūros inicijavimas kiek užtrūko, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas vykdė savo pareigas aplaidžiai ir nesiėmė veiksmų spręsti įmonės mokumo klausimo. Kreditoriams nors ir atsisakius iškelti bankroto bylą įmonei, atsakovas dar bandė vykdyti veiklą ir visomis įmanomomis priemonėmis atsiskaityti su kreditoriais bei mažinti kreditorinių reikalavimų sumą.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nes priimdamas ginčijamą sprendimą teismas nevertino UAB ,,Ruslada“ dokumentų perdavimo nemokumo administratoriui aplinkybių, o sprendė dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos bendrovei iškėlimo netinkamo vykdymo ir žalos atsiradimo momento.
18.2. Nurodė, kad ieškovė klaidiną teismą, nes visus BUAB ,,Ruslada“ dokumentus atsakovas nemokumo administratoriui yra perdavęs ir šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas dokumentų perdavimo–priėmimo aktas.
2. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. Ieškinys buvo pareikštas dėl žalos, kildinamos iš turto ir dokumentų neperdavimo, atlyginimo. Jeigu atsakovas, kaip bendrovės vadovas, būtų tinkamai vykdęs savo pareigą ir perdavęs administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, žala ieškovei ir jos kreditoriams nebūtų atsiradusi (arba ji būtų mažesnė).
19.2. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė BUAB „Ruslada“ teismui pateikė duomenis apie tai, kad bankrutavusios įmonės direktoriui A. S. buvo skirtos baudos už tyčinį ir piktybišką įmonės buhalterinių dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui.
19.3. Atsakovas ignoravo teismų nutartis dėl įpareigojimo pateikti įmonės buhalterinius dokumentus bankroto administratoriui, bei civilinėje byloje Nr. e2-2426-967/2022 įžūliai tyčia klaidino teismą, kad UAB „Ruslada“ dokumentus perdavė nemokumo administratoriui, o pastarasis juos slepia, tačiau per visą teisminį procesą nepateikė įrodymų, kokius dokumentus, kokia apimtimi ir kada konkrečiai perdavė nemokumo administratoriui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB ,,Sekmė“. Vilniaus apygardos teismas BUAB ,,Ruslada“ bankroto byloje 2022 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios ieškovės kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma 122 942,32 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
21. Bankroto administratorė prašo priteisti iš atsakovo, kaip buvusio UAB ,,Ruslada“ vadovo, 122 942,32 Eur žalos atlyginimą.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019).
23. Šioje byloje ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kad atsakovas pažeidė imperatyvią Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
24. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016; 2019 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019; kt.).
25. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymuose nepreziumuojama bendrovės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padaryta žala; vien bendrovės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei; žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; kt.).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala įmonei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo įmonės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).
27. Nustačius, kad įmonės turtas buvo prarastas ir / ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) kalto pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto (neperduoto) turto vertės sumažėjimą, vadovas turi atlyginti įmonei dėl prarasto (neperduoto) turto atsiradusią žalą, lygią to turto vertei (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1345/2014, 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-731-370/2016).
28. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesas susideda iš dviejų etapų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010). Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, tai yra sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę, bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015).
29. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje ieškinys buvo pareikštas dėl žalos, kildinamos iš turto ir dokumentų neperdavimo, atlyginimo. Ieškinį pateikusios bendrovės bankroto administratorė atsakovo neteisėtus veiksmus įrodinėjo pastarojo, kaip bendrovės vadovo, pareigos perduoti administratorei visą bendrovės turtą bei dokumentus neatlikimu, o žalos faktą bei dydį grindė 2021 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtinta 122 942,32 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma, teigdama, jog ieškinyje aptarta žala įmonei ir jos kreditoriams nebūtų atsiradusi (arba ji būtų mažesnė), jei atsakovas, kaip įmonės vadovas, būtų tinkamai vykdęs savo pareigą ir perdavęs nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
30. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, dėl bendrovės vadovo pareigos perduoti bendrovės dokumentus ir turtą nepasisakė, dokumentų ir turto perdavimo aplinkybių nesiaiškino ir ginčijamame sprendime visų būtinųjų sąlygų įmonės vadovo civilinei atsakomybei, grindžiamai įmonės turto ir dokumentų neperdavimo pagrindu kilti, neišnagrinėjo. Nesant duomenų apie įmonei nuosavybės teise priklausantį / priklausiusį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir kitą turtą, bei duomenų apie šio turto vertę bankroto bylos iškėlimo dieną, nėra galimybės nustatyti, ar bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Ruslada“ turėjo turto, kurį atsakovas privalėjo perduoti bankroto administratoriui, ar įmonės turtas buvo prarastas ir / ar neperduotas dėl bendrovės vadovo (atsakovo) kalto pareigų nevykdymo (neveikimo), kokia šio turto vertė ir taip įvertinti, kaip, atsakovui neperdavus bendrovės turto bankroto administratorei, padidėjo įmonės kreditorinių įsipareigojimų apimtis, t. y. nustatyti, kokio dydžio žala buvo padaryta atsakovo veiksmais.
31. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, todėl CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tačiau apeliacijos esmei ir tikslui prieštarautų bylos nagrinėjimas iš naujo naujais aspektais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau buvo išaiškinta, kad jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties bei pobūdžio ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, jog byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į konstatuotą nepakankamą ir netinkamą vadovo civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimą bei bylos esmės pirmosios instancijos teisme neatskleidimą, įvertinusi būtinų atlikti papildomų procesinių veiksmų apimtį, gautinų naujų įrodymų pobūdį ir kiekį, jų pagrindu nustatytinų teisiškai reikšmingų aplinkybių mastą, priėjo išvadą, kad pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.