Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovėms D. V. ir S. R. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Butas išnuomotas S. R. 1974 metais. Vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1998-04-16 Sprendimu Nr. 728V „Dėl pagalbinių patalpų (duomenys neskelbtini) statuso keitimo ir išnuomojimo R. R.“ SP UAB „Šnipiškių ūkis" su S. R. sudarė 1998-04-30 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-08-14 įsakymu Nr. 30-1697 „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo O. V. ir D. V.“ buvo sudaryta 2008-09-11 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N08/0741 su SĮ „Vilniaus miesto būstas“. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ duomenimis O. V. (D. V. brolis) mirė (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-18 įsakymu Nr. 30-1313 „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“ su D. V. sudaryta 2012-07-02 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39- N12/1322. Bute šiuo metu gyvenamąją vietą deklaruoja D. V. ir S. R..

Dėl D. V. ir jos motinos S. R. asocialaus gyvenimo būdo, nuolatinio girtuokliavimo, triukšmavimo, viešosios tvarkos pažeidimų ir agresyvaus elgesio buvo nuolat gaunami (duomenys neskelbtini) namo gyventojo A. B. skundai, nuolat kviečiama policija.

Ieškovės turimais duomenimis Bute periodiškai lankosi pašaliniai asmenys, kurie taip pat prisideda prie girtuokliavimo ir triukšmo kėlimo. Iš 2017-06-09 rašto dėl informacijos pateikimo apie D. V. šeimą, atliktų apsilankymų šeimos namuose matyti, kad D. V. nei karto nebuvo blaivios būsenos, tai pat pastebėta, kad namuose ne visada būna palaikoma tvarka ir švara. Kambariuose tvyro nemalonus kvapas, kartais juntamas alkoholio tvaikas. Pažymi, kad atsakovės namuose dažnai lankosi įtartinos reputacijos asmenys ir D. V. ne kartą įspėta dėl netinkamų asmenų įsileidimo į namus.

2020-01-08 buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato raštas dėl informacijos pateikimo apie Buto nuomininkų elgesį ir triukšmą, kuriame taip pat buvo pranešama, jog nuo 2018-05-28 iki 2020-01-07 buvo registruota 12 pranešimų.

2020-02-28 gautas Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakymas ir pateiktas Administracinių nusižengimų registro išrašas apie D. V. registruotus administracinės teisės nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2020-01-01 22val. 20 min. (duomenys neskelbtini), D. V. nakties metu būdama namuose sukėlė triukšmą, garsiai šūkavo, rėkavo, tokiais savo veiksmais sutrikdydama kaimynų ramybę ir poilsį. D. V. nubausta pagal Administracinių nusižengimų kodekso 488 str. 1 d.

2020-02-27 0 val. 40 min. adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuotas viešosios rimties trikdymas. Būdama Bute D. V. garsiai šūkavo, rėkavo neleisdama kaimynams ilsėtis, tuo trikdė viešąją rimtį. D. V. nubausta pagal Administracinių nusižengimo kodekso 488 str. 2 d. Pažymi, kad D. V. taip pat buvo bausta už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus bei važiavimą be transporto bilieto.

Pagrindinė buto nuomininkė D. V. buvo informuota ir įpareigota iki 2020-06-25 geranoriškai atlaisvinti Butą nuo visų jai priklausančių daiktų, tačiau Butas iki šiol nebuvo atlaisvintas.

Pagrindinė buto nuomininkė D. V. geranoriškai nemoka nuomos mokesčių. Ieškinio parengimo metu yra susidariusi 896,48 Eur skola už būsto nuomą. Mokesčių nemokėjimas yra dar viena aplinkybė konstatuojant, jog yra pagrindas iškeldinti iš užimamų patalpų.

Pažymi, kad CK 6.611 straipsnio nuostatų pagrindu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Ieškovės nuomone, toks nuomininkės elgesys laikytinas aplaidžiu, nerūpestingu ir nesąžiningu, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ateityje situacija nesikeis. Tokia susidariusi situacija yra vertintina kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl tik iškeldinimas šiuo atveju yra proporcinga priemonė.

Vertinant kasacinio teismo akcentuojamą asmens teisės į būstą prioritetą, pažymi, jog

šios teisės apsauga ir gynimas teismų praktikoje neturėtų būti suabsoliutinta. Tokio pobūdžio bylose

kartu turėtų būti vertinami ir kiti teisės principai, ypač asmenų lygiateisiškumo principas, nuomojant

savivaldybės socialinį būstą: esant socialinio būsto trūkumui, neiškeldinus asmenų, kurie yra ne tik

be teisinio pagrindo užima ginčo patalpas, bet taip pat nevykdo ir pareigos mokėti už buto nuomą,

nėra užtikrinama asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ir laukiančių eilėje šį būstą

išsinuomoti, teisės ir teisėti interesai.

Įrodymų, kad S. R. veda asocialų gyvenimo būdą, nuolatos girtuokliauja, triukšmauja, pažeidinėja viešąją tvarką, elgiasi agresyviai, ieškovė nepateikia. Visi įrodymai teikiami D. V. vardu.

Dėl kaimyno A. B. pažymi, kad jos buvo pareiškusios pretenzijas dėl garsios muzikos, todėl jis pradėjo neadekvačiai elgtis - aplinkiniams kaimynams pasakė, kad išgyvendins mus iš buto, pradėjo nemandagiai elgtis, mėtyti ekskrementus, mėsgalius prie buto durų, pradėjo rašyti nepagrįstus skundus. A. B. nurodymas, kad bute gyventojai veda asocialų gyvenimo būdą, nedirba, geria, triukšmauja, laiko nelegalų alkoholio tašką, kabinėjasi ir kt. yra netiesa.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kaip ir nuomininkas, o CK 6.589 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad fiziniai asmenys, nustoję būti šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas ir jo šeimos nariai. Net ir nutraukus nuomos sutartį su D. V., S. R. išlieka teisė naudotis būstu ir teisė tapti pagrindine nuomininke bei reikalauti sudaryti su ja buto nuomos sutartį.

Pažymi, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktika už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę - būsto netekimą - teismas taiko individualiai ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus. Mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsakovėms netekti Buto.

Visi ieškovės teiginiai dėl asocialumo yra iš piktybiškai prieš atsakovę D. V. nusiteikusio kaimyno A. B. žodžių. Sutinka dėl minimų 12 pranešimų policijai, tačiau šie pranešimai yra vienintelio asmens A. B., kuris keršija atsakovėms.

D. V. pripažįsta, kad elgėsi netinkamai neprižiūrėdama triukšmo kilimo atskirais atvejais, tačiau, iškeldinimas dėl nurodytų pažeidimų ir nebūtų kaimyno kaltinimų būtų neproporcinga, neatitinkanti pažeidimo sunkumo bausmė, nepagrįstai suvaržanti teises.

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Ieškovės atstovė patvirtino skolos apmokėjimo faktą.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Analizuojant Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją būsto netekimo bylose, pažymėtina, kad šio teismo ne kartą kritikuotos situacijos, kai nacionalinės valdžios institucijos įpareigodavo iškeldinti, formaliai pasiremdamos nacionaline teise ir nurodydamos, jog pagal teisės aktus asmuo nebeturi teisės gyventi atitinkamame būste, tačiau neapsvarstydamos visos faktinės asmens situacijos ir taikomos priemonės proporcingumo (žr., pvz.,McCann v. United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ćosić v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2014).

Dėl teisės į būsto neliečiamybę Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, be kitų teisių, yra ginama ir asmens teisė į būsto neliečiamybę. Tačiau bendriausia prasme šis straipsnis neįtvirtina asmens teisės įgyti nuomos ar nuosavybės teisę į konkretų būstą (nesuteikia teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Jane Smith prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106, ir kt.).

EŽTT praktikoje plėtojama būsto koncepcija neapsiriboja teisėtai įsteigtu ar užimtu būstu ar būstu, kurio savininkai ar nuomininkai yra pareiškėjai. Konvencijos 8 straipsniu galima remtis net tada, kai asmens teisė gyventi tam tikrose patalpose yra ginčijama. Pagal EŽTT praktiką Konvencijos 8 straipsniu užtikrinama būsto neliečiamybės teise gali remtis ir asmuo, gyvenantis bute, kurio nuomos sutartis sudaryta ne to asmens vardu (žr., pvz., Prokopovich prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00, par. 36; Winterstein ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 27013/07, par. 141), taip pat asmenys, kurie yra būsto nuomininko partneriai. Ši koncepcija taip pat gali apimti ilgai trunkantį gyvenimą giminaičiui priklausančioje patalpoje (žr. Mente? ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 23186/94, par. 73). Konvencijos 8 straipsnis taip pat gali būti taikomas socialinio būsto (kuriuo pareiškėjas naudojosi kaip nuomininkas) kontekste, nors pagal nacionalinę teisę būsto laikino naudojimo teisė yra pasibaigusi (žr. McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 46; Brežec prieš Kroatiją, peticijos Nr. 7177/10, par. 36).

Formuojamoje teismų praktikoje pasisakoma, kad asmens teisė į būsto neliečiamumą Konvencijos 8 straipsnio prasme kyla nepriklausomai nuo to, ar asmuo tą būstą įgijo, gyveno jame turėdamas teisinį pagrindą, lemiamą įtaką Konvencijos 8 straipsniui taikyti turi gyvenimo ginčo būste trukmė ir susiklostę asmens pakankami ir tęstiniai ryšiai su būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2020).

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad nepakanka vien nurodyti teisinį pagrindą nuomininkui iškeldinti, būtina atsižvelgti ir į individualias bylos aplinkybes bei teisėtus gyventojų interesus, kurie turi būti ginami; savivaldybė, reikšdama reikalavimą iškeldinti nuomininką, turi detalizuoti nuomininko iškeldinimu siekiamą tikslą, nurodyti galimą kitų asmenų teisės į socialinį būstą ar kitokios teisės gynybos būtinumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-313/2019 39–44 punktus).

Sprendžiant asmenų iškeldinimo iš savavališkai užimtų socialinio būsto patalpų klausimą, turi būti nustatyta šalių (neteisėtai patalpas užėmusių asmenų ir patalpų savininkų) interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į tai, kad savavališko patalpų užėmimo faktas savaime nepaneigia asmens teisės į būsto neliečiamybę, tačiau ši teisė gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių, t. y. klausimas, ar keldinamų asmenų teisė į būsto neliečiamybę gintina ir kokia apimtimi, turi būti sprendžiamas remiantis individualiomis kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019 62 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovės savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri jį perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti.

2012-07-02 su D. V. sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N12/1322, kuria jai perduotas naudoti ginčo butas. Bute gyvena atsakovės D. V. ir jos motina S. R.. Atsakovėms buvo siūloma persikelti gyventi į kitas atskiras gyvenamąsias patalpas, tačiau jos nesutiko, motyvuodamos, kad S. R. reikalinga dukters pagalba, joms gyventi kartu yra patogiau.

Nagrinėjamoje byloje pažymėtina tai, kad atsakovės neaugina nepilnamečių vaikų, o atsakovei D. V. apribota motinos valdžia ir nepilnametis perduotas kitų asmenų globai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-576-931/2018 nuspręsta laikinai apriboti D. V. motinos valdžią vaiko atžvilgiu ir atmesti jos priešieškinį dėl vaiko grąžinimo į šeimą, konstatuojant, kad 2014 m. vasario 19 d. D. V. ir S. M. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, 2014 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus susitikimo protokolas patvirtina, kad buvo nutarta, jog D. V. lankys tėvystės įgūdžių lavinimo užsiėmimas Vilniaus miesto socialinės paramos centre, dažnai darysis testą dėl papildomų narkotinių medžiagų vartojimo, įsipareigojo vengti, kad jos bute lankytųsi įtartini asmenys; rekomenduota lankytis Anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupes, Socialinių paramos centre individualias psichologų konsultacijas, tačiau ji užsiėmimų nelankydavo, namuose pastebėta nešvara, kartais juntamas net alkoholio kvapas; Socialinė darbuotoja 2017 m. rugsėjo 20 d. informavo skyrių, kad situacija D. V. šeimoje išlieka be didesnių teigiamų pokyčių, D. V. tik dalinai vykdo įsipareigojimus, nors ji apsvaigusi nepastebėta, tačiau socialinė darbuotoja pažymėjo, kad jos namuose lankosi prastos reputacijos asmenys.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1136-930/2019 nuspręsta nustatyti D. V. neterminuotą motinos valdžios apribojimą, konstatuojant, kad po motinos valdžios laikino apribojimo pastaroji vartoja alkoholį, neblaivi atvyko į 2018-11-27 teismo parengiamąjį posėdį; nuo motinos valdžios laikino apribojimo praėjo 10 mėnesių, tačiau asmuo nepradėjo vykdyti pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nebesiima veiksmų susigrąžinti vaiką į šeimą; nebedirba, nepagerino savo gyvenimo sąlygų (gyvena vaiko poreikių neatitinkančiame ir saugios aplinkos neužtikrinančiame socialiniame būste), retai lanko vaiką, išlaikymo vaikui neteikia, nelanko Anoniminių narkomanų grupių ir individualių psichologo konsultacijų, vartoja alkoholį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-18 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-949-1057/2021 pripažinta, kad D. V. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje, konstatuojant, jog D. V. įgijo nenustatytą kiekį stipraus naminio alkoholinio gėrimo ir jį, turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2020-11-27 13.35 val., kol policijos pareigūnai atlikę kratą rado ir paėmė 10 vnt. plastikinių 5 litrų talpos butelių, kuriuose buvo 51310 cm3 (51,31 litro) naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai ir kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 42,7%– 44,2%. Pažymėtina, kad teismas rėmėsi liudytojo A. B., kuris buvo apklaustas ir nagrinėjamoje byloje, parodymais.

Tai leidžia teismui kritiškai vertinti šios atsakovės paaiškinimus, tuo pačiu kritiškai vertinti ir pastarosios motinos, kuri toleravo ir toleruoja dukters elgesį, paaiškinimus (CPK 185 straipsnis).

Teismas neturi pagrindo nesiremti nuosekliais ir detaliais liudytojų A. B., A. B. ir E. N. parodymais, kuriais iš esmės patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes.

A. B. paaiškino, kad ginčo name gyvena trys šeimos (jo šeimoje auga mažametis). Atsakovės Bute pardavinėja alkoholį, girdisi triukšmas, vyksta muštynės, kiekvieną dieną lankosi pašaliniai asmenys, policija kviečiama kas antra - trečia savaitė, tai vyksta ir naktimis, buvo grasinta jam ir jo žmonai, jį užpuolė dabartinis D. V. draugas.

Liudytoja A. B., A. B. sutuoktinė, paaiškino, kad iš Buto girdi keiksmažodžius, triukšmą, atsakovės nuolat parduoda alkoholį, kasdien pas jas lankosi pašaliniai asmenys. Ji su vyru augina 7 metų vaiką.

Liudytojas E. N. paaiškino, kad gyvena šalia esančiame name apie 4 metus. Atsakovės kelia triukšmą, užsiima nelegalia veikla iš alkoholio, jų lankytojai šlapinasi, šiukšlina, tai mato vaikai. Prieš savaitę iki jo apklausos buvo atvykusi policija dėl muštynių.

Ieškovės pateikti įrodymai apie D. V. administracinius nusižengimus, susijusius su triukšmu Bute (ir naktį), neteisėtu šuns laikymu ir kitais nusižengimais, taip pat leidžia labiau tikėti minėtų liudytojų parodymais.

Teismo nuomone, byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visuma pakankamai pagrindžia ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą, kurie nagrinėjamu atveju proporcingai užtikrina ieškovės ginamas teises, t. y. konstatuotina, kad atsakovės netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, kad atsakovės nėra savikritiškos, todėl negalima daryti išvados, kad jų (atsakovių) elgesys ateityje pasikeis iš esmės, todėl nutrauktina ginčo sutartis ir atsakovės iškeldintinos iš Buto su joms priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 1.5, 6.38, 6.611 straipsniai, CPK 178, 179, 182, 185 straipsniai).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovių priteistina į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 18,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvienos po 9,33 Eur (CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai).

Dėl karantino paskelbimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Nutraukti savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ir D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2012-07-02 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N12/1322.

Iškeldinti atsakoves D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) su joms priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovių D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą iš kiekvienos po 9,33 Eur (devynis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.