Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Viešosios įstaigos „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atstovams Erikai Ratkevičiūtei ir advokatui Adomui Kunčiui, atsakovei D. V., atsakovės atstovui advokatui Nikui Borneikai, išvadą byloje teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Kryžiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ ieškinį atsakovei D. V. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią D. V. sūnaus M. M. (M. M.) atžvilgiu, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą (e. b. l. 28-29), kurioje nurodė, kad Tarnybai šeima žinoma nuo pat mažamečio vaiko gimimo. Tarnybos žiniomis, atsakovės situacija išlieka be teigiamų pokyčių, kadangi atsakovė nepakankamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus: dalyvauja programoje Farmakoterapija metadonu, baigė pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupės užsiėmimus, tačiau atsisako lankyti anoniminių narkomanų grupes bei individualias psichologo konsultacijas. Nesikeičia atsakovės buities sąlygos bei socialinė aplinka. Su vaiku atsakovė bendrauja retai, tarp vaiko ir atsakovės nėra tarpusavio ryšio ir šilto bendravimo, vaikas net neliūdi, kai atsakovė jo neaplanko. Atsakovė per ilgesnį nei metai laikotarpį nesiėmė ir nesiima jokių aktyvių veiksmų, kad motinos valdžios apribojimas būtų panaikintas, esminiai pokyčiai atsakovės gyvenime neįvyko, o esamos sąlygos nesudaro galimybės sugrąžinti vaiką į šeimą. Todėl Tarnyba sutinka, kad ieškinys yra pareikštas nepilnamečio vaiko interesais ir turėtų būti tenkinamas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Adomas Kunčius palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad atsakovė vaiko laikinos globos metu iš dalies vykdė įsipareigojimus, su vaiku bendravo epizodiškai – per 2018 m. susitiko 7 kartus, nedirba, nors turi galimybes įsidarbinti. Per pusantrų metų situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė, po teismo sprendimo laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu priėmimo atsakovė nebededa pastangų. Yra tik jos noras būti su vaiku, tačiau to nepakanka, nes atsakovė turi sudaryti vaikui saugias gyvenimo sąlygas, tuo tarpu gyvena tame pačiame socialiniame būste. Atsakovė mano, kad jos situacija gera, nemano, kad jai naudingos psichologo konsultacijos, atsakovė savo kaltės neįžvelgia.

Ieškovo atstovė Erika Ratkevičiūtė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad laikinai apribojus atsakovės valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu jos apsilankymai pas vaiką tapo reti, vasaros metu visai jo nelankė, būdavo, kad neatvykdavo į suplanuotą susitikimą ir apie neatvykimą neinformuodavo. Atsakovė nevykdo įsipareigojimų: neįsidarbino, nesprendė priklausomybės problemos, nepasirūpino saugios aplinkos vaikui sukūrimu, nelankė vaiko, išlaikymo jam neteikė. Vaikas šiuo metu svečiuojasi kitoje šeimoje, tačiau jo įsivaikinti šeima neplanuoja.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad norėtų auginti vaiką pati. Papildomai paaiškino, kad iki laikino motinos valdžios apribojimo stengėsi, vykdė įsipareigojimus, tačiau vaiko jai vis vien negrąžino. Todėl nebelanko anoniminių narkomanų grupės, psichologo konsultacijų. Tačiau gydėsi priklausomybių ligų centre, dalyvavo metadono programoje, narkotinių medžiagų ir alkoholio nevartoja, su buvusiu sugyventiniu nebegyvena, gyvena su savo mama socialiniame būste. Ankstesnėje darbovietėje dirbti buvo per sunku (jai buvo nustatytas 40 procentų darbingumas), atlyginimas mažas. Kito darbo rasti nepavyksta, yra registruota teritorinėje darbo biržoje, gauna 228 Eur nedarbingumo pašalpą. Išlaikymo vaikui neteikia. Vaiką lankė kartą per dvi savaites, nes užtrukdavo susitikimų derinimas, reikalaujamos pažymos apie sveikatą gavimas.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra aišku, kokiu tikslu norima pakeisti motinos valdžios apribojimo būdą. Įstatymas nenumato, kiek gali trukti laikinas motinos valdžios apribojimas. Tol, kol manoma, kad situacija šeimoje gali pasikeisti, jis neturėtų būti keičiamas į neterminuotą. Praėjo per mažai laiko, kad būtų galima teigti, jog situacija atsakovės šeimoje nepasikeis. Neterminuotas motinos valdžios apribojimas turi būti išimtinė priemonė, kadangi neterminuotai apribojus motinos valdžią galimas nepilnamečio įvaikinimas, atsakovė prarastų vaiką. Valstybė turėtų padėti atsakovei, o ne stengtis atriboti nuo jos vaiką. Nagrinėjamu atveju situacija nėra tokia, kad reikėtų neterminuotai riboti atsakovei motinos valdžią. Vaikas tris su puse metų gyveno su atsakove, ji niekuomet nenaudojo smurto vaiko atžvilgiu, vaikas lankė ugdymo įstaigą. Atsakovę ir vaiką sieja tarpusavio ryšys - kitokių specialistų išvadų byloje nėra, vaikas džiaugėsi susitikimu su atsakove, liūdėjo, kai susitikimas neįvyko, pyko, kai atsakovė jo neaplankė. Atsakovė vykdė visus įsipareigojimus, tačiau laikinai apribojus motinos valdžią susidūrė su aplinkybėmis, su kuriomis nėra pajėgi kovoti, todėl natūralu, kad jos motyvacija sumažėjo. Darbo atsakovė neteko dėl objektyvių priežasčių. Atsakovės išsilavinimas vidurinis, jos sveikatos būklė neleidžia dirbti fizinio darbo. Būtent dėl šios priežasties ji išėjo iš ankstesnės darbovietės ir jai sunku susirasti kitą darbą.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad laikinai apribojus atsakovės motinos valdžią situacija jos šeimoje ne tik, kad nepagerėjo, tačiau pablogėjo, atsakovė nebedėjo pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovė nutraukė bendradarbiavimą su socialine darbuotoja, nepateikė įrodymų, kad gydėsi, toliau vartojo alkoholinius gėrimus (teismo posėdžio metu nurodė, kad paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus per Naujuosius metus, nors tai yra Metadono programos pažeidimas), neteikė vaikui išlaikymo, nedėjo pastangų, kad pagerintų savo finansinę situaciją. Atsakovės vertinimu, jos šeimos situacija buvo gera, vaikas iš jos paimtas nepagrįstai. Atsakovė nesuvokia, kad vaikas buvo paimtas iš žalingos jam aplinkos. Atsakovė neturi motyvacijos keistis, nesudarė saugios gyvenamosios aplinkos. Tai rodo, kad situacija jos šeimoje nepasikeis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas (visiškai)

Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovės D. V. ir S. M. (S. M.), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus (e. b. l. 7). 2018 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-576-931/2018 atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia sūnaus atžvilgiu, vaiko nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, iš atsakovės priteistas vaiko išlaikymas (b. l. 10-18). Situacija atsakovės šeimoje išlieka be teigiamų pokyčių: atsakovė nepakankamai vykdo įsipareigojimus bei iš esmės nekeičia savo gyvenimo būdo: atsisako lankyti anoniminių narkomanų grupes ir individualias psichologo konsultacijas, nesudaro vaikui saugios gyvenamosios aplinkos (gyvena socialiniame būste, kuriame trūksta tvarkos, tvyro cigarečių kvapas, namuose lankosi neaiškios reputacijos asmenys, socialinėms darbuotojoms kilo įtarimų, kad atsakovės namuose prekiaujama falsifikuotais alkoholiniais gėrimais), atsakovės motinos teigimu, kartu gyvena atsakovės sugyventinis, kuris nuolat vartoja alkoholiniu gėrimus, būna agresyvus ir smurtauja prieš atsakovę (atsakovė neigia smurtą ir tai, jog sugyventinis gyvena kartu su ja), sūnų aplanko retai, tarp jų nėra tarpusavio ryšio ir šilto bendravimo, atsakovė nedirba (e. b. l. 20-21). Po motinos valdžios laikino apribojimo atsakovė vartoja alkoholį, ką patvirtina į bylą pateiktas jos paaiškinimas (e. b. l. 9), tai, kad atsakovė neblaivi atvyko į 2018-11-27 parengiamąjį teismo posėdį (nustatytas 0,86 promilės girtumas) (e. b. l. 62-63), teikdama paaiškinimus teismui 2019-01-17 teismo posėdyje nurodė, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš šventes. Taigi nors į bylą pateiktais duomenimis atsakovė įsipareigojo spręsti priklausomybės alkoholiui problemą, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad šio įsipareigojimo nevykdo.

Teismo posėdžio metu pati atsakovė patvirtino, kad nevykdo ir kitų įsipareigojimų - nelanko anoniminių narkomanų grupės ir psichologo konsultacijų. Iš atsakovės ir jos atstovo paaiškinimų matyti, kad pastangų susigrąžinti vaiką atsakovė nebededa po laikino motinos valdžios apribojimo nustatymo, kuomet į jos dėtas pastangas, jų vertinimu, nebuvo tinkamai atsižvelgta. Tačiau teismo vertinimu tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, pateisinanti atsakovei nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Teismas, nustatydamas laikiną motinos valdžios apribojimą atsakovei, nurodė, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, laikinas motinos valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą ir trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Motinos valdžia atsakovei apribota laikinai – iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Atsakovės pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą netęsimas po laikino motinos valdžios apribojimo ne tik nėra pateisinamas, bet ir rodo, kad atsakovė prarado motyvaciją ir nebesiima jokių veiksmų siekdama keisti situaciją. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė nutraukė bendradarbiavimą su socialiniais darbuotojais. Teismo vertinimu tokiu būdu atsakovė atsisako valstybės teikiamos pagalbos, kas menkina situacijos pasikeitimo tikimybę.

Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad neteikia išlaikymo vaikui, pateikė įrodymus apie tai, kad nuo 2017-07-24 iki 2019-01-24 jai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (e. b. l. 66), paaiškino, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Tačiau visuotinai žinoma, kad darbo rinkoje yra įvairių darbų, nereikalaujančių didelės fizinės jėgos. Duomenų apie tokio darbo paieškas atsakovė į bylą nepateikė. Bylos duomenimis atsakovė 2018-05-03 registruota Vilniaus miesto teritorinėje darbo biržoje (e. b. l. 71-72), tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad pati darbo neieško, ieškotų jei vaikas būtų grąžintas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų seka, kad nuo motinos valdžios laikino apribojimo praėjo 10 mėnesių, tačiau atsakovė nepradėjo vykdyti pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nebesiima veiksmų susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovė nebedirba, nepagerino savo gyvenimo sąlygų (gyvena vaiko poreikių neatitinkančiame ir saugios aplinkos neužtikrinančiame socialiniame būste), retai lanko vaiką, išlaikymo vaikui neteikia, nelanko Anoniminių narkomanų grupių ir individualių psichologo konsultacijų, vartoja alkoholį. Nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nustačius, kad atsakovė nedėjo maksimalių pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir nesant galimybės daryti išvadą, kad padėtis gali pasikeisti, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti atsakovės motinos valdžios apribojimo nepilnamečio sūnaus M. M. atžvilgiu būdą iš laikino į neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimu vaikui buvo paskirta nuolatinė globa, gyvenamąją vietą nustatant globėjo buveinėje, iš atsakovės priteistas vaiko išlaikymas iki pilnametystės, šie klausimai nebesprendžiami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2018-10-31 sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-T-3719-18850 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 55-56). Todėl žyminis mokestis atmetus ieškinį iš atsakovės nepriteisiamas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė 144,04 Eur išlaidos (e. b. l. 79). Ieškovo ieškiniui esant patenkintam pilna apimtimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Tačiau CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovas 2019 m. sausio 22 d., po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas 2019-01-17), pateikė prašymą priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas, t. y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 707,85 Eur, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (e b. l. 81-84). Teismas įvertinęs, kad bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti tik bylos nagrinėjimui iš esmės pasibaigus, kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos esant tokioms aplinkybėms ir įstatymo nuostatoms turėtų būti priteisiamos, ieškovo prašymo netenkina ir iš atsakovės ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepriteisia.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 5,18 Eur, tačiau atsakovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jos iš atsakovė nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2018 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-576-931/2018 nustatytą atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko M. M. (M. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu būdą, nustatant neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.