Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2020 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta nuteistajam R. M. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Komisija tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ toks vertinimas išlieka vis dar vidutinis, nuteistasis turi didelių skolų, finansinių įsipareigojimų. Komisija savo nutarime nurodė, jog išskiriami kriminogeniniai veiksniai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Nuteistasis ir struktūrizuotoje aplinkoje nėra itin pavyzdingas, du kartus buvo baustas drausmine tvarka ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nevykdo individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių bei Komisijos paskirtų rekomendacijų - nesikreipė i Resocializacijos skyriaus psichologus konsultacijai dėl problemų, susijusių su mąstymu ir elgesiu bei negauta duomenų apie nuteistojo dalyvavimą pozityvaus užimtumo veiklose. Komisija įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad R. M. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Kartu pažymėtina, jog nuteistojo nuomonė apie save bei išskirtinis formalaus pagrindo vertinimas, teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo, kadangi teismas įvertina visumą nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, taip pat vertina asmens elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, neprioretizuodamas atskirų bausmės atlikimo periodų, be to lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, o ne privalomai taikomas institutas.

Byloje esanti Socialinio tyrimo išvada atskleidžia, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą R. M. atžvilgiu pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė rizika. Šią aplinkybę, kaip neleidžiančią spręsti dėl lygtinio paleidimo, Komisija tinkamai įvertino, kadangi kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, žema rizika yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau nustačius pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kaip vidutinę reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažindamas, o tos pastangos yra tokios įtikinančios, kad teismui leistų daryti priešingą išvadą dėl lygtinio paleidimo nei padarė Komisija. Tačiau, įvertinus bylos duomenis, tokios išvados teismas daryti negali, kadangi nustatyta, jog analogiškas nuteistojo pakartotinės nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas net tris kartus – 2020 m. gruodžio 1 d., 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. spalio 27 d. ir visus šiuos kartus R. M. pakartotino nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, kas teismo vertinimu atskleidžia nuteistojo nepakankamas pastangas, mažinant numatytąją riziką. Ir šioje vietoje akcentuojama, jog nuteistojo pakartotinės rizikos vertinimas buvo atliktas 2023 m. vasario 2 d., kuri nustatyta taip pat vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, kaip aukščiau aptarta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nekinta ir jo elgesyje vis dar stebimi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tokiose srityse kaip – lėšų valdymo sunkumai, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai. Tokia gausa kriminalinių veiksnių, vertinama kaip neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, nesudarantys pagrindo spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų aktualus. Be to R. M. 2023 m. rugpjūčio 17 d. buvo baustas drausmine tvarka, skirta nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

Kartu skunde nurodoma, kad Komisija nepagrįstai atsisakė taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu dėl vienos iš Komisijos rekomendacijų nevykdymo. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog R. M. neįvykdė Komisijos skirtos rekomendacijos – dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse ir šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nesiekia pasitaisyti iš esmės, todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis, paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals vėl. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis, net ir dirbdamas, turi rodyti pažangą ir pastangas integruotis į visuomenę, o paskirtų rekomendacijų nevykdymas ne tik jį neigiamai charakterizuoja, tačiau ir kelia abejonių dėl jo sugebėjimo resocializuotis.

Sutiktina su skundo argumentu, kad nuteistasis šiuo metu dirba, vis tik įvertinus bylos duomenis nuteistojo požiūris į darbą yra dviprasmiškas, laisvės atėmimo vietų įstaigoje rodo motyvaciją darbui, tačiau lygtinio paleidimo atveju neturi patvirtintos įsidarbinimo galimybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus, o asmenines jų padengimo galimybes itin ribotas, todėl šiuo metu motyvacija darbui negali būti vertinama teigiamai kaip neabejotinas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, juo labiau, kad veikos, už kurių įvykdymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo atliktos siekiant finansinės naudos, o dabartinė, dar nestabili finansinė būklė, teismo vertinimu gali skatinti nuteistąjį pakartotinai nusikalsti. O vertinant kompleksiškai tiek darbo patvirtinimą lyginio paleidimo atveju, tiek ir turimus finansinius įsipareigojimas bei menkas jų dengimo galimybes, pritartina Komisijos sprendimui, kad šiuo metu probacija dar nebūtų efektyvi, nes finansų sritis nuteistojo elgesyje dar ypač aktuali kriminogeniniu požiūriu.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, ir jo elgesio pokytis dar nesudaro pagrindo spręsti, kad tolesnis pataisos procesas jau gali vykti nuteistojo neizoliavus nuo visuomenės. Konstatuotina, kad Komisijos 2023 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti nuteistojo R. M. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.