Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 91-141 netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metų laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 21 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 10 d. priėmė nutarimą Nr. 91-141 netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi savo kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta dalinai, bausmės atlikimo metu ne visada elgėsi nepriekaištingai, įrašytas į linkusių pabėgti sąrašą, baustas nuobaudomis, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš 2022 m. birželio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 90-248 matyti, jog Komisijos sprendimas netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo priimtas vienam Komisijos nariui balsuojant „už“, o keturiems – „prieš“ nuteistojo lygtinį paleidimą

Prokuroro atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis R. M. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent jo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo R. M. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką vis dar yra vidutinė, kurią nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei nuostatų keitimu galėtų ir kartu privalėtų dar sumažinti. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo ankstesnio vertinimo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. atlikto vertinimo, buvo pastebėti ne tik teigiami pokyčiai – nuteistasis formaliai patvirtino galimybę apsigyventi nurodytu adresu, lankė priklausomybių prevencijos grupę, nebuvo baustas už alkoholio vartojimą būnant struktūrizuotoje aplinkoje, tačiau buvo pastebėtas ir neigiamas pokytis – nuteistasis bausmės atlikimo metu ne visada elgėsi nepriekaištingai, buvo įrašytas į linkusiųjų pabėgti sąrašą. Taigi, toks tik dalinai teigiamas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis negali būti pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis R. M. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu du kartus svarstytas drausmine tvarka, skirtos drausminės nuobaudos, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas vieną kartą, dirba, mokosi 12-oje klasėje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nuo 2021 m. lapkričio 15 d. įtrauktas į linkusiųjų pabėgti sąrašą. Teismo nuomone, R. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad R. M. išskirtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, o iš skunde dėstomų argumentų galima spręsti, kad ir išvadų iš savo netinkamo elgesio nepadarė, atsakomybės už savo veiksmus vengia, pasiteisindamas kitų nuteistųjų bloga įtaka, taip pat tarsi kaltina pataisos įstaigą už tai, kad jis buvo įtrauktas į linkusiųjų pabėgti sąrašą ir dėl to dabar yra priverstas kentėti pasekmes. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Tuo tarpu R. M. elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones ir neleidžia teigti, kad jis stengiasi elgtis nepriekaištingai.

Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nustatyta pakankamai daug nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių kriminogeninių veiksnių: asocialios grupės įtaka; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; socialinis atsiskyrimas arba apsiribojimas tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti nuteistojo elgesio korekcijos pakankamumą, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visą teismui pateiktą medžiagą, darytina išvada, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar gali ir privalo sumažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, o šiuo atveju, minėti kriminogeniniai poreikiai, reikalauja papildomos intervencijos atliekant bausmę pataisos namuose.

Teismas įvertina ir tai, kad R. M. anksčiau neteistas, dar būdamas nepilnametis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų sunkių ir vieno apysunkio, tyčinių nusikaltimų, padarytų bendrininkų grupe bei apsvaigus nuo alkoholio, padarymą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis mano, jog yra nuteistas neteisingai, savo kaltę pripažįsta dalinai, bausmę vertina kaip per didelę, išsako nusivylimą teismo sprendimu. Pažymėtina, kad nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, linkęs nepaisyti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei tuo pačiu leidžia abejoti ir nuteistojo galimybe laikytis ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Taigi, vertinant ankščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su visa paskirta bausme, nėra maža – 2 metai 4 mėnesiai 12 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dienai). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo R. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 91-141 pakeitimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 91-141 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pakeitimo atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo R. M. asmens bylą Nr. 13788 (tris tomus) grąžinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajam sektoriui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.