- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- 1S-462-876/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31535-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- R. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmame sektoriuje 2022 m. birželio 10 d. priimto nutarimo Nr. 91-141 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2022 m. birželio 10 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-141 nutarta netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, bausmės atlikimo metu nevisada elgėsi nepriekaištingai, nuo 2021 m. lapkričio 15 d. yra įrašytas į linkusių pabėgti asmenų sąrašą. R. M. taip pat yra baustas drausmine tvarka, kas neigiamai jį charakterizuoja ir atskleidžia dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. M. skundą, nurodydamas, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jam nustatyta pakankamai daug kriminogeninių veiksnių, didinančių nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymėjo, kad nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad R. M., net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, yra linkęs nepaisyti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei leidžia abejoti jo galimybe laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste įvertinta ir likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai 12 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dienai), pažymint, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis R. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jo skundą, t. y. taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra beprasmė ir neteisinga. Prieš lygtinio paleidimo svarstymą buvo atliktas pakartotinis jo vertinimas pagal OASys metodiką ir nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 66 iki 54 balų, t. y. ši rizika buvo sumažinta akivaizdžiai. Nuteistojo teigimu, rizikos pakartotinai nusikalsti balus jis gali dar sumažinti 2 balais, gaudamas pažymą apie būsimą įdarbinimą išėjus iš pataisos įstaigos, tačiau jis neketina pristatyti šios pažymos, nes netiki, kad jam bus pritaikytas lygtinio paleidimo institutas.
5.2. Skundo autorius pripažįsta, jog du kartus buvo baustas drausmine tvarka, tačiau nesutinka, jog yra linkęs kaltinti kitus dėl kilusių neigiamų pasekmių. Nuteistojo nuomone, jis nepagrįstai įtrauktas ir į linkusių pabėgti asmenų sąrašą. Nors buvo pasišalinęs, tačiau pats sugrįžo į būrio teritoriją, kur buvo sulaikytas. Po šio įvykio elgėsi nepriekaištingai, du kartus buvo paskatintas. Bausmę jis atlieka nuo 2019 m. rudens ir per šį laikotarpį nė karto nebuvo vartojęs alkoholio ar prieš ką nors smurtavęs, todėl nuteistasis nesutinka su jam nustatytais kriminogeniniais veiksniais. Laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą ir jau beveik treji metai atliktos bausmės tikrai nėra per trumpas laikotarpis, galintis paskatinti jį pakartotinai nusikalsti ar liudijantis švelnaus baudžiamumo taikymą.
5.3. Nuteistasis skunde pažymi, kad nori pradėti naują gyvenimą, atlyginti priteistą žalą. Tuo pačiu R. M. prašo atkreipti dėmesį, jog civilinis ieškinys yra priteistas solidariai iš jo ir dar dviejų jo bendrininkų, kurie taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau atlyginti žalos visiškai nenori. Todėl jam vienam tenka dengti ieškinį, kas yra per didelė finansinė našta. Nuteistasis prašo įvertinti ir tą aplinkybę, kad nusikaltimo darymo metu prašė bendrininkų nebemušti nukentėjusiojo, t. y. bandė sustabdyti bendrininkus, nes matė, jog nukentėjusysis kenčia, ir tokiu būdu išvengti skaudesnių pasekmių. Nuteistasis nurodo, jog kaltę pripažįsta tik iš dalies, nes teismas vadovavosi psichiškai neįgalaus žmogaus parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jei Komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tuomet pastarasis dėl tokio Komisijos sprendimo gali pateikti skundą apylinkės teismui, kuris svarsto šio skundo pagrįstumo, o ne Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą.
7. R. M. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, t. y. jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas tiek su intensyvia priežiūra, tiek ir be jos, tačiau taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik nuteistojo atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Turi būti visapusiškai (visų duomenų kontekste) įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžiama, kokios probleminės sritys turi būti koreguojamos.
9. Analizuojamu atveju, be kitų turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikaltimų, padarytas ir tyčinis, sunkus, seksualinio pobūdžio nusikaltimas, veikiant bendrininkų grupėje ir būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į R. M. požiūrį į smurtinius veiksmus, asmens seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo gerbimą, gebėjimą spręsti konfliktines situacijas, jo asmenines savybes, nuostatas psichiką veikiančių medžiagų atžvilgiu, ryšius su nusikalsti linkusiais asmenimis, emocinę gerovę. Tuo pačiu pažymėtina, jog aplinkybė, kelintą kartą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę bei kelintą kartą yra svarstomas jo lygtinio paleidimo klausimas, neturi reikšmės šio klausimo sprendimui, kadangi vertinama visa nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga viso bausmės atlikimo metu. Tai, kad R. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą ir taip pat pirmą kartą yra svarstomas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, nesuteikia jam jokių išskirtinių sąlygų ar lengvatų.
10. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, būdamas laisvėje, R. M. alkoholį vartodavo kiekvieną dieną, taip pat kelis kartus yra bandęs narkotinių medžiagų – kanapių. Bausmės atlikimo metu jis pripažįsta, kad didelis alkoholio vartojimas buvo susijęs su jo nusikalstamumu, siekdamas spręsti turimą svaigiųjų gėrimų vartojimo problemą, R. M. dalyvavo priklausomybių prevencijos grupės veikloje. Pataisos įstaigoje apsvaigimo faktų nefiksuota. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo pastangas kovoti su turima priklausomybe alkoholiui, vis dėlto, dar per anksti spręsti, kad jis gali savarankiškai kontroliuoti bei valdyti turimą problemą. Pažymėtina, kad priklausomybės gydymas yra ilgai trunkantis procesas, sudalyvauti vienoje ar kitoje programoje apie alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą asmeniui bei visuomenei nepakanka norint esmingai pakeisti turimus įpročius. Be to, pataisos įstaigoje alkoholio gavimas yra apsunkintas, todėl vien apsvaigimo fakto bausmės atlikimo metu nenustatytas dar nereiškia, kad R. M. jau išsigydė turimą priklausomybę. Taigi, ši problema išlieka aktualiu kriminogeniniu veiksniu.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, sėkmingai probacijai gali trukdyti ir nuteistojo menkas finansinis raštingumas. Pagal vykdomuosius dokumentus R. M. turi padengti 12 580,88 Eur sumą, iš jo sąskaitos išskaičiuota vos 407,19 Eur, savarankiškai turimų įsiskolinimų nuteistasis nedengia. Nors, R. M. teigimu, jam priteistas civilinis ieškinys (8000 Eur) yra solidarus, todėl jį dengti turėtų ir kiti nuteistieji, nes jam vienam atlyginti visą sumą yra nepakeliama finansinė našta, vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, priteisto ieškinio dydis nėra itin didelis, apskritai jį įmanoma atlyginti, tačiau R. M. pastangos nėra pakankamos. Per beveik trejus bausmės atlikimo metus atlyginti vos 407,19 Eur yra nepateisinamai maža suma, kas rodo, jog nuteistajam trūksta tiek lėšų tvarkymo įgūdžių, tiek motyvacijos prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad R. M. turi atlyginti ne tik priteistą civilinį ieškinį, tačiau ir grąžinti pasiimtą paskolą, kurią išleido pasilinksminimui, negalvodamas, jog kada nors šią paskolą reikės grąžinti ir dar su palūkanomis. Be abejo, norint mažinti turimų įsiskolinimų naštą, pirmiausia reikia įsidarbinti ir gauti stabilias pajamas. Nors R. M. šiuo metu dirbti nevengia ir darbo pobūdžiui nėra išrankus, vis dėlto, aktyviai integruotis į darbo rinką jis neskubėjo. Ūkio brigadoje įsidarbino tik nuo 2021 m. lapkričio 11 d. ir tik 0,25 etato. Duomenų, kad nuteistasis siektų didesnio darbinio užimtumo, pateiktoje medžiagoje nėra. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis bandytų ieškotis darbo laisvėje po galimo lygtinio paleidimo. Skunde apygardos teismui nuteistasis nurodė, jog tai daryti yra beprasmiška, nes yra praradęs viltį dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo. Teisėjų kolegija galėtų iš dalies pripažinti tokį teiginį pagrįstu, jei nuteistasis lygtinio paleidimo svarstymui būtų pristatomas ketvirtą ar penktą kartą, bet šiuo atveju minėtas klausimas sprendžiamas pirmą kartą, todėl pastangų integruotis į darbo rinką nedėjimas liudija tik tai, kad R. M. požiūris į galimybę sąžiningai užsidirbti pragyvenimui yra atsainus ir paviršutiniškas.
12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis siekia save pateikti iš geresnės pusės, t. y. turimų problemų jis nelinkęs analizuoti, kas rodo, jog jo mąstysena dar nėra ženkliai pakitusi teigiama linkme. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir bausmės atlikimo metu R. M. vis dar pilnai nepripažįsta savo kaltės, ieško pasiteisinimų, kaltina kitus asmenis bei aplinką, kas rodo, jog savo neteisėtų veiksmų jis neanalizuoja ir jokio nuoširdesnio apgailestavimo neišreiškia. R. M. net ir skunde apygardos teismui bando sumenkinti jo atžvilgiu priimto nuosprendžio pagrįstumą, teigdamas, jog buvo vadovaujamasi vien tik psichiškai neįgalaus asmens parodymais. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas ne vieno asmens parodymais, o tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Tai, kad nukentėjusysis, kurio atžvilgiu buvo fiziškai, psichologiškai bei lytiškai smurtaujama, turi protinę negalią yra neginčijamai nustatyta aplinkybė, dėl kurios nukentėjusysis buvo bejėgiškos būsenos ir negalėjo priešintis. Akivaizdu, jog R. M. nukentėjusiojo atžvilgiu yra nejautrus ir neempatiškas.
13. Nuteistojo mąstysenos ydingumą atskleidžia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti teiginiai apie tai, kad nusikaltimą R. M. yra linkęs vertinti tik iš asmeninės perspektyvos, mano, jog yra nuteistas nepagrįstai ir neteisingai, o jam paskirta bausmė yra per didelė. Tai, kad nuteistasis nuolat ieško savo elgesį pateisinančių priežasčių, liudija ir jo siekis sumenkinti gautų drausminių nuobaudų pagrįstumą. Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus jis buvo pažeidęs du kartus – 2020 m. lapkričio 11 d. ir 2021 m. spalio 27 d. jam skirtos drausminės nuobaudos. Paskutinė nuobauda panaikinta prieš terminą 2022 m. balandžio 27 d., taigi, galiojančių nuobaudų jis neturi tik kiek daugiau nei keturis mėnesius, dėl ko nuteistojo elgesį laikyti nepriekaištingu nėra jokio pagrindo. Nuteistasis taip pat nesutinka su jo įtraukimu į linkusių pabėgti asmenų sąrašą, skunde apygardos teismui aiškina, kad nors ir buvo pasišalinęs, tačiau pats sugrįžo į būrio teritoriją, kur buvo sulaikytas. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys liudija, kad 2021 m. spalio 25 d. jis buvo įlindęs į apsaugos perimetrą (prie apsauginės tvoros buvo iškasta duobė, pro ją ir pralindo), kažko ieškojo, tačiau nieko neradęs sugrįžo atgal. Nuteistasis aiškino, jog taip pasielgti jį privertė kiti nuteistieji. Ši informacija patvirtina, kad R. M. vis dar yra paveikus kitų asmenų įtakai bei manipuliacijoms, t. y. jis negeba atsiriboti nuo nusikalsti linkusių asmenų, kas neabejotinai gali apsunkinti jo probaciją.
14. Nors tam tikri pozityvūs pokyčiai nuteistojo elgesyje yra stebimi, ką patvirtina ir galiojančių nuobaudų neturėjimas, bausmės atlikimas lengvosios grupės sąlygomis, tačiau dar labiau švelninti bausmės atlikimo sąlygų šiuo metu reikiamo pagrindo nėra, nes R. M. vis dar nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, keturi statiniai (nekintantys), penki dinaminiai (kintantys) kriminogeniniai veiksniai ir vos du apsauginiai nuo pakartotinio nusikalstamumo veiksniai. Teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai neatsveria skundžiamoje apylinkės bei šioje apygardos teismo nutartyse nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad R. M. pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.
15. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie R. M. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos įstaigoje charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas leido apylinkės teismui pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis neatitinka vienos iš BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.