Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. RV-22-2206 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. spalio 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 21 d.

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu nuteistasis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, nurodydamas, kad jis vykdo visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuo 2021 m. spalio mėnesio nepadarė nei vieno pažeidimo, šiuo metu dirba, dengia finansinius įsipareigojimus, stengiasi mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau kad ir ką jis bedarytų, jam nėra taikomas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos. Skunde pirmosios instancijos teismui nuteistasis taip pat prašė atkreipti dėmesį į tai, kad jis pirmą kartą gyvenime yra teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka ilgą laiko tarpą, o išėjęs į laisvę, pradės dirbti ir stengsis kuo greičiau padengti turimas skolas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Įvertinus byloje esančius R. M. charakterizuojančius duomenis, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Byloje esantys duomenys patvirtina, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteistojo elgesio, šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima nuteistojo elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, kuri išliko nepakitusi nuo 2020 m. gruodžio 1 d., privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis R. M. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laisvu nuo darbo metu dalyvavo renginiuose ir koncertuose, taip siekdamas įsitraukti į pozityvią veiklą, bausmės atlikimo metu 2022 m. du kartus skatintas už gerą elgesį, darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis nuo 2021 m. lapkričio 18 d. dirbo ūkio brigadoje tarnybinių patalpų valytojo pareigose, nuo 2021 m. gruodžio 30 d. dirbo būrio valgykloje, atvykęs į pataisos įstaigą, nuo 2022 m. gruodžio 27 d. įsidarbino siuvimo ceche. Pastebėtina, kad ir nuteistojo finansinė padėtis šiuo metu yra stabilesnė, nes nuo įsidarbinimo siuvimo ceche iš jo atlyginimo vykdomi išskaičiavimai skolai dengti. Nuteistasis, pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui dėl Komisijos nutarimo, prie skundo pridėjo savo motinos G. M. 2023 m. sausio 24 d. rašytino sutikimo kopiją, kad jos sūnus, t. y. nuteistasis R. M., grįžęs iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečio sektoriaus, trumpalaikių išvykų metu, apsigyventų pas ją. Taip pat nuteistasis pateikė Varėnos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. raštą, adresuotą jo motinai G. M., kuriame nurodoma, kad neprieštaraujama, jog nuteistasis gyventų savo motinos nuomojamame socialiniame būste iki pasibaigs jo teistumas, jeigu jo gyvenimui neprieštaraus kiti daugiabučio namo gyventojai ir savivaldybės administracija negaus nusiskundimų dėl nuteistojo elgesio. Priimdamas skundžiamą Nutartį, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino visas šias aplinkybes. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra pakankamos, kad teismui nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors nuteistasis teigia, kad jo atžvilgiu taikius lygtinį paleidimą jis per mėnesį laiko įsidarbins, kas padės greičiau grąžinti turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau šie nuteistojo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir neužtikrinantys nuteistojo realios galimybės dirbti. Be to, kaip nurodoma ir Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis nėra pristatęs dokumentų, patvirtinančių, kad jis turės oficialią darbovietę galimo lygtinio paleidimo atveju. Pažymėtina ir vertintina ta aplinkybė, kad nuteistojo integraciją į visuomenę gali smarkiai apsunkinti kaip tik legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas laisvėje, kadangi nuteistasis turi ne mažų finansinių įsipareigojimų.

11. Nors nagrinėjamu atveju galima įžvelgti teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau byloje gausu ir neigiamai nuteistąjį R. M. charakterizuojančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju vis dar išlieka net dvylika kriminogeninių veiksnių: pirmas teistumas jauname amžiuje; smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Nagrinėjamu atveju nustatyti penki statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių nuteistasis negali eliminuoti, tačiau akcentuotina, kad didžioji kriminogeninių veiksnių (septyni) – dinaminiai, kurie gali mažėti, priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. M. praeityje teistas vieną kartą už tyčinius du sunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi. Akivaizdu, kad R. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl alkoholio vartojimo ir dėl kitų asmenų įtakos. Visos šios aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartotų savo priešingo teisei elgesio, gebėtų laikytis probacijos sąlygų ir pakartotinai nenusikalsti.

12. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamos veikos turi finansinio motyvo bruožų, nes nuteistasis įvykdė plėšimą ir turto prievartavimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad dėl nuteistojo įvykdytų nusikaltimų priteista žala yra išieškoma vykdomųjų dokumentų pagrindu, pats nuteistasis savanoriškai žalos neatlygina. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad nuteistasis pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdamas 16 metų amžiaus, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo pagal tuo metu galiojančio BK 312 straipsnio 2 dalies redakciją. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo gyvenimo stilius yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys, net ir pats nuteistasis pripažino, kad praeityje buvo lengvatikis, lengvai pasiduodavo kitų asmenų įtakai, manipuliacijoms, yra paveikus stipresnių už save asmenų, be to, ir nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas kartu su kitais asmenimis. Neigiamai nuteistąjį apibūdina ir ta aplinkybė, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kurios tiesiogiai siejamos su nusikalstamo elgesio raiška. Pat nuteistasis savęs vertinimo formoje, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, pažymėjo, kad per didelis alkoholio vartojimas susijęs su jo nusikalstamumu. Nors R. M. deda pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai (2021 m. birželio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. gavo pažymėjimus už dalyvavimą Priklausomybių prevencijos grupėje, dalyvavo penkiose psichologinėse tikslinėse konsultacijose alkoholio intervencijos tema, 2021 m. lapkričio 8 d. gavo pažymėjimą už dalyvavimą Smurto prevencijos grupėje), tačiau, būdamas laisvėje, nuteistasis gali grįžti prie turimų priklausomybių, priklausomai nuo gyvenimo būdo, supančios aplinkos ir tai gali paskatinti nusikalsti. Nuteistasis linkęs minimalizuoti savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, nes savo kaltę už padarytus nusikaltimus, pripažįsta tik dalinai, bausmę vertina kaip netinkamą, neteisingą, yra nusivylęs teismo sprendimu. Kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis, bandydamas paaiškinti priežastis, kodėl nusikalto, ieško savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Taip pat nurodoma, kad tiek analizuojant nusikaltimą, tiek ir nuteistojo elgesį struktūrizuotoje aplinkoje, stebima, kad nuteistasis ne visada įvertina ir apgalvoja galimas savo elgesio pasekmes. Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą ir suponuoją pareigą atsižvelgti ir į visuomenės interesą, siekiant užkardyti pakartotinį nusikalstamumą, įvykdyti teisingumo principą.

13. Pažymėtina, kad nuteistasis savęs vertinimo formoje nurodė: „po pirmos bausmės, kurią atlieku šiuo metu, jokių teigiamų pasekmių mano gyvenimui neduoda, ir įkalinimo įstaigoje daug neigiamų dalykų.“ Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, Socialinio tyrimo išvadoje pagrįstai konstatuota, jog nuteistajam socialinės reabilitacijos priemonės nebuvo efektyvios ir jo asmenybei buvusios resocializacijos priemonės teigiamų pasekmių nesukėlė. Nuteistasis nusikaltimą linkęs vertinti iš asmeninės perspektyvos, mano, jog yra nuteistas neteisingai, bausmė per didelė, jo mąstymui būdingas konkretumas, trūksta gebėjimo analizuoti ir apibendrinti. Be to, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu buvo įtrauktas į linkusiųjų pabėgti sąrašą, du kartus baustas administracine tvarka už pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą (nuobaudos nebegalioja). Taigi, nuteistasis, net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, ne visada buvo linkęs paisyti pataisos įstaigos vidaus tvarkos. Taigi, šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip nededantį visų galimų pastangų, siekiant pakeisti savo elgesį.

14. Nuteistasis skunde teigia, kad Komisijos sprendimas yra teisinis aktas ir turi atitikti viešojo administravimo principą, t. y. išsamumo, įtvirtintą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte, kuris reiškia, kad į prašymą (ar skundą) turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, motyvuojant visas nagrinėjimui įtakos turinčias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindama prašymo (ar skundo) turinį. Su šiuo apelianto teiginiu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas ir atkreipia nuteistojo dėmesį, kad Komisija įvertinusi visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu, nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymo rezultatus, pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų) bei vadovaudamasi atitinkamu BVK straipsniu, 2023 m. vasario 27 d. priėmė aiškų, motyvuotą ir argumentuotą nutarimą Nr. RV-22-2206.

15. Nagrinėjamu atveju įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui svarbias ir aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima daryti išvados, kad nuteistasis R. M. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdi pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, kas nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, vienbalsiai balsavo netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad taikyti asmeniui lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesuponuoja išvados, kad nuteistojo elgesys gali būti taisomas, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o paties R. M. nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą.

17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinę materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam R. M. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Nagrinėjamu atveju nustatytas didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažas pastangas, siekdamas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, todėl jo pataisos procesas dar nėra baigtas. Taigi, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti dinaminius kriminogeninius veiksnius, vykdyti Komisijos rekomendacijas bei tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Komisijai ar pirmosios instancijos teismui sprendžiant nuteistojo R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtų padaryti kokie nors procesiniai pažeidimai. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, siekiu pasitaisyti, dirbti, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.