Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. M. (Š.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties, kuria jo prašymas dėl bausmės sušvelninimo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. E. M. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam laisvės atėmimą 6 metams; pripažintas kaltu pagal BK 180 straispnio 1 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimą 4 metams; pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimą 5 metams; paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams.

3. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistojo E. M. prašymas sušvelninti jam Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, įsigaliojus BK 181 straipsnio 2 dalies pakeitimams.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. M. (Š.) skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo E. M. (Š.) skundu, skundžiama nutartimi ir gauta bylos medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis, kuria nuteistojo prašymas pritaikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį nuteistojo teisinę padėtį, buvo atmestas, yra pagrįsta ir teisėta. Vilniaus apygardos teismas tinkamai aiškino baudžiamojo įstatymo nuostatų pakeitimus ir pagrįstai jų netaikė nuteistojo E. M. (Š.) atžvilgiu.

8. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

9. E. M. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, bendrais veiksmais atimdamas galimybę priešintis, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle dėl protinės negalios, panaudojant nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, tenkino lytinę aistrą oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdais prieš nukentėjusiojo valią, pagrobė svetimą turtą ir savo ir kitų asmenų – bendrininkų naudai vertė nukentėjusįjį atlikti turtinio pobūdžio veiksmus bei perduoti turtą (1 000 Eur).

10. BK 150 straipsnio 2 dalis įstatymu Nr. XIV-1925 nebuvo keičiama. Todėl dėl šios nusikalstamos veikos nuteistojo atsakomybę švelninantis įstatymas nebuvo priimtas ir šioje dalyje nuteistojo teisinė padėtis nesikeičia. Iki 2023 m. birželio 1 d., kai įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, plėšimas (nenustačius kvalifikuojančių požymių) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuojamas nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos dalyko vertės. Dėl šios priežasties apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog baudžiamojo įstatymo pakeitimai, kuriems įsigaliojus baudžiamoji atsakomybė už plėšimą yra diferencijuojama, be kita ko, ir pagal nusikalstamos veikos dalyko vertę, E. M. teisinei padėčiai neturi reikšmės.

11. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 181 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, prievartaudamas turtą, panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmeniui grėsė laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 181 straipsnio 2 dalies redakcija baudžiamąją atsakomybę numato tam, kas prievartavo didelės vertės svetimą turtą arba, prievartaudamas turtą, panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelę turtinę žalą. Už šios nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę.

12. Nors nuo 2023 m. birželio 1 d. keitėsi BK 181 straipsnio 2 dalies dispozicija (papildomai atsirado naujas šią veiką kvalifikuojantis požymis – didelės vertės turto prievartavimas), tačiau minėti pakeitimai nuteistojo E. M. teisinei padėčiai reikšmės neturi. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, šio nusikaltimo sudėties pakeitimas dėl nusikalstamos veikos dalyko vertės E. M. teisinės padėties nekeičia, kadangi iš nustatytų nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių matyti, jog E. M. vertė nukentėjusįjį atlikti turtinio pobūdžio veiksmus bei perduoti turtą (1 000 Eur) savo ir kitų asmenų – bendrininkų naudai, veikdamas bendrininkų grupe, bendrais veiksmais atimant galimybę priešintis, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle dėl protinės negalios, panaudojant nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą. Nustatytas nuteistojo veiką kvalifikuojantis požymis – fizinio smurto panaudojimas yra įtvirtintas BK 181 straipsnio 2 dalyje. Todėl apygardos teismo sprendimas atmesti nuteistojo prašymą ir neperkvalifikuoti šios nusikalstamos veikos, kaip to prašė nuteistasis, yra teisėtas ir pagrįstas. Aptartas pakeitimas, esant kitam nuteistojo E. M. (Š.) veiką kvalifikuojančiam požymiui, jo veikos kvalifikavimui bei bausmės trukmei įtakos neturi.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad perkvalifikuoti nuteistojo E. M. (Š.) nusikalstamą veiką pagal šiuo metu galiojančią BK 181 straipsnio 1 dalies redakciją ar sumažinti jam Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo, kadangi naujai įsigaliojusios baudžiamojo įstatymo normos nekeičia nuteistojo veikos kvalifikavimo, todėl nešvelnina nuteistajam paskirtos bausmės bei kitokiu būdu nelengvina jo teisinės padėties.

14. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į tai, jog šio teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartimi minimu teismo 2020 m. birželio 30 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių pagrindu, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį. Vilniaus apygardos teismas, kaip vėliausiai nuosprendį priėmęs teismas, siekdamas, kad nuteistojo skundas būtų išnagrinėtas išsamiai, pagrįstai patikrino Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr.XIV-1925 taikymo įtaką kitiems E. M. atžvilgiu priimtiems nuosprendžiams, kuriuose jis nuteistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 d.

15. Skundžiama teismo nutartimi pagrįstai E. M. nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu, iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 3 dalį dėl, pasikeitus minėto įstatymo redakcijai, požymio – svetimo turto pagrobimas įsibrovus įsaugoma teritoriją įtvirtinimo BK 178 straipsnio 3 dalyje. Teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta viena iš švelniausių bausmių – bauda, su kuria pats nuteistasis sutiko, todėl ši bausmė pagrįstai nepakeista. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-02-19 nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už turto prievartavimą, panaudojant fizinį smurtą, pagrįstas žemesniojo teismo sprendimas šios veikos kvalifikavimo nekeisti. Aukštesnysis teismas šioje nutartyje jau pasisakė dėl naujos šio straipsnio redakcijos, todėl konstatuotina, jog 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 pakeistos BK 181 straipsnio 2 dalies nuostatos nuteistojo teisinės padėties nekeičia ir šio įstatymo taikymui pagrindų taip pat nėra. Nuteistojo veikoms pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį, už kurias jis atitinkamai buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. ir 2019 m. liepos 29 d. baudžiamaisiais įsakymais, 2023-04-27 įstatymas Nr. XIV-1925 įtakos neturi, kadangi šių straipsnių dispozicijos jame nepakeistos. Todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog baudžiamoji atsakomybė už šiose normose numatytų nusikaltimų padarymą nesikeičia.

16. Nuteistajam netaikant 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 nuostatų dėl bausmių švelninimo, sutiktina ir su apygardos teismo vertinimu, jog nėra teisinio pagrindo peržiūrėti ar keisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartimi subendrintą bausmę.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemesniojo teismo nutartyje, nagrinėjant nuteistojo E. M. (Š.) prašymą, padaryta rašymo apsirikimo klaida, neteisingai nurodant nuteistojo vardą – E., kai nuteistasis yra E. M. (Š.). Ši klaida taisytina, kaip nekeičianti priimtos teismo nutarties esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. M. (Š.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį.

Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą – nuteistojo vardą iš „E.“ į „E.“.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.