- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1946-855/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30859-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- „OU AGIO Ehitus“
- Atsakovas
- UAB „Unipresta“, J. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Unipresta“ ir J. M. – V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės „OU AGIO Ehitus“ ieškinį atsakovėms UAB „Unipresta“ ir J. M. – V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė „OU AGIO Ehitus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Unipresta“ ir J. M. – V. 10000 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, iš atsakovo UAB „Unipresta“ 1000 Eur delspinigių.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovėms nuosavybės teise priklausančias ir pas atsakoves ir/ar trečiuosius asmenis esančias pinigines lėšas ir/ar nekilnojamąjį turtą ir/ar kilnojamąjį turtą – 11 000 Eur sumai UAB „Unipresta“ atžvilgiu ir/ar 10 000 Eur sumai J. M. – V. atžvilgiu.
2.1. Prašymą grindė tuo, kad atsakovės vengia grąžinti skolą, į priminimus atsiskaityti nereaguoja, kas rodo nenorą geranoriškai atsiskaityti ir duoda pagrindą manyti, kad atsakovių finansinė padėtis yra sunki. Be to, patikrinus Hipotekos ir Turto arešto aktų registrus paaiškėjo, jog UAB „Unipresta“ yra įkeitusi galimai visą savo turtą Kredito unijai „Saulėgrąža“, o pagal Turto arešto aktų registrą UAB „Jaukurai“ naudai yra taikytas areštas UAB „Unipresta“ turtui 48 021,67 Eur sumoje. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes jos reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas. Be to, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į UAB „Unipresta“ dabartinę finansinę būklę ir į tai, jog laiduotoja yra fizinis asmuo ieškinio suma vertintina, kaip didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi nutarė patenkinti ieškovės „OU AGIO Ehitus“ prašymą ir jos ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovių UAB „Unipresta“ ir J. M. – V. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakoves ir/ar trečiuosius asmenis, areštą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovių nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovių turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovių atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/ar pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuojamų lėšų atsiskaityti tik su ieškove, valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetais bei darbuotojais; bendra areštuoto atsakovių turto vertė neturi būti iš esmės didesnė už 11 000 Eur, tačiau atsakovės J. M. – V. atžvilgiu ne daugiau 10 000 Eur.
4. Teismas nurodė, kad įvertinęs pateiktą ieškinį, turi pagrindo manyti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Pažymėjo, jog ieškovės reikalavimai yra turtinio pobūdžio, o įvertinus tai, kad atsakovių reali turtinė padėtis nėra žinoma, ieškovės prašomą priteisti sumą (11 000 Eur) laikė gana didele.
5. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė UAB „Unipresta“ nevykdė savo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovui UAB „Unipresta“ yra iškelta ir daugiau civilinių bylų dėl turtinių reikalavimų, taikyti areštai UAB „Unipresta“ turtui), todėl laikė, kad yra pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovės UAB „Unipresta“ ir J. M. – V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. spalio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra tik netiesiogiai susiję su UAB „Unipresta“ finansinių rodiklių vertinu, tačiau nėra susiję su UAB „Unipresta“ ir/ar J. M. – V. ketinimais paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip apsunkinti galimą išieškojimą.
6.2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai įrodančių prastą J. M. V. finansinį būklę.
6.3. UAB „Unipresta“ finansinės atskaitomybės ataskaitos (balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita), sudarytos 2019-06-30 dienai, patvirtina, kad UAB „Unipresta” priklausančio turto balansinė vertė sudaro 976 330,00 Eur, t.y. ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas (11 000,00 Eur) sudaro tik 1,12 proc. balansinės turto vertės, o UAB „Unipresta” pardavimo pajamas už 2019 metų šešis mėnesius – 1 121 466,00 Eur, t.y. pareikštas ieškinio reikalavimas sudaro tik 0,98 proc. pardavimo pajamų. Taigi, akivaizdu, kad ieškovės reikalavimo įvykdymas yra užtikrintas UAB „Unipresta“ priklausančiu turtu ir rizikos dėl galimo teismo sprendimo neįvykdymo nėra.
6.4. Kredito unijai „Saulėgrąža“ yra įkeistas tik UAB „Unipresta“ priklausantis nekilnojamas turtas.
6.5. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutylėjo tą aplinkybę, jog UAB „Unipresta” ir UAB „Jaukurai” kilusį ginčą civilinėje byloje, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės 48 021,67 Eur sumai, yra išsprendusios taikos sutartimi. Be to, ieškovė klaidingai nurodė ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą (ieškovė nurodė, jog turto arešto mastas yra 48 021,67 Eur, kai tuo tarpu taikos sutarties sudarymo dienai turto arešto mastas buvo sumažintas iki 32 306,00 Eur). Be to, UAB „Unipresta” yra dalinai įvykdžiusi taikos sutartį, įsiskolinimas UAB „Jaukurai” sudaro tik 4985,50 Eur.
6.6. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-3100-803/2019, neturi jokios įtakos, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo šioje civilinėje byloje, kadangi vien tik teisme nagrinėjama civilinė byla negali apibūdinti asmens sąžiningumo ir/ar jo finansinės padėties.
6.7. Teismui pateikiami įrodymai (išrašai iš Nekilnojamojo turto registro (Priedas Nr. 6)) patvirtina, kad J. M. – V. priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas, kurio dalis yra neįkeista.
6.8. Šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl 11 000,00 Eur priteisimo negali būti laikomas didele suma.
Atsiliepimas
7. Ieškovė „OU AGIO Ehitus“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
7.1. Remiantis UAB „Unipresta“ pateiktu balansu yra akivaizdu, jog pagrindinę jos turto dalį sudaro trumpalaikis turtas (719 790,00 Eur), iš kurio net 656 676,00 Eur suma yra per vienerius metus gautinos sumos, tačiau nepateikiama jokių įrodymų, ar ši suma yra reali ir ar įmonės skolininkai yra pajėgūs atsiskaityti. Iš balanso matyti, jog pati UAB „Unipresta“ yra skolingas 853 999,00 Eur sumą kreditoriams, per vienerius metus jis turi sumokėti 578 230,00 Eur sumą, o po vienerių metų dar 275 769,00 Eur sumą, skolos tiekėjams sudaro 442 956,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, UAB „Unipresta“ turimas turtas galėtų būti vertinamas 122 331 Eur suma, tačiau pažymėtina, jog balanse nurodytos turto vertės nebūtinai yra realios. Kitaip tariant balansinė vertė gali būti didesnė nei reali. UAB „Unipresta“ nėra pateikusi į bylą realių turto vertinimų.
7.2. Iš J. M. – V. pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, jog didžioji dalis jai priklausančio turto taip pat yra įkeista. Į bylą ši atsakovė nėra pateikusi įrodymų nei apie savo gaunamą darbo užmokestį, nei apie įsipareigojimus kitiems kreditoriams, t. y. neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties.
7.3. Nagrinėjamu atveju grėsmė dėl teismo sprendimo neįvykdymo yra reali. Atsakovės kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių realių įrodymų, jog jų finansinė padėtis yra gera ir jie sugebės atsiskaityti su ieškove.
7.4. Turto areštų aktų registre apie UAB „Unipresta“ yra pateikiama neigiamo pobūdžio informacija, neabejotinai sustiprina ieškovės palaikomą poziciją, jog 11 000,00 Eur dydžio suma neabejotinai yra didelė.
7.5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nagrinėjamoje byloje yra labai svarbus ir turi būti priimtas įvertinant tai, jog nepritaikius tam tikros laikinosios apsaugos priemonės, būsimo teismo sprendimo ne tik nepavyks įgyvendinti, bet ir bus padaryta nuostolių, t. y. ieškovė praras realią galimybę atgauti jai priklausančias lėšas, kadangi šiuo metu yra nežinoma, kiek tiksliai atsakovės turi kreditorių ir kokia reali atsakovių turimo turto vertė ir kokios realios atsakovių galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: 2019 m. birželio 30 d. UAB „Unipresta“ balansą ir pelno nuostolių ataskaitą, Nekilnojamojo turto registrų išrašus, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-345-227/2019, mokėjimo nurodymus UAB „Jaukurai“, priešieškinį Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-3100-803/2019. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str., 338 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes, užtikrinant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimą. Laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo taikomos nepranešus atsakovėms, joms neturint galimybės pateikti įrodymų, todėl pateikti nauji įrodymai prijungtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
11. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
12. Teismų praktikoje nurodoma, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
13. Pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindo manyti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Atsakovės atskirajame skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą apeliacinės instancijos teismui spręsti priešingai. Ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai bei argumentuotai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Teismų praktikoje nurodoma, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, išsamiai netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-912-381/2015; 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1484-178/2015). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, kad bylą išnagrinėjus iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, todėl pareikštas ieškinys prima facie negali būti laikomas aiškiai nepagrįstu.
14. Kita vertus, atskirajame skunde pabrėžiamas būtent antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos – nebuvimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju nėra grėsmės būsimo, galimai palankaus ieškovei „OU AGIO Ehitus“, sprendimo įvykdymui.
15. Pažymėtina, kad kaip ir nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, pateiktame UAB „Unipresta“ 2019 m. birželio 30 d. balanse matyti, jog šios atsakovės pagrindinę turto dalį sudaro trumpalaikis turtas (719 790,00 Eur), iš kurio net 656 676,00 Eur suma yra per vienerius metus gautinos sumos, tačiau nėra jokių įrodymų, ar ši suma yra reali, ar įmonės skolininkai yra pajėgūs atsiskaityti. Pažymėtina ir tai, kad nurodomo ilgalaikio įmonės turto vertė (256 541,00 Eur) yra ženkliai mažesnė nei praėjusiais finansiniais metais (420 035,00 Eur). Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro duomenimis šiuo metu įmonei priklausantis nekilnojamasis turtas yra tiek įkeistas, tiek areštuotas. Atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat pagrįstai akcentuojama ir tai, jog iš aptariamo įmonės balanso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 853 999,00 Eur (per vienerius metus mokėtinos – 578 230,00 Eur, o po vienerių metų – 275 769,00 Eur sumą). Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, jog iš atsakovės UAB „Unipresta“ pateikto balanso negalima daryti išvados, kad įmonės finansinė padėtis yra gera, ypač atsižvelgiant į tai, kad kitų duomenų, kurie patvirtintų balanse nurodomų duomenų apie turto vertę realumą, ar duomenų, kurie patvirtintų gautinų sumų realumą, teismui nėra pateikta.
16. Pažymėtina, kad UAB „Unipresta“ pardavimo pajamos, remiantis 2019 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita, šiais finansiniais metais yra 1121 466,00 Eur (praėjusiais finansiniais metais buvo 1654 625,00 Eur ), tačiau nurodomas įmonės pelnas siekia tik 29 269,00 Eur (praėjusiais finansiniais metais tik 7 418,00 Eur), t. y. nors įmonės finansiniai srautai yra itin dideli, tačiau pelnas nėra didelis, o įmonės skoliniai įsipareigojimai, kaip jau aptarta, yra itin reikšmingi.
17. Be to, nors atsakovės atskirajame skunde akcentuoja, jog UAB „Unipresta” ir UAB „Jaukurai” kilusį ginčą civilinėje byloje, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės 48 021,67 Eur sumai, yra išsprendusios taikos sutartimi (Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-345-227/2019 patvirtino „Unipresta” ir UAB „Jaukurai” sudarytą taikos sutartį), tačiau bet kuriuo atveju šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (sumažinus turto arešto mąstą iki 32 306,00 Eur sumos) paliktos galioti iki visiško taikos sutarties įvykdymo, o skola UAB „Jaukurai” pilnai nėra grąžinta (šią aplinkybę patvirtina ir apeliantės, taip pat teismui pateikti mokėjimo nurodymai UAB „Jaukurai”). Be to, taikos sutartimi skolos mokėjimas buvo išdėstytas septyniais mokėjimais iki 2019 m. gruodžio 3 d., kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu taip pat nerodo geros UAB „Unipresta” turtinės padėties, kadangi įmonė skolinių įsipareigojimų, net ir juos pripažindama, negali įvykdyti iš karto, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė UAB „Unipresta” atžvilgiu jau buvo konstatuota kitoje civilinėje byloje.
18. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atskirajame skunde taip pat nėra paneigta ir aplinkybė, kad UAB „Unipresta” atžvilgiu yra iškeltų ir kitų civilinių bylų, kuriose įmonei yra reiškiami turtiniai reikalavimai. Šiuo atveju aktuali ne tik Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3100-803/2019, bet ir, pavyzdžiui Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-37237-909/2019, kurioje ieškinio suma taip pat ženkli (20 277,26 Eur).
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1451-381/2016). Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad UAB „Unipresta” skolos kitiems kreditoriams yra didelės, įmonės turtas vis dar yra areštuotas, o duomenų apie gerą įmonės turtinę padėtį byloje nepakanka, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad net ir 11 000,00 Eur suma nagrinėjamu atveju gali būti laikoma ženklia ir reikšminga UAB „Unipresta” ir šiuo atveju didina galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
20. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad bylą nagrinėjantis teismas teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „Unipresta” atžvilgiu, todėl skundžiama nutartis šioje dalyje laikytina pagrįsta, pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Unipresta” atžvilgiu apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Vis dėlto, negalima sutikti su bylą nagrinėjančio teismo pozicija, kad ir apeliantės J. M. – V. turtinė padėtis nagrinėjamu atveju negali būti laikoma gera, o jos turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštas šiuo atveju yra būtinas ir proporcingas.
22. Iš teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų iš tiesų matyti, kad didžioji dalis atsakovei J. M. – V. priklausančio nekilnojamojo turto yra įkeista hipoteka, tačiau, pavyzdžiui butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra nei įkeistas, nei areštuotas, o jo vidutinė rinkos vertė, nurodoma Nekilnojamojo turto registre yra 37 900,00 Eur, t. y. beveik keturis kartus viršija sumą, nurodytą laidavimo sutartyje, iš kurios kildinamas ieškovės šioje byloje pareikštas reikalavimas. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog J. M. – V. yra UAB „Unipresta” direktorė, t .y. neabejotinai dirba ir gauna pajamas (nors pajamų dydį patvirtinantys dokumentai teismui ir nėra pateikti). Be to, byloje nėra jokių įrodymų apie galimai nesąžiningą J. M. – V. elgesį, duomenų apie tai, kad ji vengia vykdyti skolinius įsipareigojimus (slepia turtą ar pan.), o ir pati laidavimo prievolė, be kita ko, yra akcesorinė (laidavimo sutartis sudaryta siekiant užtikrinti UAB „Unipresta” įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą).
23. Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014).
24. Remdamasis išdėstytais argumentais, nurodyta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovės J. M. – V. atžvilgiu nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir šios atsakovės atžvilgiu, jog tokios priemonės yra teisingos, ekonomiškos ir proporcingos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir J. M. – V. nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas, galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą pilnai užtikrina laikinosios apsaugos priemonės UAB „Unipresta” atžvilgiu, o apribojimai laiduotojos turtui nepagrįstai suteikia prioritetą ieškovės interesams, todėl yra pagrindas 2019 m. spalio 17 d. pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo J. M. – V. atžvilgiu panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškovės prašymą šioje dalyje atmetant.
25. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, nagrinėjamoje byloje nustatytas ir aptartas aplinkybes, kurių buvimas sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą iš dalies (panaikinant nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo J. M. – V., ir klausimą išsprendžiant iš esmės – ieškovės prašymą šioje dalyje atmetant), apeliacinės instancijos teismas dėl kitų šalių argumentų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovių „Unipresta“ ir J. M. – V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės J. M. – V., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu panaikinti ir šioje dalyje ieškovės „OU AGIO Ehitus“ prašymą atmesti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartį siųsti Turto arešto aktų registrui.
Nutartis neskundžiama.