- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- 1S-77-579/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00015-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- P. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo P. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties, kuria šio nuteistojo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2025 m. vasario 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo P. S. pareiškimą buvo atmestas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-309/2018 (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00015-2017-0) P. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį 75 MGL (2 850 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš P. S. nuspręsta valstybės naudai konfiskuoti 50 Eur, kurie buvo gauti iš nusikalstamos veikos.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-281-453/2018 Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendis buvo pakeistas: P. S. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį ir jis nuteistas 75 MGL (2 824,5 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti vadovaujamą darbą viešojoje įstaigoje Viešojoje įstaigoje Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir kitose valstybės ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar įmonėse trejiems metams. Kitą Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį nuspręsta palikta nepakeistą.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-689/2019 nuteistojo P. S. kasacinis skundas atmestas.
4. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas nuteistojo P. S. 2025 m. sausio 17 d. prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės 2025 m. vasario 12 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo P. S. pareiškimą. Nesutikdamas su šiuo generalinės prokurorės nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas 2025 m. vasario 12 d. nutarimą panaikinti ir įvertinti jo (nuteistojo) prašyme nurodytas aplinkybes, kaip naujai paaiškėjusias, bei bylą atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartimi šis nuteistojo P. S. skundas buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės 2025 m. vasario 12 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi byloje nenustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose įtvirtintų aplinkybių. Bylą nagrinėję teismai tinkamai išnagrinėjo, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus (be kita ko, susijusius su kriminalinės žvalgybos metu gautais faktiniais duomenimis, liudytojo V. Š. parodymais), patikrino kiekvieno jų tikrumą, liečiamumą, leistinumą (be kita ko, Lietuvos apeliacinis teismas kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis pripažino neatitinkančiais įrodymų leistinumui keliamų reikalavimų ir priimdamas sprendimą byloje jais nesivadovavo), taip pat įrodymų pakankamumą (konstatavo, kad slaptų tyrimo veiksmų metu surinkti duomenys nėra vienintelis įrodymų šaltinis, patvirtinantis kaltinimo šioje byloje nuteistajam apimtį) ir tarpusavio ryšį, t. y. visus byloje surinktus įrodymus įvertino kaip visumą. Byloje nebuvo nustatyta BPK normų pažeidimų, susijusių su nuteistojo P. S. teisių neužtikrinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teisėjų piktnaudžiavimo (tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis). Teismas taip pat konstatavo, kad kitoje nuteistojo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi, kuria nutarta panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, galutinio teismo sprendimo byloje nėra, tad aptariama nutartis neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo šioje baudžiamojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
6. Skunde nuteistasis P. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartį ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
6.1. Nuteistasis P. S. nurodo, kad pateikdamas skundą aukštesniajam teismui remiasi tais pačiais argumentais, kaip ir skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtame skunde (skundžiamos nutarties 6–7 punktai). Teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartis prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2018 metais priimtai nutarčiai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 19 d. priimtai nutarčiai su juo susijusiose baudžiamosiose bylose. Anot nuteistojo, pastarojoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, BPK nuostatų pažeidimo su juo susijusiose baudžiamosiose bylose, šioje baudžiamojoje byloje turėtų būti traktuojami, kaip BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose numatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į tris dalis, iš kurių vieną sudaro epizodas dėl V. Š.
6.2. Skundo aukštesniajam teismui autoriaus teigimu, jis (nuteistasis P. S.) ir liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teismuose davė parodymus rodant neteisėtą vaizdo ir garso įraše užfiksuotą medžiagą. Kitų liudytojų, be, anot nuteistojo, kelis mėnesius alkoholį vartojusio V. Š., parodymų byloje nebuvo. Medikų parodymuose duomenų apie kyšį nėra (priešingai nei nurodo Vilniaus apygardos teismas).
6.3. Anot nuteistojo P. S., grubus teisėsaugos sistemos darbuotojų elgesys su juo, kameroje pasiūlyta mirtis (paliktas diržas, kaklaraištis, virvė) rodo BPK 444 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos aplinkybės egzistavimą. Ši informacija buvo pateikta generalinei prokurorei, teismams, tačiau jokių sprendimų dėl to priimta nebuvo. Skunde aukštesniajam teismui nurodoma ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas buvo informuotas, jog skundo autoriaus (nuteistojo) baudžiamąją bylą nagrinėjo už korupciją nuteistas teisėjas V. B. ir šiuo metu teisiamas teisėjas V. K. Tačiau Vilniaus apygardos teismas nesvarstė keliamų abejonių dėl priimto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo šioje baudžiamojoje byloje.
6.4. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, be kita ko, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniu, Jungtinių Tautų tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių pakto 9 straipsniu, prie skundo pridėtais įvairiais dokumentais (tarp kurių – nuteistojo P. S. 2018 m. kovo 20 d. apeliacinis skundas baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-3029/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-387/2024, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2024 m. lapkričio 19 d. lydraštis, skundžiama nutartis, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. balandžio 24 d. nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės 2025 m. vasario 12 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir kt. dokumentai), nuteistasis P. S. prašo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo P. S. skundo argumentus, pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Ši nutartis buvo priimta įvertinus visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškinus ir taikius BPK normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus bei motyvuotai konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
8. Baudžiamosios bylos atnaujinimas galimas ne bet kada, o tik esant ypatingoms, baudžiamojo proceso įstatyme nustatytoms sąlygoms, įgalinančioms patikrinti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš baudžiamojo proceso atnaujinimo rūšių – baudžiamojo proceso atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Baudžiamoji byla gali būti atnaujinta tik dėl aplinkybių, nurodytų BPK 444 straipsnyje, kurios paaiškėjo po nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo. Naujai paaiškėjusios aplinkybės – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokurorui atlikus tyrimą nustatyti faktai, kurie nebuvo žinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėję teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. Bylos atnaujinimo pagrindas yra ne bet koks, o tik apie teismo sprendimo neteisingumą liudijantis faktas. Toks faktas turi turėti esminę reikšmę bylai, kurioje panaikinamas įsiteisėjęs teismo sprendimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-387/2022, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Bratyakin prieš Rusiją, peticijos Nr. 72776/01). Taigi, siekiant nustatyti, ar nurodomos aplinkybės atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir yra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą, turi būti įvertinama jų galima įtaka nuteistojo kaltei ir nusikalstamų veikų kvalifikavimui.
9. BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, laikomos šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
10. Tiek iš pirminio prašymo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tiek iš skundo aukštesniajam teismui argumentų matyti, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nuteistasis traktuoja kitoje jo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00013-2018-9) priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartyje Nr. 2K-233-387/2024 pateikiamais išaiškinimais dėl kriminalinės žvalgybos metu surinktų įrodymų vertinimo. Taip pat nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00015-2017-0) teismų atliktu įrodymų (be kita ko, kriminalinės žvalgybos metu surinktų įrodymų, liudytojo V. Š. ir kitų liudytojų parodymų) vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjų nusikalstamu piktnaudžiavimu.
11. Kaip pagrįstai teigiama skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartyje, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties, priimtos kitoje nuteistojo P. S. atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kuria remiamasi skunde aukštesniajam teismui, motyvų matyti, kad šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nenustatytas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymų ar kitų bylos įrodymų, kuriais paremti teismų baigiamieji aktai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, netikrumas.
12. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties motyvus matyti ir tai, kad nurodytame teismo sprendime nustatytos aplinkybės dėl kriminalinės žvalgybos metu atliktų veiksmų (ne)teisėtumo ir jų pagrindu surinktų duomenų vertinimo ypatumų buvo žinomos priimant šiuo metu įsiteisėjusius teismų baigiamuosius aktus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 13 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-281-453/2018 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-689/2019) šioje baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00015-2017-0). Tai yra, visuose aptariamuose sprendimuose iš esmės konstatuota, kad Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2015 m. gegužės 8 d. nutarties Nr. S6-281 pagrindu gauti duomenys, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus P. S. darbo kabinete, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, tad jais šiuose teismų sprendimuose nesiremmta. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad aptariamos kasacinio teismo (2019 m. balandžio 23 d. ir 2024 m. lapkričio 19 d.) nutartys, priimtos skirtingose baudžiamosiose bylose, viena kita neprieštarauja, skunde aukštesniajam teismui nurodomos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų baigiamuosius aktus šioje byloje. Tad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartyje nebuvo nustatytos jokios naujos aplinkybės, turinčios įtakos sprendžiant dėl bylos atnaujinimo šioje baudžiamojoje byloje. Juolab, atsižvelgus ir į tai, kad šią baudžiamąją bylą nagrinėję apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai konstatavo, jog slaptų tyrimo veiksmų metu surinkti duomenys nėra vienintelis įrodymų šaltinis, patvirtinantis nuteistojo P. S. kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu.
13. Analizuojant nuteistojo P. S. skundo aukštesniajam teismui argumentus, susijusius su netinkamu ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir šią baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų elgesiu (nusikalstamu piktnaudžiavimu, dėl kurio buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis), pažymėtina, kad jie yra deklaratyvūs. Aukštesnysis teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo vertinimu, kad nuteistasis P. S. nepateikė (ar nenurodė esant) jokių įsiteisėjusių teismų nuosprendžių, kuriuose būtų pripažintos įrodytomis analizuojamos aplinkybėmis, kaip to reikalauja BPK 444 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai, ar net ir kitokių tokius teiginius pagrindžiančių duomenų. Dar daugiau, kaip matyti analizuojant įsiteisėjusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties argumentus, šią baudžiamąją bylą nagrinėjant kasacine tvarka nuteistasis P. S. taip pat kėlė klausimą dėl, jo teigimu, netinkamų ikiteisminį tyrimą atlikusio prokuroro veiksmų, apeliacinės instancijos teismo demonstruoto palankumo valstybiniam kaltintojui ir nepalankumo nuteistajam. Tačiau jokios su teisėsaugos institucijų ar teismų nusikalstamų piktnaudžiavimu susijusios aplinkybės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nei tuomet, nei dabar nebuvo nustatytos.
14. Atsakant į skundo aukštesniajam teismui autoriaus teiginius dėl prieš jo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjusių dviejų iš teisėjų vykusių (vykstančių) baudžiamųjų procesų įtakos šių teisėjų priimto Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad asmens baudžiamąją bylą išnagrinėjo tas pats teisėjas (teisėjai), kuris yra įtariamas ar dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, savaime neleidžia abejoti šio teisėjo (teisėjų) priimto sprendimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisėtumu ir pagrįstumu. Taip pat neleidžia daryti išvados, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti šią bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244-495/2019, 2K-269-719/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-253-843/2024). Juolab, kad jokių aplinkybių, jog būtent šioje baudžiamojoje byloje galėjo būti padaryti korupcinio pobūdžio nusikaltimai, nulėmę neteisingų ir nepagrįstų teismų baigiamųjų aktų (nuosprendžių ir nutarčių) priėmimą, skunde aukštesniajam teismui nenurodo ir pats nuteistasis P. S.
15. Atsižvelgus į ankščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad naikinti ar keisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties bei Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės 2025 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuose teisingai ir pagrįstai konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės BPK 444 straipsnio prasme, nėra pagrindo.
Aukštesnysis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 447 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo P. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.