- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-164-372/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01546-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- R. I.
- Ieškovas
- J. I.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4712-1042/2018 pagal ieškovės J. I. ieškinį atsakovui R. I., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo priešieškinį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. J. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašė: 1) panaikinti civilinės metrikacijos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo tarp ieškovės J. I. ir atsakovo R. I. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti pavardes: „I.“ ir „I.“; 3) nepilnamečių vaikų K. I. ir M. I. nuolatinę gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti kartu su ieškove jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš atsakovo R. I. kiekvieną mėnesį dukros K. I. ir M. I. išlaikymui po 200 Eur iki jų pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, pervedant į ieškovės J. I. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“; 5) vaikams išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 6) nustatyti tokią atsakovo R. I. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus K. I. ir M. I. tvarką: atsakovas R. I. bendrauja su vaikais ir dalyvauja jų auklėjime netrukdomai, atsižvelgiant į atsakovo galimybes (pageidavimus) bei vaikų interesus. Šalys bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos klausimus sprendžia racionaliai, korektiškai, santūriai bei konstruktyviai susitarimo bei derybų pagrindu. Šalys apie vaikų gyvenamosios vietos, jų mobiliųjų telefono numerių, elektroninio pašto pasikeitimus praneša vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo; 7) padalinti santuokos metu įgytą turtą taip: ieškovei J. I. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus (duomenys neskelbtini) (vertė - 21600 Eur), atsakovui R. I. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilius „C. B.“ (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 960 Eur) ir „Audi A4“ (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 1130 Eur); 8) įpareigoti ieškovę sumokėti atsakovui 9755 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitekusį didesnės vertės turtą, šios kompensacijos sumokėjimą atidedant dviem metams; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad santuoka su atsakovu buvo sudaryta 2002 m. rugsėjo 21 d., susilaukė dviejų vaikų. Pažymėjo, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, tai lėmė jų santuokos iširimą. Nurodė, kad atsakovas pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas būti lojaliu, gerbti, rūpintis, mylėti, remti ir palaikyti, naudojo psichologinį smurtą, piktnaudžiavo alkoholiu, išgėręs būdavo agresyvus, neprisidėjo materialiai prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas kasdienėje veikloje nedalyvauja, vengia su jais bendrauti ir tinkamai nesirūpina. Ieškovė prašė teismo priteisti santuokoje įgytą butą, kadangi vaikams reikia užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Transporto priemones, kuriomis nesinaudoja, prašė priteisti atsakovui bei įpareigoti ją sumokėti atsakovui kompensaciją už jai atitekusį didesnės vertės turtą.
3. A. R. I. su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies, pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė teismo: 1) panaikinti civilinės metrikacijos apskaitos akto įrašą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo tarp ieškovės J. I. ir atsakovo R. I. dėl ieškovės J. I. kaltės; 2) palikti šalims santuokines pavardes; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų K. I. ir M. I. nuolatines gyvenamąsias vietas su jų motina ieškove J. I.; 4) nustatyti, kad atsakovas R. I. bendrauja su vaikais ir dalyvauja jų auklėjime netrukdomai, atsižvelgiant į atsakovo galimybes (pageidavimus) bei vaikų interesus. Šalys bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos klausimus, sprendžia racionaliai, korektiškai, santūriai bei konstruktyviai sutarimo bei derybų pagrindu. Šalys apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimus pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo; 5) priteisti iš atsakovo R. I. nepilnamečiams vaikams K. I. ir M. I. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 20 d, pervedant į ieškovės sąskaitą banke. Nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo; 6) padalyti santuokos metu įgytą turtą: atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (duomenys neskelbtini), 21600 Eur rinkos vertės; lengvąjį automobilį „Audi A4“ (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1130 Eur; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti lengvąjį automobilį „C. B.“ (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1130 Eur; 7) įpareigoti atsakovą R. I. sumokėti ieškovei J. I. 10800 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitekusį visą butą natūra, šios kompensacijos sumokėjimą atidedant iki dviejų metų; 8 ) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kad jo ir ieškovės požiūriai į šeimyninį gyvenimą yra labai skirtingi, taip pat ir į vertybes, pagarbą, pasitikėjimą, pasiaukojimą, į santykius su artimais žmonėmis, buities tvarkymą bei finansinių lėšų panaudojimą. Pažymėjo, jog ieškovė pradėjo konfliktuoti, žeminti sutuoktinį, nustojo atlikti sutuoktinės pareigas, viešumoje pradėjo rodytis su kitu vyru, dėl šių priežasčių santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas. Atsakovas nurodė, kad 130 Eur kasmėnesinis išlaikymas būtų pakankamas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, taip pat pažymėjo, kad butas yra tik vieno kambario ir nėra tinkamas ieškovei gyventi kartu su nepilnamečiais vaikais.
5. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė prašė ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: 1) panaikinti civilinės metrikacijos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo tarp ieškovės J. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei J. I. palikti pavardę – „I.“, atsakovui R. I. palikti pavardę – „I.“; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų K. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. I.; 4) priteisti iš atsakovo R. I. materialinį išlaikymą K. I. ir M. I. po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), iki K. I. ir M. I. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, pervedant į ieškovės J. I. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“; 5) sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai; 6) nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių atstovei pagal įstatymą – motinai J. I.; 7) nustatyti atsakovo R. I. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus K. I. ir M. I. tvarką taip: atsakovas R. I. bendrauja su vaikais ir dalyvauja jų auklėjime netrukdomai, atsižvelgiant į atsakovo galimybes (pageidavimus) bei vaikų interesus. Šalys įpareigotinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos klausimus spręsti racionaliai, korektiškai, santūriai bei konstruktyviai susitarimo bei derybų pagrindu. Taip pat šalys įpareigotinos apie vaikų gyvenamosios vietos, jų mobiliųjų telefono numerių, elektroninio pašto pasikeitimus pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo; 8) padalinti santuokos metu įgytą turtą: priteisti ieškovei J. I. asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus (duomenys neskelbtini) (vertė - 21600 Eur); priteisti atsakovui R. I. asmeninės nuosavybės teise automobilius „C. B.“ (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė - 960 Eur) ir „Audi A4“ (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė - 1130 Eur); 9) įpareigoti ieškovę J. I. sumokėti atsakovui R. I. 9755 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų) piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę dalį turto, šios kompensacijos sumokėjimą atidedant dviem metams; 10) priteisti ieškovei J. I. iš atsakovo R. I. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) advokato pagalbos išlaidas; 11) priteisti iš ieškovės J. I. 173,25 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų 25 cnt) antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
7. Teismas nurodė, jog byloje nesant jokių duomenų, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam.
8. Teismas nustatė, kad atsakovo mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 500 Eur, ir vertino, kad atsakovo nenoras gauti geriau apmokamą darbą, neatitinka bonus pater familias standarto – protingo ir rūpestingo asmens elgesio. Teismas akcentavo, jog atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti tam tikro pobūdžio darbo, kad šiuo metu vaikų poreikiai yra mažesni, nei nurodė ieškovė, todėl sprendė, kad minimali 200 Eur suma kiekvienam vaikui užtikrintų, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė transporto priemonėmis nesinaudojo, šiuo metu nedisponuoja ir nepageidauja valdyti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog transporto priemonės priteistinos atsakovui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo butas yra vieno kambario, šalių santykiai yra konfliktiški, todėl buto negalima padalyti natūra. Teismas konstatavo, kad buto priteisimas ieškovei labiau užtikrintų šalių nepilnamečių vaikų teises ir interesus į tinkamą gyvenamąją vietą. Teismas taip pat įvertino šalių turtinę padėtį ir galimybes sumokėti kompensaciją už didesnę turto dalį ir sprendė, kad ieškovė, kuriai priteisiamas butas natūra, turi galimybę kompensuoti atsakovui jo dalį pinigais, priešingai nei atsakovas.
10. Teismas nustatė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 500 Eur advokato pagalbos išlaidos. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo, taip pat pažymėjo, kad advokato pagalbos išlaidos neviršijo rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
11. Atsakovas (apeliantas) R. I., skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, kad iš dalies su juo nesutinka, t. y. dalyje dėl to, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo, todėl šiose dalyse teikia apeliacinį skundą.
12. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nuolat teigė ir siekė įrodyti, kad tik ieškovė yra kalta dėl santuokos nutraukimo, kadangi ji nustojo rodyti atsakovui pagarbą kaip sutuoktiniui, o vietoj darnos ir sutarimo pradėjo konfliktuoti, žeminti sutuoktinį, nustojo atlikti sutuoktinės pareigas, pradėjo artimai bendrauti su kitais vyrais, viešumoje rodytis su kitu. Atsakovas (apeliantas) pažymėjo, jog ne kartą bandė į bylą pateikti ištraukas iš ieškovės telefoninio susirašinėjimo, kuriuose akivaizdžiai matyti, kad ieškovė artimai bendrauja su kitais vyrais, kas yra nepriimtina monogaminėse šeimose, tačiau teismas jų nepriėmė, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo šiuos duomenis priimti ir įvertinti kaip ieškovės kaltės įrodymą.
13. Atsakovas (apeliantas) pažymėjo, kad vaikai šiuo metu yra 15 ir 9 metų amžiaus, yra visiškai sveiki, įrodymų apie vaikų ypatingus poreikius byloje nepateikta. Nurodė, kad neneigia, jog vaikams yra reikalingas išlaikymas, tačiau jo manymu, išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį po 400 Eur yra neadekvatus nei ieškovės, nei atsakovo turtinei padėčiai. Akcentavo, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių nurodomas vaikų išlaidas. Atsakovo (apelianto) vertinimu, nustačius, kad ieškovės pajamos yra beveik dvigubai didesnės nei atsakovo, didesnis išlaikymo dydis turėjo būti priteistas iš ieškovės. Atsakovo (apelianto) manymu, iš jo vaikų išlaikymui turėjo būti priteista ne daugiau kaip po 130 Eur kiekvienam.
14. Atsakovas (apeliantas) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė turi kitą gyvenamąjį būstą, kuris yra erdvesnis jai ir vaikams. Pažymėjo, kad jis jokio gyvenamojo būsto neturi, šiuo metu gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini), todėl jam vieno kambario būstas yra labai reikalingas. Pažymėjo, kad tik 2018 m. gruodžio 3 d. gavo duomenis apie galimybę sumokėti ieškovei kompensaciją, todėl prašo šiuos duomenis priimti ir spręsti dėl jo geresnių galimybių įvykdyti teismo sprendimą išmokant kompensaciją už būstą. Atsakovo (apelianto) vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, ji neturi jokių galimybių įvykdyti teismo sprendimo, todėl atsakovui turint galimybes įvykdyti teismo sprendimą, prašo teismo įpareigoti atsakovą (apeliantą) sumokėti ieškovei J. I. 10800 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkantį visą butą natūra, kurie bus sumokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per vieną savaitę.
15. Atsakovas (apeliantas) pažymėjo, kad keičia reikalavimą ir prašo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Audi A4, turintį ieškovei priimtinesnę automatinę pavarų dėžę (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1130 Eur), o jam asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį C. B. (indentifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1130 Eur).
16. Atsakovas (apeliantas) prašo apeliacinės instancijos teismo tenkinant pateiktą apeliacinį skundą perskaičiuoti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o atsakovo (apelianto) apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo išdėstytus teiginius dėl ieškovės, kaip sutuoktinės, kaltės. Pažymėjo, jog neaiški atsakovo (apelianto) pateiktų nuotraukų kilmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tokius įrodymus priimti. Pažymėjo, jog vykdant pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį į bylą buvo pateikti vaikų poreikių detalizaciją pagrindžiantys įrodymai; jog atsakovo (apelianto) nurodoma išlaikymo suma po 130 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, sprendžiat vaikų išlaikymo nustatymo klausimus, o atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Pažymėjo, kad atsakovas (apeliantas) savo pajamas, skirtas mokėti kompensacijai už butą, galėtų nukreipti nepilnamečių vaikų išlaikymui, o ne išimtinai savo asmeninių poreikių tenkinimui. Ieškovė nurodė, kad su nepilnamečiais vaikais nuomojasi butą, nuomai skiria po 200 Eur per mėnesį, todėl jai priteisus ginčo butą, ieškovė galėtų nurodytą sumą skirti kompensacijos sumokėjimui atsakovui, taip užtikrinant vaikų teisę į gyvenamą būstą. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestinas.
18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Kolegija sprendžia, kad atsakovo pateikta pinigų dovanojimo sutartis galėjo būti pateikta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Antra vertus, tai niekaip nepatvirtina, kad šie pinigai bus nukreipti į atsiskaitymą su ieškove, jei jam tektų butas natūra. Išrašai iš elektroninio susirašinėjimo yra neinformatyvūs, jais neįmanoma patvirtinti ar paneigti, kad ieškovė yra neištikima atsakovui.
Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų šalių kaltei
20. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
21. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakovas santuokos iširimą sieja su įstatyminėmis prezumpcijomis. Įrodžius šioje teisės normoje nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimą, gali būti preziumuojamas santuokos iširimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pagal įstatymą preziumuojamų aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad nustačius bent vienos iš CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių egzistavimo faktą, nereikia įrodinėti, kad tai buvo santuokos iširimo priežastimi; įstatyminės prezumpcijos gali būti paneigtos, o tai reiškia, kad kita šalis, atsikertanti į tokio pobūdžio prezumpciją, turi įrodyti ne tik tai, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė tam tikras savo pareigas, bet ir tai, jog dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, t. y. kad santuokos iširimo priežastis buvusi visiškai kita. Nagrinėjamu atveju kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Faktų, kad ieškovė yra neištikima, nepakanka, o atsakovo teiginiai niekuo nepatvirtinti. Atsakovas turėjo teisę kviesti į teismo posėdį liudytojus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Lygiai taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir neblaivus buvo agresyvus, naudojo psichologinį smurtą. Abi šalys šių faktų neįrodė galimais įrodymais.
22. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Dėl turto padalinimo
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga, todėl spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą teismas taip pat privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, taigi ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad CK 3.118 straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
24. Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009).
25. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl turto padalinimo. Turint omenyje, kad šalių turto masė yra labai nedidelė, o iš esmės vienintelis vertingas daiktas yra 1 kambario butas, teismas pagrįstai priteisė jį ieškovei, su kuria lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai. Atsakovui pagrįstai priteisiami automobiliai. Kolegija pripažįsta, kad turtas padalinamas teisingai, visų pirma įvertinus nepilnamečių vaikų interesus.
Dėl išlaikymo priteisimo
26. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
27. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
28. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vaikų išlaikymui būtina skirti po 200 Eur kiekvienam vaikui. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų neįgalus, negalintis susirasti geriau gaunamo uždarbio, turi kitų išlaikytinių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Ieškovė yra patekusi atsiliepimą į apeliacinį skundą bei pridėjusi dokumentus, patvirtinančius advokato pagalbos išlaidas. Jos sudaro 300 Eur sumą. Atmetant apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o R. I. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti ieškovei J. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.