- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 2A-161-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00070-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- R. I.
- Ieškovas
- U. I.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. I. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-375-633/2017 pagal ieškovės U. I. ieškinį atsakovui R. I. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) ieškovei palikti pavardę I., o atsakovui – I.; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus K. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. I. periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur per mėnesį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki pilnametystės, ieškovę paskirti šių išlaikymo lėšų uzufruktoriumi; 5) nustatyti, kad skyriumi gyvenantis atsakovas su nepilnamečiu sūnumi K. I. po santuokos nutraukimo bendraus neribotai, nepažeidžiant nepilnamečio interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 275, tarp ieškovės U. I. (B.) ir atsakovo R. I. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokoje turėtą pavardę – „I.“, o atsakovui paliko jo prigimtinę pavardę – „I.“; 3) nepilnamečio K. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina, ieškove U. I.; 4) priteisė iš atsakovo R. I. išlaikymą sūnui K. I., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas nustatė ieškovei U. I.; 5) nustatė, kad skyriumi gyvenantis atsakovas R. I. su nepilnamečiu sūnumi K. I., gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos su jo motina U. I. nutraukimo bendraus neribotai, nepažeidžiant nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų; 6) priteisė iš atsakovo R. I. 80,57 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei - žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad atsakovas yra dar jauno ir darbingo amžiaus, sveikas ir visiškai darbingas vyriškis, kitų išlaikytinių neturi, gyvena ir dirba Vokietijoje, kur pragyvenimo lygis ir pajamos iš legalių darbo santykių (tiek vidutinis, tiek ir minimalus darbo užmokestis) yra keliskart didesni nei Lietuvoje, todėl jis ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo sūnui teikti turi ir objektyvias, ir faktines subjektyvias galimybes. Teismas laikė, kad pačios ieškovės dabartinės faktinės galimybės išlaikyti vaiką yra labai ribotos, nes ieškovė gauna minimalią mėnesinę algą. Be to, ieškovės materialinė padėtis yra žymiai blogesnė, ieškovė rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais turėdama ženkliai mažesnes galimybes, pusę vaiko išlaikymo naštos prisiima pati sau, nereikalaudama nukrypti nuo tėvų pareigų lygybės principo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. I., atstovaujamas advokato Romualdo Matonio, prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – iš atsakovo R. I. priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. I. sumažinti iki 100,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą visų ieškovės ir atsakovo kreditorių, todėl sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Sprendimas pažeidžia atsakovo teises ir interesus, kadangi santuokoje įgytas prievoles po santuokos nutraukimo privalo mokėti tik vienas atsakovas. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kad gyvenant kartu Vokietijos Respublikoje iš Deutsche bank Privat-und Geschaftskunden AG bendrovės 2015 m. kovo 30 d. buvo ėmę 15 150,00 Eur paskolą Nr. 650 5860986 80 namų apyvokos daiktų, baldų įsigijimui ir pan. Ši paskola buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui, todėl santuokos nutraukimo metu turėjo būti aptariamas tolesnis prievolės vykdymas abiejų sutuoktinių atžvilgiu. Kas mėnesį skolos dengimui kiekvieną mėnesį išskaitoma 248,17 Eur. Nuo 2014 m. visa šeima gyveno bute (duomenys neskelbtini), Werlte. Werlte miesto savivaldybės išduota pažyma patvirtina, kad šiame bute nuo (duomenys neskelbtini) buvo registruota ir ieškovė su sūnumi K. Vokietijos Centrinio skolų išieškojimo teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu už nuomos mokesčio šiame bute nesumokėjimą ir kitas išlaidas priteisė 7 111,25 Eur. Prievolė sumokėti mokestį yra bendra, kadangi bute gyveno visa šeima, todėl nutraukiant santuoką turi būti nutraukta. Šio teismo sprendimo pagrindu yra areštuota apelianto banko sąskaita ir yra daromi nuskaitymai.Atsakovas sutinka teikti 100,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Atsakovas vienas vykdo Vokietijoje visas prievoles, kas mėnesį moka po 248,17 Eur paskolą bei turi padengti priteistą 7 111,25 Eur įsiskolinimą už butą, todėl neturi galimybių mokėti sūnui priteistą išlaikymą po 180,00 Eur. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Ieškovė U. I. atsiliepimu į atsakovo R. I. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė yra kredito šalis, kad gautas kreditas buvo panaudotas šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą, tačiau juo nesirūpino. Teismas tinkamai įvertino ir ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo teikimą nepilnamečiam vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą sutuoktinių kreditorių, todėl sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, kad su atsakovu bendrų kreditorių neturi, ji asmeninių kreditorių neturi, apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.CPK 327 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu: 1) nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus (CPK 385 str. 1 d.).Įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turtas; CK 3.81–3.108 straipsniai) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109–3.115 straipsniai), ne tik sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015).Byla buvo išnagrinėta neišsprendus sutuoktinių prievolinių santykių kreditoriams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad klausimai dėl sutuoktinių prievolių likimo apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėti, nes skundžiamo sprendimo dalies pagrįstumo klausimas turėtų turi būti nagrinėjamas visiškai naujais esminiais aspektais, pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Be to, teisėjų kolegijai nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, taip pat nėra pagrindo iš dalies naikinti sprendimo, tačiau, pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus klausimo dėl sutuoktinių prievolių likimo, byla šioje dalyje grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 d.).
Dėl išlaikymo dydžio
Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiui vaikui mokėtino išlaikymo dydžio. Apeliacinio skundo esmė – teismas nekonstatavo teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį.Pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, be kita ko, nusprendė priteisti iš atsakovo R. I. išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. I. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 20 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. I. po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. I.. Vaikas specialiųjų poreikių neturi, lanko darželį. Ieškovė ir atsakovas registruoto turto Lietuvoje neturi. Ieškovė dirba, darbo užmokestis minimalus. Atsakovas gyvena Vokietijoje, deklaravęs išvykimą iš Lietuvos.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo argumentą, kad teismas, neišsprendęs klausimo dėl šalių prievolių likimo, neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį ir tai yra pagrindas panaikinti sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, sprendžia, kad atsakovo argumentas nepagrįstas.Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 180 Eur išlaikymą sūnui K. I. iš atsakovo, atsižvelgė į tai, kad vaikas gyvena su mama, kuri gauna tik minimalų darbo užmokestį, jos galimybės gauti didesnes pajamas ribotos, nes ji viena augina vaiką. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, gyvena Vokietijoje, kur pragyvenimo lygis ir minimalios pajamos yra didesnės nei Lietuvoje.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šalių galimybes teikti išlaikymą, priteisto išlaikymo suma atitinka vaiko minimalius, o ne prabangos, poreikius. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008,2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 ir kt.). Apeliantas teigia, kad jo turtinė padėtis bloga jis vienas vykdo šalių prievoles. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog jo turtinė padėtis dėl objektyvių aplinkybių neleidžia gauti pajamų, kurios reikalingos vaiko poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas, neturintis kitų išlaikytinių. Todėl darytina išvada, kad apeliantas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų maksimaliai patenkinti vaiko poreikius. Be to, pažymėtina, kad apeliantas žinojo apie teismo procesą, tačiau atsiliepimo į ieškinį neteikė, įrodymų, patvirtinančių savo turtinę padėtį, gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas, neteikė. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taip pat pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad atsakovas galimai turi prievolių, nesiaurina jo pareigos išlaikyti vaiką ir teikti vaiko minimalius poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, įvertintina ir tai, kad atsakovo nurodyti kreditoriai yra paskesnės eilės išieškotojai, todėl ir šiuo atžvilgiu pirmenybė turi būti teikiama vaiko išlaikymui. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaiku: rūpintis kasdiene buitimi, sekti vaiko ugdymą, vesti jį į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad 180 Eur išlaikymas iš atsakovo priteistas pagrįstai. Apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinis skundas dalyje dėl išlaikymo dydžio atmestas, todėl atsakovas šioje dalyje neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byla dalyje dėl sutuoktinių prievolių padalinimo grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl šioje dalyje bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepaskirsto.Iš atsakovo priteistina ½ dalis, t.y. 7,04 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Civilinę bylą dalyje dėl sutuoktinių prievolių padalinimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Priteisti iš R. I., a.k. (duomenys neskelbtini), 7,04 Eur (septynis eurus 4 ct) pašto išlaidas valstybei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.