- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- 2-375-633/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- U. I.
- Atsakovas
- R. I.
sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovei U. I., jos atstovui advokato padėjėjui K. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal U. I. ieškinį atsakovui R. I. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė (šalių reikalavimai)
Ieškovė, pasitikslinusi parengiamajame posėdyje, šioje byloje prašo teismą: 1) jos su atsakovu santuoką nutraukti dėl jų abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK (toliau - CK) 3.60 str., 361 str. 2 d.), 2) nutraukus santuoką jai palikti turimą santuokoje (duomenys neskelbtini) pavardę, o atsakovui jo prigimtinę (duomenys neskelbtini), 3) nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus K. I., gim. 2015-04-04, gyvenamąją vietą su ja, ieškove, 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. I. periodinėmis išmokomis po 180 Eur/mėn. nuo 2017-04-01 iki pilnametystės, ieškovę paskirti šių išlaikymo lėšų uzufruktoriumi, 5) nustatyti, kad skyriumi gyvenantis atsakovas su nepilnamečiu sūnumi K. I. po santuokos nutraukimo bendraus neribotai, nepažeidžiant nepilnamečio interesų.Atsakovas priešinių reikalavimų byloje nepareiškė.
II. Bylos šalių ir kt. dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai.
Ieškovė U. I. nurodė ieškinyje ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog jos santuoka su atsakovu yra galutinai iširusi, jie kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio ištisai daugiau nei 9 mėn., gyvena atskirai vienas nuo kito – atsakovas nuolat gyvena ir dirba Vokietijoje, o ji – čia, Lietuvoje, savo tėvų namuose. Beveik visą santuokos laiką jų santykiai tik blogėjo, atsakovas netgi vartojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, tuo traumavo ir mažametį jų vaiką, dėl ko ji nusprendė bendrą gyvenimą nutraukti ir grįžti gyventi pas savo tėvus, atsakovas tam neprieštaravo ir nepadarė nieko, kad jų bendrą gyvenimą vėl atnaujinti. Per laikotarpį, kai ji su sūnumi grįžo gyventi pas savo tėvus, atsakovas nė karto nebuvo grįžęs aplankyti jos ir sūnaus, šeima nesirūpina, sūnaus išlaikymui per 9 mėn. teatsiuntė vos 250 eurų, nors jos žiniomis dirba nuolatinį darbą statybose, gauna apie 1800 Eur/mėn. pajamų bei papildomą 190 Eur/mėn. išmoką vaikui (jų sūnui), kuri turėtų būti mokama iki kol jis sulauks pilnametystės. Šiuo metu jiedu bendrauja labai retai ir tai tik nuotoliniu internetu ryšiu, ji atsakovui nebejaučianti jokių artimesnių jausmų, jis tapęs jai svetimu, ji nebesutiktų atnaujinti jų bendrą gyvenimą šeimoje net ir tuo atveju, jeigu atsakovas sugrįžtų ir to pageidautų – taikytis su atsakovu dar kartą griežtai atsisakanti ir naujo, papildomo tam termino susitaikyti prašanti neskirti, nes šeimą išsaugoti nebėra jokių galimybių – ji jau yra galutinai iširusi, teismui bylą sustabdžius ir nustačius terminą susitaikyti, atsakovas pas ją su sūnumi negrįžo ir nepadarė nieko kito, kad išsaugoti jų santuoką ir atnaujinti šeimos gyvenimą. Atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo pasireiškė nesirūpinimu ja, atsakovas pažeidė lojalumo šeimai, pagarbos, paramos, visokeriopo rūpinimosi ja pareigas. Dalį kaltės dėl jų šeimos iširimo ji pati prisiimanti sau, nes suvokianti ir pripažįstanti, jog ir jai pritrūko rūpestingumo ir atsakingumo priimant sprendimą kurti šeimą (susituokti su atsakovu), prasidėjus nesutarimams, taip pat pritrūko pakantumo ir kantrybės atsakovo polinkiams, nesuderinamiems su šeimos interesais, pakeisti ir išsaugoti jų šeimą. Dėl šių priežasčių santuoką prašanti nutraukti dėl jų abiejų kaltės, o teismo sprendime nenurodyti konkrečių aplinkybių, nulėmusių šeimos iširimą. Nutraukus santuoką, ji prašanti jai palikti santuokoje turimą pavardę - kad ji būtų vienoda su jos auginamo sūnaus pavarde bei ir netektų keisti visų asmens dokumentų, kas jai taptų tikrai didele finansine našta. Ji prašanti sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi ji jį auginanti nuo gimimo, jį myli ir juo rūpinasi, atsakovas nepareiškė ir nereiškia norą pats auginti sūnų. Nepilnamečiui sūnui ieškovė prašanti priteisti iš atsakovo 180 eurų/mėn. periodinių išmokų išlaikymą, kas sudarys maždaug pusę jo faktinių poreikių išlaikymui šiuo metu, sūnus lanko iš dalies mokamą vaikų lopšelį - darželį, sparčiai auga - išlaikymo poreikiai tik didės, kadangi ir pati esanti darbinga jų vaiko išlaikymo naštą prašanti tarp jos ir atsakovo dalinti perpus. Ji pati yra visiškai darbinga, dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, faktinės pajamos šiuo metu siekia tik minimalią mėnesinę algą – apie 340 eurų atskaičius mokesčius, kito turto, santaupų neturinti. Taigi, pačios asmeniškai pajamos šiuo metu nėra pakankamos sūnaus ir kartu savęs išlaikymui, todėl jai pragyventi ir išlaikyti sūnų padeda jos tėvai ir kt. artimieji, tame tarpe suteikę laikinai nemokamai būstą gyventi. Šeimoje ji su atsakovu nekilnojamo ar registruojamo kilnojamo turto bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neužgyveno, dalintino santuokos nutraukimo momentu turto nėra. Bendrų kreditorių jie neturintys, ji savo asmeninių irgi, išlaikymo iš atsakovo ji nereikalaujanti, nes esanti darbinga ir gali save išlaikyti pati. Atsakovo dalyvavimo sūnaus auklėjime ir bendravimu su juo prašanti neriboti. Po bylos teisme pradėjimo ir procesinių dokumentų jam įteikimo atsakovas įvykusiuose jų privačiuose pokalbiuose jai pareiškęs, jog prieštaravimų ieškiniui neturintis ir bylos nagrinėjime jokia forma nedalyvausiantis.Atsakovas R. I. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos byloje teismui pats neišsakė, prieštaravimų ieškovės reikalavimams nepareiškė.Savivaldybės institucija - Vilkaviškio r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS), byloje davė rašytinę išvadą, jog ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečio ginčo šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina (ieškove) bei išlaikymo jam iš atsakovo priteisimo visiškai palaikantys, jie visiškai atitinkantys mažamečio vaiko interesus, motina savo pareigas sūnui vykdo tinkamai, jį myli, o atsakovas atvirkščiai nuo kasdienės sūnaus globos ir tėvo pareigų vykdymo yra visiškai nusišalinęs (b. l. 34-35).Dėl amžiaus ypatumų mažamečio ginčo šalių vaiko K. I. nuomonės dėl byloje pareikštųjų su juo susijusių reikalavimų išklausyti nei tiesiogiai, nei per savivaldybės instituciją nepavyko (b. l. 34-35).
III. Teismo nustatytos faktinės bylos (ginčo) aplinkybės, jų vertinimas ir sprendimo teisiniais argumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Iš ieškovės rašytinio pareiškimo, jos žodinių paaiškinimų teismo posėdyje ir savivaldybės institucijos išvadų, o taip pat remdamasis ir kitais bylos duomenimis (rašytiniais ir oficialiais rašytiniais įrodymais), teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai jau maždaug 9 mėn. nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio - gyvena atskirai vienas nuo kito (skirtingose šalyse) ir nebepalaiko jokių socialiai reikšmingų tarpusavio ryšių, teismui bylą sustabdžius ir nustačius terminą šalims susitaikyti, sutuoktiniai nesusitaikė ir bendro gyvenimo neatnaujino, ieškovei tvirtai ir galutinai apsisprendus santuoką nutraukti ir atsakovui nereiškiant tam argumentuotų prieštaravimų, naujas (papildomas) terminas šalims susitaikyti neskirtinas, santuoka nutrauktina, nes priešingas sprendimas iš esmės pažeistų tiek ieškovės, tiek su ja gyvenančio nepilnamečio vaiko interesus dėl jų padėties neapibrėžtumo, besitęsiančio pakankamai ženklų laiką, atsakovo tėvo valdžios sūnui nevykdymo ir kt. (CK 3.64 str. 3 d.).
8. Teismas laiko įrodytomis (ieškovės pareiškimu, jos paaiškinimais teismo posėdyje, kurių jokie kiti bylos duomenys, įskaitant atsakovo pasyvumą, nepaneigia) aplinkybes, kad atsakovas nesirūpindamas šeima (sutuoktine ir mažamečiu savo vaiku), praktiškai neprisidėdamas nei prie bendrųjų šeimos poreikių tenkinimo, nei prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo (išskyrus pavienį maždaug 1,5 mėn. poreikius atitinkančios pinigų sumos perdavimą), pažeidė ir tebepažeidžia esmines sutuoktinio pareigas šeimai ir tai lėmė jos iširimą, pats atsakovas šių aplinkybių byloje nenuginčijo (Lietuvos Respublikos CPK (toliau – CPK) 178 str.), todėl teismas jas laiko nustatytomis (CPK 185 str. 1 d.). Kita vertus, ir pati ieškovė byloje prisiėmė dalį kaltės dėl šalių šeimos iširimo, teismo vertinimu, tai atitinka bylos aplinkybes, todėl teismas pripažįsta, jog ieškovės ir atsakovo šeima iširo ir jų santuoką nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
9. Ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo jos ir nepilnamečio sūnaus interesais jai toliau palikti santuokoje turimą pavardę, kad ši sutaptų su jos auginamo sūnaus pavarde, tenkintinas, nes tam teismas nenustatė jokių juridinių kliūčių ir tai atitinka nepilnamečio interesus (CK 3.69 str. 1 d.).
10. Išlaikymo sau nereikalauja nei ieškovė, nei atsakovas, pagrindų tokį išlaikymą priteisti nenustatė ir teismas (CK 3.72 str.).
11. Nepilnamečio, nepilnai 2,5 m. amžiaus, K. I. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jo motina, kadangi būtent ji šį vaiką augina nuo gimimo, juos sieja nuolatinis tvirtas emocinis ryšys, vaiko amžius reikalauja didesnės būtent motinos globos, atsakovas pats auginti vaiką noro nereiškia, paskutinius 9 mėn. yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų sūnui vykdymo su neesminėmis išimtimis, sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, o ne motina, šios bylos konkrečiomis aplinkybėmis prieštarautų vaiko interesams. Nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymui su motina visiškai pritaria ir gyvenimo sąlygas vietoje tikrinusi savivaldybės institucija - VTAS (b. l. 34-35).
12. Kadangi atsakovas gera valia pakankamo bent minimaliems poreikiams patenkinti išlaikymo sūnui K. I. neteikia, toks išlaikymas iš jo priteistinas šiuo teismo sprendimu. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pagal CK 3.200 str. normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo (gimimo) dienos, arba bylos teisme iškėlimo ar kito momento (įvykio), priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių. Šiuo atveju ieškovės valia, kuri atitinka ir bylos aplinkybes (atsakovas tam tikrą dalį išlaikymo vaikui po bylos iškėlimo suteikė), išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2017-04-01. CPK 178 str. nustatyta vienoda pareiga abiem bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi atitinkamai savo reikalavimuose ar atsikirtimuose. Teismas aiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t.y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Tam, kad tokį ginčą kaip šis spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei tėvo galimybes ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Kilus interesų konfliktui, vaiko interesas ir prigimtinė jo teisė į tėvų išlaikymą iki pilnametystės turi būti ginamas prioritetiškai. Bylos duomenimis šio vienintelio vaiko tėvas, atsakovas R. I., yra dar jauno ir darbingo amžiaus, sveikas ir visiškai darbingas vyriškis, kitų išlaikytinių neturi, gyvena ir dirba Vokietijoje, kur pragyvenimo lygis ir pajamos iš legalių darbo santykių (tiek vidutinis, tiek ir minimalus darbo užmokestis) yra keliskart didesni nei Lietuvoje, todėl jis ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo sūnui (ne jo motinai) teikti turi ir objektyvias, ir faktines subjektyvias galimybes. Kita vertus, teismas laiko reikalingu pažymėti, jog pačios ieškovės, vaiko motinos, dabartinės faktinės galimybės išlaikyti vaiką yra labai ribotos dėl tik minimaliąją mėnesinę algą tesiekiančių itin mažų pajamų iš darbo santykių. Kita vertus, ieškovė dėjo ir deda susidariusioje situacijoje įmanomas pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti – visa laiką dirbo arba ieškojosi darbo per Darbo biržą, neakivaizdžiai mokėsi darbinės profesijos ir pan. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti sūnui išlaikymo dydis ir taip yra arčiau minimalaus, be to, būdama nepalyginamai blogesnėje materialinėje padėtyje ir dėl kasdienės vaiko globos turėdama ženkliai mažesnes galimybes ją gerinti, ieškovė pusę vaiko išlaikymo naštos prisiima pati sau, iš esmės nereikalaudama nukrypti nuo tėvų pareigų lygybės principo, nors reikia pripažinti, kad pagrindo tokiam nukrypimui ko gero būtų. Atsakovas aplinkybių, kuriomis teismas grindžia išvadą pilnai tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, byloje neginčijo ir nenuginčijo.
13. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.59 str., CPK 376 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus bei savivaldybės institucijos išvadą dėl nagrinėjamo ginčo, teismas sprendžia nustatyti, kad skyriumi nuo nepilnamečio vaiko gyvenantis atsakovas po santuokos su jo motina nutraukimo maksimaliai bendraus su vaiku ir dalyvaus jo auklėjime, tačiau nepažeidžiant nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų. Faktinio pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaiku iki minimalaus teismas pagal bylos duomenis nenustatė (CK 3.175 str. 2 d.).
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
14. Ieškovė patirtų bylos procese bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo priteisimo nereikalauja, taip pat nėra duomenų, kad tokių būtų patyręs ir reikalautų jų kompensavimo atsakovas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šalims nepaskirstomas (CPK 93 str. 1 d.).
15. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro : a) 15,77 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos, b) 64,80 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą priteisti vaikui išlaikymą nuo faktiškai priteisiamos išmokų už metus sumos (180x12x0x03), nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista įstatymu. Procesinė pareiga atlyginti valstybei aptariamas išlaidas tenka nuo jų mokėjimo įstatymu neatleistam atsakovui (CPK 96 str. 1 ir 5 d. d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą 2014-12-06 Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės U. I., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. I., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini), o atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę – (duomenys neskelbtini).
Nepilnamečio K. I., gim. 2015-04-04, gyvenamąją vietą nustatyti su motina, ieškove U. I., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. I., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui K. I., gim. 2015-04-04, gyv. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų (180 Eur) kas mėnesį nuo 2017 m. balandžio 1 dienos iki pilnametystės, kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas nustatyti ieškovei U. I., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad skyriumi gyvenantis atsakovas R. I., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi K. I., gim. 2015-04-04, po santuokos su jo motina U. I. nutraukimo bendraus neribotai, nepažeidžiant nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų.
Priteisti iš atsakovo R. I., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) aštuoniasdešimt eurų 57 euro ct. (80,57 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei - žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos/išieškomos - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susiję su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo perduoti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.