Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VM prie FM), antstolis Arminas Naujokaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. rugsėjo 21 d. Patvarkymą dėl prašymo išnagrinėjimo Nr. S-20-157-21377; panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. rugsėjo 21 d. Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr.S-20-157-21332; įpareigoti antstolį Arminą Naujokaitį priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 00157/15/01787 nutraukimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 str. 1 d. 5 p. pagrindu.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad suinteresuotam asmeniui antstoliui Arminui Naujokaičiui (toliau – ir Suinteresuotas asmuo/antstolis A. Naujokaitis) buvo perduotas vykdyti 2015 m. liepos 13 d. VMI prie FM Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr.(23.31-08)-320A-18641 dėl 2763,65 Eur sumos išieškojimo. Vėliau antstoliui A. Naujokaičiui buvo perduotas vykdyti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. išduotas vykdomasis raštas civ. byloje Nr. e2-2663-566/2018 dėl 110,63 Eur sumos už antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimą valstybei išieškojimo.

2020 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr.RM 49851 VMI prie FM informavo pareiškėją, jog 2020 m. rugsėjo 9 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis mokestinė pastarojo nepriemoka yra sumokėta, įsiskolinimo biudžetui nėra (rašto 5 pastraipa – aut. pastaba).?

2020 m. rugsėjo 12 d. el. laišku su priedais A. B. kreipėsi į antstolį A. Naujokaitį, prašymas jo žinioje esančią vykdomąją bylą Nr. 0157/15/01787 nutraukti Sprendimų vykdymo instrukcijos (Žin., 2005-11-03, Nr. 130-4682) (aktuali redakcija nuo 2020-07-17 iki 2020-12-31) (toliau – ir SVI) 171 p. pagrindu, kadangi VMI prie FM panaikino vykdomąjį dokumentą, kuris buvo antstolio vykdymo veiksmų pagrindas. Suinteresuotas asmuo ginčijamu 2020 m. rugsėjo 21 d. Patvarkymu dėl prašymo išnagrinėjimo Nr.S-20-157-21377 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, o tos pačios dienos ginčijamu Nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr.S-20-157-21332 nusprendė priverstinai nurašyti iš A. B. priklausančių visų sąskaitų 567,32 Eur vykdymo išlaidų už, neva, antstolio įvykdytą jam VMI prie FM perduotą vykdomąjį dokumentą, kurį šis vykdė vykdomojoje byloje Nr. 00157/15/ 01787.

A. B. nuomone, antstolio A. Naujokaičio veiksmai, kuriais šis, nenutraukdamas vykdomosios bylos, nors VMI prie FM yra pripažinusi netekusiu galios antstolio vykdytą vykdomąjį dokumentą, bet reikalaudamas apmokėti vykdomosios bylos vykdymo išlaidas elgiasi neteisingai, o tokiais savo veiksmais pažeidžia tiek CPK normos, reglamentuojančias vykdymo veiksmus, tiek CPK VI dalies nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustatančias SVI nuostatas.

Nutraukus vykdomąją bylą aktualus tampa joje susidariusių vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas, nes priklausomai nuo CPK 629 str. nurodyto vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo, SVI 166 - 175 p., p. yra nustatyta vykdymo išlaidų apmokėjimo/nemokėjimo tvarka.

Pagal SVI 171 p. jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos ar iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos negrąžinamos. Toks aukščiau minėtos normos teisinis reglamentavimas leidžia teigti, jog vykdomoji byla antstolio turi būti besąlygiškai nutraukiama, jei panaikinamas vykdomasis dokumentas, kuris buvo vykdymo pagrindas. Šiuo atveju jokios vykdymo išlaidos (tiek būtinosios, tiek ir papildomos vykdymo išlaidos ir/ar atlygis antstoliui) negali būti antstolio reikalaujamos iš vykdymo proceso šalių, o antstoliui lieka tik išieškotojo sumokėtos (jei jos buvo sumokėtos) ar iš skolininko vykdymo procese išieškotos vykdymo išlaidos, kurios, nutraukus vykdomąją bylą šiuo pagrindu (kai panaikinamas vykdymo pagrindą sudaręs vykdomasis dokumentas - aut. pastaba), nėra grąžinamos.

Nors antstoliui A. Naujokaičiui kartu su A. B. 2020 m. rugsėjo 12 d. el. laišku ir buvo išsiųstas VMI prie FM 2020 m. rugpjūčio 31 d. Sprendimas pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-51926, kuris iki šiol yra nepanaikintas ir galiojantis ir kuriuo VMI prie FM pripažino netekusiu galios savo pačios priimtą ir Suinteresuotam asmeniui vykdymui perduotą 2015 m. liepos 13 d. Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A- 18641, o toks sprendimas CPK 629 str. 1 d. 5 p. pagrindu imperatyviai įpareigoja antstolį nutraukti vykdomąją bylą panaikinti visas vykdymo priemones, kurių šis ėmėsi vykdymo procese, Suinteresuotas asmuo nusprendė ignoruoti ir nepaisyti įstatymo reikalavimų, tokį savo apsisprendimą grįsdamas teisinės galios CPK 629 str. prasme neturinčiu ir savo faktinėmis aplinkybėmis tikrovės neatitinkančiu VMI prie FM 2020 m. rugsėjo 16 d. raštu, kuriame nurodoma, jog neva A. B. 2020 m. rugpjūčio 27 d. sumokėjo į VMI prie FM visą mokestinės nepriemokos sumą pagal 2015 m. liepos 13 d. sprendimą Nr.(23.31-08)-320A-18641, todėl pateiktas sprendimas laikomas įvykdytu. Antra vertus, vertinant VMI prie FM rašto turinį, jame antstolis viso labo VMI prie FM yra informuojamas, jog jam perduoto vykdyti 2015 m. liepos 13 d. Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr.(23.31-08)- 320A-18641 nebereikia, nes jis laikomas įvykdytu.

Gavęs VMI prie FM 2020 m. rugpjūčio 31 d. Sprendimą pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-51926 ir žinodamas, jog jo vykdytas vykdomasis dokumentas (2015 m. liepos 13 d. Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr.(23.31-08)-320A-18641) yra panaikintas, antstolis A. Naujokaitis, tinkamai vykdydamas CPK 629 str. SVI 171 p. nuostatas turėjo priimti patvarkymą dėl jo žinioje esančios vykdomosios bylos Nr. 00157/15/01787 nutraukimo, visų vykdymo priemonių, kurių buvo imtasi vykdomojoje byloje, panaikinimo ir patvarkymo kopijų dėl vykdomosios bylos nutraukimo išsiuntimo vykdymo proceso šalims (CPK 630 str. 1, 2 d.), tačiau to nepadarė, o vietoj to, nepagrįstai priėmė ginčijamą 2020 m. rugsėjo 21 d. Patvarkymą dėl prašymo išnagrinėjimo Nr. S-20-157-21377, kuriuo netenkino prašymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo, bei 2020 m. rugsėjo 21 d. Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr.S-20-157-21332 dėl 567,32 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo, kurie turėtų būti panaikinti.

Antstolis Arminas Naujokaitis 2020 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S1-83025 pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo nurodo, kad vykdo VMI prie FM Sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-186, išduotą 2015-07-13, dėl 2763,65 Eur skolos, Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-2663-566/2018, išduotas 2019-04-18, dėl 110,63 Eur skolos išieškojimo iš B. A. trečios eilės išieškotojo VMI prie FM naudai.

Paaiškina, kad 2020-09-21 susipažinus su vykdomosios bylos Nr. 0157/15/01787 medžiaga, VMI prie LR FM pateikta informacija apie visišką prievolės įvykdymą, atlikus įmoką, ir išnagrinėjus B. A. prašymą buvo atsisakyta tenkinti skolininko prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0157/15/01787 nutraukimo, nesant tam teisinio pagrindo.

Pateiktame skunde, skolininkas kelis kartus informuoja, jog 2020 m. rugpjūčio 26 d. bei 27 d. yra padengtos mokestines nepriemokos VMI prie FM , todėl prašo vykdomąją bylą Nr. 0157/15/01787 nutraukti. CPK 634 str. 2 d., nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Nagrinėjamu atveju, vykdomasis dokumentas, kuris buvo vykdymo pagrindas nėra laikytinas panaikintu, priešingai – sprendimas laikomas įvykdytu, todėl nėra taikoma skolininko minima, Sprendimų vykdymo instrukcijos 171 p. numatyta norma.

CPK 629 str. numatytas baigtinis vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, kai antstolis privalo nutraukti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, sąrašas. CPK 629 str. nenumato, jog vykdomoji byla nutraukiama, kai skolininkas tiesiogiai išieškotojui padengia prievoles.

Pateiktame skunde skolininkas nesutinka su antstolio vykdymo išlaidomis, teikdamas, jog išlaidos pažeidžia tiek CPK normos, reglamentuojančias vykdymo veiksmus tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. Vykdymo išlaidas, jų apmokėjimą ir išieškojimą iš skolininko reglamentuoja CPK 609-611 straipsniai. Pažymi, kad skolininkas buvo supažindintas su vykdymo išlaidomis, patirtomis bylose Nr. 0157/15/01787, Nr. 0157/19/02471 kai buvo siųsti procesiniai dokumentai kartu su detaliu vykdymo išlaidų apskaičiavimu. Tam, kad antstolis galėtų efektyviai ir greitai įvykdyti sprendimą, jis privalo surinkti duomenis apie skolininko kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, kitą turtą, banko sąskaitas ir imtis reikalingų veiksmų kad sprendimas kuo greičiau būtų įvykdytas. Remiantis vykdomųjų bylų Nr. 0157/15/01787, Nr. 0157/19/02471 medžiagomis galima matyti, jog atliekant vykdymo veiksmus, tiek surandant ir areštuojant B. A. turtą, tiek skolininkui siunčiant dokumentus dėl informacijos pateikimo, susidarė vykdymo išlaidos, kurios buvo skaičiuojamos remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 p., numatyta, jog kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.

Pažymi, jog gavus VMI prie FM raštą Nr. (23.3-08E)RNAV dėl sprendimo įvykdymo, skolininkui buvo sumažintas taikytinas arešto mastas, sąskaitoms, esančioms bankuose ar kitose kredito įstaigose.

Pažymi, jog visiškas prievolės padengimas išieškotojui priverstinio vykdymo metu, neatleidžia skolininko nuo kitu įpareigojimu vykdymo bei antstolio patirtu išlaidu nuo 2015 metu (vykdomosios bylos vykdymo pradžios) padengimo. Papildomai akcentuotina ir tai, jog skolininkas su antstoliu nebendradarbiavo, neteikė informacijos apie gautinas pajamas, taip nedengdamas įsiskolinimo ir nemažindamas susidariusiu vykdymo išlaidų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 10 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. lapkričio 18 d. 11.00 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2020 m. spalio 10 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdė skolos išieškojimą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą 2015 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-18641, dėl 2763,65 Eur sumos (vykdomosios bylos Nr. 0157/15/01787), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2663-566/2018, dėl 110,63 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. B. (vykdomosios bylos Nr. 0157/19/02471).

Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti antstolio veiksmų neteisėtumą, skunde nurodo, kad pasibaigus jo mokestinei nepriemokai, antstolis privalėjo priimti patvarkymą dėl jo žinioje esančios vykdomosios bylos Nr. 00157/15/01787 nutraukimo, visų vykdymo priemonių, kurių buvo imtasi vykdomojoje byloje, panaikinimo ir patvarkymo kopijų dėl vykdomosios bylos nutraukimo išsiuntimo vykdymo proceso šalims (CPK 630 str. 1, 2 d.), tačiau to nepadarė, o vietoje to, priėmė ginčijamus 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą dėl prašymo išnagrinėjimo Nr. S-20-157-21377, kuriuo netenkino prašymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo, bei 2020 m. rugsėjo 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr.S-20-157-21332 dėl 567,32 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo. Pažymėtina, kad Pareiškėjas skundu neprašo panaikinti antstolio patvarkymų dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, bet, laikydamasis pozicijos, kad vykdomoji byla turėjo būti nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu, prašo įpareigoti antstolį priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir panaikinti ginčijamus 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą dėl prašymo išnagrinėjimo bei 2020 m. rugsėjo 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pareiškėjo vertinimu, antstolis neturi teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento vykdymą, tretiesiems asmenims už Pareiškėją sumokėjus skolą (mokestinę nepriemoką).

Byloje nustatyta, kad antstoliui buvo pateiktas vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. liepos 13 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-18641 dėl 2763,65 Eur skolos išieškojimo iš Pareiškėjo (b.l. 10, vykdomoji byla Nr. 0157/15/01787). Taigi, šiuo atveju VMI prie FM pasirinko Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą būdą pareiškėjo mokestinei nepriemokai išieškoti – priėmė sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto. Sprendimas dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto yra vykdomasis dokumentas, vykdomas antstolių CPK nustatyta tvarka (MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas; CPK 584 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 10 punktas). Antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė patvarkymą priimti minėtą vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad trečiojo asmens 2020 m. rugpjūčio 26-27 d. atliktais mokėjimo pavedimais (iš S. B. sąskaitos, kurios naudotoja D. B.) į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą buvo pervestos lėšos, kuriomis buvo dengiamos pareiškėjo mokestinės prievolės.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog tokiu būdu jo mokestinei prievolei pasibaigus, VMI prie FM buvo priimtas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas pripažinti netekusiu galios 2015 m. liepos 13 d VMI prie FM sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-51926. Pareiškėjo manymu, tokiu būdu išieškotojas vykdomąjį dokumentą panaikino, todėl antstolis pradėtą vykdomąją bylą privalo nutraukti. Su tokia pareiškėjo pozicija sutikti nėra pagrindo.

CPK 629 straipsnis pateikia atvejų, kai antstolis privalo nutraukti vykdomąją bylą, sąrašą. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog antstoliui pateiktas VMI prie FM 2015 m. liepos 13 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-18641 būtų panaikintas. VMI prie FM sprendimų panaikinimui bei ginčams dėl jų spręsti yra taikomos ne CPK nuostatos, kurios reglamentuoja civilinių bylų nagrinėjimą bendros kompetencijos teismuose, tačiau MAĮ ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Byloje nėra duomenų, kad tarp Pareiškėjo ir VMI prie FM būtų kilęs ginčas dėl VMI prie FM 2015 m. liepos 13 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-18641, dėl ko šis sprendimas būtų galop panaikintas. Taigi priešingai, negu teigia Pareiškėjas, nėra pagrindo išvadai, kad šis VMI prie FM 2015 m. liepos 13 d. sprendimas būtų pripažintas neteisėtu ir dėl to panaikintas. Todėl teismas atmeta Pareiškėjo skundo argumentus, esą antstolis privalėjo konkrečiu atveju vykdomąją bylą nutraukti CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Akcentuotina, kad CPK nuostatų taikymo prasme skolos sumokėjimas (mokestinės nepriemokos padengimas) niekaip nepakeičia paties vykdomojo dokumento, t. y. VMI prie FM 2015 m. liepos 13 d. priimto sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-18641, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje esama tik tokių duomenų, kad šis sprendimas, mokesčių administratoriui konstatuojant Pareiškėjo mokestinės nepriemokos pasibaigimo juridinį faktą (MAĮ 112 straipsnis), pripažintas netekusiu galios, tretiesiems asmenims sumokėjus šią mokestinę nepriemoką už Pareiškėją. Jau minėta, kad VMI prie FM sprendimas, kurio pagrindu buvo pradėtas skolos išieškojimas, nebuvo ginčijamas, todėl antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, neturėjo jokio teisinio pagrindo VMI prie FM pateikto vykdomojo dokumento nepriimti. Taigi iš esmės byloje nėra ginčo dėl to, jog antstolis priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo turto vykdė pagrįstai ir teisėtai.

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar antstolis turi teisę gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento vykdymą, tretiesiems asmenims už Pareiškėją sumokėjus skolą (mokestinę nepriemoką).

Kasacinis teismas, aiškindamas dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą, o nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2008 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suvienodindamas kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo funkcijų atlikimą, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui <...>, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų – ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).

Sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą: per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, nurodyta, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjo mokestinė nepriemoka padengta ir vykdomasis dokumentas įvykdytas tik 2020 m. rugpjūčio 26-27 d., t. y. antstoliui jau priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą (dar 2015 m. liepos 13 d. priimtą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-18641) bei pradėjus aktyvius priverstinio vykdymo veiksmus, jau minėta, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog antstolis priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo turto vykdė pagrįstai ir teisėtai. Todėl antstolis turi teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą, kurios pagal CPK 611 straipsnio 1 dalį turi būti išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų yra nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo Pareiškėjo skundžiamų patvarkymų naikinti ir įpareigoti antstolį priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.